Autorius | Žinutė |
2010-11-09 09:31 #153514 | |
Na, tik uzmirsai parasyti, kad jei gauni (geriausiu atveju) tuos 10 proc. dividentu uz kokia Latvijos ar Estijos imones akcija, tai dar palieki mokescius toms valstybems ir kas belieka?
Be to, per visa baltijos zona , gal tik kelios imones yra kuriu dividentu dydis siekia 10 proc., nuo investuotos sumos, visi kiti atvejai, tik hipotetiniai. o del minciu , kad nereiks galvoti ar ispirks, sutinku, maziau rupesciu, ypac jei pataikei tokias akcijas nupirkt kurios generavo pelna metu begyje... |
|
2011-01-24 00:58 #171899 | |
kadangi yra likvidžių lėšų, ir jų bet kada gali prireikti, norėčiau padėti į itin likvidų aktyvą. Sakykit, ką manot apie pinigų rinkos fondą, esantį Dnb Nord banke? (Pinigų rinkos fonas Dnb Nord) suprantu, metinė grąža nedidelė, tačiau prie terminuoto indėlio prisirišt nesinori. Gal kas turit sudarę ir pavardint +/- galėtumėt? Teigiamai ir apie alternatyvas pagalvočiau (tik LTL valiuta).
|
|
2011-06-09 14:37 #199864 | |
Sveiki, ka manote apie SEB su retųjų metalų gavybos ir perdirbimo įmonių akcijų krepšeliu susietas obligacijas? http://seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB1
Nurodyta tiketina investavimo reiksme nemaza. Niekda nesu investaves i obligacijas. Kokio pelningumo realiai galima butu is ju tiketis mazdaug? |
|
2011-06-09 16:05 #199879 | |
Nusipirk paciu banku akciju is Lietuvos rinkos keliems metams ir manau tikrai turetu aplenkt per keleta metu sias obligacijas,nes zaliavos dabar "karstas" reikalas ir labai rizikingas sadoris.Cia tik mano nuomone.
|
|
2011-06-09 17:05 #199895 2 | |
Susietos obligacijos labai specifinis produktas. Visų pirma, pats prieaugio skaičiavimo algoritmas. Imama pradinė reikšmė, tuomet imamos mėnesinės arba ketvirtinės trijų metų ildekso reikšmės, vedamas vidurkis ir lyginamas su pradine reikšme. Kaip tai atrodo skaičiais? Jei pvz. fiksavimo dieną indekso reikšmė 100, vertinamos reikšmės kas ketvirtį. Sakykim indeksas svyravo taip (ketvirčio fiksas): 105; 102; 99; 90; 85; 90; 98; 104; 110; 112; 117; 125. Pagal reikšmes matosi, kad pradžioje buvo kritimas, vėliau kilimas, reikšmių 12, nes 3 metai x 4 ketvirčiai. Sakykim ilvestuoji 100 000 ltl, su kofu 120 proc. Kas gaunasi? Vedam ketvirčių vidurkį, gaunam 103,08. Taigi pokykis nuo pradinės reikšmės yra 3,08 proc. per 3 metus, padauginam iš koeficiento 120 proc., gaunam 3,696 proc., taigi uždarbis būtų 100 000 x 3,696 = 3696 LTL. Jei tuos pinigus investuotum į fondą, grąža būtu 25 proc., nes imtum ne vidurkį, o galutinę reikšmę, taigi be jokių kofų uždirbtum 25 000 LTL.
Aišku dabar kyla mintis, o jei atvirščiai, pradžioje kyla, o po to krenta? Taip, tuomet gauni tuos pačius 3,696 proc., fondas gali generuoti minusą, tačiau, va čia yra pagrindinis BET. Visi bankai aktyviai obligacijas pradeda platinti tik indeksui stipriai atšokus. Sakykim žaliavos, varis, grūdai ir t.t. Bet kokiu atveju, dabar yra labai aukštas fiksavimo lygis, taip, gal žaliavos ir paprags per 3 metus, tačiau kai imsi vidurkių reikšmes liks dulkės pelno. IŠVADA: Susietos obligacijos tinka nepatyrusiems rinkos dalyviams, kuriems svarbiausia ne uždarbis, o pinigų išlaikymas, svarstyti nebent kaip alternatyvą terminuotam indėliui, tačiau jokiu būdu ne fondams. 100 proc. deposit in NOK
Turtingiausias tas žmogus, kurio džiaugsmams reikia mažiausiai pinigų. Henris Deividas Toras |
|
2011-06-09 17:51 #199905 | |
Koltas
Idomu koks fondas atspindi sias siulomas visas retuju metalu kompanijas? Investavimo koeficijantas siulomas ne 120, o 160 t.y. ne 3696, o 4928 LTL Jei pirktumet obligacija po 115LTL tai reketu atimti -15% (grubiai) ir liktu... + dar platinimo mokestis 1%. Jei platintu po 100LTL ir koeficientas butu siulomas 160% bandyciau isigyti Reikia nepamirsti, kad gautumet vistiek nominala 100LTL/vnt jei butu rinkose chaosas, o su fondu jeigu toks ir yra tikrai butu zymiai prasciau nei obligacija. |
|
2011-06-09 21:07 #199923 | |
saso buvo patrauklios per krizę: patrauklūs koeficientai ir pigesnis nominalas. dabar jau tapo gruobuonimis: lupa 15% premiją, duoda santykinai mažą koeficientą ir dar, jei neklystu, uždeda lubas. ir kaip teisingai paminėta, produktas siūlomas tik stipriai atšokus indeksui, kas leidžia parodyti patrauklius istorinius pelningumus.
|
|
2011-06-10 08:57 #199989 | |
lewis, aš ne apie konkrečią emisiją, šis produktas asmeniškai mano buvo gerai ištyrinėtas dar prieš krizę, kai galvojau su skolintom dalyvauti, panagrinėjus noras dingo.
Kitas dalykas, kokio žaliavų brangimo tikiesi per ateinančius 3 metus, kad tau atneštų tinkamą gražą? Taip, žaliavos dar gali kilti, jei eko atsigavimas tęsis, tačiau tuomet ir akcijos kils. Jei bus nuosmukis eko augime, žaliavos taip pat trauksis, šiuo metu jos yra pasiekusios rekordines aukštumas, tikrai nepalaikau idėjos, kad dabar yra patrauklu į jas investuoti. xgx, šiaip tu teisus, tik dirbtinų lubų nėra. Ir šiaip patarimas, besidominties ASO, paimkite indekso, su kuriuo susieta emisija, realias vertes 3 metų nuo 2007 iki 2010; tuomet nuo 2008 iki 2011 ir pasiskaičiuokite kas gaunasi, palyginkite, jei būtumėte pasirinkę indėlį ir fondą. 100 proc. deposit in NOK
Turtingiausias tas žmogus, kurio džiaugsmams reikia mažiausiai pinigų. Henris Deividas Toras |
|
2011-11-08 13:29 #227238 | |
Reikalingas patarimas kaip įdarbinti pinigėlius dabar gulinčius kojinėje.
Norimas variantas - rizika žemesnė už vidutinę, pinigų išsaugojimas įvertinant infliaciją. Terminuotas indėlis - peržiūrėjęs bankų pasiūlymus linkęs apsistoti ties LHV, 3,5 proc. už indėlį 12 mėn. litais, panašiai ir eurais. Tačiau staiga prireikus pinigų lieki be palūkanų ir dar gali baudelę gauti. Be to, 3,5 proc. kaip ir mažoka. Kas dar? Lietuvos VVP lygtais palūkanos 5-6 proc., kaip jų nusipirkti? O gal prisipirkti kokio TEO ir tikėtis kad po pusmečio kaina bus kaip dabar (0,6 euro) ir dividentai bent 0,15 Lt@, t.y. apie 7 proc. Gal dar kokių variantų? Beje, ar yra apmokesdinamos gautos palūkanos? |
|
2011-11-08 14:04 #227247 1 | |
zilva, geriau ziurek ne i banku, o i kredito uniju palukanas jos 1-2% didesnes.
|
|
2011-11-08 14:14 #227250 | |
Miciukas, o kredito unijos - ar tai patikima?
Vilniuje radau vieną kredito uniją, kuri už 12 mėn. indėlį litais duoda 4,5 proc., eurais - 4 proc. Redaguota: zilva (2011-11-08 15:54 ) |
|
2011-11-08 14:18 #227251 | |
Nu tai indeliu draudimas tai tas pats kaip ir bankams, tik unijoms pinigu dar jame uztektu, o bankams ne
|
|
2011-11-08 16:07 #227286 1 | |
http://www.indeliai.lt/lt/palukanu-normos/
http://www.snoras.com/lt/about/news?item=3360 http://www.ub.lt/lt/investuotojams/siuo-metu-platinamos-emisijos Jeigu tu ginčijiesi su idiotu, jis veikiausiai daro tą patį.
|
|
2011-11-08 16:55 #227307 | |
zilva [2011-11-08 14:14]: Miciukas, o kredito unijos - ar tai patikima? Vilniuje radau vieną kredito uniją, kuri už 12 mėn. indėlį litais duoda 4,5 proc., eurais - 4 proc. Šiaip tai kuo toliau tuo labiau girdžiu geresnius atsiliepimus apie kredito unijas, kad tai yra - ateitis. Long: CTS ir PTR
|
|
2011-11-08 18:58 #227320 | |
Sostinės kredito unija už pirmąjį indėlį duoda 6%
75% cash
|
|
2011-11-09 16:13 #227643 | |
Snoras įdomių produktų yra pasiūlęs, pvz. 2 metų trukmės Su infliacija susietas indėlio sertifikatas Galima uždirbt nuo 5% iki 8% metinių palūkanų.
|
|
2011-11-09 20:29 #227714 | |
Ar tik nepradės kilti infliacijos banga, nes labai jau staigiai didėja P:1 pinigų kiekis, o P:2-P:1 pinigai išlieka stabilūs saikingai mažėja, manau, kad bankai bijodami, kad tas procesas perdaug neįsivažiuotų į priekį kelia palūkanas.
Long: CTS ir PTR
|
|
2011-11-09 21:39 #227735 | |
Ir dar šios dienos informacija tai patvirtina. Vidutinė metinė infliacija padidėjo net 4 kartus.
Long: CTS ir PTR
|
|
2011-11-10 12:20 #227895 | |
Kodel niekas nepaminejo Graikijos eurobondus kuriu 2012 kovo men (isperkamu) pelningumas apie 50 (realiu) procentu.
Kad bankrutuos Graikija, niekas rimtai negalvoja, tad,.., :-) Teko ir man sulaukt pasiulymu pirkti (is maklerio)...:-) Redaguota: Klaustukas (2011-11-10 16:22 ) |
|
2011-11-10 20:51 #228074 | |
Nesuprantu, kodėl jos turėtų kilti, jeigu Graikijos skola sumažinta 50 procentų ir tai išlieka labai didelė. Graiką priverst susiveržt diržus tai ne lietuvį...
Long: CTS ir PTR
|