vall, o kokiu tikslu jus pritempinejate. Taip pritempinejant ir progresiniai gali pasirodyti ne tokia jau bloga alternatyva

Turiu imoneje dirbancius 2 pensininkus-akcininkus, kurie dirba 3 men. metuose. Ir ziauriai abidna uz juos gaunasi, kai zmones, kuriems 70 metuku privalo dirbti, ir papildomai nuo ju dar "prilupami" mokesciai - buozes, investavo savo babkes i akcijas ir gauna dividendus, todel dabar isbuozinsim - tegu moka. (as nesneku apie tokius dividendus: AB "Rokiškio sūris" siūlo vienai akcijai 1,6 % akcijos vertės dividendus)

O mano minetu du kartus apmokestinti dividendai ir veda progresiniu mokesciu kryptimi. Gaila tik kad tarifo padidejimas yra ziauriai zemai.

ir pasikartosiu - siaipzvejo mintis: konservai padaro, po to ziuri - bus zviegianciu - keisim, nebus, paliksim kaip yra. (po garsios nakties buvo sitokiu pat budu apmokestintos pensijos ... bet pakeitimas ivyko, dividenduose - nera rekianciu).

penkiese bandom tau parodyt, kad jokio dvigubo apmokestinimo nėra, nu bet tikriausiai nepajėgus tas vienas vingis tavo smegenyse to suvokt. Pridėk dar PVM ir akcizus, kuriuos sumokėsi tuos dividendus išleisdamas, dar grėsmingiau skambės.

Gerb just_as, atknisau pernai metu diskusijos gabala ir linkus sudejau Cia As tikiuosi nacionaline buhalteriu asociacija skaiciuoja teisingai, ir tikiuosi - jus sugebesite skaicius pasitikrinti.

Lietuvoje įsišakniję skandinavų bankai ramūs net per pačių sukeltą krizę - jų pajamos iš komisinių mokesčių auga įspūdingai. Mat valdžios atstovai visomis išgalėmis stengiasi sutrukdyti konkurencijos atsiradimui. Ekspertai skaičiuoja, kad bankų piktnaudžiavimas suteiktomis privilegijomis iš mūsų kišenių išvilioja po kelis šimtus milijonų kasmet, o patys bankų atstovai atkerta, esą kokiomis kainomis teikiamos paslaugos - ne valdžios ir juo labiau ne gyventojų reikalas.
Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų džiaugsmui turėtų nebūti ribų. Juk jų pelnas, gautas per įvairius vadinamuosius komisinius mokesčius, per krizę šoktelėjo į iki tol neregėtas aukštumas. O pelną susikrauti padėjo ne neregėta sėkmė ir puiki vadyba, bet eiliniai žmonės, kas mėnesį kulniuojantys susimokėti už buto šildymą, vandenį, elektrą, dujas, ir, be abejo, valdžios atstovai. Mat iki šiol pradėjusią kurtis konkurenciją bankams priimant įvairius gyventojų mokesčius stengiamasi užgniaužti net Vyriausybiniu lygmeniu.
Anot jo, kai kurie skandinavų bankai yra išskirtinai mėgstami Vyriausybės, nes per juos skirstomi pagrindiniai biudžetinių pinigų srautai. Nors “Perlo” terminaluose imamas kelis kartus mažesnis - vos 0,85 lito - mokestis už aptarnavimą. Anot “Olifėjos” direktoriaus, valstybės institucijas sudėtinga sudominti ir kitais žmonių gyvenimą palengvinančiais dalykais. Pavyzdžiui, buvo siūlyta “Perlo” terminaluose leisti sumokėti ir žemės mokestį, ir kai kurias baudas.
“Juk jau yra “Perlo” terminalai, kredito unijos. Žmonės naudojasi, kur pigiau. Nors daug kalbama apie grynųjų ribojimą, dabar aišku viena: grynųjų plitimą atsiskaitymuose kaip tik ir skatina bankai, nes jie sistemingai didina tarifus už atsiskaitymus negrynaisiais. Jie, naudodamiesi savo monopoline padėtimi, didino tarifus per dvejus metus beveik 30 proc. Todėl mūsų situacija yra idiotiška: kitaip komunalinius mokesčius ne visada galime susimokėti, o jei darome kitas operacijas, be bankų neapsieisime. Be viso to, valdžia dar nori sumažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Taip, tegu. Bet darykite tai ekonominiais svertais, nes dabar grynųjų ribojimas yra socializmo laikų nesąmonė, dėl kurios, savaime suprantama, nubyrės didžiuliai pinigai bankams. Tai pirmiausia naudinga jiems. Jų tarifai turi bjaurią savybę: jie yra mažyčiai - po 80 centų, po 1 litą, litą dvidešimt. Lyg ir nepastebimi, bet pažiūrėjęs, kiek sumokėjai per pusmetį, pamatai, kad tave “nuskalpavo”, - atskleidė jis.
Ekonomistas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad net Lietuvos bankas jau ėmė vadinti komisinius mokesčius “labai reikšmingomis bankų pajamomis”, nors tradiciškai bankai gyvena iš skolinimo ir indėlių. Jis pripažino, kad valdžios pastangos atmesti konkurenciją bankams yra, švelniai tariant, įtartinos.
“Jei tai atmetama, tai yra kvailumas. Galima kalbėti ir apie tai, kad čia veikia bankų interesai, jų lobizmas. Tik gali būti, kad institucijos nenori terliotis, parodyti pastangų, nes čia reikia padirbėti”, - sakė ekonomistas.
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/bankai_lobsta_is_komisiniu_mokesciu/

„Manau, kad visas pasaulis stebisi, kaip greitai mums pavyko atgaivinti Baltijos šalių ekonomiką“, – komentavo Švedijos radijui tokius optimistinius rezultatus SEB banko vadovė Annika Falkengren. Priežastis kodėl taip buvo pasakyta – bankų IV 2010 m. ketvirčio rezultatai Baltijos šalyse: SEB bankas – 488 mln. eurų pelnas; Nordea – 23 mln. eurų pelnas. Kiek uždirbo Swedbank per IV 2010 m. ketvirtį dar nėra žinoma, tačiau III 2010 ketvirtį skelbia uždirbęs 64 mln. eurų pelno. Tikrai puikūs rezultatai… kai šalis badauja ir kenčia vieną didžiausių ekonominių krizių. Visiškai neatsakinga ir mažų mažiausia įžeidu teigti, kad būtent bankai „atgaivino“ Baltijos šalių ekonomiką. Kas jie tokie, kad turėtų svertus atgaivinti ekonomiką? Ką gal vėl pradėjo dalyti pigias paskolas į kairę ir į dešinę? Ar siūloma banko Swedbank paskola su 22 proc. metinių palūkanų yra tas atsigavusios ekonomikos požymis? Dirdami paskutinį kailį nuo visų mūsų jie susirinko tuos milijonus ir dar drįsta kalbėti apie kažkokį „gaivinimą“. Šlykštu! Palyginimui galima pasakyti šį tą apie banko mokesčius. Nordea bankas Danijoje ir Nordea filialas Lietuvoje.Danijoje Nordea bankas už viso mėnesio pavedimus (jų buvo apie dešimt, iš jų du – tarptautiniai, t. y. į Nordea Lietuvos filialą) nuskaičiavo komisinių lygiai 2 Danijos kronas (~ 0,9 Lt). Kiek ima lietuviškasis Nordea ir visi kiti Lietuvoje veikiantys bankai – manau sakyti nereikia. Vienas pavedimas į kitą banką kainuoja vos ne dvigubai daugiau, ką jau kalbėti apie tarptautinius. Ar dar kyla kam klausimų, iš kur toks pelnas Baltijos šalyse?O mūsų žiopliai finansų ekspertai ir bankininkai su šarkinais sėdi sau akis užsidengia ir turbūt tik džiaugiasi, kai skandinaviški bankai milijonus savo motininiams bankas krauna, iš mūsų paskutinius sunkiai uždirbtus litus plėšdami. Bepigu po to bankams girtis, kad su ekonomika jau viskas tvarkoj ir esą čia jie, tie „didvyriai“, kurie labiausiai prisidėjo prie to „gaivinimo“. Kur neuždirbsi tų milijonų, kai savo sąlygas diktuoji ir paprastam žmogeliui paprasčiausiai nėra kur dėtis: nors ir litą mokėdamas kam nors, mažiausiai tiek pat sumokėsi ir bankui. Bet kurį skandinavą, pamačius mūsų pajamų ir bankų paslaugų įkainių santykį, ištiktų šokas. Įdomu ar ponia ar panelė Annika Falkengren pasakė, koks minimalus atlyginimas Lietuvoje, ir kiek už paprastą pavedimą jų bankui sumoka eilinis Lietuvos žmogelis? Spėju, kad tikrai ne.
http://www.grant.lt/2011/02/07/skandinaviski-bankai-giriasi-atgaivine-baltijos-saliu-ekonomika/

Prekybininkai nori, kad Konkurencijos taryba aiškintųsi, ar bankai nesitaria dėl mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčio.
Latvijos konkurencijos prievaizdams nustačius draudžiamąjį bankų susitarimą, dėl kurio nemažėjo mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiai, Lietuvos prekybininkai tikina bankams moką netgi daugiau nei jų kaimynai, todėl mano, kad pasidarbuoti Konkurencijos taryba irgi turėtų, nors patys į ją nesikreipia.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas teigia, kad mūsų prekybininkams teikiamos bankų paslaugos dar brangesnės nei latviams, o bankai esą gauna dideles sumas pajamų, kurias jiems nėra sunku uždirbti, nes sąnaudos, tikėtina, yra mažos, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
"Jei kalbėtume apie įkainius, tai Latvijoje, mūsų neoficialiomis žiniomis, mokėjimo kortelių tvarkymo mokestis yra apie 0,6 proc., o pas mus jis siekia apie 1 proc., mažoms parduotuvėlėms veikiausiai yra dar didesnis - 2-3 proc. Tad mums ta problema dar aktualesnė", - sako M. Busilas. Jis skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis atsiskaito apie 15-20 proc. klientų, o už inkasavimą sumokama 4-5 kartus brangiau nei už tų, kurie moka grynaisiais.
Dienraščio duomenimis, nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas iki šiol nesulaukė Konkurencijos tarybos dėmesio dėl mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčių dydžio derinimo tarpusavyje. Tarnybos atstovė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė motyvuodama konfidencialios informacijos buvimu, neatskleidė, ar domisi mokėjimo kortelių tvarkymo mokesčiais Lietuvoje .
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-21-prekybininkai-nori-kad-konkurencijos-taryba-aiskintusi-ar-bankai-nesitaria-del-mokejimo-korteliu-tvarkymo-mokescio/59825

Ai... nesinervuok žvejy, nėra jau taip blogai. Va kai mūsų minties galiūnai valdžioje visiškai uždraus grynųjų vaikščiojimą ir absoliučiai visas pinigines operacijas privalėsi nukreipti per bankus, va tada tikrai sužinosi kiek tai kainuoja. O kai ponią ar panelę Falkengren pakeis koks stipriai radikalesnis banko vadukas (esant monopoliui anksčiau ar vėliau tai vistiek įvyks), ir kai už tokio tipo kaip keli aukščiau išdėtyti postai tavo bankinei kortelei bus atimta galimybė nusipirkt net duonos, tada ir prasidės tikrosios linksmybės.
Jei rimčiau - bankininkai akivaizdžiai rodo savo siekį New World Order: maximum galių+valdžios ir minimum atsakomybės saujelei bankyrų. Ir ne tik Lietuvoje; tiesiog dėl labai labai kišeninių polyyytikų pas mus tai neįtikėtinai lengvai įsigyvendina.
Grįžtant prie temos: tai kas vistik tikrasis šešėlis - koks smulkus spekuliantėlis, bandantis užsidirbti sau ant duonos (su ikrais) ar bankyrai-valdžiūnai, patyliukais planuojantys suvaryti visas durnas avis į savo gardą ir po to periodiškai skusti? Klausimas retorinis...

Nežinau iš kur ištraukėte tokius įkainius, bet jie yra tikrai ne tokie nepaisant to, bendrai išsakytai nuomonei pritariu.
Tiesa sakant kiekvieną dieną matau kaip bankai apvagia klientus. Pats priklausau sektoriui, turbūt dėl to juo visai ir nepasitikiu

„Gal mums reikia pakeisti iškabą ir užrašyti „labdaros organizacija“?“ – retoriškai klausė vieno banko atstovas ir paaiškino, kad nemokamų paslaugų bankas apskritai neturėtų teikti. Netgi pinigai bankomatuose neturėtų būti imami už dyką. Kadangi šia operacija naudojasi ne tik darbo užmokestį, bet ir stipendijas bei socialines išmokas į mokėjimo kortelių sąskaitas gaunantys piliečiai, bankų uždarbis čia galėtų būti nemenkas – praėjusių metų pabaigoje išduotų mokėjimo kortelių skaičius gerokai viršijo Lietuvos gyventojų skaičių ir siekė 4 271 834.
http://verslas.delfi.lt/business/bankai-perspeja-nemokamu-paslaugu-nebuna.d?id=44562617

O argumentai tai kur?

O gali pakomentuoti kaip suvoki siaipzvejys postus? Ką jis tais savo postais nori pasakyti? ar nelabai įstengsi?

na,kalbant apie UK bankus,tai taip pat mokesciu minimumas- cash in/out nemokamai,korteles nemokamai,pametus kita nemokamai,pavedimai I kitu saskaitas UK nemokamai,etc.

Daug prirasyta, neturiu laiko skaityti. Is pirmo zvilgsnio atrodo, bandoma pasakyti kad grynuju ribojimas labai brangus. As manau, kad taip nera, perteklinis grynuju naudojimas taip pat brangus. Be to manau, kad bandymas uz viska versti kalte bankams yra emociskai motyvuotas nenoras prisiimti atsakomybe ir atspindi musu inertiskuma ir nora priesintis pokyciams.

Italijos bankuose mokesčių irgi nėra jokių netgi tarptautiniams pervedimams (!) bet užtat yra sąskaitos aptarnavimo mokestis bent tam banke kur aš atsidaręs nuskaičiuoja 7,5€ kas ketvirtį ir kiek girdėjau tai dar nemažai kainuoja uždaryt sąskaitą, bet kol kas to neprireikė tai nežinau tiksliai.

Galėtumei ir paskaityti.
Nes siaipzvejys nėra jau toks šiaip žvejys...

O gal geriau tegu bankai Lietuvoje pagaliau pradeda mokėti palūkanas už pinigų likutį einamojoje sąskaitoje? Kažkaip šitas "nemokamas" pelnas liko pamirštas retoriniuose banko klerko papurkštavimuose. Tiek Danijoje, tiek JAV, tokias palūkanas visada gaudavau ir gaunu.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas teigia nematantis veiksmų, kurių esą imtasi kovojant su šešėliu. Be to, nematyti ir tos kovos rezultatų. „Stebėdamas visą informacinę erdvę<…> aš kol kas nematau, kad imtasi tų veiksmų (kova su kontrabanda-red.past.) ir tie veiksmai duotų rezultatų.

kol sankcijos nebus taikomos kaip prekybai narkotikais, tol kontrabanda klestes, o kas priims toki istatyma? kam dar juokinga??

Juokingai atrodo Jusu pasiulymai.
nes prekyba narkotikais klesti nepriklausomai nuo SANKCIJU ir visokiu kitokiu beisbolkiu metodu.

Informacinis karas butinas visu siuolaikiniu kovu atributas, taciau daryti isvadas vien tik "informacines erdves stebejimo" neatsakinga