Kas tokią sistemą turėtų reguliuoti?

lizaddt, kai kalbama apie tai, kaip kažkas funkcionuoja, tu negali būti "už" arba "prieš". Tau tai arba patinka, arba ne. Jei paimsim teiginį, kad nafta yra ribotas resursas, tu gali arba jo nemėgti arba jį neigti. Esmė, kad tavo neigimas to teiginio nepadarys neteisingu. Jei paskaitysi "prieš" straipsnius ir ypač komentarus po jais, tai pamatysi, kad tai ne pati techninė pusė, kuri nepatinka ir yra neigiama, o tai kas išplaukia iš tos techninės pusės. "Valdžia spausdindama savo valiutą negali bankrutuoti". Čia yra teiginys. Su kuo nesutinka pirmo straipsnio autorius yra išvedžiojimai iš šito teiginio. Fair enough. Kolkas, ką aš čia rašiau ir kas bent kažkaip lietė MMT, tai buvo tiesiog elementarūs faktai ir aiškinimai kaip sistema funkcionuoja. Jokių pasiūlymų, jokių išvedžiojimų, tiesiog elementarios lygybės ir pavyzdžiai. Viskas.

Ashaman, visų pirmiausia dėl "skola gulasi ant mokesčių mokėtojų pečių". Apie šitą jau kalbėjau. Skola, kaip tokia, nesugula ant niekeno pečių.

Visų antra, kaip jau irgi minėjau, tai ne privatūs CB, kaip tu išsireiški, kurie sukuria pinigus. Tai valstybė. Reikėtų prisiminti, kad valstybė pirmiau išleidžia pinigus ir tik po to išleidžia bondus. Tikrai nėra atvirkščiai. Kai kuriais atvejais atvirkštinis variantas netgi techniškai neįmanomas.

Kas liečia kredito multiplikatorius, tai vėlgi, kredito yra ir bus tiek, kiek norės skolintis privatus sektorius. Reikėtų turėti omeny, kad bankai nėra priklausomi nuo rezervų. Jie skolina tiek, kiek yra tinkamų norinčiųjų, o CB, savo atžvilgiu, parūpina tiek rezervų, kiek reikia. Tiesiog taip veikia sistema, čia nėra paslaptis. CB galėtų atsisakyti parūpinti rezervų ir galėtų nustatyti tam tikrą rezervų kiekį, kurio nekeis. Tuomet prasidėtų didžiuliai palūkanų normos svyravimai, kurie kistų su kiekvienu pasiskolintu valiutos vienetu. Nežinau kaip kitos šalys, bet JAV prieš kaskeliasdešimt metų taip darė. Klausimas - ar apsimokėtų taip daryti vėl.

Ir taip, sutinku su teiginiu, kad iš bondų išleidimo labiausiai pasipelno Primary Dealer'iai. Todėl, mano nuomone, bondų išleidimo nereikėtų, nes techniškai, šiuo metu, jis net nėra būtinas. Tokiu atveju niekas tiesiogiai ir šališkai nepasipelnytų iš valstybės vykdomos fiskalinės politikos.

Apskritai, ką tu apibūdini yra kaip ir natūralus kapitalizmo verslo ciklas. Aš nemanau, kad tai yra išvengiama bet kokioj situacijoj. Kad ir kokią politiką tu naudosi, tai yra įgimta kapitalizme. Tu gali fiksuoti valiutos sumą x ekonomikoj ir užsidaryt nuo likusio pasaulio(uždara ekonomika). Tai vistiek nesustabdys verslo ciklų. Tai nepanaikins galimybės aktyvų vertei kilti ir žmonėms į tai įsitraukti. Žmonės vistiek galės skolintis ir pirkti aktyvus. Valstybės fiskalinė politika su tuo nėra susijusi.

Kas liečia tavo pasiūlymus dėl sistemos funkcionavimo, tai nelabai matau kokias problemas ir per kokį mechanizmą jie galėtų išspręsti. Bet prie to prisideda ir tai, kad nelabai suprantu ką turi omeny. Tu kalbi apie biudžeto balansus ar apie einamosios sąskaitos balansus?

Aš dar kartą pasikartosiu, šį kartą ir paryškinsiu šitą lygybę(gal praeitą kart blogai užrašiau):

Biudžeto deficitas - grynasis privataus sektoriaus taupymas - grynasis importas = 0.

Biudžeto deficitas = Grynasis privataus sektoriaus taupymas + grynasis importas

Iš to išplaukia, kad uždaroj ekonomikoj, jei valstybė neleistų biudžeto deficito, privatus sektorius negalėtų sutaupyti nė cento. Atviroj ekonomikoj situacija dar pablogėja jei importas > eksportas. Tam, kad valstybei nereikėtų leisti pinigų grynasis eksportas turi būti bent jau lygus privataus sektoriaus grynajam taupymui. Dažniausiai, galutiniam rezultate turim padidėjusį nedarbą ir biudžeto deficitą dėl automatinių stabilizatorių. Čia nieko negalima pakeisti. Pažiūrėkit į Graikiją ir jos griežtą fiskalinę politiką. Biudžeto deficitas nominaliai yra karpomas, bet tas sąlygoja didesnį nedarbą, ekonomikos smukimą ir vistiek panašius debt-to-GDP rodiklius galutiniam rezultate.

Tiesiog taip veikia ekonomika. Ją galima patobulinti įvedant įstatymus ar didinant/mažinant reguliavimus. Tačiau tų lygybių ir procesų apie kuriuos rašau nepakeisi. Tai yra kapitalizmas. Jei nori, kad tos lygybės nebeveiktų, reikia keisti kapitalizmą į kažką kitą. Į ką keisti ir ar keisti - visai kita tema. O kol esame kapitalizme - nori ar nenori, sistema veikia taip, kaip veikia.

Redaguoju: Tikiu, kad kažkas tingės ieškot tų lygčių realiuose grafikuose, tai įdėsiu du tuos pačius, tik kitaip atvaizduotus JAV istorinius grafikus, patvirtinančius šitas lygtis.

labai teisingai pastebeta- tiek del poreikiu, tiek del kazkelinto lygio isvestiniu svertu.
Bet butent finansiniai instrumentai labai itakoja (kartais iki absurdo) realia eko ir "butinybes pavalgyti" patenkinima.
reali kurianti gamyba ir vartojimas galetu klesteti jeigu ne tarp ju stovintis finansinis kapitalas.
Ir labai teisingai pastebeta, kad sis protingas santykis gali buti (ir turbut bus) deliojamas per jega.
Nes keliant sverto lygius ant tos pacios bazes sistema darosi visiskai nebestabili, o atgal kelio nera.

dar Marksas seniai pastebejo, kad upe teka sia kryptimi:
darbas- gamybinis kapitalas- finansinis kapitalas

reikalingas voztuvas spaudimui nuleisti, bet kaip tik demontuojame socialines apsaugos sistemas (kuriu pagalba is dalies buvo atstatomas disbalansas). Ir tai nera idejinis socializmas ar pan.- tiesiog matematika ir sociologija.
Daug bendruomeniu turedavo tokius visuomenes savireguliacijos voztuvus paprociuose (man ispudi daro Kanados indenu "Potlashing")



teoriskai- galbut, ir kreditoriai-sistemos kurejai tikrai to noretu. Taciau toks subalansavimas is esmes yra vergija, kai kiekvienas (ir jo vaikai) yra iki ausu skolingas tariamam kreditoriui ir dirba tiktai tam, kad susimoketu reguliuojamas palukanas uz amzina skola. Ir atrodo samoningai link to einama.

p.s. Ashaman, nesutikciau kad Kinija, Indija, Rusija neturi simtametes valdymo patirties- tiesiog patirtis kitokia nei sitoje sistemoje. Bet prekybos karams pasistumejus nelabai ir bus prasmes joje dalyvauti.ironiska yra tai, kad net A.Jacson'o ir T.Jeffersono pasekejai siulo aukso standartu pagrista sistema, i kuria sios sistemos seimininkai iplauks beveik nenukenteje

siaures vejas, aš PragCap nelabai skaitau, tiesiog atsimenu, kad tame straipsnyje buvo šitie grafikėliai. Geriausias šaltinis man yra Bill Mitchel blogas(nuoroda gale).

Kas liečia kolektyvinę skolą, tai žinoma, kad galima. Tiesiog nereikėtų išleisti bondų ir kolektyvinės skolos nebūtų. Dabar, kai CB pradeda mokėt palūkanas už excess rezervus, bondai apskritai praranda vertę kaip funkcionuojantis įrankis. Apskritai, net ir šiuo atveju, ta valstybės skola nėra tikra skola. Kaip jau sakiau, tai tik įrankis bankų rezervams sukontroliuot. O tas supratimas, kad bondai skirti finansuot deficitą yra išlikęs nuo aukso standarto laikų.

Jei bandant pažiūrėt į tai iš kiek kitos perspektyvos, tai dar priklauso ir nuo to, ką tu vadini egzistavimu. Valstybė gali atsisakyti automatinių stabilizatorių(t.y. įvairių pašalpų ir t.t.) ir neišleist nė cento daugiau nei surenka iš mokesčių. Tokiu atveju valstybės skolos nebus. Tuomet žiūrėkim į privatų sektorių. Ten, kažkam atsidėjus dalį pajamų, o kitiems jų nepasiskolinus, dalis pagamintos produkcijos nebus parduota. Tas iškart sąlygoja ekonomikos smukimą ir darbuotojų atleidimą. Logiška, nes jei firma pagamina x produkcijos, o parduoda tik x-1, tai kitu laikotarpiu ji tikėsis parduoti x-1, o tam produkcijos kiekiu jau nebereikia y darbuotojų, o užtenka y-1. Kadangi atleistas darbuotojas negauna nedarbo pašalpos, jo atleidimas sąlygoja bendrų pajamų smukimą, kas reiškia, kad vietoj planuoto x-1 produkcijos pardavimo, bus parduota x-2 ir t.t. ir t.t. iki naujo ekvalibriumo, kad ir kur jis bebūtų. Nors be valstybės pašalpų ar tiesioginio įsikišimo, teoriškai ekonomika gali iki x-n nukristi.

Egzistuoja ir dar vienas scenarijus. T.y. privatus sektorius turi visada pasiskolinti tai ką sutaupo. Teoriškai galimas variantas, bet praktiškai tai neveikia. Nelabai galima suplanuot kas ką taupys ir kas ką skolinsis. Rezultate turim n numirusių iš bado bedarbių arba chaosą šaly, turint omeny, kad žmogus greičiau eis vogt maistą nei mirs iš bado.

Praktikoj, vėlgi, pašalpų niekas nepanaikins. Todėl jei valstybė nori subalansuot biudžetą ar palaikyt jo perteklių, privatus sektorius atitinkamai turi arba netaupyt, arba skolintis daugiau nei sutaupo. Bet skirtingai nei valstybė, privatus sektorius negali turėti neigiamą taupymo lygį amžinai. Pažiūrėkim į JAV ir Clinton'o biudžeto perteklių. Tas sąlygojo neigiamą privataus sektoriaus taupymo lygį, o po to sekė recesija ir vėl natūralus biudžeto deficitas. Žinoma egzistuoja variantas, kaip jau minėjau, kad bus eksportuojama daugiau nei importuojama, tuomet viskas įmanoma. Bet jei paimsim pasaulį kaip visumą, tas neveikia visoms šalis bendrai, todėl kažkurios šalys galės sutaupyt, o kitos atitinkamai turės tiek pat blogesnę situaciją.

Manau šitie elementarūs pavyzdžiai paaiškina, kad pinigų kiekis cirkuliacijoj turi būti palaikomas jei norima palaikyt atitinkamą nedarbo lygį ir neleist jam smarkiai išaugt. Visgi valstybė automatinių stabilizatorių kaip ir nekontroliuoja. Jų panaikinimas būtų tiesiog katastrofiškas, šitas akivaizdu, o jų egzistavimas garantuoja, kad nesant pakankamam grynojo eksporto kiekiui, biudžeto deficitas visuomet egzistuos.

Šiuo metu taip veikia sistema. Iš šitų pavyzdžių ir grafikų turėtų būti akivaizdu. Ar ne?

Nuoroda į anksčiau minėtą blogą, kuris iš mano perspektyvos yra geriausia ką siūlo internetas ekonomikos atžvilgiu: http://bilbo.economicoutlook.net/blog/

Dažnai paskaitau šią temą- visada būna daug įdomių minčių ir diskusijų. Kartais ne visas jas pilnai suprantu. Taip yra ir šį kartą, todėl noriu paklausti Edgaras.




Noriu pasiklausti, kaip šitame fone atrodo Estija, kuri paskutiniais metais turejo arba labai mažą biudžeto deficitą, arba išvis- perteklinį biudžetą?
Paprastai samprotaujant neturėti skolų ir turėti pinigų daugiau negu tu jų išleidi yra geriau negu turėti skolas ir neturėti pinigų. Ir tai galioja visiems vienetams- žmonėms, įmonėms, valstybėms.



Nieko nesuprantu...Gal galėtum paaiškinti kažkaip paprastai ir suprantamai šį teiginį (ne ekonomistams).
Kažkaip atrodo kad visi skolas gražina, kai ateina laikas ir plius dar sumoka palūkanas...
PVZ Graikijos tai lengvai niekas nepaleidžia ir jie tokiais teiginiais nesimeto: valstybės "skola" nebus grąžinta ir neturėtų būti grąžinta.

Tikiuosi paklausiau į temą ir iš anksto ačiū Edgaras. už atsakymą

spausdinama valiuta gali apmoketi tiktai vidaus isipareigojimus. Jei tavo valiuta "nekieta" t.y. nekelia pasitikejimo prekybos partneriams, o prekybos balansas neigiamas- bankrutuosi.
Todel tai is esmes yra pasitikejimo klausimas, o jo netgi ginklu is savo baziu visam pasauliui neiskiepysi.
Zinoma tai, kad visi skolingi tau tavo paties valiuta paklausa sukuria
Hemingvejus rase: yra du budai bankrutuoti: palaipsniui ir tada staigiai.


skola- gal ir ne, bet mokesciai, renkami siai skolai aptarnauti- tikrai taip.


ar tikrai? FED'o akcininkai- privatus. and USD parasyta- FED note, o ne US Treasury. Valstybe tiktai kala monetas ir daro elektroninius irasus, uz kuriuos bankininkams pasizada buti skolingi salies zmones (be ju sutikimo).
Zinant kad istatymai yra rasomi (ir perrasomi) esanciu valdzioje esamai santvarkai islaikyti neatmesciau galimybes, kad sios skolos kazkada bus pripazintos "odious debts" (cia labai reali teisine savoka) ir anuliuotos.


labai teisingai aprasyta. Tai, kad bankai gali nevarzomi is oro neribotai praskolinti visus norincius ir rinkti palukanas daugumai zmoniu vis dar yra "paslaptis". Ir "valstybinis" CB tam padeda.
Bet kodel manai, kad sie finansiniai spazmai yra "naturalus verslo ciklas"? Juk butent realus gamybinis verslas sio ciklo gale dazniausiai buna "isdurtas" ir perimamas, nes pajamas planavo pagal laikina dirbtini nauju kreditu srauta.


taip, zmones gales isitraukti i tulpiu svoguneliu ar "naujausio mados klyksmo" pirkima, bet tai bus lokalus mazos dalies burbulas, o ne sinchronizuota visu verslo sriciu krize.
Paprasti bankai- kaip gruobuonis- jie negali kitaip, bet butent valstybes CB yra atsakingas uz kredito ciklu sinchronizavima ir ju amplitudes padidinima (per likvidumo backstop'us).


ar labai pasikeistu lygtis be pirmojo demens? juk Biudzeto deficitas/perteklius yra viso privataus sektoriaus taupymo korekcija- surinkom (atemem) daugiau negu isdalinom ar atvirksciai. Juk lygtis ir visa ekonomika kuo puikiausiai veiktu ir be sio veikejo arba su gerokai mazesniu.
Todel nesuabsoliutinkim valstybinio sektoriaus vaidmens- jis gal ir naudingas planuojant, bet tiktai neturetu buti atsakingas uz "darbo vietu kurima" ir kitas grand schemas, kurios tiktai inesa daugiau netikrumo i pritavaus sektoriaus veikla taip ja slopindamos. Tai veda prie oligopoliju ir komandines ekonomikos.


visos privacios santaupos atsiranda is... atimtu ir perdalintu privaciu santaupu
Be perskirstymo- gresia didelis nedarbas
TINA (There Is No Alternative)- Thatcher ir Reagano savoka. Deja pasaulis nesustoja keistis ir si zmoniu samoningai sukurta krize tik maza, bet gedinga akmirka.

O ekonomika yra daug platesnis mokslas nei MMT, ja studijavone tik Keynsas. Pradziai bandyciau paskaityti Mises, Hayek, Rothbard.
vis delto turbut gana kategoriska teigti, kad zmoniu bendruomene negali egzistuoti be kolektyvines skolos? ir kad tokia skola yra butina ekonomines sistemos salyga? cia net nesigilinant kur si skola yra sukoncentruota ir kokiu budu igyta.

Taip pat tai labai realus irankis pinigu srautui (o veliau ir privatizuojamam turtui) is valstybes nukreipti i privacias rankas


butent- palaikomas, blogiausiu atveju- didinamas tiktai tiek, kiek dideja produktyvumas (~2%)- bet is kur tada imsi palukanas, jeigu visi pinigai yra “paskolinti i egzistavima” ir visiems tiksi palukanos, netgi banknotui kiseneje, uz kuri valstybe isleido bond’a.
todel pinigu kiekis puciamas ir traukiamas kaip armonika ironiskai kalbant apie “kainu stabiluma” ir grasinant kad politikai yra didziausi stabilumo priesai, o stai bankininkai jumis pasirupins

ar nebutu stabiliau jei vyriausybe tiesiog spausdintu 3-5% kasmet (ir butu labai aisku kas atsakingas), o ne bankai pustu kredita 30-50%, o veliau jis trauktusi privaciam sektoriui nebesiskolinant?
Beje ECB, sis stabilumo garantas bumo metais pinigu kieki didino po~12% kasmet kai mandatas berods 3%?

Is esmes reiketu mesti si mita, kad nepriklausomi bankai (ir CB) yra stabilumo ir mazos infliacijos garantas

stasysk, jei Estija turi biudžeto perteklių arba mažėjantį deficitą, tai reiškia, kad arba eksportai didesni nei importai arba privatus sektorius skolinasi daugiau nei taupo, arba mažina savo praeities santaupas. Bandžiau paieškot Estijos statistikos, bet ganėtinai sunku rasti tokią statistiką kaip privataus sektoriaus investicijos ir taupymas... Per laikotarpį iki krizės, kol Estija turėjo biudžeto perteklius, privatus sektorius paskendo skolose ir turėjo didelį debt-to-income santykį. Siūlyčiau dar kart perskaityt mano post'us ir pabandyti juos suprast.

siaures vejas, aš lyg ir į visus tavo klausimus atsakiau, t.y. į tavo kontra-argumentus galėčiau tik nukopijuoti tai, ką jau rašiau. Aš paaiškinau kaip veikia biudžeto deficitas ir daviau konkrečių, elementarių pavyzdžių. Nežinau kas ten gali būti neaiškaus. Vėlgi, kad ir kiek rašiau, tu vistiek kalbi apie tai, kad mokesčiai surenkami ir išdalinami, kad paskui jie bus renkami skolai grąžinti... Na ne taip veikia sistema... Iš lygybių kintamųjų negalima išmest... Čia juk elementari aritmetika... Paaiškinau ir tai, kas būtų jei tu tą kintamąjį išmestum, t.y. padarytum nulinį ar sumažintum. Į visus tavo klausimus atsakiau.

Kitas dalykas dėl bankų, stabilumų ir t.t. Aš netikiu jokiais mitais ir net nekalbėjau apie CB ir stabilumo palaikymą, jei paskutinis sakinys nukreiptas konkrečiai į mane. Viskas ką daro CB yra palūkanų normos reguliavimas. Viskas. CB daugiau nieko nedaro. Čia jo vienintelis įrankis.

Kas liečia bankus. Bankai skolina tiek, kiek žmonės nori skolintis. O dėl klausimo "ar būtų geriau", tai reikėtų sutart apie ką mes kalbam. Aš aiškinu kaip veikia sistema ir apibūdinu konkrečias funkcijas, o ne tai kaip sistema turėtų veikti. Kolkas ekonomikos veikimo mechanizmas yra mano prioritetas. Kai turėsiu sau tinkantį supratimą apie tai, ant jo pradėsiu statyti "kaip būtų geriau". O kolkas apsiribosiu diskusija apie patį veikimo mechanizmą.

Tų dalykų apie kuriuos aš kalbu žmonės nepriima per dieną. Tai visai kita nei rašoma vadovėliuose. Jei tavo ekonomikos mąstymas įsišaknijęs ir nenori jo kardinaliai keisti, tuomet diskutuot su manim tau nėra naudos. Čia tik šiaip pamąstymas.

Beje, dar kas liečia ekonomiką ir jos ribas... Aš puikiai suprantu, kad ji neapsiriboja nei MMT, nei Keynsianismu, nei Austrų mokykla, nei dar kažkuo. Juk pati ekonomika apibūdinama kaip reikėtų panaudoti ribotus išteklius maksimaliai geram rezultatui. Mano supratimu ekonomika ir yra apie tai, kaip ir kas turėtų būti daroma. Tačiau visi šitie dalykai, šakelė po šakelės, yra statomi ant ekonomikos supratimo. Ant supratimo kaip tiksliai funkcionuoja sistema. Tam, kad kažką galėtum pakeisti ar pasiūlyti, reikia suprasti kaip tas kažkas funkcionuoja ir sąlygoja kitus dalykus. Aš šitam ir teikiu pirmenybę. Kai pilnai suvoksiu kaip veikia visa kapitalizmo sistema - pereisiu prie mąstymo apie jos tobulinimą/keitimą.

Malonu, kad Edgaras. domisi, rašo, diskutuoja. Malonu ir įdomu paskaityti. O maloniausia, kad žlugo mano baiminimasis, jog Lietuvoje niekas nebemąsto. Atgijo mąstančių žmonių diskusijos.

Tačiau aš nematau šalia ekonomikos teorijos socionomikos. Tai turi eiti visiškai lygiagrečiai. Kitaip ekonomikos teorijos ir lieka sausa teorija. Tai neveikia. Nuo diskusijų veikimas neatsiranda.
Ir nuo noro, kad jos veiktų.

Galvoju, jog neapsirinku, manydama, jog Edgaras. yra studentas. Bet visi žmonės būna būsimi/esami/buvę studentai. Iš mąstančių studentų išauga mąstantys praktikai.

Jus klystate.
Iki 2008 FED'o balanse buvo virš 1 trilijono USD vertės JAV iždo bondų, kuriuos jis nupirko iš JAV finansų ministerijos sukurdamas naujus "orinius" pinigus - saugiausius iš egzistojančių skolos raštelių.
Po 2008 FED'as už naujai sukurtus "orinius" pinigus nupirko už nominalą "šlamšto" (MBS, CDO ir t.t) dar daugiau nei už trilijoną USD iš savo steigėjų - Prime Dealerių.
Nebūkime naivūs, 1913 FED'o steigėjai jį įkurė ne vien tam kad jis reguliuotu palūkanų normas

Agata, nežinau kas buvo turėta omeny sakant "veikia", "neveikia". Bet aš žinau kurios teorijos veikia, o kurios ne. Tai ką aš sakau veikia praktikoje, man to norėti nereikia. O kas liečia socionomiką - viskam savas laikas. Kai turėsi puikius pagrindus ant jų statyti visą kitą - tai ir padarysiu. Ir taip, aš studentas, tik nuskambėjo kaip ne komplimentas.

Ashaman, o ką sąlygojo tas supirkimas? Rezervų išaugimą į viršų, ko pasekoje palūkanos krito iki minimumo. Daugiau nieko. Na, tiesa, šlamšto pirkimas už kainą, kurios jie nėra verti buvo kažkas naujo. Viena vertus nemanau, kad tai teisingai, kita vertus krizės metu reikėjo improvizuot ir gelbėt sistemą. Norėjau pasakyt tik tiek, kad normaliom sąlygom(iki 2008), CB nelabai ką ir gali padaryti pirkdamas normalius aktyvus už normalią kainą. Na, kad ir to šlamšto supirkimas sąlygojo tik rezervų išaugimą, o kas, savo ruožtu, sąlygoja palūkanų normas. Nieko daugiau.

"Geras vynas - ne vanduo,
o studentas - ne piemuo".

Liaudies išmintis

toli gražu ne dėl rezervų fed'as sumažino palūkanas, bet todėl, kad rinkoje Amerikos bondų palūkanos drastiškai krito, tai nieko kito nebeliko, kaip mažinti palūkanų normas patiems, nes jei gerai pažiūrėtum, tai fed'as nevaldo rinkų, bet reaguoja į tai, kas jose vyksta. Palūkanų normos keisdavosi ir anksčiau, bet ir be rezervų išaugimo į viršų, todėl čia ne priežastis yra.

FED'as su savo šlamšto supirkinėjimais, tai ne tik, kad situacijos neišgelbėjo, bet ją pablogino dar labiau. Būtų tikrai geriau, jei visi, kurie turėjo bankrotint būtų bankrotinę ir viską pradėtume nuo 0, tai gal dabar ir visai kitą situaciją turėtume. Nepamirškim, kad FED'as irgi yra bankas, kurio tikslas uždirbti pelną, todėl ką jie veiks su tokiu kiekiu mortgage backed securities, kurie nieko neverti, nes NT kainos toliau žemyn važiuoja, tai galima tik įsivaizduot, ką su tuo supirktu šlamštu jie ruošiasi daryti

Arnas_IT, rezervų kiekis nustato palūkanų normas. Jei CB padidina rezervų kiekį daugiau nei reikia bankams - palūkanos krenta. Jei sumažina smarkiau nei reikia - palūkanos kyla. CB valdo trumpalaikes palūkanų normas tiesiogiai ir visas kitas palūkanų normas netiesiogiai, sukurdamas galimybę užsidirbti iš arbitražo.

Na, o komentarai, kad reikėjo viską palikt ir visiems leist bankrutuot ir pradėt nuo nulio, tai žinai... blogiau nebūna. FED'o tikslas nėra uždirbti pelną. Jei jis ką nors uždirba - viską atiduoda valstybei. Jo tikslas palaikyt finansinį stabilumą ir infliaciją numatytuose ribose...

dabar jau ir as paklausiu- kolegos, uz ka Edgarui minusai?!
juk nesikeikia, nieko neizeidineja ir "nesiuncia"?
neseniai atrado MMT, sektoriu balansa, bond'u veikima: gan neblogai suprato ir dabar bando atradimo dziaugsmu pasidalinti ir kitus apsviesti CB ir pasakom tiki, bet jomis dauguma tiki.
P.Krugmanas kartais juk daug blogiau paraso

diskutuoti turbut nelabai iseis, nes , o mes bandome analizuoti kam sis mechanizmas taikomas ir kokios bus to ekonomines ir socialines, o veliau ir geopolitines, pasekmes.
O klausimus uzdaviau kad taip lengvai nepriiminetu "alternatyviu" vadoveliniu tiesu.

bet poziuris puikus


laisva kapitalizmo sistema veikia gal ir visai neblogai, bet sita mutavusi versija jau senokai tokios nebeprimena ir greiciausiai svelniam "patobulinamui" nepasiduos

p.s. beje Edgarai, kodel palukanu normos isvis turi buti reguliuojamos?
o mokesciai yra renkami valstybes skolai aptarnauti ir jos palukanoms moketi (pvz. berods apie 10% Lietuvos biudzeto). Beje kodel isvis US, UK ir visam OECD vykdomas "austerity": ar todel kad ekonomikos niekas valdzioje nesupranta ar samoningai? juk visiems aisku, kad BVP kris.

truputi pratesiu paskutinemis Twist'o aktualijomis:
MBS "slamstas" uz nominala vel superkamas, bet cia "prekybinis vaizdzialis":
Bill Gross pries kelis menesius pavare solidzia antireklama 30y bondams per visa media. Siurprizas, bet dabar FED'as siekia kiek toliau nei tiketasi- 30y bondai raliuoja, Dealeriu inventorius apsipila pelnais. Kam jie bus veliau nukrauti? zinoma, kad valstybiniams ir kt. pensiju fondams kurie tures net iki cia siekti pajamingumo.
Billai, jus neteisus, bet reikalas labai pelningas. Ir beveik exclusive Dealeriams, kurie tuoj gales eiti "shoping spree" supirkineti uzsilenkinejanciu maziuku, kuriems toks inventorius buvo "ne po pletchu", o ir siaip dozuojamo likvidumo salygomis ilgai netemps.
Konkurencija kapitalizme mums nereikalinga, o ypac tokioje srityje kaip bankininkyste.

tai tiek to palukanu normu reguliavimo

Edgaras


Gana pretenzingas pereiskimas. TMM, kaip ir visos teorijos, yra tik tam tikras realybes artinys, su savo trukumais ir privalumais. Butent todel visada buvo ir visada bus "uz" ir "pries". TMM siuo atveju yra netgi ne teorija ar "ekonomikos minties mokykla", o tam tikras tautologinis darinys aprasantis ribinius atvejus. O tu jau tai bandai ipirsti tai kaip absoliucia ir neginciajam tiesa.

Dėl šito reikėtų mažiausiai galvą sukti. Jei kažkam kažkas nepatinka, tai tegul uždeda tą minusą, man nuo to blogiau nebus, o jei kažkas pasijaučia geriau - puiku.

Na tik nereikia tokių menkinančių komentarų. Nereikėtų manipuliuoti ką ir kada aš atradau ir ką, ir kaip suprantu. Svarbiausia, kad šiuo atveju esu teisus.

Matai, tam, kad diskutuot apie pasekmes, reikia suprast kaip kas veikia, nes kitu atveju tos diskusijos, pastatytos ant klaidingo supratimo, prives prie kvailų išvadų. O tokie komentarai kaip "mokesčiai renkami skoloms mokėt" ir pan., tikrai neprisideda prie teisingų išvadų priėjimo.

Aš nieko nepriiminėju ir puikiai žinau kurios teorijos klaidingos, o kurios ne. Jei tau atrodo, kad kažkas veikia ne taip, kaip aš parašiau, tai pateik argumentų ir realių pavyzdžių. O jei to negali priimt tiesiog iš principo, tai čia jau ne mano problemos.
bet poziuris puikus

Tam, kad būtų galima kontroliuot infliaciją ir visą kitą biesą. Žinoma, tas nėra būtina. Yra žmonių, kurie siūlo tam tikrą fiskalinę politiką prie kurios puikiausiai dera nulinė palūkanų norma. Tuomet nereikėtų reguliacijos.

Lietuvoje - taip, nes mes turim ir peg'ą, ir užsienio skolą. Bet mes pradėjom apie JAV ir kitas didesnes pasaulio ekonomikas. Ten mokesčiai veikia ne taip ir yra skirti ne tam.

Dėl sąmoningumo abejoju. Kai 99% ekonomistų ar šiaip įtakos turinčių diedų šaukia, kad skola yra blogai, kad tai užkrauna skolą ateities kartoms ir t.t. ir panašiai, tai negi nesusigaudantis politikas supras kaip veikia sistema, kai tie patys 99% nelabai supranta? Juk ta kvaila teorija yra brukama universitetuose ir apskritai visur, kur tik pažiūrėsi. Ir tamsta, juk apie mokesčių mokėtojų kupras rūpinatės... Tas austerity taikymas yra aukščiau absurdo ribos ir būtų galima atsivertus straipsnį po straipsnio neigt ir neigt elementaria logika...

lizaddt, mane šiaip apskritai liūdina tokie dalykai, kai žmonės ar nuomonės yra skirstomi į kažkokias kategorijas ar krepšelius. MMT ar ne MMT, tai ką aš pasakiau yra elementarūs faktai, o ne "minčių mokykla". Juolab, kad aš daug teiginių ir neteigiau, tiesiog keletą bandžiau išdėstyti kiek plačiau. Bet žmonės kažkaip nelinkę keisti nusistovėjusio mąstymo. Šitas galioja ne vien ekonomikos srity. Ale labai jau ydingi tie žmonės...

Kaltini mane kad as nelinkes keisti nusistovejusio mastymo? Gal vertetu pasiziureti i veidrodi.



Gal vertetu truputi sumazinti savo ego ir paciam buti atviresniu kitoms idejoms?

Del ideju "klasifikavimo" tai visiskai su tavimi sutinku kad tai dirbtina. Taciau tai neisvengiamas blogis, nes jis palengvina tu paciu ideju komunikacija. As pats buvau MMT "gerbejas" kol nepriejau isvadu, kad MMT IMHO realiai pritaikoma tik dabartinei USA situacijai, kur vidine vienos salies valiuta naudojama tarptautiniams atsiskaitymams.

lizaddt, Aš priėmiau ir atmečiau daug visokių idėjų. Jei kažkas ką nors pasako aš apgalvoju ir jei tai make sense, priimu, jei ne, tai ne. Jei kažkas pasako, kad žolė juoda, o ne žalia, tai ką man daryt tuomet? Atsiprašau jei taip pasirodė, bet aš tavęs nekaltinau nusistovėjusio mąstymo keitimu. Ten buvo generalizacija. Gal ne visai vietoj.

Yra didelis skirtumas tarp būt gerbėju ir gyvent ekonomika. Tai kas galioja JAV, galioja ir Japonijai, ir Kanadai, ir Australijai, ir Didžiajai Britanijai ir turbūt dar daug daugiau šalių, kurios bendrai vistiek sudaro ekonomikos pagrindą ir visumą.

Yra ir skirtumas kuomet sakoma, kad žolė žalia(faktas) ir IMHO žolė mėlyną(nuomonė). Jei aš sakau faktą, tai nereiškia, kad aš esu arogantiškas išpuikėlis. Tai viso labo reiškia, kad aš žinau kažką, kas veikia taip, kaip veikia.