RSS| Autorius | Žinutė |
| 2011-07-28 08:12 #207671 | |
|
Na pagaliau. Tikesimes, kad LT advokatai nepraziopsos sios info. As visad stebejausi situo punktu, bet niekada ir nemaniau, kad jo negalima uzgincyti teisme
 Ale LT ypatinga salis, aisku, to negalime pamirsti...
altruistine propaganda:
Nori realizuoti savo sugebejimus zmonijos naudai? Prisijunk prie musu! Http://zip.hypernet.lt |
|
|
2011-07-28 08:55 #207677
 1
|
|
Aš tik nesuprantu vieno dalyko (na, gal ir daugiau):
1. Žmonės piktinasi, kad bankai neatsakingai dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, nepažiūrėję, kad žmogaus noras galbūt neadekvatus jo pajamoms ar proto kiekiui. 2. Tie patys (ar kiti) žmonės piktinasi, kad bankai pridėlioję saugiklių į sutartis, kad neprarastų pinigų, jei skolininkas neadekvačiai įvertino savo pajamas ar protą. Ir, dėmesio, paradoksas: žmonės nenori, kad bankai lengvabūdiškai dalintų paskolas, ir taip pat nori, kad paskolos sutartis būtų tokia, kad bet kada iš jos būtų galima "pabėgti", nusprendus, kad sutartos ir abiejų pasirašytos sąlygos netinkamos. Tai nesuprantu - reikia griežtinti sąlygas, ar jas laisvinti? Ar ir tą ir tą? 1. Statistika nelemia ateities, tik atspindi praeitį
2. Jei esi toks protingas, tai kodėl tada toks biednas? 3. Tegu kas nors kitas taiso padėtį, aš tik paaiškinsiu, kaip. |
|
|
2011-07-28 10:38 #207691
5
|
|
|
Keistas man toks žmonių požiūris. Ar nėra taip, kad visuomenė (tiksliau jos protas) taip atrofuosis, jog už juos sprendimus turėtų priimti kažkas kitas. Jei jau taip, tai galbūt kažkas turėtų nuspręsti koks automobilis būtų pagal mano kišenę, kur atostogauti aš galėčiau, ką pirkti parduotuvėje ir ko ne, ir ar nebūtų smagu, jei parduotuvėje atsakytų - šių produktų jums negalime parduoti, nes jie Jums per brangūs ar kažką tokio.
Šioje vietoje ir bankai ankstesniais laikais veikė ne pagal visus logikos principus. Duoti kreditą 100% visos sumos, ir vartojimo kredito baldams ir buitinei technikai įsigyti - tikrai prasilenkia su logika, o dar juk ir lizingas automobiliui. Pagal mano supratimą - neturi bent 20%-30% reikiamos sumos - nemoki taupyti. Nemoki taupyti - gyveni šia diena ir finansiniai įsipareigojimai ne tau. Jei žmogus sugebėjo tiek susitaupyti (galbūt ir gauti iš tėvų, močiučių, tetų) tikėtina, kad jis turės santaupų ir sunkesniais laikais, arba tie patys artimieji padės. Bet čia svarbiausias psihologinis efektas - sumokėdamas tokią dalį pinigų pirkdamas, žmogus suprastų kokio dydžio įsipareigojimą prisiima ir gal bent įsivaizduos kaip ir kada jį grąžins. Bet čia jau manau LB jurisdikcija. O kas čia bankas? Tikrai ne VšĮ, ne VĮ, ne paramos fondas. Tai pelno siekianti organizacija. Visus jų saugiklius aš logiškai suprantu. Beje, aš pats turiu būsto kreditą. Esminės sąlygos sutartyje man buvo, jog jei aš vykdau sąlygas iš savo pusės, bankas neturėtų teisės vienašališkai keisti sąlygų. Grįžtant prie temos, pagrindinė banko funkcija - rinkti indėlius ir duoti paskolas. Ir aš pats, skolindamas pinigus, noriu būti ramus, kad juos atgausiu (ypač jei tuos pinigus aš pats iš kažkur pasiskolinau). Beje, man neteko girdėti tiek daug atvejų apie iš namų išvarytus žmones (gal mane supa gera kompanija) ir teko girdėti, kad paskolos restrukturizuojamos ir pan. su individualiais grafikais, o nutraukiamos kai už jas piktybiškai nemokama. Tai gal vis dėl to geriau nuoma? Tik bėda, už ją nesumokėjus bent mėnesį, nemanau, kad ilgai su tavimi terliosis nuomotojas ir gilinsis į tavo situaciją, gal ir čia reikėtų, kad tokia situacija susidomėtų teismai. Bet kuriuo atveju, banke dirba irgi ne kvaili žmonės. Gal būt pereis prie praktikos jos perkamas būstas lizinguojamas, t.y. priklauso bankui, kol neišmokamas visas kreditas, tuomet net ta pati hipoteka nebus reikalinga. Nežinau aš tų teisinių niuansų, bet manau visada kiekvienas turi atsakyti už save, ir savo priimamus sprendimus. O kvailį ir bažnyčioje muša. Enjoy!
|
|
| 2011-07-28 12:41 #207703 | |
|
pora komentaru del mano idetos informacijos - idejau, kad jei, kas susidure su banku nesazininga veikla LT, turetu galimybiu ir vilciu apsiginti. Del banku - tai komercines strukturos, ir kaip bet koks verslas turi tureti veiklos rizika. Tik LT matyt gerai finansavus CB, ar vyriausybe, yra sudarytos iskirtines salygos bankams su privaciomis paskolomis ypac - jei AB ar UAB dar gali bankrutuoti, ir bankas prisiima nuostoli ir rizika, tai fiziniu asmenu atzvilgiu labai nedidele galimybe bankui patirti nuostoli (pazeista bet kokio verslo rizikos ir pelno pusiausvyros principas), nes gali buti pasiulytas paskolos atidejimas (plius padidinant banko marza kelis kartus), bustas parduotas antrinei banko imonei uz puse rinkos kainos (plius asmuo lieka skolingas iki gyvenimo pabaigos). Ar bankai ar ju skolintojai kalti del pasaulines krizes poveikio LT rinkai, tai jau filosofiniai aspektai, kaip ir klausimas kas kaltesnis - ar kas skolinosi, ar kas skolino.
... ir akmenys gali judeti...
|
|
|
|
2011-07-28 13:03 #207710
1
|
|
o, aš dar vieno dalyko pradėjau nesuprast
"bankų nesąžininga veikla LT" - kas tai yra? Kai elgiamasi pagal susitarimą, kuris yra neteisėtas, kai elgiamasi pagal susitarimą, kuris yra teisėtas, ar kai elgiamasi ne pagal susitarimą? Ar nesąžininga laikoma atsakomoji veikla, kai kita pusė elgiasi ne pagal susitarimą? Kaip tuomet pavadinti NE BANKO pusės veiklą, kai nesilaikoma susitarimo? 1. Statistika nelemia ateities, tik atspindi praeitį
2. Jei esi toks protingas, tai kodėl tada toks biednas? 3. Tegu kas nors kitas taiso padėtį, aš tik paaiškinsiu, kaip. |
|
|
2011-07-28 14:13 #207728
2
|
|
|
to serz
nesazininga veikla - abi sandorio puses turi tureti vienodas salygas ir vienodas galimybes, kai viena is sandorio pusiu turi didesnes teises (sutartis, susitarimas), tai vadinama nesazininga veikla kitos sandorio puses atzvilgiu. Daugaiu apie nesaziningas sutartis ar santykius galite rasti puslapyje www.vvtat.lt: Vartojimo sutarties samprata Civilinio kodekso 1.39 straipsnyje pateikiamas „vartojimo sutarties“ apibrėžimas: vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų samprata: Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Gali buti nesaziningas susitarimas, sutartis, galimas sutarties salygu nesilaikymas ir pazeidimas, kai nesilaikoma susitarimo sankcijos uz sutarties pazeidimus turi buti proporcingos ir atitikti teisingumo ir saziningumo principus (vieno menesio imokos velavimas ir sutarties nutraukimas bei turto pardavimas uz puse kainos, yra neproporcingai didele sankcija uz toki pazeidima). ... ir akmenys gali judeti...
|
|
|
2011-07-28 15:22 #207741
1
|
|
|
arshus [2011-07-28 10:38]: Duoti kreditą 100% visos sumos, ir vartojimo kredito baldams ir buitinei technikai įsigyti - tikrai prasilenkia su logika, o dar juk ir lizingas automobiliui. Paaiškink kur čia prasilenkimas su logika "duoti paskolą 100% perkamo turto vertės"? Bankas duoda tokią paskolą įvertinęs riziką iš jo turimos informacijos. Ir labiau su logika prasilenkia paskolos ėmėjas, jeigu jis žino daugiau negu bankas (pvz.: kad jo atlyginimas buvo dirbtinai padidintas trim mėnesiam vien tik tam, "kad bankas duotų paskolą"). arshus [2011-07-28 10:38]: Pagal mano supratimą - neturi bent 20%-30% reikiamos sumos - nemoki taupyti. Nemoki taupyti - gyveni šia diena ir finansiniai įsipareigojimai ne tau. Tai pagal tavo supratimą bankas už žmogų turi nuspręsti ar tas žmogus moka taupyt ar ne? Juk katik rašei: arshus [2011-07-28 10:38]: Keistas man toks žmonių požiūris. Ar nėra taip, kad visuomenė (tiksliau jos protas) taip atrofuosis, jog už juos sprendimus turėtų priimti kažkas kitas. Tai kaip čia išeina, viename paragrafe rašai jog sprendimo galio perdavimas kažkam kitam yra visuomenės proto atrofija, o kitoje pastraipoje rašai, kad sprendimo galią dėl pakolos dydžio reikia palikti bankui / įstatymui - kažkam kitam - bet ne pačiam žmogui. arshus [2011-07-28 10:38]: Esminės sąlygos sutartyje man buvo, jog jei aš vykdau sąlygas iš savo pusės, bankas neturėtų teisės vienašališkai keisti sąlygų. O esi skaitęs ne banko sutartis? Beveik visose sutartyse egzistuoja vienašališkas sąlygų keitimas iš paslaugos teikėjo pusės. Šitas punktas yra ne banko specifinis, o aplamai rinkoje nusistovėjęs dalykas - paslaugos teikėjęs prisiima riziką teikti paslaugą ateityje - bet pasilieka apsaugos mechanizmą, jog stipriai pakitus aplinkai galėtų išsivartyti. Kliento / pirkėjo reikalas vertinti paslaugos teikėjo ilgalaikes praktikas ir nuspręsti - pasirašyti su juo ilgalaikč sutartį ar ne. Įmonė ar įstaiga ilgai rinkoje negyvuos jeigu kas savaitę keis sutarčių sąlygas kliento nenaudai. arshus [2011-07-28 10:38]: Gal būt pereis prie praktikos jos perkamas būstas lizinguojamas, t.y. priklauso bankui, kol neišmokamas visas kreditas, tuomet net ta pati hipoteka nebus reikalinga. Tai taip ir turi būt ir beveik neabejoju, kad pas tave patį sutartyje taip ir parašyta - kad NT priklauso bankui iki tol kol nesumoki paskutinės įmokos. Arba tu tiesiog meluoji visiem, kad skaitei savo sutartį. Redaguota: gloomers (2011-07-28 16:00 ) |
|
|
|
2011-07-28 15:50 #207752
1
|
|
"nesazininga veikla - abi sandorio puses turi tureti vienodas salygas ir vienodas galimybes, kai viena is sandorio pusiu turi didesnes teises (sutartis, susitarimas), tai vadinama nesazininga veikla kitos sandorio puses atzvilgiu"
TURI TURĖTI - vat čia esminis dalykas. Ką reiškia TURI turėti? Ir ką tai reiškia užstatomo būsto ir paskolos atveju? Kažkaip man nepanašu, kad yra lygiavos principas, jei verslui arba greitajam vartojimui paskolų palūkanos yra **niolika procentų, o NT - tik keli (pora). Man atrodo TURI BŪTI lygiava - tiek verslas, tiek NT ima tokius pat pinigus savo poreikiams, vadinasi ir sąlygos turi būti vienodos. Ach ne, sakote jūs, NT paskolos turi būti mažesnėm palūkanom? OK, prašom, bet mes tada saugiklius susidedam, kad nebūtų kaip su verslu, kuris gali bankrutuoti ir pridaryti nuostolių... p.s. apskritai neegzistuoja toks dalykas, kaip visuotinai suprantama "sąžinė", ar kažkokia "tinkama veikla". Istorijoje pilna nesąžiningų sutarčių, atvejų tarp valstybių ir t.t. - svarbu tik, ar tai teisėta. Vedybos gal kam irgi atrodo nesąžininga - ir žmonės jų neformina, jei taip mano. Deja, jei jau "apsiforminai", tai tau ima galioti ta teisė. O jei vedybų sutartį sudarei - tai ji irgi galioja, nesvarbu, kad pagal kodeksą tau priklauso pusė turto po 5 metų. Sutartis yra sutartis. 1. Statistika nelemia ateities, tik atspindi praeitį
2. Jei esi toks protingas, tai kodėl tada toks biednas? 3. Tegu kas nors kitas taiso padėtį, aš tik paaiškinsiu, kaip. |
|
| 2011-07-28 16:02 #207754 | |
|
teismo nutartis, teisine kalba (teisininku darbas yra rasti teisines priemones apginti vienos is puses teises, pasirinkimas ar jomis pasinaudoti, ar sutikti su esamomis salygomis priklauso nuo tos puses - cia tik verslas yra verslas, nieko daugiau):
Kadangi nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas - 15 metų, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti sutartį ir reikalauti sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius ir kt., prieštarauja sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, todėl pripažintinos negaliojančiomis (CK 6.188 str. 7 d.). ... ir akmenys gali judeti...
|
|
|
|
2011-07-28 16:31 #207760 |
|
tai vadinasi reikėtų sulaukti, kol bus neįmokėta ne 1,3 ar 5, o visos likusios kredito įmokos dalys, ir tik tada bandyti apriboti disponuoti turtu ar bandyti juo dengti įsiskolinimą?
1. Statistika nelemia ateities, tik atspindi praeitį
2. Jei esi toks protingas, tai kodėl tada toks biednas? 3. Tegu kas nors kitas taiso padėtį, aš tik paaiškinsiu, kaip. |
|
| 2011-07-28 18:35 #207785 | |
|
gloomers [2011-07-28 15:22]: arshus [2011-07-28 10:38]: Duoti kreditą 100% visos sumos, ir vartojimo kredito baldams ir buitinei technikai įsigyti - tikrai prasilenkia su logika, o dar juk ir lizingas automobiliui. Paaiškink kur čia prasilenkimas su logika "duoti paskolą 100% perkamo turto vertės"? Bankas duoda tokią paskolą įvertinęs riziką iš jo turimos informacijos. Ir labiau su logika prasilenkia paskolos ėmėjas, jeigu jis žino daugiau negu bankas (pvz.: kad jo atlyginimas buvo dirbtinai padidintas trim mėnesiam vien tik tam, "kad bankas duotų paskolą"). * Čia tamsta ir kalbu apie bankų rizikos vertinimą praeityje, kuris prasilenkia su logika (100% kreditavimas). Nors kiek žinau, tokias paskolas reikėdavo drausti "Būsto paskolų draudimu", kas šioje vietoje bankui užstato riziką sumažino. Kodėl tai prasilenkia su logika, paaiškinau apie pradinio įnašo būtinumą, kartotis nenoriu. Kaip ir pats minėjai, pajamas suklastoti, pasikelti galima (keliems mėn. ir pan), o su realiais pinigais ant stalo jau sudėtingiau. Turi sugebėti juos sukaupti ir neišleisti. arshus [2011-07-28 10:38]: Pagal mano supratimą - neturi bent 20%-30% reikiamos sumos - nemoki taupyti. Nemoki taupyti - gyveni šia diena ir finansiniai įsipareigojimai ne tau. Tai pagal tavo supratimą bankas už žmogų turi nuspręsti ar tas žmogus moka taupyt ar ne? Juk katik rašei: arshus [2011-07-28 10:38]: Keistas man toks žmonių požiūris. Ar nėra taip, kad visuomenė (tiksliau jos protas) taip atrofuosis, jog už juos sprendimus turėtų priimti kažkas kitas. Tai kaip čia išeina, viename paragrafe rašai jog sprendimo galio perdavimas kažkam kitam yra visuomenės proto atrofija, o kitoje pastraipoje rašai, kad sprendimo galią dėl pakolos dydžio reikia palikti bankui / įstatymui - kažkam kitam - bet ne pačiam žmogui. * O tau atrodo labai sudėtinga suprasti ar žmogus moka taupyti? nebūtinai reikia banku būti. Turi pinigų/turto, reiškias išleidi mažiau nei gauni. Tai man atrodo logiškas skolinimo kriterijus, gal net galėtų būti bendra praktika (teko girdėti, kad LB kažką tokio planuoja). Ir paskutinėj tavo citatoj matau blogai supratai mano mintį. Jei bankas ir gali suteikti tau paskolą - tu imi ir skoliniesi? Aš ir kalbu apie tai, kad žmogus turi pats suprasti ką daro. Bent įsivaizduoti kaip ta krūva pinigų atrodo ir kaip ji uždirbama. arshus [2011-07-28 10:38]: Esminės sąlygos sutartyje man buvo, jog jei aš vykdau sąlygas iš savo pusės, bankas neturėtų teisės vienašališkai keisti sąlygų. O esi skaitęs ne banko sutartis? Beveik visose sutartyse egzistuoja vienašališkas sąlygų keitimas iš paslaugos teikėjo pusės. Šitas punktas yra ne banko specifinis, o aplamai rinkoje nusistovėjęs dalykas - paslaugos teikėjęs prisiima riziką teikti paslaugą ateityje - bet pasilieka apsaugos mechanizmą, jog stipriai pakitus aplinkai galėtų išsivartyti. Kliento / pirkėjo reikalas vertinti paslaugos teikėjo ilgalaikes praktikas ir nuspręsti - pasirašyti su juo ilgalaikč sutartį ar ne. Įmonė ar įstaiga ilgai rinkoje negyvuos jeigu kas savaitę keis sutarčių sąlygas kliento nenaudai. * Apie force major nekalbu. O visi kiti atvejai sutartyje, kuriais galima keisti sąlygas tikrai numatyti. Taip, sutinku su Tavim, labai svarbu rinktis kuo patikimesnį tiekėją. arshus [2011-07-28 10:38]: Gal būt pereis prie praktikos jos perkamas būstas lizinguojamas, t.y. priklauso bankui, kol neišmokamas visas kreditas, tuomet net ta pati hipoteka nebus reikalinga. Tai taip ir turi būt ir beveik neabejoju, kad pas tave patį sutartyje taip ir parašyta - kad NT priklauso bankui iki tol kol nesumoki paskutinės įmokos. Arba tu tiesiog meluoji visiem, kad skaitei savo sutartį. * Tamsta šiek tiek maišotės, turbūt pačiam tokios sutarties neteko pasirašyti (gal tai tik į gerą), o jei teko - ne viską pavyko suprasti. Jei vis dėl to turi kreditą, gali pasižiūrėti tiek į sutartį, tiek į Registrų centro pažymėjimą kas yra NT savininkas. NT turtas priklauso man, tačiau yra įkeistas bankui(numatyta hipoteka) tol, kol nesumoku viso kredito. Realaus skirtumo čia neįžvelgiu, nes įkeistu turtu disponavimas yra apribotas, o lizinguojamu turtu tuo labiau. Enjoy!
|
|
| 2012-11-17 19:46 #309695 | |
|
Sveiki,
Gal kas susidureti kokios banku marzos taikomos busto paskoloms pastaruoju metu? Aciu |
|
| 2012-11-17 20:52 #309698 | |
|
~1% - 1,5% ?
...lost and never to be found...
|
|
| 2012-11-18 13:12 #309723 | |
|
es_ne, ar tikrai tokios zemos marzos siuo metu? Man SEBas pareiske, kad isskirtiniams klientams su labai dideliu pradiniu inasu ir kitais rodikliais geriausiai ka gali pasiulyti, tai 1,7% marza. Swedbankas turi pasiulyma 1,2%, bet jie dar prideda 0,5% salies rizikos prieda. Galutiniame variabnte gaunasi tas pats 1,7%. Man daugiau nepavyksta issidereti.
Gal kas turite kakokios kitos patirties kokios siuo metu realiai marzos galima tiketis? |
|
| 2012-11-19 09:10 #309844 | |
|
1,7 - 2,1%
|
|
| 2012-11-19 11:07 #309877 | |
|
rugpjūtis, dnb 1,9
|
|
| 2012-11-19 11:47 #309901 | |
|
dnb 1,5
|
|
|
2012-11-19 11:50 #309903 |
|
Birželio mėn. man siūlė:
DNB - 1,5% SEB - 1,5% Swedbank - 0,3% + šalies rizikos priedas. SAF, SFG, EGR, TAL, LNS, NEO, SAB, TEL, Bitcoin.
|
|
Norėdami rašyti forume, turite užsiregistruoti, o jei jau registravotės- prisijungti.