la,
bikerboylt savo pirmame poste parašė iš esmės tiesą, išskyrus šiokius tokius niuansus, kurie šiuo atveju ne esmė.

Tik jis peršoko patį mechanizmą. Daryčiau išvadą - jis arba tingi svarbius niuansus iki to posto paminėti, arba yra teoretikas.



Štai šis sakinys teisingas. Neteisinga čia tik "nebereikėtų jo įsikišimo", jei pridėtume žodelį "niekada".

Bet esu tikra, jog nei jo postai, nei mano patvirtinimai tau neduoda jokios naudos. Tau tai tik skambūs žodžiai, "lozungas" Tau reikia pačio kelio iki to "lozungo". Ir nereikia to "lozungo" pasikabinti plakato formoje ant sienos. Jausiesi viso kelio metu nevykėliu, ar tai negabiu, ar nepilnaverčiu - nes tu nesugebi staiga pasiekti to turinio, kas "lozunge" parašyta.

Va štai:




Ir koks tau pojūtis? Anoks čia verslininkas

O tu turi tikėti savim, pasitikėti, ir darbo pradžioje atlikti oj kiek daug. Ir nevertinti to kaip neprestižinio darbo, ir susitaikyti, jog darbas be jokio atlygio, netgi išlaidų reikalaujantis, niekieno nematomas ir neįvertinamas.

Ir net kai pradedi įgyvendinti lygiagrečiai naują idėją, susiduri su tuo pačiu. Begalė neapmokamo darbo, išlaidų, laiko. Aplinkiniams nematomas darbas yra pats sunkiausias. O jis neturi realios regimos materialios išvaizdos. Sukurt ir išbandyti pvz kokią transporto priemonę turi pats, tik po to į ją sodinti kitą ir parodyti, kokius mygtukus ar pedalus spaudyti

Aiskinti mechanizmus cia ne vieta, ne laikas, o be to - viskas ant lekstutes niekur nebuna sudeliota, reikia ideti paciam daug pastangu, kad kazka pasiekti. Daug informacijos yra knygose, tad jei yra rimti ketinimai, atsiras laiko apie viska suzinoti detaliau ir paskaityti.

Beje, verslui sukurti nebutina tureti dideli kapitala. Daug svarbiau yra tureti ideja bei sugebejima ja realizuoti, o tada pati ideja pritraukia kapitala

Kodėl ne vieta ir ne laikas?
Jei la panaudoja žodį "iš naivumo", jaučiu jo abejones. Ir jis kaip trukdį mato aukštąjį išsilavinimą.

Aš žinau, kas yra abejonės jausmas pradžioje. O tuo pačiu turiu aukštąjį išsilavinimą. Ir niekada nesutiksiu su tuo, jog aukštojo mokslo diplomas yra trukdis verslui kurti. Mano nuomone - didelis pagalbininkas. Visai kitais aspektais, nei bet koks tiesioginis verslas.

Štai su puikiu diplomu, darbo vieta aš pasijutau lyg kalėjime. Rėmai, taisyklės, darbo režimas, jokios kūrybos, fantazijos, tik išmoktų žinių tiesioginis pritaikymas. Na kuo gi tai skiriasi nuo darbo prie konvejerio?

Mano pagrindinis pirminis variklis buvo - ištrūkti iš kalėjimo Tikrai ne pinigai ar kokie fantazijos vaizdiniai, kaip Kisai Vorobjaninovui



Na ar tu radai bent vieną idėją gyvenime vadovėliuose? Greičiau romane surasi.

Štai la mąsto apie ateitį. Apie ateitį su neišvengiamomis galimomis nežinomomis problemomis ateityje.
O ne š mala, kas kur kada ir dėl ko kaltas, ar "su kuo kieno žmona gulėjo"(Vytautas Mačernis).

Štai todėl man ir norisi bent morališkai jį palaikyti.

Oj tai ačiū už palaikymą. Nėra viskas taip ir blogai

Kadangi taip gražiai palyginot su ištrūkimu iš kalėjimo, tai turiu pripažinti, kad ir tai buvo stiprus motyvas. Kurmelių Petro patirtis/pastebėjimas beveik į dešimtuką: iš hobio pasidariau amatą, iš amato darbo vietą, dabar iš to paties hobio/amato bandau daryti verslą.

Per pusmetį pagrindinė išaiškėjusi problema: žmogiškieji ištekliai ir ju valdymas. O visi kiti strigimai jau kaip to pasekmė. Toks įspudis, kad ėmė ir prasmego IT specialistai visokiuose Barklajuose, WU arba Anglijose.

Užtat ir tenka pabūti, kaip bikerboylt pavadino, netikru verslininku. Bet tai laikina.

Kai hobis yra verslas, kuriame dirbi, yra labai gerai. Bet tai yra gerai smulkaus verslo atveju. Beda yra su bandymu plestis - daznai sava versliuka turintys zmones yra tos verslo sakos specialistai, taciau daznai jie nebuna geri strategai. Del to daugelyje didesniu kompaniju i vadovo posta imamas ne tos imones veiklos srities specialistas, o zmogus, turintis gera strategini mastyma ir vadovo savybes. Beje del aukstojo issilavinimo nereiketu taip stresuoti. Mano nuomone, siandienos universitetai ruosia ne verslininkus, o darbuotojus. Tad vienintelis geras dalykas, kurio gali ismokti universitete - praplesti savo akirati, ismokti susirasti, priimti ir apdoroti informacija, bet toli grazu ne ismokti daryti versla.

P.S. labai teisingu minciu ir ideju galima rasti miliardieriaus Roberto Kyosakio pasisakymuose ir mokymuose. Nors jis yra ir MLM salininkas, taciau daugeli minciu galima taikyti daug placiau

Šimtu procentu su tuo sutinku.
Nebent hobis - būti strategu

Tačiau šioje vietoje paliesiu vietą, kur pradžioje rašiau, jog nesutinku, tačiau tai nėra esmė.
Tu mąstai iš gigantomanijos pozicijų. Galvoju, jog ir turi tokią savybę. Štai todėl tu tik vieną verslo rūšį ir tevadini tikru verslu.

O la privertei pasijausti netikru verslininku

Verslas skirstosi į skirtingas rūšis. Ir kiekviena iš tų rūšių yra vis gi tikras verslas.
Net pačiame smulkiausiame yra pagrindiniai kriterijai - pats mąstai, pats atsakai, pats generuoji idėjas ir t.t.

Juk kaip ne kiekvienas nori išvis būti verslininku, taip ir ne kiekvienas nori būti stambiu verslininku. O tu pastatai į tokią poziciją, tarytum jis būtinai negali būti stambiu verslininku, bet visiškai eliminuoji galimybę nenori.

Kaip lazda turi du galus, taip ir visa kita šiame pasaulyje turi du galus. Ne išimtis ir stambus verslas. Žmogus, kaip asmenybė, turi daug ką paaukoti. Ir čia jis patenka vėl gi į kalėjimą, tik kitokį Vėl gi atsiranda daug konvejerio požymių. Šis konvejeris atveda į pradinį tašką:


Tik truputį nurėžiau savo sakinio galūnę

Tikrai nesiekiau kazko pazeminti ar priversti pasijunsti netikru verslininku jei taip atsitiko, labai atsiprasau.

Tiesiog daznai visu nesekmiu priezastimi buname mes patys, uzsiciklindami kasdienineje rutinoje ir nebematydami nauju galimybiu, kurios daznai buna panosej. Del to reikia ismokti pazvelgti i viska kitu kampu, pakeisti poziuri, o tai galima padaryti tik skaitant literatura, ir visai ne grozine aisku, kitas dalykas - ar turi zmogus tam noro, juk per prievarta nieko nepadarysi

Ne, apie tai, jog tu siekei kažką pažeminti, aš nė nepagalvojau.

Pajuokavau taip pat visai be tokių minčių.

Tiesiog aš suprantu tavo mąstymo prizmę. Ir žinau, kokią "duoklę" žmogus turi atiduoti, būdamas tokiose pozicijose. Jei jo vidinei asmenybei yra poreikis garbės, didelio pripažinimo, viskas tvarkoje. Jis už tą savo poreikį sumoka tam tikrą kainą. Jei jam reikia, tai jis ir moka.
O kaina - vidinės laisvės praradimas.O vidinė laisvė - velniškai vertingas dalykas.

P.S. Netaikau to konkrečiai tau. Tebus tai teoriniai pamąstymai

Pamąstymai ko daugiau reikia sėkmingam verslui:

A. Išsilavinimo
B. Tinkamai vesti-ištekėti
C. Tinkamu laiku atsidurti tinkamoj vietoj.

to bikerboylt

gera tema, ponas neatsakete i klausima? LA jums ji uzdave kiek pats verslu esate sukures? jei nie vieno tada nebetesiu savo klausimu jums ir nerasysiu ..

Pagarbiai

Beja tu knygu citavima galima butu pervirskinti ir ideti kazka savo, nes db skaitau postus ir viskas kaip copy paste.. nz gal kam ir idomu

Visur iš tribūnų šneka, kad reikia smulkųjį verslą vystyti. Bet matome, jog to nėra.
Na, nepolitikuosiu, nebambėsiu, nekaltinsiu...paliksiu kitiems

Bet pakalbėsiu iš vartotojo pusės. Juk mūsų prekės visur vienodos, tik kainomis skiriasi skirtinguose prekybos centruose. Kaip kokie kiniečiai su "vienodais kombinezonais". Na, rūbai nedaug sveria, galima parsivežti. Bet juk yra įvairios buities, ūkio ir pnš. Metai iš metų tas pats. Sulūžo kas, nuvažiavai, ir vėl tokį pat nusiperki Ir pas visus tie patys daiktai taip pat tokie pat
Net neįdomu pirkti.
Aš kažkaip pavaikščiojau po parduotuves, kur dar smulkus verslas neišnaikintas. Ir ką gi....įdomu !Prekės įvairios.Pardavėjai paaiškina apie prekes, pakonsultuoja.
Anksčiau geresniuose prekybos centruose pasitaikydavo neblogų prekių konsultantų, dabar gi kažko paklausti tegali prekių krovėjo, ir tai palaukus, kol jis baigs kažką į lentyną kelti.

Per laiką pripratome, ir tarytum norma tapo.

Jau vien dėl to aš, kaip žmogus, kaip vartotojas, norėčiau, kad smulkių verslininkų būtų kuo daugiau.

to Nett
B punktas cia ka turejai galvoje? kad vyras/zmona netrukdytu verslo daryt?
C tai lengviausias pasiteisinimas. Aisku, kai kuriems zmonems nukrenta sekme is giedro dangaus, taciau daugeliu atveju tai buna ilgas, sunkus ir atkaklus darbas, kuris veliau duoda vaisius.

to mantas0 & ^la
negalvokit, kad as cia pilstau is tuscio i kiaura paskaites teorines medziagos. Esu jau issukes 2 verslus, butu ir trecias jau isivaziaves, jeigu ne finansine krize. Bet ir krize isejo i nauda - daugelis dalyku optimizavosi, i ka anksciau nelabai kreipiau demesio. Dabar yra dar keletas sumanymu, tad manau laiko klausimas, kada juos realizuosiu.

to Agata
duokle beveik visur reikalinga, tiek kuriant ar vystant versla, tiek vedant/tekant, tiek auginant vaikus, tiek atliekant kitus dalykus
o del prekybos centru - jau senai man tas ju uzrasas ant nugaros uzkliuvo "Klauskite, as galiu padeti".... kiek tik paklausiu, taip ir matau kaip tie konsultantai "padeda"

Kažkas prašė konkretumo apie įmonių kūrimą ir valdymą. Štai keletas principų iš Apribojimų teorijos strategijos:



Egzistuoja du plačiai naudojami organizacijų kūrimų ir valdymo būdai: meistro ir

sisteminis.

Meistro būdas

Šio budo esmė slypi tame, kad norėdamas pasiekti organizacijai iškeltus tikslus,
imonės vadovas remiasi savo kertiniais darbuotojais (meistrais). Tokio tipo organizacijose galime surasti
tokius reiškinius:

1. Vadovai = «veikėjai». Viskas, kas vyksta organizacijoje, vyksta vadovo
dėka, kuris dažnai charakterizuojamas, kaip «bitė devyndarbė». Dažnai neaišku, kas valdo gamybą, o kas gamina?
2. Vadovas asmeniškai kontroliuoja darbų vykdymą. Generalinis direktorius yra pagrindinis imonės
ekspeditorius, prastumiantis visus vėluojančius užsakymus. Beveik nėra atvejų,
kada užsakymas būtų įvykdytas laiku be asmeninės vadovo kontrolės.
3. Kasdieninė įmonės veikla, siekiant patenkinti klientų poreikius, remiasi keliais kertiniais asmenimis. Su retomis išimtimis, dažniausiai vadovu.
4. Mokymo procesas, norimai pozicijai užimti, yra labai ilgas ir labiau panašus į «palikimo perdavimą».
Nes nėra jokios sistemos ir vadovas, prieš užimant pareigas, turi ilgą laiką pradirbti, kol susidurs su
dauguma situacijų ir išmoks į jas teisingai reaguoti.

Paprasčiausias pavyzdys yra kaimynystėje esantis šeimyninis restoranas. Kai tik savininkas išvažiuoja
atostogauti, mes iš karto pastebime, kad maistas ne toks skanus, ir aptarnavimas suprastėjo, bei švara, norėtųsi, kad būtų didesnė. Mes nesunkiai nustatome, kad ekspertas (meistras) yra išvykęs.

Prie ko atveda meistro būdas? Prie to, kad vadovai daugiau laiko praleidžia dirbdami pačiame procese, o ne jį kurdami. To pasekoje, tokiems darbuotojams išėjus, įmonė nesugeba funkcionuoti taip gerai, kaip seniau.

Sisteminis būdas

Sisteminis būdas nesiremia ekspertais. Vadovai nukreipia visas savo jėgas patikimo įmonės valdymo proceso kūrimui, kurio galima išmokinti darbuotojus. Vadovai kuria procedūrinį verslo modeli planuodami tiražuoti francizės būdu, kada francizės vartotojas iš tiekėjo gauna ne tik vardą, bet ir sėkmingo verslo
politiką su konkrečiais procesais.

Tokiose organizacijose jūs surasite tokius reiškinius:
1. Kliento kasdieninius poreikius patenkina pati sistema.
2. Verslas yra valdomas «autopiloto», vadovai beveik nesikiša i veiklą.
3. Vadovų jėgos nukreiptos i ateities planavimą.
4. Mokymo tikslas yra išmokinti dirbti sistemoje.

Tokio verslo modelio pavyzdys yra «McDonald's». Nesvarbu, ką jūs manote apie siūlomą maistą, bet čia
visada galima greitai įsigyti vienodą patiekalų asortimentą. Turbūt niekam ne paslaptis, kad «McDonald's»
yra viena iš sėkmingiausių kompanijų verslo istorijoje. Ši imonė tikslą pasiekė naudodama sisteminį būdą: pastovumas ir patikimumas. Labai retai organizacija naudojasi tik vienu būdu. Labai dažnai tenka susidurti su
tarpiniu. Vis dėlto, padarius detalesnę analizę, mes galime pastebėti, kad dauguma augančių kompanijų naudoja meistro būdą. Savininkai ir vadovai dažnai yra įtraukti į patį veiklos procesą. Jie visą laiką užimti tuo, kad «suktųsi ratai», kuo kompanija tampa didesnė, tuo sunkiau viska kontroliuoti. Beje, tai viena iš priežasčių, kodėl yra tokia didelė lyderiu paklausa. Kažkam tai reikia «sukti ratus».

Kaip dažnai tenka girdėti nusiskundimus, jog trūksta kompetentingų vadovų, kad nėra kam deleguoti atsakomybę, kad viską reikia tikrinti asmeniškai, kad tam išvaistoma labai daug laiko. Kaip dažnai mes susiduriame su nuomone, kad efektyvus valdymas labiau priklauso nuo kompetentingo valdymo (meistru) nei nuo kitų verslo faktorių. Kai kas tai vadina menu. Iš kitos pusės mes pradedame suprasti, kad meistro būdas yra didelis apribojimas verslo augimui bei verslo modelio pritaikymui naujose kompanijose. Esant tokioms sąlygoms, iškyla vis didesnis poreikis sisteminiam verslo vykdymo būdui.

Kodėl sunku valdyti verslo organizacijas kaip sistemas?

Iš pradžių, susitarkime, kas yra «sistema»? Laikysime, kad sistema yra tam tikras tarpusavyje susijusių elementų kiekis, kartu veikiančių tam tikrame procese. Sistema savo veikimo metu naudoja medžiagas (input) ir atiduoda rezultatą (output). Rezultatų suma turi būti vertingesnė už sunaudotų medžiagų suma. Tokiu būdu sistema transformuodama medžiagas į rezultatus sukuria pridėtinę vertę. Taigi galime padaryti išvadą, kad sistemos pralaidumas (Throughput) (skirtumas tarp rezultato ir medžiagų) yra sistemos sukurtas vertės rodiklis. Grįžkime prie klausimo «kodėl sunku valdyti verslo organizacijas kaip sistemas?»
Atsakymas: todėl, kad egzistuoja du tarpusavyje susiję faktoriai, dvi universalios ir globalios problemos
stipriai apsunkinančios verslo organizacijų vadovų gyvenimą: sudėtingumas ir neapibrėžtumas. Mūsų patirtis sako, kad organizacija susidedanti iš daugiau nei kelių darbuotojų jau yra sudėtinga organizacija.
Sudėtinga ta prasme, kad sunku tiksliai nuspėti, kokias pasekmes gali turėti vienas ar kitas veiksmas skirtinguose organizacijos padaliniuose. Dėl didelio tarpusavio ryšių tarp žmonių bei skyrių kiekio tampa
beveik neįmanoma nustatyti priežasties-pasekmės ryšio. Sekanti problema – neapibrėžtumas, egzistuojantis aplinkoje ir organizacijos viduje – reiškia, kad kiekvienas sprendimas ar veiksmas gali turėti skirtingus rezultatus. Šiu dviejų faktorių tarpusavio sąveika ir verčia vadovus galvoti, kad verslo valdymas yra greičiau menas, negu profesija, kurios galima išmokti universitetuose.
Pastaraisiais metais šiu dviejų faktorių reikšmę dar labiau išaugo: konkurentinė kova rinkoje tapo dar aršesnė, o vis didėjantis naujų produktų bei technologijų vystymas įpratino klientus būti dar reiklesniais
(mes dažniau mėgstame vadinti «išlepintais»). Dėl to organizacijos sudėtingumas dar labiau padidėja, kaip ir aplinkos neapibrėžtumas. Norint išgyventi, didėja poreikis faktorių suvaldymui.

skaiciau ir as sitas knygas...

nesenai is rusu vertimo tokia pasiemiau, ten labai idomiai, apie versla is psichologines puses raso..
kad verslo kurime intelektas neturi jokio sarysiu, buk betkoks diplomuotas, mokykis tobulek, bet kitas kuris arba nelanke paskaitu, egzaminus islaike isbendro isprusimo, tas kuriam mokytis beveik nereikia, bus daug sekmingesnis versle,,, o tai yra todel kad yra dar vienas intelekto tipas tai emocinis intelektas. sis intelektas ir lemia sekme versle, idomiausia tai kad senstant zmogaus Q mazeja, o emocinis intelektas dideja...

dar pavyzdys is knygos - pones daktare. kodel gyvenimas toks neteisingas, as mokiausi desimtukais, universiteta baigiau geriausiais balais, tapau doktorantu, prof. o visus tuos metus jis nelanke paskaitu, darbus net budavo jam rasydavau, o jis, o tas niekselis , tuo metu prekiavo dzinsais, poto metalais, o db jis didziausios kompanijos vadovas, o as tik destau paskaitas ir toliau jauciu nepritekliu ...

tai va cia gal apie romka, nzn

O kuo gi čia stebėtis, kas gi tai per mįslė? Nesu radusi niekur kitokios statistikos, tik tarp 4 ir 6 procentų yra verslių žmonių tarp žmonių populiacijos. Ne stebėtis reikia, o į Raudonąją knygą įrašyti
http://verslas.delfi.lt/business/lietuviams-nuosavas-verslas-atrodo-it-beprotybe.d?id=49284282

Rašiau savo nuomonę, jog tai prigimtis:
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=199295#199295

Nesusintezuosi, klonavimas dar praktikoje nepaplitęs...
Paukštelius saugome, į Raudonąją knygą įrašome, o verslininkams leidžiame išskristi...

1. 50 proc. verslininku kile is seimu kurios turejo nuosavus verslus.
2. Issilavinimo lygis atitinka magistro laipsni( idomu kaip pamatavo? nes labai nekonkreciai pasakyta, turininga gyvenimiska patirtis, galbut iskaitoma kaip magistro laipsnis)
3. Amziaus vidurkis 30 metu.
4. Jie anksciau yra dalyvave inovacineje veikoje.

cia tyrimai kuriais buvo nustatytos inovacines veiklos vadovu charakteristikos, aiskinta buvo taip kad nei vienas projektas, nei vienas (verslas) nebuvo igyvendintas jame nedalyvaujant iskiliai asmenybei, lyderiui, ta asmenybe netik turi buti isprususi, bet ir inovatyvi, lyderio sprendimai turi vesti ir itikinti paskui save visa komanda, tikrai daro ispudi.. idomu kiek imoniu vadovu Lietuvoje taiko ir vykdo panasias teorijas, ar daug yra tokiu lyderiu, nes kaip suprantu pansi asmenybe turi buti visiskai nekapitalistiska, ir siekis turi buti naujoves, ne to proceso rezultatas,,,

Dar keletas pamastymu, buvau kazkada verslo seminare, nepamenu pavadinimo, lektorius paklause kam jums reikia verslo, ( didzioji dalis susuko del pelno) viena poniute atsake, jei pries pradedant pradesi galvoti apie pelna tai geriau net nepradeti verslo... ( bankininke netekus darbo) as pagalvojau ir man pasirode didziausia nesamone, kam kuriamas verslas?? kad pagerinti savo ir jame dalyvaujanciu gyvenimiska kokybe, jei as sugebu saziningai dalintis pelnu kartu sumanimi dirbanciais zmonemis?? kodel tada mano tikslas pries pradedant versla negali buti siekis kuo daugiau uzdirbti, net tame nematau nieko savanaudisko.

80% verslininkų neturi aukštojo mokslo išsilavinimo, geriausi moksliukai retai kada tampa sėkmingais verslininkais, dažniausiai jie dirba tiem kurie mokosi vidutiniais pažymiais. Aišku yra ir išimčių. Microsoft, Facebook.

Paul, gal galite pateikti iš kur tokie duomenys? Čia turima omenyje tik Lietuvą ar visą pasaulį? Mano supratimu paprastą verslą gali kurti ir baigę 10klasių. Bet tai dažniausiai bus žemos vertės verslas, kurio esmė perku pigiau lenkuose, parduodu brangiau Lietuvoje. Lietuvoje pilna tokių žemos pridėtinės vertės verslų. Ant kiekvieno kampo pristatyta drabužių parduotuvėlių, gėlių salonų, kirpyklų. (Kas ten tas gėles perka, ar dėvėtus drabužius, aš neįsivaizduoju. Ypač kai pusės kilometro gatvėje stovi bent 10 tokių "kioskų"). Man labai patiko laida "Dėmesio centre" apie būsimą vaistų gamybos įmonę Lietuvoje.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668796/demesio_centre_biotechpharma_investicijos_kibernetines_atakos

Norint sukurti aukščiausios vertės-arba kaip profesorius įvardijo-bioekonomikos, įmonę, reikalingas labai geras išsilavinimas. O juk būtent net ne It, bet bioekonomikos įmonės šiuo metu kuria didžiausią pridėtinę vertę,generuoja vienas didžiausių pajamų bei moka didelias algas darbuotojams. Ką duoda žemos vertės įmonėlės, kai viršininkas susisiurbia viską, o pardavėjos gauna minimumą jau matom Lietuvoje. Paskutinė Europoje, su didžiausia demografine skyle. O juk bio įmnės, kartu su IT yra valstybės ekonominės gerovės varikliai. Norint sukurti gerą programą, ar elementarius vaistus nuo galvos skausmo jau reikai turėti aukštą išsilavinimą. Tam paprsto bakalauro neužteks. Juk atėjęs Vova su 10klasių net nežinos kurie junginiai su kuo reaguja, ir kurios baltymų grupės gali jungtis tarpusavyje. Galų gale negi norėtumėt gerti citramoną, pagamintą kaimyno garaže?

Paprastas verslas Ukrainoje. Siaubas, kokia paklausa, žmonės mušasi kai atveža naują partiją dėvėtų skudurų.