Tai kad jis žolės nemato, jau senas, kiek ten dioptrijų storuose akiniuose?

Labai gaila, ir aš būčiau piktas, jei reikėtų nuolat spoksot į pilkus žvirblius pilkame fone, kad ir pro akinius.

Tai kad mintis čia ir dabar yra aiškesnė nei aiški.

O jei tu čia planuoji kažką rašyti ateities kartoms...
Net jei ir ne čia. Tokie planai bergždi. Šiandien mokyti ateities kartas. Ateities kartos pačios atsirinks, kieno ir kokias mintis atsirinkti.

Nežadu, ta džiugia nata ir užbaikim. Atsiverčiau šitą puslapį lyg ir iš pareigos perskaityti "atsakymą" ir kol puslapis vertėsi, supratau, kad man jis visiškai neįdomus. Labai jau pilka.

Juk anksčiau buvo ne vienas, sąmoningai rašęs be skiriamųjų ženklų ir gramatikos taisyklių, kad daugiau minčių kiltų, arba jas reikiamu momentu būtų galima pasukti reikiama linkme. Ir analogiškai paskutiniu metu prasidėjusio minčių vyniojimo buvo. Ta pati mokykla?

Tai ir paklausiau kiek anksčiau, kaip čia visi filosofai vienu metu nustojo filosofuoti?
Juk filosofija - tai širdies šauksmas...

Na tai čia juk tas veidrodinis atspindys... ( )

Agata,
Čia Jūs, ar veidrodis ant galvos stovit? Na šita filosofine kryptis bent jau šiek tiek spalvingesnė, negu sekmingai vedusio ir sekmingai ištekėjusios investavimo filosofija.

kaip atsakymą į antrą šio posto dalį pacituosiu

tad kaip matau tamstos žodžiai tik patvirtina liaudies išmintį, kuo pats smirdžiu tuo ir kitus tepu... beje jei lankotės pas veterinorius... na smagu, kad didžiuojatės savo gyvuliška prigimtimi. Ir turėtumėt jaustis labai pagerbtas, kad jums atrašo žmogus...

klausimas, ko vertas treideris, jei jam davus meškerę ir instrukciją kaip žvejoti, jis vis tiek reikalauja žuvies... Turbūt tai atskleidžia jo didelius sugebėjimus. Protinius taip pat...
o ką knysliukui galiu parašyti. galiu tik pasikartoti, kad gimęs šliaužioti ir niekada neskraidys. kodėl taip sakau. tai kad jo postuose atsikleidžia mužiko prigimtis. Vien tas suvokimas, kad arkliai laikomi tvarte... Juk ponai savo arklius laiko arklidėse... bet žmogus tiesiog vadovaujasi savo patirtimi ir suvokimu. Beje apie tamstos suvokimą. gaila kad gamta pašykštėjo šios dovanos. Vien ko vertas komentaras, siūlantis man įsigyti šuniuką. jei turėtumėt tą suvokimo dovaną, suprastumėt, kad visa tai ką šis šuniukas turi kompensuoti, aš jau turiu. beje šis postas atskleidžia ir dar vieną jūsų gyvenimo filosofijos požiūrį: kaip suprantu savo antrą pusę gerų geriausiu atveju laikote kale... Kitaip pagalvotumėte ką ir kaip rašote.
ir šiaip berniukai neužmirškite pažaisti pliusiukais ;) juk reikia jums savo brendą pasikelti...
kadangi į seimą neinat (čia nuo to posakio, kad duok durniui kelią tai ir įlys į seimą), tai iki kito karto. jei manysiu, kad yra vertas tamstų postas atrašymo, nepatingėsiu ir nepasididžiuosiu atsakyti. O dabar mėžkite savo tvartus, juk tai parshiuko lygis

Nutempėt temą šiknon...
Nors kitą vertus, ji per daug plati, kad ir ten nepabuvoti

Dabar pasitikėjomo nebekelia ir jūsų geroji patirtis. Jūs visada tokių silpnų nervų, ar tik šiandien?
Kaip patyrusiam žvejui - silpnoki. O ir apie žvejyba ne ką išmanot, pažiūrėkit kada laidelę "vienam gale kablys...", gal kokią spragelę vienam iš išminties tvartų užlėpysit.

http://www.thesun.co.uk/sol/homepage/news/3753994/Suicide-bids-by-Lottos-Michael-Carroll.html

Patiko man Juozo Erlicko minties išvartaliojimas:

"Drybsau prie jūros ir suprantu, kad reikia džiaugtis tuom.
Bet jeigu reikia, tai man jau ir sunku...
Va, jei nereiktų... Tada tai tikrai džiaugčiaus.
Bet jei nereiktų... Ko gi čia drybsot? "

Mes kartais nepastebime, kad viskas kas mus supa yra mūsų pasirinkimai. Nepastebime, nes nepakankamai atidžiai stebime (tiek save tiek aplinką). O kai pradedame stebėti vis atidžiau (skiriame tam vis didesnę savo samonės dalį) ir rodos jau gebame atsekti pasireiškimų priežastis (priežasties-pasekmės dėsnis) susiduriame su keistu paradoksu - pasekmė yra, o priežasčių tam įvykti visai nebuvo pagrindo.

Norint netrypčioti vietoje, čia nelieka nieko kito, kaip plėsti savo samonę toliau. O tai neišvengiamai priveda prie reinkarnacijos ir karmos dėsnio pažinimo. Visiškai perprasti karmos dėsnius sudėtinga užduotis. Tai dieviškas mokslas. Bet jis (kaip ir kiekviena doktrina) turi pagrindus, kurių žinojimas padeda susivokti. Pvz. nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau padarytų. Vien šios taisyklės nepaisymas privedė mūsų civilizaciją prie to, ką turime dabar.

O dabar turime nedaug laiko. Padėtį dar galima atitaisyti ir tam svarbus kiekvienas mūsų daromas pasirinkimas. Nustokime vartoti bet kokią prievartą prieš save (alkoholis, nikotinas, narkotikai, tv žiūrėjimas, bumčikų klausymas) prieš kitus (fizinės bausmės vaikams, muštynės, karai) prieš kitas rūšis (mėsos, žuvies ir kitų gyvių, pieno vartojimas).

Žemės vibracijos kyla tuo pačiu keldamos ir mūsų (nuo 7 Hz iki 13 Hz), bet tai nepadės jei nepadėsime sau ir kitiems. Saugokime vidinę ramybę kaip trapią liepsnelę besiaučiant neramioms vėtroms ir vieną dieną ji tylai ir pamažu įsiliepsnos iki nebeužpučiamo ugnies aukuro.

Sveikas, Fox
Man šiandien youtube išmetė visokių klipų iš komedijų. Kai kuriuos pažiūrėjau - smagiai pasijuokiau.

Bet prievartos prieš save aš nepajutau - galėjau juk nespausti pelės.

Bet linksmas juokas - juk tai ir nemokamas vitaminas C, ir tam tikros grupės raumenų išjudinimas, ir teigiamos nuotaikos perdavimas kitiems, ir darbingumo padidėjimas, ir.... galima vardinti be galo.

Panašu, kad aš amžinai liksiu neklaužada tavo akyse

To Fox ---- apie reinkarnacijos desnius.

Pagal Buda (ne pagal budizma!), reinkarnuojasi As, pernesdamas is vieno gyvenimo i kita, savo uzgyvenimus. As - turimas galvoje, ego saves ivardijimas, susitapatinimas su zodziu(kunu) T.y. As - darzelinukas, as - mokinys, as -studentas, as darbuotojas ir t.t iki galutinio tasko visisko uzgesimo.
As darzelinukas mire, gime kitas ego susitapatinimas as - mokinys, ir taip be galo pernesant KARMA (mintis apie SAVE), iki pries paskutinio susitapatinimo, as - buda, po to sekancio - tiesa suvokes, nusvites-mokytojas, (trunkancio begales "gyvenimu") iki visisko uzgesimo (mirties)

Susidurus su krikscionybe ir jos pomirtiniu gyvenimu. Sios dvi religijos susipyne.

Ir dabar reinkarnacijos desnis (BUDIZME) suvokiamas kaip. AS asmens kodas nr.xxxxxxxx, numires tapsiu, as asmens kodas yyyyyyyy.

SSSRegi,
o tu "bumčikų" klausaisi?

Klausimas atrodo primityvus, bet atsakymas man svarbus - kad žinočiau, kaip skaityti tavo postus ir ar išvis kada nors su tavimi diskutuoti.

SSSRegis

Kitaip sakant - mirties nėra o reinkarnacijų skaičius niekaip nesusijęs (nekoreliuoja) su sielos tobulėjimu, nebent su involiucija (jei ilgainiui nieks nesikeičia jo elgesyje). Taigi klausimas - jei mirties nėra, tai kodėl mes mirštame? Kodėl tam, kad tęstume savo evoliuciją reikia griebtis "atsarginių durų" - reinkarnacijos?

Mes suklaidinti, apgauti ir atitraukti nuo savo dievų ir nuo tiesos. Tam pasitarnavo jėgos ne iš šios žemės, bet tai nesumenkina jų įtakos ir jų ekzistavimo fakto. Iš kitos pusės mes visada turime pasirinkimą - daryti kažką ar nedaryti. Deja daugeiui netinkamų pasirinkimų mes esame pastūmėjami "iš šalies".

Mes sukurti pagal dievo paveikslą - mes nemirtingi kaip ir mūsų kūnai (įskaitant ir fizinį). Fizinio kūno mirtingumas - trojos arklys, pakištas mums labai profesionaliai. Būtent fizinio kūno mirtingumo idėja "pjauna" daugelį mūsų įsitikimimų "šakų" ant kurių mes patys sėdime. Pvz. Kam sodinti mišką - juk aš nematysiu, kaip jauni medeliai virsta į gražią ošiančią girią ir panašiai. Su ta idėja priėjome ribą, kai daugeis gyvūnų gyvena ilgiau už mus. Kad ir pvz. laukinis karpis - ir tas 150 metų gyvena. Sliekas - iki 16 metų. Jei matuoti "sliekais", tai šiandieninė vidutinė gyvenimo trukmė - keturi "sliekai". Ir tai amžius žmogaus, sukurto pagal dievo paveikslą???

Mes nemirtingi, sakau jums atsakingai.

Tu herdini. Įtikinėji save, galvodamas, kad įtikinėji kitus.

Pagrindinis argumentas - žmogaus gyvenimas negali būti tik keturių sliekų gyvenimu.

Kam gyventi šios Žemės gyvenimą, jei kitur turėsime marias laiko?

Tau išties nebelieka motyvacijos.
Gal ir gerai - nereikia niekur skubėti.

O aš taip negaliu.
Nors šiandien, diskutuojant su draugais, išgirdau sakinį: "Mes taip susideginsime".
T.y. per skubėjimus ir laiko neturėjimą.
Tą problemą pradėjo jausti daugelis.