visiskai sutinku. be to skolintis renovacijai teks ir privaciam sektoriui-gyventojams, jei eko pakilimo metu daugelis nenorejo/negalejo to padaryti, tai tipo labai nores nores skolintis dabar kai palukanu noram kosmine... manau tas projektas absoliuti nesamone... kuri pasmerkta zlugti...

erika, newbie, šitas renovacijų planas yra standartinės ekonomikos gaivinimo atmaina - toj pačioj JAV stengiantis įveikti DD, buvo kišami pinigai į infrastruktūros plėtojimą, mokyklų, užtvankų statybą ir pan., Vokietijoj Hitlerio laikais buvo plėtojamas autobanų tinklas, karo pramonė ir pan. Taigi apibendrinant, visos žymiosios gaivinimo programos orientuojamos į statybų sektoriaus įdarbinimą. Todėl, erika, čia ir yra tas ekonomikos gaivinimas už kurį pasisakydavai anksčiau (remiamasi juk vakarų valstybių patirtimi), tik vėlgi iškėlei interesų grupes į paviršių (mano galva jų rasi bet kuriame sprendime, tie patys JAV dabartiniai gelbėjimo planai traukia kolkas TIK suinteresuotas puses) žodžiu nieko asmeniško, bet tikrai pastebiu iš tavo pusės tendencingai neigiamą požiūrį ir neigiamą retoriką prieš esamą valdžia greičiausiai su išankstiniu neigiamu nusiteikimu (negaliu žinot kada visa tai prasidėjo)

Vistik pritariu, kad eilinį kartą skolos bus pravalgomos - nesiorientuojama į pridėtinės vertės kūrimą, o ir pati programos apimtis gana įspūdingai atrodo, ypač kai kaip suprantu iš šių lėšų dengiama tik dalis renovacijos išlaidų. Manau kad reikėtų griežtos kontrolės šiuo klausimu - galbūt maksimalios kompensuojamos dalies už renovuojamo būsto 1m3 nustatymo ar pan. Ir newbie, kriziniai ekonomikos gaivinimo sprendimai paprastai nėra orientuojami į ateities galimybių grąžinti skolas ar investuotus pinigus padidinimą, o į momentinį eko įsukimą. Taigi gavome sąvąjį eko stimuliavimo planą ir vėl esame nepatenkinti Mano nuomone nereikėjo išvis to imtis kai nėra normalių finansinių galimybių.

Dėl ateities 20-30 metų ir pan, galvos sau tiesą sakant nesuku, nes matant kokios sumos pinigų mėtomos į balą užsienyje ir kaip sparčiai auga bendras įsiskolinimas, panašu kad ši krizė defliacine išbus ribotą laiką - neturėtume smigti į L formos recesiją vien dėl užprogramuotos nemokumo spiralės - skolų yra pernelyg daug. Didžiausia tikimybė kad bus pučiama pinigų masė ir taip mažinama valiutos vieneto vertė - infliacinis išėjimas iš krizės. Bet čia jau kitas klausimas su savais kabliukais, o ir Lietuva su ligšioline politika eina į akligatvį bet kuriuo atveju- ir infliaciniu ir defliaciniu. Mūsų bet kuriuo atveju laukia rimti išbandymai.

Kalbant apie milijardus namu renovavimui, yra dar vienas momentas. Tuose namuose gyvena santykinai nedaug zmoniu. O moket tai reiks visiems mums... Kodel as turiu dengt dali renovavimo islaidu kazkokiam valkatai, kuris pirko pati pigiausia buta, zinodamas kad jo islaikymas bus brangus?

tms: "Tuose namuose gyvena santykinai nedaug zmoniu", "Kodel as turiu dengt dali renovavimo islaidu kazkokiam valkatai.."

Apie 60% Lietuvos gyvena namuose, statytuose iki 1990 m.,
kurių dauguma nebeatitinka šiuolaikinio gyvenimo standartų.
Renovuoti reikėtų apie 38.500 sovietinių daugiabučių.

newbie: "Sunkiai supratu, kokiu būdu ir kurioj vietoj bus sukuriama pridėtinė vertė įgyvendinus šį projetą."

Statybu sektorius sukuria ~ 15 proc. Europos Sąjungos (ES) pramonės pridėtinės vertės


newbie: "Sakysite energijos taupymas - bet juk jis bus santykinai mizernas (jei išvis bus) ir geriausiu atveju kažkiek atsilieps galutiniam vartotojui, palikdamas daugiau pinigų tam pačiam pravalgymui."

Matos kad daug zinai apie renovacija.
Kol dar nebuvo kalbu apie renovacijai skirtus pinigus, daug kas maste toki varianta, renovuojama bus uz renovacija uzsiimancios imones pinigus,
o pinigai bus atsiimami uz skirtuma tarp silumos kainu, moketu pries renovacija ir po.
Tiktai sunku sutart su energetikais siuo klausimu.

Cia gali paziureti, kiek bus sutaupoma energijos:
http://www.stegaprojects.com/DNMP_sekmes_pavyzdziai-n.pdf

to ruonius
mano nuomone garantuotai 30 proc. energijos butu galima sutaupyti panaikinus dujotekanas ir dalkias....ir tam nereiketu jokiu papildomu islaidu...o tada jau butu galima galvoti apie namu renovacijas...deja is tavo duodamu pavyzdziu visai neaisku, po kiek metu ta renovacija atsipirks? siaip dar toks pastebejimas butu, kad ir iki siol valstybe reme daugiabuciu renovacijas, bet tiesiog nelabai daug norinciu renovuotis buvo tarp daugiabuciu gyventoju....kas gi dabar turetu ivykti, kad tu norinciu staiga labai zymiai padidetu ir dar kriziniais laikas...siaip butu idomu suzinoti konkrecius renovacijos atsipirkimo duomenis...kiek susitaupytu mokestis uz apsildyma ir kiek padidetu makestis uz buta, ismokant paskola bankui...nes be tiksliu skaiciu, sudetinga gincytis
Belsebubai protingas zmogus esi, bet nejaugi taip sudetinga suvokti, kad kai pakeliami mokesciai ir apsunkinamos salygos verslui, kalbeti pie kazkokius skatinimus yra juokinga...todel, kad tai gaunasi panasiai kaip "atimsim is visu ir padalinsim isrinktiesiems"...o kur dar salia viso sito slypintys padideje kastai buhalteriniu programu perprogramavimui, mokesciu surinkimo administravimui ir paramu paskirstymui...bent jau as tokioj "antikrizinej" programoj jokio rinkos efektyvumo neiziuriu...skirtumas tarp metodu kovojant su krize uzsienio valstybese yra verslo skatinimas nedidinant mokesciu arba mazinant mokescius...ir jau papildomai verslo remimas papildomomis islaidomis is biudzeto...nors kaip rodo Japonijos pavyzdys, tai yra visiskai neveiksminga, jeigu nepanaikinama esmine priezastis ta krize sukelusi.
rekomenduoju paskaityti sita straipsni, kuriame mano nuomone labai issamiaiir suprantamai aptariamos JAV ir Japonijos kriziu priezastys,vyriausybiu ir centriniu banku klaidos su jomis kovojant, ir autoriaus pasiulymai, kaip sia kova su krize paversti efektyvesne.
U.S. Heading for Japan Style Two Decade Economic Depression
http://www.marketoracle.co.uk/Article8541.html

Va, va ruonius - "~ 15 proc. Europos Sąjungos (ES) pramonės pridėtinės vertės". Tik 15% sukuriama visoje ES, gi Lietuvoje, atmetus paslaugos (statybinko) kainą, nemaža dalis statybinių medziagų importuojama-kur nusės importuotų medžiagų pridėtinė vertė???. O kol kas dar net nepalietėm pačio Lietuvos statybinio sektoriaus korupcijos ir neskaidrumo mastų. Jei, kaip sakaisi, esi kietas renovacijoj, mestelk apytikslius skaičiukus, kiek skaitine ir atitinkamai pinigine išraiška atrodys tas garsusis energijos taupymas; kieno kišenėse nusėstų sutaupytos lėšos ir kokiu būdu (jei toks realiai galimas) jos grįžtų į biudžetą 2.3 mlrd. skolos ir jos palūkanų padengimui. Netgi pats užsiminei apie problemėles su energetikais-monopolistais. Tikslinu klausimą - kiek pridėtinės vetės Lietuvoje bus sukurta po renovavimo p rojekto įgyvendinimo? Kortas (skaičius) ant stalo!!

Kiek as girdejau, atsipirkimas nuo 5 iki 15 metu, priklauso nuo renovacijos masto.
Nesu labai susijes su projektais, kad zinociau tikslius skaicius.
Zinau kiek tiksliai kainavo renovacija vienam Kauno daugiabuti (pilna renovacija), tais laikais kai statybos dar buvo labai brangios ~ 12 000 Lt vienam butui (priklausomai nuo m2), su jau iskaiciuota 50% kompensacija is savivaldybes.

erika1: siaip dar toks pastebejimas butu, kad ir iki siol valstybe reme daugiabuciu renovacijas, bet tiesiog nelabai daug norinciu renovuotis buvo tarp daugiabuciu gyventoju....kas gi dabar turetu ivykti, kad tu norinciu staiga labai zymiai padidetu ir dar kriziniais laikas...

Tavo zinios netikslios, valstybe "reme", bet buvo tiek kliuciu, kad nedaugeliui pavyko renovuotis.

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=1ad7b160-567e-42bf-945e-ccdc957c31d7

newbie: Jei, kaip sakaisi, esi kietas renovacijoj, mestelk apytikslius skaičiukus, kiek skaitine ir atitinkamai pinigine išraiška atrodys tas garsusis energijos taupymas

Nesedziu minsiterijoje ir neturiu skaiciuku, galetum ir pats pasiieskot.
Nesakiau kad esu kietas renovacijose, imone kurioje as dirbu dalyvavo keliose projektuose, kaip medziagu tiekeja, tai kazkiek informacijos turiu.

erika1 :
[quote]

Prie to pačio:

http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/namai/pilkos-dezutes-velkasi-siltesnius-ir-madingesnius-rubus-47622

Erika, suvokiu ar nesuvokiu gal nesigilinsiu, bet mano pozicija paprasta - matau, kad valdžia pradeda nuolaidžiauti, išsukinėja iš pasirinkto kelio. Jei buvo pasirinktas fiskalinio balanso prioritetas, reikėjo jo ir siekti, o dabar abejotinoms ūkio skatinimo programoms planuojama išmesti milijardus litų.. Tai yra iš esmės konfliktuojantys sprendimai - mokesčius didina siekdami sumažinti deficitą, nes itin sunku skolintis, ir tuo pačiu skolinasi tas lėšas ūkio skatinimo programai, kur jie vėlgi bus pravalgomi. Šis žingsnis mane nuvylė ir aš nesiruošiu bet kokiu atveju užtoti Kubiliaus, nes jis turėtų rinktis vieną kelią, o ne plėšytis į priešingas puses.

Jei žiūrėsime į valstybės biudžetą, manau tokiu atveju (jei jau skolinasi stimuliavimo paketui) galėjo apsiriboti PVM lengvatų naikinimu ir tarifo pakėlimu iki 19%. Jokių kitų pakeitimų galėjo nedaryti- minimalūs pokyčiai administravime, jokio kipišo dėl auto mokesčių ir pan. Prie to pačio galėjo pasinaudoti Zuoko pasiūlymu neapmokestinti pelno, kol ji slieka įmonėje, ir palikti tik dividendų apmokestinimą 30 ar 40 % - reinvestuojamas pelnas tikrai pradėtų kurti pridėtinę vertę, o galų gale ir pelnai artimaiusiais metais gerokai smuks.
Kitas klausimas yra SoDros biudžetas, nes tai yra praktiškai atskiras vienetas, kurio nesubalansuosi PVM padidinimu (nepateisinčiau milijardinių asignavimų iš šalies biudžeto). Taigi 600mln paėmė iš fondų (galėjo kad ir tokį kompromisinį variantą kaip mažų procentų ar netgi beprocentė paskoa iš fondų - kad gyventojai neprarastų tos kaupiamos pinigų dalies), ir tai nėra tragedija - neskausmingiausias kelias sumažinti išlaidų dalį. Visiem kitiem asmenim, iki šiol nedalyvaujantiem socialinio draudimo sistemoj, reikėjo tiesiog numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad nepasijaustų momentinis šokas nuo 0 iki 28% ar kiek ten. Pati idėja išplėsti draudžiamųjų ratą ir iš esmės sulyginti apmokestinimą nėra ydinga, nes net neabejoju, kad prispaudus rimtoms bėdoms, pagalbos ir pašalpų pradėtų reikalauti visi asmenys - mokėjo jie įmokas ar ne. Tiesiog susirinktų į rimtesnį piketą ir gautų, tokia jau ta realybė.

Žodžiu: kol antikriziniame plane buvo fiskalinis balansavimas, ir tik balansavimas (dėl deklaruotų sunkių skolinimosi sąlygų), todėl aš visom keturiom ėjau už tai nes suvokiu kad tai dabar šaliai svarbiausia, bet pasirodo skolinimosi galimybių jau atrado, ir planuoja bet kuriuo atveju įklimpti į skolas, tai to aš nesuprantu ir nepateisinu. Tai tik įrodo žiniasklaidos (kurie patys nukentėjo nuo mokesčių pakeitimų) galią - ji tendencingai nuteikinėjo visuomenę prieš ryžtingus ir būtinus veiksmus, ir galiausiai išmušė Vyriausybę iš pasirinkto kelio. Mane ši dalis nuvylė.

Neskaitau ką rašote ,bet džiaugiuosiu kad visus nuleido ant žemes,nedėjuokim o tik pirmin,RIMTAS ta pati pasakys

Pritariu daug kam kas paskyta. Tik su vienu bet. Sprendziant is to, kas cia vyksta su milijardiniu stimulu paketu, fiskalinis balansas, manau, nebuvo tikslas pats savaime. Jo esme- pakeisti rinku sentimenta parodant, kad atejo linke reformuoti, o ne merdeti, kas buvo prie Kirkilo. Tokiu budu buvo siekiama atristi skolinima valstybei, kuris buvo uzakes (juk kirkilas paliko milijarda valstybes isiskolinimu, ne tik biudzetininkams, o ir verslui). Keinsiszmas ir LT gajus. Atsiradus galimybems skolintis, imama skolintis ir stimuliuoti. Ar nebus perlenkta lazda, laikas parodys. Bent jau is to kas girdisi is spaudos, manau, visi stimulai susives i bandyma zenkliai didesniais mastais leisti ES parama (tai fiskaliskai neutralu ir jos, kiek pamenu iki 2013 yra apie 23 mlrd.lt) bei prie jos prideti is kokios Traptautines Finansines institucijos (to pacio Europos Investiciju Banko) santykinai pigiai pasiskolintu lesu. Kas, manau, butu protinga. Plius tikiuosi, kad imsis ir rimto administracines nastos mazinimo, verslo steigimo paprastinimo ir pan. O del to, kad pasirodzius riausininkams, gali po trupineli isdalinti viska, ka buvo sumane, pritariu, kad tai rimta rizika baigti tame paciame taske, kuriame pradejo. Kas butu dar liudniau.

Tai gal galima atskirti ilgalaikį interesą nuo trumpalaikio?

Trumpalaikis reikia pinigų valgymui - įdarbinti mažai kvalifikuotą dar jėgą, kurią masiškai atleidinėja verslas gyvenantis iš eksporto. FAKTAS. Kitaip teks keliauti į TVF ir jokių ilgalaikių tikslų nebus.

Bėda tame, kad mes pritekliaus laikotarpiu pinigėlius kišome į infrastruktūrą kas buvo kaštų prasme daugiau nei absurdiška, bet kas buvo tas buvo.

O ką daryti dabar? Aš nežinau.

Beje dėl tos pačios ES paramos tai manau, kad neišvengiama, kad jei finminas ir turės savo dalį tai pradės vėluoti ES pinigai. Nebent pasikeistų makroekonominė padėtis ES. Todėl įsiskolinimai verslui ES pinigų valgymo dėka gali pradėti ženkliai didėti. Agentūros gali sprandus nusilaužti beteikdamos paraiškas finminui, bet jei nebus laiku gaunami pinigėliai iš ES nebus ko spartinti.

Situacija vis tiek labai neapibrėžta. Lauksiu kas bus daroma energetikos srityje. Kadangi ten skubėti neįmanoma, manau kad jei iki rugsėjo nebus priimta nei vieno teisės akto ir tt. t.y. bus palikta nusistovėjusi padėtis tai bus galima sakyti kad nieko be tuščio garso ir nebuvo.

jei kalbeti apie sios vyriausybes politika, man labiausiai nesuprantama tai: pradzioje pakeliam moekscius ir uzdusinam versla, po to pasiskolinam ir reanimuojam uzdusinta versla. kokia to prasme? kokie tikslai?
ar ne paprasciau butu buve palikti mokestine sistema tokia kokia ji buvo tik padidinat visiems PVM 2 %, ir laikinai 2-4 metam padidinant dividentu apmkestinima, tam kad kapitalas liktu imoneje ir taip butu kuriama didesne pridetine verte? sumazinti finansavima laikinai kol neatsigaus eko tokiom tikrai nebutinom sferom, kaip KAM isigyjimai ir pan.ir dar tie skandaliukai ir populizmas del valdininku algu. ar nebutu paprasciau padaryti elementaria ir tikrai veliau pasiteisincia reforma, kai valdininku algos susiejamos su vidutiniu darbo uzmokesciu salyje? sodros neliesiu, nes ten atskiras biudzetas, ir su pensiju reforma kazkokios pievos vyksta. susidaro toks ispudis, kad daro tik tam kad daryti, kai patys nezino nei ka daro, nei kur tai atves. o labiausiai baugina tai kad nera aplamai jokios vizijos kaip sumazinti krizes padarinius ir greiciau iseit is recesijos. ir aplamai nera valstybes vizijos ir strategijos bent jau artimiausiems 10-20 metu. ka matau tai tik desperatiskus ir daznai kvailus veiksmus bet kokia kaina subalansuot biudzeta. ir tai labiausiai pazeidziamu soc. grupiu saskaita. kas dar labiau padidins soc. atskirti ir sukels dar didesni nepasitikejima valstybe ir su laiku, kai atsigaus kitu saliu ekonomika issauks 3 emigracijos banga.

margas ar manai kad pvm lengvatu panaikinimas vaistams ir knygoms ir sildymui (netolimoj ateityje)yra daug svarbesnis ir butinesnis biudzeto subalansavimui, nei akcizo alui padidinimas, mokesciu istatymo skyliu panaikinimas losimo namams? taip pat naujai valdziai daug svarbiau uzdeti sveiku protu nesuvokiamus mokescius smulkiems verslininkams ir apsimesti, kad nemato dujotekanu, dalkiu, mazeikiu naftos ir pan. monopiliju? man tai yra tiesiog eilinis reketas plesiant tuos, kurie buvo manoma yra silpnesni ir is kuriu lengviausiai atimti...Zinoma visos reformos kaip ir anksciau daromos slepiantis po skambiais sukiais, kuriais siekiama nukreipti demesi nuo tikruju tikslu...Tik seniau buvo rekiama "rusai puola", o dabar "krize puola"

Del PVM lengvatu, tam kad nedaryti "grozio konkurso" tarp atskiru interesu grupiu, jas reikia naikinti visas ir is karto. Suprantu, kad kai kurios is ju socialiai jautrios (todel, kuriam laikui, kiek pamenu, paliktos busto sildymui bei vaistams). Del PVM itakos galutinei kainai, manau, ji stipriai perdedama, nes nuemus PVM, verslas pasiima tai, ka pasiimdavo valstybe. Esu girdejes, kad vaistai brangtelejo nuo nauju metu motyvuojant PVM didejimu, nors PVM jiems dar nepadidintas! Jei verslas gali, visada didins kaina, todel, jei dali tos kainos pasiima valstybe, nemanau, kad tai blogai (su salyga, kad tos lesos su protu isleidziamos). Del monopoliju, sutinku, jau seniai laikas jomis uzsiimti. Kiek girdziu, ta ruosiamasi daryti. Jei zodziai nevirs darbais, gedinsim ir smerksim. Del pazeidziamu sluoksniu, nemanau, kad is biudzeto islaikomi mokytojai, bibliotekininkes/-ai ir t.t. yra maziau pazeidziami. Manau, kad valstybes finansinis bankrotas ne i nauda nei vargingiems, nei vidutiniokams, nei turtingiems. Ilgalaikes valstybes strategijos ir kitu darbu per pora menesiu nesutvarkysi. Palaukim nors kiek.

Sutinku, nemazai klaidu pridaryta, bet kiaule is kirkiliniu buvo naujiesiems milziniska palikta. I si laikotarpi ziuriu kaip svarbia kryzkele LT gyvenime, galime susiimti, pasigydyti, susitvarkyti fundamentika. Bus sunku, bet esu optimistas, manau, pakilsime ir nueisime.

margas> del "grozio konkursu" tarp iv. grupiu o tavo manymu koks turetu buti pag. valstybes vaidmuo tarp turtingiausiu ir labiausiai pazeidziamu soc. grupiu, ar tik ne mokesciu surinkimas ir perpaskirstymas? taigi lengvatinis pvm tam ir yra leisti moketi maziau prioritetinei (norimai isvysttyti) ukio sakai (turizmas), t.p. leisti labiausiai pazeidziamai soc. grupei moketi maziau uz ta pacia paslauga, nei uz ja moka tirtai stovinti subjektas.
del to kad pvm kurio nepasiima valstybe, pasiima verslas, velgi gincitinas klausimas. rinka savaime reguliuoja. kaip pvz. galiu pateikti ta pati turizma. du vienoda kategorija turintys viesbuciai: vieno kaina 100 tugriku parai, kito 200 tugriku/ parai. PVM vienodas. zmogus vis tiek moka ta pati PVM procentaliai (pinigine israiska aisku mokes daugiau uz ta kuris 200, bet procentinis dydis tai tas pats), beto imone, turinti didesne pelno marza, moka didesni pelno mokesti. velgi mazesnis PVM leidzia pateikti mezesne galutine kaina. o pastaroji jau patraukliau atrodo bendrame konkurenciniame fone. taigi turizmo paslaugoms, vaistams, knygoms PVM turetu buti mazesnis. nes su mezesniu PVM ir sumoje mazesne galutine kaina pasiekiamas geresnis rezultatas, ten kur reikia ispletoti verslo saka, arba suteikti lengvatu pazeidziamai soc. grupei.
kaip tu minejai vaistai brangtelejo, tai tada kalausimas, ka veikia kainu komisija prie seimo? uzdetu solidzia bauda, tada imones nepiktnaudziautu tokiais dalykais. lietuva buvo stebuklu salis ir liks stebuklu salimi. nes kontrliuojanciu istaigu pridaryta velniai zino kiek , o rezultatas akip visada, tiksliau jo nera, o mes is mokesciu dar turim islaikyti kruva veltedziu. taigi klausimas turetu buti keliamas ne PVM, o biurokratinio aparato naikinime, arba jo veiklos efektyvinime.

Na aš jau nedrįsčiau teigti, kad lengvatinis PVM leidžia prioritetinei socialinei grupei mokėti mažiau nei turtingajai. Kad proteguojama ūkio šaka - sutinku, tačiau tikrai ne socialinė grupė. Siekiant pagerinti socialinių grupių padėtį reikia arba kompensavimo mechanizmo, arba mažesnio apmokestinimo iki tam tikros ribos- iš esmės tai ir buvo padaryta, nes NPD išaugo (aišku jei tas planas nepasikeitė). Plius faktas kad kiek tyrimų bebutų atliekama apie lengvatinio PVM naudos pasiskirstymą, visi rodo į vieną pusę - grietinėlę nusigriebia gamintojai ir paslaugų tiekėjai.

belsebubai, taip grietinele nusikriebia gamintojai ir psklaugu tiekejai, nes nera normalaus ir griezto kontroles mechanizmo... velgi nera tokio dalyko kaip privalomas pelno merzos pateikimas kontroliuojancioms istaigoms... todel atsiranda landa piktanaudziavimui ir grietineles nugriebimui...