Kovą su nelegaliu darbu vadina improvizacija
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasityčiojimu vadina Darbo inspekcijos rezultatus kovojant su nelegaliu darbu. Priekaištų šios tarnybos veiklai, siekiant įvykdyti vyriausybės tikslą ištraukti milijardą iš šešėlinės ekonomikos, išsakė daugelis komiteto narių, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pasidomėti, ką nuveikė valstybės institucijos, vykdydamos Vyriausybės planą iš šešėlinės ekonomikos į valstybės biudžetą šiemet atkovoti milijardą. Darbo inspekcijos vadovas Mindaugas Pluktas parlamentarams sakė, kad vien miško ūkyje 80 proc. darbuotojų – nelegalai. Tačiau per tris šių metų mėnesius išaiškinta tik 1,5 tūkst. nelegalių darbuotojų: per tūkstantį iš jų sugavo policija ir tik 210 – Darbo inspekcija.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-20-kova-su-nelegaliu-darbu-vadina-improvizacija/61649

A.Čiburys tvirtino, kad Lietuvoje vis dar labai daug kaimų ir miestelių, kur parduotuvės oficialiai net neprekiauja nei cigaretėmis, nei alkoholiniais gėrimais, nes vartotojai apsirūpina kontrabandine produkcija. Visai neseniai į pašnekovo ranka pakliuvo naminės degtinės butelis, ant kurio net puikavosi savadarbė etiketė su užrašu, kad gėrimas pagamintas pagal „specialių iš kartos į kartą perduotą receptą“ ir rekomenduojamas vartoti atšaldytas.
http://iq.lt/titulinis/verslas-nemato-a-kubiliaus-pergaliu/

Vilnius, birželio 1 d. (BNS). Vyriausybė nutarė nuo birželio vidurio riboti nelegalaus kuro iš Rusijos ir Baltarusijos įvežimą.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė nutarimo dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių pakeitimams ir bešeimininkio ar konfiskuoto turto saugojimo, realizavimo taisyklių pakeitimams. Jie įsigalios birželio 13 dieną.

Vyriausybė sutinka, kad reguliariais maršrutais vykstantys žmonės, dirbantys bei gyvenantys pasienio zonoje, be mokesčių kuro galėtų įsivežti tik stacionariose kuro bakuose, o degalams, supiltiems į nestandartines, nešiojamas talpyklas, nebūtų taikomos importo PVM ir akcizų lengvatos. Taisyklėse numatoma, kad ne daugiau kaip 10 litrų kuro bus galima įvežti žmonėms, nedirbantiems pasienio zonoje bei tarptautinių maršrutų vežėjams.

Prognozuojama, kad jei sienos kirtimo intensyvumas išliktų kaip kovą, nepakeitus tvarkos šiemet biudžetas netektų apie 61 mln. litų akcizo ir 31,5 mln. litų PVM pajamų.

2010 metais teisėsaugos institucijos konfiskavo 317 tonų, o šiemet pirmąjį ketvirtį - 77 tonas degalų. Kadangi jie neturi jokių kokybės sertifikatų ir juos realizuoti rinkoje yra sunku, Vyriausybė iš esmės sutiko, kad šis kuras būtų perleistas Policijos departamentui.




LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGPJŪČIO 18 D. NUTARIMO NR. 968 ,,DĖL KELEIVIŲ IR KITŲ FIZINIŲ ASMENŲ ĮVEŽAMŲ DAIKTŲ (PREKIŲ) ATLEIDIMO NUO MUITŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO” PAKEITIMO

ORIGINALAS

Pratesiant, man matematika kazkaip uzkliuvo:

jei degalai kainuoja 4 Lt su PVM, ir nuo sio skaiciaus surenkama 31,5 mln PVM, tai ... 150 melejonu, ir padalinus is 4 Lt gaunam 37,5 melejonu litru degalu.
Konfiskuota 77 tonos, arba 77 000 litru degalu. uz metus gautusi 308 t.

pastacius salia 37 500 000 ir 308 000 kovos improvizacija atrodo dar ispudingiau.

Taciau dar ispudingiau atrodo:
37,5 melejono litru padalinus is 1 melejono automobiliu Lietuvoje, gauname ciela baka "nelegaliu degalu", t.y. grubiai 400 km ridai. Turint omeny 20 000 km rida metams, 1 600 km/men. vadinasi savaite LIETUVA vazineja kontrabanda. (laisva nuo mokesciu diena geguzeje pasislinko savaite ...)

As niekaip nesuprantu, kodel visu tu 1,5 mln lengvuju auto savininku dar nepasodino už kontrabanda.

Perliukai

Jis skaičiavo, kad per dvejus metus Lietuvos-Batarusijos ir Lietuvos-Rusijos sieną kirto maždaug 1,5 mln. lengvųjų automobilių. „O kur dar sunkusis transportas…“ – priminė L.Vosylius. Pašnekovas skaičiavo, kad vidutiniškai lengvasis automobilis, atvykdamas iš kaimyninės valstybės, bake įsiveža 50-60 litrų benzino, o sunkusis transportas – apie 600 litrų dyzelino.

Be to, visuose tarptautinio eismo muitinės kelio postuose bus sumontuota techninė įranga, leidžianti nustatyti, ar motorinėse kelių transporto priemonėse esančios stacionarios variklių degalų talpyklos atitinka gamintojų techniniuose dokumentuose nurodytą talpyklų tūrį.

Niekada nesu pylęs kontrabandinių degalų.
O keliai Lietuvos kur kas tuštesni negu prieš metus ar porą metų.
Kažkas čia ne taip su tais kontrabandiniais degalais...

Vall2,
Neieškojau, tai matyt ir nepasiūlė.

Nesupratau kokia barikadu puse. Taip pat ir apie beisbolke.
Mano pasiulymas yra iteisinti premijas uz nusikaltimu uzkirtima ir nepakantuma blogiems dalykams placiu frontu, visuose lygmenyse (viskas prasideda nuo mazu dalyku) ir adekvaciais dydziais. O ne kaip dabar - juokingos tos premijos lyginant su nusikaltimu zala, neapsimoka net ju imti, geriau is sono. Putimas pries veja. O eiliniam pilieciui apskritai dzin - kokia jam nauda is to, kad kazka sudrausmins, ar iskvies policija? Tarybinis mentalitetas - neziureti, o gal nesugebeti ziureti toliaregiskai i prieki. Ir apskritai per daug nemastyti. Todel ir bardakas.

Pamastykim:
kol xebra darys nusikaltima 100 Lt ribose - valio premija ir etc. Jei darys 1000 Lt ribose - premija ir etc. Valio du kart, darys 10 KLT ribose - nu gaLL bus premija, valio tris kart, bet jei bus 1MLT ?? manai bus premija?

Dabar antra karta: jei nusikaltimai ekonominiai:
PVM Lenkuose kiaulienai ir LT kiaulienai - skirtumas axrenovas. Ka daryti ?? (atsakymas: kasos aparatai turguje)
Degalu kainos LT ir Baltarusijoje, Kaliningrade. Ka daryti ?? (Atsakymas) Apie musu Šemetos pasiulyma pakelti benzo kainas Baltarusijoje iki LT lygio, gaLL patylesiu.
Apie kitas akcizines prekes patylekim.

Dabar trecia karta:
Trisale taryba nutare minimalia alga kelti kitais metais. Ka daryti ?? (Atsakymas: pakabinti pilva ant vinies iki kitu metu)

Dabar 4 karta:
Ar zinai kiek ant LT yra tikrinanciu ir baudzianciu instituciju ? Ir ar zinai, kad sios institucijos i Maxima ateina tik apsipirkti, bet tik ne tikrinti ? Kodel ?? (Atsakymas: o kieno teisininkai rimtesni ?)
Pamastyk sitoj pozicijoj apie smulku versla ... juk visos tos instancijos: pradzioj nubaudziam, o tu teisme irodynek, kad ne kupranugaris, ir per adatos skylute nelandzioji.

Gal girdejai, gal susidurei, su neGerb. Vagnoriaus "ziauriomis akcijomis". Verslas ismoko pamokas.
Kubilius + ko naktinej reformoj pasielge kitaip, manau verslas vel ismoko pamokas: maxima savo "mama" iskele is LT, smulkusis verslas - pasislepem seselyje, idomiausia - seseliui pritaria abi puses: darbdavys ir darbuotojas.

Beisbolkes principas:
Ar tiki, kad musdamas kitus gali atnesti geri ?

Istatimine barikadu puse:
Situacija su 1MLT. Gerai, jei valstybe apsiims pareiguna sugavusi 1MLT daroma nusikaltima saugoti, o jei nea ?
Siulai premija uz "pagavima" - bet ar pamastai, ar uz premija seima gales isgyventi likusi savo gyvenima ?
Ir dar - o jei tas 1MLT nupirks "gaudytoja" ?

taciau,
gall butu paprasciau sureguliuoti, kad zmogus gyvendamas Lietuvoje uzdirbtu saves verta, ir poreikius tenkinanti atlyginima. Kad zmogus tiketu valdzia, kad zmogu ginancios institucijos zaistu zmogaus puseje, o ne pries ji - gindamos savo mundura (kaip pvz: Kedziu byla), kad gale galu nebutu 1:1 dirbanciu ir uzdirbanciu ir valdininkijos ir biurokratijos santykio, kad neliktu nesamoniu: 1 dirba o 17 tikrina, ir etc.

Tarkime įmonė per metus uždirba N pajamų. 0,6N pajamų nurašo mokesčių pavidalu, tarkime, kokius 0,2N sumoka darbuotojams. Kaip padaryti, kad ir verslininkas būtų laimingas ir darbuotojai sotūs su bent 0,4N atlyginimu. Gal mažiname tą 0,6N per pusę, kad nebeūtų jokios prasmės sėdėti šešėlyje. Tik klausimas tada, ką daryti su sumažėjusiu biudžetu? Nuliniai mokesčiai naujam verslui (investicija į ateitį, siekiant pritraukti užsienio investuotojus su mintimi, kad jie padidins LT eksportą)?

Bėda ta, kad žmogaus godumas neturi ribų.

Tai vel atsiremiam i pradini iseities taska. Yra problemos, bet dar palaukiam, gal issispres savaime? Uzburtas ratas.
Ok, palaukiam to sviesaus rytojaus, gal sulauksim. Kiek nusistatom laukti? Man asmeniskai jau nusibodo laukti, nors neilgai dar gyvenu. Ir galiu paprognozuot is anksto - nesulauksim mes nieko gero. Nes esam laukiniai, barbarai ir salyginai vidutiniskai durni ir tokie ir liksim. Kaip sake visu nekenciamas Landsbergis - "Lietuvos kraujas uznuodytas". Be originaliu ir ryztingu veiksmu cia nieko nebus, arba visada tame sude lindesim.
Mechanizmai, kurie sukurti vakaru visuomenese ir ten veikia sklandziai, musu rytu laukineje visuomeneje neveikia ir negali veikti del pilietiskumo stokos, trumparegiskumo. Ir ne mistines "valdzios", "munduro" lygmenyje, o individu (galu gale tai vienas ir tas pats) lygmenyje. Vienintele iseitis - rimbas.

Pvz. sumažinkime tiesioginius mokesčius, o padidinkime vartojimo mokesčius. Investuotam pelnui mokestis nulis, o iššimamiems dividentams 40 procentų...
Prižiūrėkime aiškiai monopolius, kad šie per įvairiausias sutartis neplautų pinigų, tuo pačiu didindami savo veiklos sąnaudas...

R.Žyliaus planuose - kasos aparatai ir ne maisto prekėms turgavietėse

Birželio 7 d. Ūkio ministras Rimantas Žylius ketina dar šįmet pasiūlyti įvesti naują tvarką ne maisto produktų turgavietėse: ir jų prekeiviams reikės kasos aparatų. "Lietuvos rytas" rašo, kad Gariūnų turgavietės savininkai priešinasi ūkio ministro planams.

"Tokias idėjas reikia paskelbti pasitarus su smulkiaisiais verslininkais. Dabar tai primena griaustinį iš giedro dangaus pavasarį", - sakė vienas Gariūnų turgavietės vadovų Eugenijus Bulavas. Jis tvirtino, kad ministras neapskaičiavo nei permainų galimos naudos valstybei, nei nuostolių. "Pažiūrėkite, kas nutiko, kai kasos aparatai tapo privalomi maisto turgavietėse, - žmonės masiškai atsisakė prekiauti, liko tik bendrovės. Tai - įrodymas, kad sprendimas buvo blogas. Tokia tvarka kituose turguose sunaikintų pažeidžiamiausią smulkiųjų verslininkų segmentą - tuos, kurie dirba įsigiję verslo liudijimus", - mano Gariūnų vadovas. Pasak E.Bulavo, įvedus kasos aparatus neabejotinai iš darbo vietų pasitrauktų tie, kurie prekiauja dieną ar kelias per savaitę.

"Ūkio ministerija siekia užtikrinti palankias ir vienodas sąlygas verslui. Nė viena verslo rūšis neturi būti išskiriama. Kasos aparatų reikia, kad būtų užtikrinta derama apskaita ir tinkamas pajamų deklaravimas. Artimiausiu metu bus galima pradėti analizuoti, ar pagerėjo apskaita, kaip naujovę priėmė maisto turgaviečių prekeiviai ir pirkėjai. Po tokio įvertinimo išties gali būti pasiūlytas sprendimas įvesti kasos aparatus visiems smulkiesiems verslininkams",- sakė Ūkio ministerijos atstovė Laura Šebekienė ...

Kasos aparatų reikia, kad būtų užtikrinta derama apskaita ir tinkamas pajamų deklaravimas
Man atrodo: Atimsim ir teisingai padalinsim

Bulavas galėtų savo teiginiams, kad masiškai buvo atsisakyta prekiauti pagrįsti kažkokiais faktais, o ne iš lubų tą pačią dainelę giedoti. Kas darosi Gariūnuose tai čia niekam ne paslaptis, kad prekiaujama ir klastotėmis ir pajamų apskaita neaiški, jeigu tokia iš vis egzistuoja.

Beje, vertėtų priminti, kad kasos aparatų įvedimas buvo kompensuojamas valstybės iki tam tikros datos, todėl laiko pasiruošti jų įvedimui tikrai buvo, bet kad bus sunkiau prekiauti nelegaliai ir slėpti pajamas tai ir yra dalykas, ko tokie "verslininkai" labiausiai ir bijo...

Per Europą nuvilnijęs užkrėstų daržovių skandalas skaudžiai smogė Lietuvos augintojams. Didžiulis daržovių, kurios atiduodamos realizuoti tiesiog nemokamai, perteklius smaugia ES rinką. Padėtį labai apsunkina ir sustabdytas daržovių eksportas į Rusiją, kuris iki šiol sudarė net 25 proc. Pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje susirinkę Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Muitinės departamento atstovai tarėsi, kaip būtų galima išaiškinti nelegalius daržovių srautus ir taip padėti ant bankroto ribos atsidūrusiems šalies augintojams.
„Situacija šiandien tikrai nepavydėtina: lietuviškos daržovės kainuoja labai pigiai, seniai tokių kainų nebuvo“, – padėtį charakterizavo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas ir žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vardu visų susirinkusių institucijų paprašė dėti visas pastangas ir kiek įmanoma šį mėnesį sustiprinti galimų nelegalių daržovių srautų kontrolę.
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atliekančios į Lietuvą įvežamų ir iš jos išvežamų augalų bei augalinių produktų kontrolę, vadovas Evaldas Čijauskas informavo apie suburtas papildomas mobilias patikros grupes. „Dvigubai padaugėjus mobilių grupių, bus sustiprinta įvežamos produkcijos kontrolė šalies teritorijoje. Suaktyvinsime savo darbą ir visose didmeninėse bazėse bei turguose, ypatingą dėmesį skirsime produkcijos kilmės dokumentams“, – sakė E.Čijauskas.
Aktyviai bendradarbiauti su Valstybine augalininkystės tarnyba pasiruošusi ir Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba. Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, bus sustiprinta kontrolė mažmeninės prekybos tinkluose, kioskeliuose ir turguose. „Įvežami produktai turi atitikti visus kokybės reikalavimus. Tikrinsime produkcijos dokumentus, ieškosime ženklinimo pažeidimų, jei reikės, atliksime reikalingus laboratorinius tyrimus“, – teigė Z.Stanevičius.
Muitininkai savo ruožtu pažadėjo didesnį dėmesį skirti Lazdijų ir Kalvarijų pasienio zonoms. Pasinaudojant proga, muitininkų buvo paprašyta atidžiau stebėti ne tik daržovių, bet ir lenkiškų kiaušinių bei paukštienos srautą į Lietuvą.
Tariantis, kaip sustiprinti kontrolę prekybos vietose, suaktyvinti mobiliųjų patikros grupių veiklą, pastebėta, kad vidaus rinkoje daržovių vartojimas yra sumažėjęs. „Lietuviškos daržovės yra saugios ir patikimos, jokio pagrindo baimintis tikrai nėra“, – užtikrino A.Macijauskas, ragindamas palaikyti šalies gamintojus.

Aš manau, kad daug įmonių buvo priverstos, dėl įvairių priežasčių, kažkurią tai dalį savo veiklos perkelti į šešėlinę ekonomiką. Susiduriu verslo gyvenime, kad vieni tai daro ypač gerai, kitiems sekasi silpniau, kartais visai nesiseka... Aš nesu nei šešėlinės ekonomikos propaguotojas, nei jos griovėjas. Aš manau, kad įmonės aukščiausi vadybininkai, privalo mokėti, šį konkurencinį privalumą, taikyti tinkamai ir ypač teisingai įsivertinti grėsmes, bei trūkumus, kad pamatuoti įmonės galimybes ir gautą naujos kokybės privalumą.
Tiriant šešėlinės ekonomikos poveikį verslo įmonių konkurencingumui, aš neketinu analizuoti etinio oficialiai neapskaitomos ekonomikos aspekto. Šešėlinė ekonomika daugeliu atveju neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi, socialinę žmonių gerovę bei šalies politiką, tačiau, mano giliu įsitikinimu, turi priešingą, t.y. teigiamą, poveikį verslo įmonių dalyvaujančių oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje rezultatams bei konkuravimo galimybėms.
Aš tik pasikartosiu, kad racionalių sprendimų priėmimo teorija teigia, jog ekonomikos dalyviai, priimdami sprendimus, įvertina tiesioginius ir alternatyviuosius kaštus bei naudą ir elgiasi taip, kad priimti sprendimai maksimaliai padidintų jų gaunamą naudą. Įmonių gebėjimas sumažinti vidutinius bendruosius kaštus ir gebėjimas pasiūlyti savo pirkėjams sprendimus, kaip šie galėtų sumažinti savo bendruosius kaštus, didina konkurencinius pranašumus prieš kitus rinkos dalyvius.

Tad, jums leidus, aš pamėginsiu surašyti dažniausias klaidas, kurias daro įmonių savininkai su direktoriais, įmonių veiklas dalinai perkeliant į šešėlinę ekonomiką:

1. Reikalingi gryni litai sumokėti darbuotojams „vokelinias“ algas, imami iš įmonės kasos ir pakabinami jie vadovui, kaip avansinis išmokėjimas. Patikrinus tokią įmonę, ar jai bankrutavus, įmonės vadovas pakimba su svetimo turto išvaistymu.
2. Įmonės išsigrynina pinigus per įvairias nepatikimas schemas. Patikrinus tokias schemas, gyvos įmonės yra priverstos susimokėti visus optimizuotus mokesčius. Žinoma su delspinigiais, baudomis ir įmonių vadovų pabūvimais belangėje.
3. Išsigryninami iš įmonės pinigai išsimokėti dividendams. Patikrinus įmonių savininkų deklaruotą turtą, šie negali įrodyti iš kokių pinigų, tas turtas įsigytas. Viena klaida, gimdo kitą, taip gimsta reali bėda. Su priskaičiuotomis baudomis, nesumokėtais mokesčiais ir/ar turto, ar piniginė lėšų konfiskavimu.
4. Gamintojai parduodami prekes „juodai“ į rinką, pasikabina „orinius“ žaliavų sandėlius įmonių balansuose. Žinoma, dar ir „gudresni“ tą „orą“ sugeba įkeisti bankams, gaudami apyvartines lėšas. Ko pasėkoje inventorizavus tokį sandėlį ar mokesčius administruojančiai institucijai ar bankroto administratoriui, nei bėk, nei rėk. Už sukauptą orinį turtą priverstine tvarka susimoka mokesčius, baudas ir delspinigius. O jei įmonė bankrutavo, vadovas atsako už svetimo turto išvaistymą.
5. Organizuojant įmonėje vienetinę apskaitą ir prekiaujant „juodai“, pakimba „orinės prekės“. Gimsta problema, ką daryti su orinėmis prekėmis, kurių jau nebėra. Eksportuoti į kitas šalį? Tik čia ir vėl bėda. Ana šalis turi už tas prekes susimokėti... o jei nesumoka? Toks eksportas pripažįstamas, kaip nenaudingas įmonei ir įmonės vadovas gali būti užtampytas kreditorių už padarytą nuostolį įmonei. Ir žinoma įmonės vadovui už tai teks atsakyti savo turtu.
6. Organizuojant įmonėje suminę apskaitą susiduriama su ne logika, nurašant inventorizacijos metu parduotas prekes , kurios iškeliavo už „juodus litus“. Įmonių antkainiai dažnai nėra labai dideli arba „šešėlinės“ prekybos dalis didesnė. O nurašius parduotas tas prekes už einamą mėnesį bendrasis pelnas gaunasi neigiamas. Esant užsispyrusiam mokesčių inspekcijos tikrintojui ar kreditoriui, įmonės vadovas už tokius prekybos mėnesius tampa asmeniškai atsakingas prieš kreditorius, jei ne duok dieve, per trijų metų laikotarpį įmonė bankrutuoja.
7. Informacijos įmonėje nevaldymas ir jos nutekėjimas. Kol viskas yra gerai, tai gerai, bei kai išeina kas negerai, bet koks skundas su nuoroda į schemą ar procesą, gali pritraukti baudų ir delspinigių daugiau nei visa optimizuota mokesčių suma.
8. Buhalteriai dažniausiai dirba valstybei, o ne įmonės savininkams. Žinoma buhalteriams algas sumoka įmonių savininkai. Čia taip jau surėdytas pasaulis. Buhalteriai dažniausiai supranta, kad jų darbas yra tinkamai įmonės apskaitoje atspindėti vykstančius procesus ir teikti teisingas ataskaitas mokesčius administruojančioms institucijoms, bei statistikos departamentui. Dažnai buhalteriai apskaičiuoja mokesčių į didesnę pusę ir įmonės juos permoka. Bet ir yra išimčių, kai anie bando taupyti juos neįsigilindami į įstatymų vingrybes. Bet už visas klaidas yra atsakingas įmonės vadovas.
9. Įmonės savininko sąnaudų įkėlimas į įmonę. Pavyzdžiui kam įmonei sūkurinė vonia ar šaldytuvas, kai ji teikia turto nuomos paslaugas ar kam įmonei vadovo kelionė į Egiptą ar Turkiją, kai ji nieko, iš niekur neimportuoja? Kam įmonei 12 mobilių telefonų iš vieno operatoriaus, kai įmonėje vos 4 darbuotojai... Patikrinus tokią įmonę, tenka susimokėti ir baudas, ir optimizuotus mokesčius, ir delspinigius... Manau pavyzdžių galėtumėm įvardinti dar plius tūkstantis...
10. Per didelė prekyba „šešėlinėje rinkoje“ iššaukia įmonėje oficialių litų trūkumą. Dažniausiai įmonės sprendžią šią problemą pasiskolindamos oficialių litų iš įmonės savininkų. Bet nepasižiūri, kad įstatinis kapitalas per mažas, paskolos dydžiui, akcininkai neturi atitinkamo dydžio oficialių deklaruotų litų. Ar „rodoma“ oficiali apyvarta yra per maža patiriamoms veiklos sąnaudoms lyginant su kitomis įmonėmis dirbančiomis toje pačioje pramonės šakoje.

Aš surašiau, mano galva, esmines klaidas. Žinoma šį sąrašą ir/ar klaidų aprašą galima būtų plėsti. Todėl, labai prašau, visų praplėskime visi kartu..
Visų paminėtų klaidų taisymui reikalingas laikas. Kai įmonė griūna laiko tam nėra. Negali nieko įmonėje padaryti, nes tai bus akivaizdu, net pirmokui. Staigus „balansinio oro“ nurašymas ir/ar pardavimas į niekur, pakabina įmonės vadovus taip stipriai už atitinkamos vietos, kad aniems visi sutaupymai tuo metu, atsirūgsta mažiausiai dvigubai...

Netolimoje ateityje, jei jums tai įdomu, pamėginsiu aprašyti pagrindinius principus, kaip galima būtų spręsti išvardintas klaidas ir kokie galimi scenarijai būtų įmonės balansuose...

"Šešėlinė ekonomika daugeliu atveju neigiamai veikia šalies ekonominį vystymąsi, socialinę žmonių gerovę bei šalies politiką, tačiau, mano giliu įsitikinimu, turi priešingą, t.y. teigiamą, poveikį verslo įmonių dalyvaujančių oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje rezultatams bei konkuravimo galimybėms."

Kategoriskai nesutinku su siais teiginiais. Seseline ekonomika rodo vieniteli dalyka - imones vadovu nekompetencija ir nesugebejima efektyviai valdyti imone. Sie dalykai zlugdo moralini klimata organizacijoje, kas mazina darbo nasuma ir yra vingiuotas, bet garantuotas kelias i bankrota.

paprastas pavyzdys. Yra du žvejai, vienas parduoda savo sugautą žuvį su kasos aparatu (tipo turi savo parduotuvėlę), kitas be (tiesiai ant kranto iš kibiro). Abu žvejoja tam pačiam vandens telkinyje. Savikaina žuvies ta pati.
O dabar klausimas, pas kurį žveją žuvis bus pigesnė arba kuris daugiau uždirba? ar pas tą, kuris į žuvies pagavimą-pardavimą investavo tik meškerę ir kibirą, ar pas tą, kuris įsigijo meškerę, kibirą, kasos apratą, moka mokesčius už parduotuvės patalpas (tarkim nuoma, elektra ir t.t.) ir plius dar mokesčiai valstybei (PVM, alga sau už pagautą parduotą žuvį, sodra, pajamų mokestis ir t.t.)
Tai kuris yra lankstesnis ir kuris greičiau bankrutuotu? a?

Bankrutuos tas kuriam "nekimba" (zuvis arba klientai). Daugiau uzdirba tas, kuris daugiau parduoda ir turi nuolatiniu pirkeju. Lankstumas nera tiesiogiai susije investuoto kapitalo dydziu, ir labiau priklauso nuo to kokios zuvies siuo metu nori klientas.