Autorius | Žinutė |
2011-11-09 14:33 #227610 1 | |
nana, balansas visur reikalingas, negalima vien tik beatodairiskai taupyti ir tuo paciu mazinti paklausa, nes ekonomika gali pakliuti i recesija, arba netgi i gilia depresija, tuo gali pasibaigti dabartiniai ivykiai euro zonoje....
|
|
2011-11-09 16:42 #227658 1 | |
2011-11-09 17:43 #227690 | |
ROUBINI: There's Only One Option Left For Italy
http://www.businessinsider.com/roubini-the-only-option-for-italy-is-default-2011-11#ixzz1dE8dYi62 |
|
2011-11-09 22:13 #227745 1 | |
|
|
2011-11-09 22:47 #227753 | |
mano nuomone UK yra pačioje prasčiausioje padėtyje iš ES šalių, tik laiko klausimas kada pradės kapstyt 2008 metų krizę UK išgyveno prasčiausiai jaučiu iš visų pasaulio valstybių. Prasčiausiai tai prasčiausiai, bet ir atsigavimo neparodė, kaip kitos valstybės(pvz. Lietuva,Estija), todėl ir teigiu kad jai chana sorry už spam'ą šiek tiek įkaušęs, bet pažiūrėkit į UK BVP, kuris kitų valiutų atžvilgiu susitraukė belenkiek, aišku dėka devalvacijos, bet tai Lenkijos pavyzdys rodo ką kitą.
CASH 50%; DBPK:DE; VOOL.DE; LYQL:DE; BX4.
Esi KTU bendruomenės narys? Prisidėk prie mūsų! https://www.facebook.com/investuoju |
|
2011-11-09 23:06 #227764 | |
O man baisu pagalvoti,kas butu isirus ES is kur Lietuva trauktu milijardus atominiai uzdaryti.
|
|
2011-11-09 23:39 #227782 | |
Atidarysim kaip naują. Kam statyt kitą?
|
|
2011-11-09 23:48 #227785 2 | |
FinansinYkai nepasižymi išradingumu - matomai Graikijos skolų baubas visiškai išsisėmė, bandomas iškišti toks pat naujas, tik didesnis - Italija.
Globalus vaizdzialis atrodo įdomiai - skolingi visi: paprasti mirtingieji, smulkaus verslo įmonės, korporacijos, bankinė sistema, visa ES (žiūrėti DanieliausV paveikslėlį viršuje), Šiaurės Amerika, Pietų Amerika; Afrika. Net Kinija, ir ta riboja vidaus skolinimasi dėl įtampos finansų sektoriuje. Mano durnai galvai sunkiai dašunta vienas momentas: jei yra skolininkas, turėtų būti ir skolintojas - jei VISI skolingi, kas gi tie dosnieji pasaulio kreditoriai? Su Evrosajūzu viskas aišku, prasiskolinę iki ausų - ne variantas. Amerikė? dar liepos mėnesį juodasis mesijus karksėjo, kad nepadidinus skolinimosi limito bailoutas bus mėnesio bėgyje - atpuola. Kinija? patys riboja kreditavimą vidaus rinkoje dėl didėjančios įtampos - atpuola. Rusija? žinantiems situaciją iš vidaus...- tuo labiau atpuola. Nu nelogiškai man viskas atrodo - skolininkai visas pasaulis, o skolintojų nėra... gal yra žinančių, kam VISI skolingi? "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2011-11-09 23:54 #227787 | |
newbie, ko čia nesuprasti kas yra skolintojas? Tai paveikslėlis aiškiai parodo. Tas parodymas yra užburtas ratas.
Elementarus pvz. Aš pasiskolinu iš banko $$$ už tiek palūkanų, dali savo pasiskolintos sumos paskolinu kitam už didesnes palūkanas nei mano, tai kas jas "pravalgo" ir t.t. Ir taip sukasi ratelis... |
|
2011-11-09 23:59 #227789 | |
ei centas, nesupaprastink - kaip gali skola atsirasti iš nieko ir dar pavirsti materialiais dalykais. Suprasti perskolinimą daug proto nereikia. Čia tau ne Ashamano schema 10 iš 1, nes tokią schemą į kažką materialaus ilgai nepaversi, hyperis garantuotas. Kur pradinis šaltinis?
"Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2011-11-10 00:11 #227795 1 | |
Gali atsirasti iš nieko, bet su sąlyga, kad tas niekas yra "pasitikėjimas". Jis tik sukūria vertė ir to pinigo patikimumą. Daugelis rinktųsi USD nei kokį RUBlį. Centrinis bankas atspausdina pinigus išleidžia į apyvartą, paskoliną bankams, vyriausybėms(pirkdamas obligacijas), už aniek palūkanų. Pinigai atsiranda rinkoje, GOV isleidzia medicinai, karinei pramonei, soc, svietimui ir t.t. Kai sueina terminas išperka obligacijas iš CB. Vėliau CB gali ta kiekį kuri atspausdino "iš oro" nurašyti, išminti iš rinkos. O jei vėl negali išpirkti ir trūksta pinigų... Pinigai nusėdo kažkur rinkoje ir jie "sukasi" tai CB bankas spausdina naują kiekį pinigų "iš oro" ir dalį skolinimasi rinkoje, jei imanoma. Taip refinansuojasi skolos ir pinigų kiekis didėja. O ribų nėra. Viską apsprendžia pasitikėjimas. Valiuta devalvuojasi. Va ir visas ratelis. Todėl ir ši krizė vadinasi "CRISIS of CONFIDENCE".
|
|
2011-11-10 00:12 #227796 | |
tai pasaulio GDP 63 trilijonai $, o pasaulio skola 40,6 trilijonai $, tai realiai vidutiniškai jau dabar skola sudaro 65% sukuriamo produkto. 2000 metais pasaulio GDP 32,2 trilijono $, o pasaulio skola 18,4 tril. $, santykis 57%, taigi iš esmės per 11 metų santykis pablogėjo 8%. Beje iki 2008 metų santykis laikėsi daug maž panašus apie 57%. Taigi kaip ir yra dar iš ko skolinti
CASH 50%; DBPK:DE; VOOL.DE; LYQL:DE; BX4.
Esi KTU bendruomenės narys? Prisidėk prie mūsų! https://www.facebook.com/investuoju |
|
2011-11-10 00:16 #227797 | |
centas, elementoriškus dalykus suprantu pats. OK, USA paspausdino popieros - valiuta devalvavosi, o kur hyperis? Bo skolos dydžiai sunkiai į smegenus įsipiešia. Be to - jei jau Amerikė printina pasaulio valiutą, tai būtent jai visi turėtų būt skolni, bet gaunasi kažkaip kitaip. Nesueina galai...
Hackeis, įdomiai pradėjai, pavystyk mintį GDP vs. skola. Mano kvaila galva jei GDP didėja - skola turėtų mažėti, bet kažkodėl gaunasi atvirkščiai... "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2011-11-10 00:21 #227798 | |
Visi galai sueina į "PASITIKĖJIMĄ" rinkoje.
Hackeis, įdomiai pradėjai, pavystyk mintį GDP vs. skola. Mano kvaila galva jei GDP didėja - skola turėtų mažėti, bet kažkodėl gaunasi atvirkščiai... Na taigi gaunasi dėl to, kad Išlaidos viršija pajamas. Vėl skolinimasis vyksta, didėja GDP ir skola... |
|
2011-11-10 00:48 #227806 | |
centas [2011-11-10 00:21]: Na taigi gaunasi dėl to, kad Išlaidos viršija pajamas. Vėl skolinimasis vyksta, didėja GDP ir skola... centas, ne šiaip sau pabrėžiau, kad kreditas sugeba transformuotis į kažką materialaus, o ne sukelia hyperį. Įsigilink į tai, ką pasakei (nors mintis ne tavo, o įpumpuota į galvas per mass media) - ar pasaulio mąsteliu tai išvis įmanoma? O dėl pasitikėjimo - ar pasitikėtum, jei būdamas skolingas šimtą gabalų paprašyčiau paskolinti milijoną? Ne. Tai kodėl galvoji, kad bankų vadai durnesni už tave? Ir iš kur tas ES gerumas nurašyti graikams 50% skolos? Beje pažįstamas, gyvenantis Amerikoj buvo panašiai savo banko pamalonintas dar 2009. Aišku sumos kitos ir skolą sumažino tik 17%, bet esmė precedente. Pabandyk suprasti, kodėl tai įmanoma... "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2011-11-10 02:17 #227816 1 | |
todel, kad 20 - 30 metu, o gal kai kur ilgiau, vakaruose gyvenimas ir ekonomika eme remtis vis labiau paskolomis, t.y. gyvenimu ateities saskaita, bankai dalino paskolas, t.y. pinigus, kuriu realiai neturejo, tiek pirkejams, tiek pardavejams, t.y. gamintojams, kitiems bankams, va taip ir vyko zaidimas, kuris skatino ekonomikos augima, taciau vis del to tai negalejo testis amzinai, buvo prieita riba, kuria dabar ir stebime, t.y. grizimas i realybe...
Redaguota: IT17 (2011-11-10 03:11 ) |
|
2011-11-10 03:22 #227819 | |
newbie, labai geras klausimas. O atsakymas-"privatus kreditoriai"
juk jeigu privatus bankas gali kurti is oro kredita, o visi kiti (iskaitant valdzios sektoriu)- turi is jo "skolintis"- naturalu kad anksciau ar veliau VISI lieka jam skolingi. Tik jei zinotu kam- nestu giljotina i aikste (ne tokia jau ir sena praktika). kaip pasake kazkuris anglu bankininkas "duokite man teise kurti pinigus ir man nesvarbu kas raso salies istatymus" tai stai dabar ir matome realiu laiku istatymu perrasinejima pagal bankininku dudele, o jei koks premjeras "nerastingas"- atsiras kitas, savas "auksinis berniukas", Sucks... |
|
2011-11-10 08:56 #227825 | |
newbie [2011-11-10 00:16]: centas, elementoriškus dalykus suprantu pats. OK, USA paspausdino popieros - valiuta devalvavosi, o kur hyperis? gal tie pinigai kaip tik palaiko infliaciją reikiamame lygyje, o jei jų nebūtų - kristume į defliaciją ... prekių gamybos kaštai juk stipriai traukiasi, jos turėtų pigti, bet to pigimo nelabai matosi |
|
2011-11-10 15:47 #227976 | |
2011-11-10 16:47 #227990 | |
Hackeis [2011-11-09 22:47]: mano nuomone UK yra pačioje prasčiausioje padėtyje iš ES šalių, tik laiko klausimas kada pradės kapstyt 2008 metų krizę UK išgyveno prasčiausiai jaučiu iš visų pasaulio valstybių. Prasčiausiai tai prasčiausiai, bet ir atsigavimo neparodė, kaip kitos valstybės(pvz. Lietuva,Estija), todėl ir teigiu kad jai chana sorry už spam'ą šiek tiek įkaušęs, bet pažiūrėkit į UK BVP, kuris kitų valiutų atžvilgiu susitraukė belenkiek, aišku dėka devalvacijos, bet tai Lenkijos pavyzdys rodo ką kitą. Cia kaip paziuresi. Mano kuklia nuomone Lietuvoje yra gili depresija palyginus su UK. Cia vartotoju nuotaiku prasme. Lietuvoje BVP geresnis ir finansai geresni, o ar mes gyvename geriau? Daug blogiau. Algos nukirptos daug labiau ir visi labai susispaude finansiskai. Tai viena. Antra. UK mazina savo skola (ar bent jau stengiasi), o Lietuva berods didina. Plius UK yra su labai labai geru kredito reitingu. Net ji nukirpus, jis bus daug geresnis nei Lietuvos. Toliau, jie skolinasi uz 3%, Lietuva uz 6% ir kaip idiotai sukauja kaip pigiai jiems pasiseke pasiskolint. O trecia ir svarbiausia yra tai, kad UK turi savo svara. Kuriuo manipuliuoja kaip nori. Esme yra tame, kad kai EZ grius litas nebus tokia stabili valiuta kaip svaras. O jei negrius, tai EZ skola pralenks UK kelis kartus ir euras vistiek nuvertes. Ketvirta. Mes neprekiaujam BVP dydziais. Prekiaujam salyginiais blogumais ir gerumais tam tikrose valstybese. Siuo metu investuotojai sako, kad UK viduje yra daug didesnis gerumas, nei visoje EZ, net paemus Vokietija. O jei vokietija isstos, o jei UK isstos is ES? Kas tada? Lyginsim BVP? if you fail to plan, you plan to fail
The Undercover Economist |