Кто и как подготовился к кризису?

Просмотрев кучу информации, публикуемой Центробанками разных стран, решил составить некоторый рейтинг стран, подобный рейтингу компаний, составленному alexword’ом, отражающий внешнеэкономическое состояние стран накануне кризиса.
Для составления рейтинга в основном использовалась информация, публикуемая Центробанками стран в отчете под названием «Международная инвестиционная позиция», дополненная информацией по счету текущих операций и внешнему долгу страны на начало 2008 года.

Международная инвестиционная позиция страны представляет собой информацию по накопленным страной международным активам и обязательствам на определенный момент времени. Разница между внешними активами и обязательствами составляет чистую инвестиционную позицию страны. Превышение обязательств над активами указывает на то, что страна является "чистым должником" перед внешним миром. Превышение внешних активов над обязательствами перед внешним миром указывает на то, что страна является "чистым кредитором". Соответственно, обязательства страны можно рассматривать как приток капитала в страну, а активы – как его отток.

Для составления рейтинга использовалось 5 показателей. Для каждого показателя были выделены четыре уровня: идеальный (голубой), безопасный (зеленый), средний (желтый) и опасный (красный). Каждый показатель в соответствии с текущим значением оценивался:

в 0 баллов, если его значение не превышает идеального уровня;
в 1 балл, если его значение находится в пределах безопасного уровня;
в 2 балла – в пределах среднего уровня;
в 3 балла – в пределах опасного уровня.

Первый показатель отражает соотношение внешних обязательств страны к ее внешним активам. Тут вроде как все довольно просто: чем больше страна привлекла иностранного капитала, превышающего ее собственные внешние активы, тем сложнее стране обслуживать эти обязательства.
Идеальный уровень – менее 1, безопасный уровень – от 1 до 1,5, средний уровень – от 1,5 до 2, опасный уровень – свыше 2.

Второй показатель имеет смысл только при превышении внешних обязательств страны над ее активами и при отрицательном сальдо счета текущих операций. Он отражает степень «проедания» привлеченных страной внешних ресурсов за последние годы (с 2001 по 2008). Рассчитывается по следующему принципу: И/(О – А), где О – обязательства страны (приток капитала в страну), А – активы страны (отток капитала из страны), И – избыток импорта, оплаченный за счет привлеченного капитала.
Идеальный уровень – 0%(страна имеет положительное сальдо счета текущих операций), безопасный уровень – от 0% до 33%, средний уровень – от 33% до 66%, опасный уровень – более 66%.

Третий показатель оценивает долю рискованных внешних активов страны. Внешние активы любой страны условно можно разделить на ее ЗВР, выданные страной кредиты внешнему миру и инвестиции во внешний мир.
В условиях начавшегося кризиса наименьшую степень экономического риска для государства из перечисленных внешних активов имеют ЗВР, так как они, по сути, являются своего рода «заначкой» государства.
На втором месте в плане рисков внешних активов стоят кредиты, которые в отличие от инвестиций внешний мир обязан возвращать в оговоренные сроки независимо от прибыльности. Однако всегда существует риск банкротства и не возврата выданного страной кредита, а во время глобального кризиса вероятность таких событий значительно повышается.
Ну и наиболее рискованными активами являются внешние инвестиции, которые возвращаются и приносят доход только в прибыльных проектах. Не трудно понять, что в условиях текущего кризиса количество прибыльных проектов, а, следовательно, и доход от них, будет стремительно сокращаться.
Показатель рассчитывается как сумма половины доли кредитов и всей доли инвестиций. Идеальный уровень рискованных активов – менее 10%, безопасный уровень – от 10% до 40%, средний уровень – от 40% до 70%, опасный – более 70%.

Четвертый показатель оценивает обязательства страны. Обязательства страны условно можно поделить на внешний долг страны по отношению к внешнему миру (аналог кредитов в активах) и инвестиции внешнего мира в страну. Соответственно, показатель отражает долю внешнего долга в обязательствах страны.
Идеальный уровень – менее 10%, безопасный уровень – от 10% до 40%, средний уровень – от 40% до 70%, опасный уровень – более 70%.

Пятый показатель оценивает соотношение внешнего долга страны к накопленным ею ЗВР. Показатель отражает способность страны «мгновенно» рассчитаться по всем своим внешним долгам.
Идеальный уровень – менее 1, безопасный уровень – от 1 до 1,5, средний уровень – от 1,5 до 2, опасный уровень – более 2.

Итоговый балл страны равен сумме полученных баллов по всем пяти показателям.
Идеальный уровень – 0 баллов, безопасный уровень – от 0 до 5, средний уровень от 5 до 10, опасный уровень – от 10 до 15, крайне опасный уровень – 15 баллов.

Статистика по странам:
http://img136.imageshack.us/img136/671/statzn0.jpg

Получившиеся рейтинги стран:
http://img242.imageshack.us/img242/2246/ratesld5.jpg

Краткое резюме по странам:
Россия. Не смотря на приличный положительный баланс счета текущих операций, международные обязательства России на начало 2008 превышают ее активы, то есть страна является «чистым должником» по отношению к внешнему миру. Импорт страны полностью покрывается ее экспортом, что не дает никаких оснований говорить о «проедании» привлекаемых внешних ресурсов. Уровень ЗВР страны составляет 43,5% от всех внешних активов, что является очень хорошим показателем. Согласно принятой методике уровень рискованных внешних активов составляет 46%, что соответствует среднему уровню. Внешний долг страны составляет 38% по отношению ко всем внешним обязательствам. Это значит, что 62% внешнего капитала привлечено в страну на условиях инвестиций. Соотношение ЗВР и внешнего долга страны позволяет говорить о том, что страна способна полностью рассчитаться по своим долгам.
Итоговый балл 4 является наилучшим среди рассмотренных стран и позволяет говорить об очень устойчивой позиции страны накануне мирового кризиса.
Беларусь. Обязательства страны почти в два раза превышают ее активы, что попадает в средний диапазон для этого показателя. Показатель «проедания» привлекаемых ресурсов превышает единицу. Это означает, что страна за рассматриваемый период умудрилась проесть больше, чем смогла привлечь внешних ресурсов. У страны практически нет рискованных внешних активов, что является, пожалуй, единственным преимуществом Беларуси. Уровень внешнего долга составляет 76% (опасная красная зона). Это означит, что практически весь внешний капитал взят в долг. Оставшиеся 24% на инвестиции приходятся на распродажу госсобственности. Внешний долг страны превышает ЗВР почти в три раза. Это вкупе с приличным отрицательным сальдо счета текущих операций, позволяет говорить о том, что страна имеет большие проблемы.
Итоговый рейтинг страны составляет 11 баллов, по принятой шкале это опасный уровень. Стране в срочном порядке следует уменьшить свой жор и привлечь внешнее финансирование, в противном случае страна может не пережить лето 2009.
Украина. В ходе анализа внешнеэкономической позиции Украины, бросается в глаза весьма интересный момент. До 2005 года экспорт страны превышал ее импорт, т.е. страна жила по средствам и была в состоянии не только обеспечивать весь потребляемый импорт, но еще и получалось немного зарабатывать. Но после 2005 года сальдо счета текущих операций страны упало в глубокий минус, а сама страна залезла в приличные долги. Если память мне не изменяет, то именно с 2005 года страна стала «демократически оранжевой». Однако, несмотря на все усилия «оранжевых демократизаторов» на начало 2008г. рейтинг страны составил 7 баллов, что пока попадает в средний уровень опасности. Однако есть все основания считать, что уже по итогам 2008 года итоговый рейтинг страны загонят в красную зону. Страну стремительными темпами ведут к банкротству.
Литва. Стране не хватило всего 1 балла, что бы попасть в крайне опасный уровень. Страна – явный кандидат в морг, и в самом лучшем случае сможет дотянуть лишь до лета 2009.
Германия. Страна имеет приличное положительное сальдо счета текущих операций. Это позволяет стране не только полностью покрывать свой импорт, но также иметь собственные внешние активы, превышающие обязательства. Однако доля рискованных активов страны составляет более 70%. Страна упорно трудится и всю свою заработанную прибыль инвестирует во внешний мир. К сожалению, доля портфельных инвестиций страны составляет около 2/3 от общего объема инвестиций. В ходе мирового кризиса прибыльность любых инвестиций находится под большим вопросом (тем более, портфельных), и страна рискует потерять значительную часть своих внешних активов. Внешний долг страны составляет 80% от всех обязательств. Фактически весь привлеченный капитал взят в долг, в страну почти не привлекались внешние инвестиции. Удручающе выглядит и соотношение внешнего долга к ЗВР, долг превышает ЗВР почти в 20 раз. Страна в состоянии «мгновенно» рассчитаться только по 5% своих долгов.
Итоговый рейтинг страны составил 9 баллов, что находится на среднем уровне.

Na kur ten rusų geriausia padėtis, kai visa ekonomika paremta žaliavų eksportu, tai didelis klausimas.

per mažai kriterijų kad atrodytu ši analizė (ar kaip tai bepavadinsi) itikinamai... ir aplamai kai rašoma labai gerai apie rusiją rusiškai... propoganda ir tiek ;)

Jei nepasiruose krizei, prasom paklausyti http://www.vrs.lt/mantros/lt/ ir viskas bus gerai!

Pasirodo "antikrizinis planas" pranoksta lukescius...daugelis pranasavo, kad visas jo "veiksmingumas" pasimatys vasario, kovo menesiais, bet pasirodo, kad jau net sausio men. biudzeto nebesurenkam...bet kaip sakant gal nereikia nusivilti, nes patriotiniai teletabiai sukurs "antikrizini" plana -2...per 3 naktis dar koki 120 istatymu pakeis ir biudzetas prades pildytis
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=20339714
Šemeta: pavasarį gali prireikti papildomų priemonių
Pasak finansų ministro Algirdo Šemetos, ir pesimistiškiausios Lietuvos ūkio padėties prognozės gali pasirodyti „per švelnios“. Anot A. Šemetos, biudžeto surinkimas sausio mėnesį atsilieka nuo plano.

na kur jau neatsiliks... dar tegu ora apmokestina ir uz tuo pinigus nuperka pora simtu tanku mylimajam kam, kuris seima gins, tai visi begs su maisais pinigu... kad tik biudzeta surinktu...
pats anksciau vasarai sezonui pirkdavau patenta, tam kad pinigu is sono be baimes pasidarytau, bet siemet taskas, dirbsiu juodai... tegu isgrauzia... savo padidintus mokescius...

Įdomiai čia vartai erika1 - kažkaip savaip suplaki mokesčius ir biudžeto surinkimą. Kaip žmogus prie finansų, turėtum suprasti, kad nuo sausio padidėję mokesčiai žmonių kišenėms ir biudžetui tiesiogiai atsilieps anksčiausiai vasary, t.y. kol kas negali būti jokios tiesioginės mokesčių/vartojimo, bei kaip to santykio išvestinės - verslo kritimo sąveikos. Kad vartojimas yra labai žemas sprendžiu iš nerealiai kritusių transporto srautų (poreikio) į Lietuvą - gal klystu, nes kol kas neradau jokių duomenų apie vidaus vartojimą gruodžio-sausio mėn. Jei dar pasakytum, kad galimas vartojimo sumažėjimas yra to PVM 1% pokyčio įtaka, galėtum kartu su Avantiurist veikėjais pretenduot į žymiausių demagogų ekonomikos srityje titulą. Kodėl -> pradžioj paskaičiuok savo asmeninių išlaidų padidėjimą konkrečiais skaičiais dėl to vieno papildomo PVM procento atsiradimo. Pvz. mano šeimos skaičius neviršija 40-60 Lt/mėn. Kol nėra išvadų, kokios biudžeto pajamų eilutės labiausiai krito, tol nenoriu nieko teigti, bet kažkodėl įtariu, kad tai bus PVM. Jei pasitvirtintų, tai tiesiog reikštų, kad vyriausybė su nors ir netobula mokesčių reforma, bet spėjo į paskutinį vagoną bandant išvengt valstybės default'o. Nes, kartoju, vartojimo mažėjimas sausio mėnesį niekaip tiesiogiai negali būti įtakotas padidėjusių mokesčių. Bet užtai be skolintų bankų pinigų krentantis vartojimas labai gerai indikuotų tikrąjį vidaus vartojimo potencialą, t.y. tautos realiai uždirbamų pinigų masę.

newbie>>> padideje moeksciai yra viena medalio puse, kita medalio puse ir pats padidejimo faktas ir styranti psichologine itampa bei nezinia, ko pasekoje imones, kurios gal tos krizes nelabai jaucia, bet jau kalba su nerimo gaidele balse, nes nezino kas bus rytoj. tada noredami isvengti galimu nuostoliu pradeda mazinti algas, atleidineti zmones ir kt. pasekoje krinta vartojimas. kritus vartojimui vel mazinamos algos, ieskoma ka atleisti dar. padedje moeksciai, trinktelejo imonems ir kitu galu, perskaiciuot kainas, perdaryt biudzeta... ir t.t. o tai vel kainuoja pinigu...
ir taip suksis ratu, kol nbus geru naujienu... tai tarsi savaime isisipildanti pranasyste, ar saves nustatymas, nuteikimas krizei ir blogam laikui... taigi kaip besuktum psichologinis faktorius ekonomikoje savotiskai svarbus. paziurek pvz. birza. imoniu rezultatai puikus. viskas ciki piki, staiga kazkoks pranesimas spaudoje ir birza sureaguoja... o tas sureagavimas kartais paveikia ir imones rezultatus.. tarkim imone planuoja pletra ir ruosiasi papildomai akciju emisijai, rezultatai nuostabus, atsiranda pranesimas, kad bankrutavo tos imones tiekejas, nors imone apie tai jau zino ir turi sutartis su kitu, bet birza sureaguoja ir imone priversta atideti pletra, nes akciju kainos krito... tai automatiskai paveikia rezultatus...
o ka mes matome dabartine spaudoje, vien blogas naujienas ir tas dazniausiai iskreiptas ir neobjektyvias.... tai veikia pasamone, pasamone duoda signalus samonei ir t.t. viskas krenta zemyn... kol bendras fonas uzterstas blogom naujienom tol viskas judes tikrai ne ta kryptimi, kurios noretusi. todel ir moeksciu pakelimas buvo priimtas kaip labai bloga naujiena, ir nors tas pasijus tik po menesio, bet reakcija yra siandien...
be to nepamirsk kad pastocviai sklando gandai apie galima LT bankrota+vyriausybes slaptos derybos su bankais++++... imoniu reakcija zaibiska. kam rizikuot, jei galima sumoket kazkiek pinigu, perkelti imone i kita sali ir ramiai deliotis ateities planus ir juos igyvendinti... kaip ne kaip sprendimus priima zmones, o ne rodiklius skaiciuojancios masinos.

Tai ką tu aprašei apie biržą yra vadinama ne psichologiniu faktoriumi, o rinkos dalyvių lūkesčiais. O kalbant apie LT biržos lūkesčius, gal drįstum teigti, jog įspūdingas rinkos spalio mėnesio kritimas buvo nulemtas Kubiliaus antikrizinio plano? Sutinku kad psichologija turi įtakos, bet iš esmės ji lemia tik judesio stiprumą- euforines ir paniškas situacijas, bendrą kryptį formuoja lūkesčiai.

Kalbant apie erikos1 mintis, susiejimą su įmonių bankrotais ir mokesčių nesurinkimu, tai Newbie jau labai tiksliai pastebėjo, kad mokesčiai yra mokami mėnesiui pasibaigus (mažų mažiausiai dauguma jų, nesu susidūręs su PVM mokėjimu tik), todėl sausio mėnesio nesurenkamas biudžetas atspindi gruodžio mėnesio veiklą.
Kalbant apie įmonių bankrotus, nėra protinga ir teisinga šiuos procesus aklai priskirti antikrizinei programai, kadangi indukcijos metodu būtų galima teigti, jog Kubiliaus programa sukėlė ekonominę krizę visame pasaulyje - milijonai niešsimokančių NT savininkų JAV, dešimtys ar šimtai tūkstančių darbą prarandančių žmonių visoje Europoje ir pan. Visa tai ką mes matome dabar, tėra natūrali verslo eiga kriziniu laikotarpiu, kai kyla pasaulinės ekonomikos problemos, ir visa tai vyksta nepaisant Kubiliaus plano. Ir išties galime ginčytis ar dėl minėtojo plano bankrotų padaugėtų ar sumažėtų, lygininat su nieko nedarymu - nemaža dalis įmonių veikia kaip subrangovai valstybinėse įstaigose, institucijose ir pan., o be fiskalinio stabilumo, atsiskaitymai su šiomis įmonėmis strigtų ir tai paskatintų dalį jų bankrutuoti, kaip jau buvo minėta, valstybė verslui skolinga virš 1 mlrd. lt PVM permokų- visa tai irgi galėtų nuplaukti dėl ankstesnių mokestinių planų, kurie jau akivaizdžiai yra nesurenkami.

Argumentų galima rasti į abi puses, todėl siūlau abiejų pusių argumentus pasverti, suvirškinti, ir tik tuomet skleisti į viešąją erdvę. Iš tiesų ekonomikoje veikia perdaug jėgų, kad padidėjusį bankrotų skaičių būtų galima suversti mokesčių padidėjimui.

Tai būtų tolygu teiginiui, jog "medis nuvirto, nes apsiniaukė". Tiesioginio ryšio nėra, nors palaipsniui ir išaiškėja tam tikras ryšys - kadangi apsiniaukė, kilo audra arba vėtra. Kadangi kilo audra, pakilo vėjas. Kadangi pakilo vėjas, nuvirto medis. Todėl nelaidykime tokių emocinių replikų.
Sutinku, kad individuali veikla (IV) kenčia, nes mokestinė našta pakilo ženkliai - tai ir mane paveikia, tačiau faktas kad tai išlygino dirbančiųjų pagal darbo sutartį ir pagal IV sąlygas, o ūkio subjektų veiklos sąlygų suvienodinimas yra išties sveikintina idėja. ar ji sveikintina tik tuomet, kai paveikia tik kitus dalyvius? Mano vizija būtų pereinamasis laikoptarpis, suteikiantis tam tikrą buferį, kuris leistų apsiprasti su pokyčiais, iš esmės nekirstų tam tikrų grupių pajamų ir pan., bet juk viešoje erdvėje ginčijamasi ne dėl reformų įgyvendinimo metodų, o dėl pačios jų idėjos..

Ir gana taip sureikšminti kalbas, negi yra daug tikinčių, jog Kirkilui likus valdžioje ir toliau kliedint kad kirzės nėra, kad krizė tik mūsų galvose, ji nebūtų iki mūsų atėjusi? Būtų lygiai tas pats.. bet laimei atsirado kad pradėjo kalbėti apie artėjantį sunkmetį- vadinasi jis ir prišaukė! žodžiu švelniai tariant silpni argumentai.

P.S. aišku yra gerai, kai keliami aukšti profesionalumo standartai šalies vykdomajai valdžiai, bet.... jei jau TVF, Pasaulio bankas, VISI komerciniai bankai ir kitos įstaigos kas kelis mėnesius koreguoja savo artimiausias prognozes ne dešimtosiomis procento, o net po kelis procentus, būtų išties naivu tikėtis, kad mūsų specai ims ir priprognozuos teisingai ir tiksliai net ir pusę metų į priekį- visos prognozės yra paremtos kitų šalių, įstaigų prognozėmis ir pan., nes mes esame atvira ekonomika, vykdanti prekybą su tam tikrais partneriais, kurių sveikata turi tiesioginės įtakos ir prekybinei veiklai. Kaip žinia, egzistuoja dėsnis, jog pasikeitus bent vienam lygties kintamajam, pasikeičia ir atsakymas..

Gal Belsebubas ir newbie galetu man paaiskinti apie progresyvinius mokescius, kuriuos ,kaip teigia Semeta, ivede naujoji valdzia...nu niekaip negaliu suprasti kokia ten yra progresija tarp gaunacio 3000, 10000 ir 20000tukst.lt. pagal mane tai visi moka 21 proc. please, padekit suvokti ta progresija
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=20334611
A.Šemeta: Lietuvoje mes turime progresinius mokesčius
Nesvarbu, kokias pajamas žmogus gauna, bet tai yra pajamos“, - sakė A. Šemeta ir pateikė pavyzdį – esą jeigu 59 m. žmogus dirba ir gauna 1000 Lt, tai jis yra blogesnėje padėtyje nei 65 m. kolega, kuris taip pat dirba, o šalia 1000 Lt algos, gauna tokio paties dydžio pensiją ir bendros jo pajamos siekia 2000 Lt.
Anot finansų ministro, įtvirtinus diferencijuotą NPD, Lietuvoje egzistuoja progresiniai mokesčiai. Esą žmogus, kuris uždirba 800 Lt, sumoka 6,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o uždirbantis 3,2 tūkst. – 15 proc.
ir dar vienas pastebejimas, tai kad sunku buti "patriotu" be naujo mersedeso
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=20342628
Bet kaip sakant cia ne Kubilius kaltas, o seimo kanceliarija, kuri rupinasi "patriotais"

o del biudzeto surinkimo tai ikalbejotpalauksim vasario ir kovo, tada ir pamatysim, kokius rezultatus dave isteriskas rekimas krize ir unikalus, mokesciu didinimo mastais neprilygstantys jokiai kitai pasaulio valstybei "antikriziniai" planai o del visokio vartojimo mazejimo, tai grybauskaite aiskai atskleide "antikriziniu" planu tiksla - mazinti vartojima, tai gal ir nereikia del to stebetis...beje kazkokia keista ji man paskutiniu metu....reke Kirkilui, kas tas labai islaidauja, bet dabat kai mazejant BVP, priimamas puse milijardo didesnis biudzetas, su padidintu seimo, vyriausybes ir energetikos ministeriju finansavimu, jai jau viskas tinka...ji giria naujos vyriausybes veiksmus...o man tai vis labaiu kazkoki politikavima primena
Beje, jeigu krito spalio men vartojimas, tai nelabai suprantu ar padidinus mokescius ir pradedant visur rekti apie krize jis turetu pakilti? pagal mane,tai tuomet jis tureti tik dar mazeti? man kuo toliau, tuo labiau valzdios veiksmai ir ju komentavimai sveiku protu nesuvokiami

Tai galbūt vartojimas buvo neproporcingai didelis ir už skolintus pinigus? Kai ilgai gyveni ne pagal kišenę, tai po to labai sunku būna.

Na tokios kalbos apie progresinius mokesčius aišku yra vartymasis,
nors, paskaičiavus, tam tikra progresija nuo visų pajamų ir išeina, to negalima neigti:

Gaudamas 1000 ant popieriaus, GPM moki nuo 1000-400 (tarkim toks NPD)
vadinasi 21% skaičiuojamas nuo 600 ir sudaro 126Lt, arba 12,6 % nuo popierinės algos

Gaudamas 2000, mokesčius moki nuo 2000-400= 1600
mokesčių suma sudaro 336 Lt, arba 16,8 % nuo popierinių pajamų.

Vistik aš asmeniškai tokių sofizmų neužskaitau. Progresinius mokesčius aš kitaip įsivaizduoju, nes NPD yra viso labo sąlygų sudarymas patiem minimaliausiem poreikiam patenkinti, ne daugiau. O šiuo atveju visas progresavimas dingsta nuo 3200 Lt ant popieriaus.. riba turėtų būti bent 3-4 vidutiniai šalies atlyginimai ar pan.

O kalbant apie Grybauskaitę ir rinkimus, tai aš taip nuosekliai neseku jos pasisakymų, kiek ji prieš mano akis pašmėžavo, tai atrodo rimta, turinti gerą žinių ir patirties bagažą specialistė prie visko turinti ir kontaktų EK. Ir jeigu ji neitų į prezidentus, nuoširdžiai neįsivaizduoju už ką balsuočiau... Nors faktas vienas - mieliau ją būtų matyti premjero kedėje nei prezidento, duotų realios, o ne kosmetinės naudos šaliai.

Dėl vartojimo, tai jei neklystu, dar ir dabar bendroji šalies skola (ir valstybės ir gyventojų) netgi auga, nors ir mažesniais tempais. Tai reiškia kad net ir dabar mes vis dar gyvename į skolą, virš savo realių galimybių ribos.. Tai koks bus tas gyvenimas kai teks pradėt grąžint skolas? Viena tokia mintelė, ir pradeda depresija imti

2 belsebubas,

Kai pagalvoji jau po 4 metelių turėsim būti ne paramos gavėju, o paramos davėju ES struktūroj - bus Kroatija, Serbija, Islandija, Juodkalnija ir t.t. ES, nžn tada bent man viduriuoti norisi

pag. sios vyriasybes klaidos: per NPD invalidu ir pensiniku soc.ismoku apmokestinimas, individualios veiklos nerealiai uzkelti mokesciai, soc. draudimo mokescio ivedimas patentinikams (l. daug ju dirba kituose darbuose, o patentas tai tarsi legali "chaltura" laisvu nuo darbo laiku, ta darau as, bei nemazai pazistamu, kas fotkina, kas vertejauja, kas gidauja ir t.t. ir visi tai daro turedami pag. darbus) lengvatinio pvm panaikinimas knygoms ir vaistams. GPM nebegali susigrazinti islyginamuju studiju studentai, bei isigyje busta ir dar busima mokslo reforma, kuri veda i mokama moksla. viska vainikuoja algu pakelimas kubiliaus patarejams, nauju limuzinu pirkimai ir t.t. ... tai zmones siutina. taupoma labiausiai pazeidziamu soc. grupiu saskaita. kai ologarchai neprispaudziami.
siaip ziurint realiai tai kas vyksta dabar tai dar tik pradzia. pikas krizes bus tuomet, kai bus uzdaryta IAES ir Lietuva jau uzuot gavusi parama is ES, pati tures moketi imokas.
tada tai prasides linksmoji dalis... deja... tada teisingai pasake bukanierius.. viduriuoti norisi vien pagalvojus apie tai...

Dėmesio antroji krizės įveikimo plano dalis jau pasirodė! Kokie gražūs ketinimai
Šiandien Vyriausybėje surengtas verslo forumas, kurio metu verslo visuomenei buvo pristatytas Ūkio ministerijos parengtas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) projektas.
http://www.vtv.lt/index.php?option=com_content&id=103950&task=view&mosmsg=A%C4%8Di%C5%AB+u%C5%BE+j%C5%ABs%C5%B3+bals%C4%85%21
Įdomu kiek iš įvardintų ketinimų pavyks Kubiliui įgyvendinti? Tikėsim, kad nors trečdalį ir tai jau bus labai didelis pasiekimas!!!

Sdarius gal paaiskintum man koks tikslas renovuoti nama, jeigu esi priristas prie monopolinio centrinio sildymo...sutikciau, kad reikalingos daugiabuciu renovacijos tik tuo atveju, jeigu renovuojant nama butu galimybe atsijungti nuo centrinio sildymo ir isivesi autonomini...taigi valdzia kaip jau iprasta vaidina gelbetojus, bet kur slypi tikrosios problemos apsimeta, kad nemato...o kiek tautos milijonu sutaupytu dujotekanos panaikinimas...bet ir vel kazkaip niekam ji neuzkliuna...
sutikciau, kad siuo metu reikia remti eksportuotojus...manau visa parama turetu buti skirta jiems, o ne statybu sulams, sia krize ir sukelusiems...be to abejoju ar sis metas, kai krinta NT, statybiniu medziagu ir statybiniu paslaugu kainos yra palankus renovacijom...gal reiktu kelis metus dugno palaukti...nes paskui gausis taip, kad inkilas pigiau nei renovacija kainuos...o kas bus jeigu pasiskolinus is banko, nesugebes veliau uz renovacija issimoketi...juk ateina labai sudetingas ir sunkiai nuspejamas metas...

Tikslas renovuoti namą toks:
pirmiausia gelbėjamas labiausiai krizės paveiktas sektorius - statybos;
antra (neesu šilumos tiekimo inžinierius ar ekspertas) mano nuomone šiluma vienaip ar kitaip tiekiama pagal poreikį (ne esmė ar tai daroma centralizuotai), t.y. fiksuojama temperatūra reikalinga normalioms daugiabučių gyventojų sąlygoms patenkinti ir tai yra apskaitoma remiantis kažkokiais parametrais kw/h ir panaš., to pasekoje po renovacijos arba pakyla butuose temperatūra iki nenormalaus lygio, arba mažėja mokesčiai logiškai mąstant.
trečia nėra jokios prasmės laukti žemesnių renovacijos kaštų, nes daugiabučių renovacija duoda ekonominį efektą per laiko vienetą didesnį nei kainų kritimas, šildymo kainos opiausia daugumos daugiabučių gyventojų šiandieninė problema, kuri įtakoja vartojimą bei gyventijų išlaidų dalį ir t.t.;
remti eksportą tai nėra prasmės net pasakoti, kad tai vienas iš protingiausių žingsnių;
ketvirta - norima suteikti galimybes skolintis iš banko realiomis palūkanomis nei šiuo metu bankai (jų galimybės)leidžia skolintis ir valstybė tikrai įsivertins skolinamų lėšų gražinimo galimybes ir patikimumą;
Dujetekana finasinis projektas, kuriuo suinteresuotos atitinkamos institucijos bei įtakingi pavieniai asmenys, todėl ir neklibinama. Tai korupcijos apraiška, tačiau gerai įsitvirtinus.

Jei prasidetu renovacijos, nuo to pralostu tik energetikai, o islostume mes visi, namu gyventojai, zmones susije su statybu sektorium ir valstybe.
Lietuvoje iki siol sunkiai praeidavo renovacijos, dalyvavau keliose projektuose.
Kruvos popierizmo, begales leidimu gavimas, bendruomeniu susiskaldymas, kompensaciju issimusimai is savivaldybes...
Maciau ne viena pries renovacijas nusistaciusi namo gyventoja, bet pabaigus darbus, poziuris iskarst pasikeisdavo.
Atsiperka renovacija keliu metu laikotarpyje sildymo atzvilgiu, namo verte isauga.
Mums dar toli iki uzsienio sioje srityje.

Kaip ir matome šiuo metu tas klausimas intensyviai spredžiamas

Dėl gyvenamų namų renovavimo už 2,3mlrd. projekto absurdiškumo pilnai palaikau erika1 - vėl siūloma pravalgyt skolintus pinigus. Sunkiai supratu, kokiu būdu ir kurioj vietoj bus sukuriama pridėtinė vertė įgyvendinus šį projetą. Sakysite energijos taupymas - bet juk jis bus santykinai mizernas (jei išvis bus) ir geriausiu atveju kažkiek atsilieps galutiniam vartotojui, palikdamas daugiau pinigų tam pačiam pravalgymui. Ruoniau, paaiškink man kvailam, kaip sukišti į renovaciją pinigai ar išaugusi namo kaina padės grąžint valstybės pasiskolintus ir į tą namą sukištus pinigus? Kurioj vietoj čia bus naujai sukuriama pridėtinė vertė, mokesčių pavidalu pildanti biudžetą šios paskolos grąžinimui??
Kaip ir erika, esu linkęs manyti, kad prie šio projekto prastumimo nagus prikišę bankrutuojantys NT ir statybų šulai, bet tai jokiu būdu nenuima atsakomybės nuo dabartinės vyriausybės už šį sprendimą. Nes net nespecialistui plika akim matoma, kad po šios vartojimo krizės išgyvens naujom technologijom pagrįstos žemų kaštų ir aukštos kokybės technologijos. Kai kurios šalys (pvz. Vokietija) jau kuris laikas rodo šias perspektyvias kryptis; tas pats Obama šį pavyzdį pastebėjo, sugebėjo įvertint ir įtraukė į savo antikrizinę programą. T.y. pinigai pradžioj investuojami į pridėtinę vertę sukuriančius projektus, ir jau tą naujai gautą pridėtinę vertę yra siūloma pravalgyt. Pas mus... ech, ką čia kalbėt...užjaučiu savo vaikus, jei jie nuspręs pasilikt gyventi Lietuvoj - sunkiai įsivaizduoju, kokie turėtų būti mokesčiai grąžinant tokio dydžio kvailai panaudotas (išmėtytas) paskolas.