anglas.
..... uztenka ta mesa pas save atsivezt, supjaustyt ir prieskoniais pabarstyt, ir ji stebuklingai pasidaro lietuviska....
tokie patys '' stebuklai '' galioja ir visoje sajungoje ....(skaiciuojama procentaliai kurioje shalyje produktas igavo didziausia verte )

„Jeigu pažiūrėtume, kaip gyvena žmonės Lietuvoje, to neįmanoma statistiškai suprasti, nes nesusiveda galai. Juk yra išlaidos, yra pajamos, ir jos turėtų kokiame nors taške susikirsti. Tačiau mes matome, kad išlaidos pragyvenimui regionuose smarkiai auga, auga ir indėliai. Pinigų ekonomikoje tarsi daugėja, bet pajamų prasme, mes to nematome ir už tas pajamas žmonės neturėtų pragyventi pagal visus statistinius rodiklius. Žiūrint į statistinius rodiklius mes turėtume išmirti kaip musės“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė DnB NORD banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Kadaise mes ir kompiuteriams priešinomės, bet dabar be šio prietaiso neįsivaizduojame gyvenimo. Tad man susidaro įspūdis, kad protestuojant prieš kasos aparatus turguose šiandien visgi siekiama išsaugoti tą „juodąją“ ar „pilkąją“ apskaitą, sakė ekonomistė. Ji taip pat pasisakė už tai, kad visose turgaus prekybos formose turėtų būti lygios sąlygos ir būtų įvesti kasos aparatai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius laidoje papasakojo apie nelegalų milijoninį kiaulienos verslą konkrečiame turguje: „Šiaulių skyrius pernai ištyrė, kad verslo liudijimo neturintis ir veiklos neįregistravęs prekeivis į Lietuvą įvežė beveik 2000 kiaulių ir jas pardavė prekyvietėje pagal verslo liudijimus prekiaujantiems asmenims. O už skerdieną gavo apie milijoną Lt pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 200 tūkst. Lt mokesčių. O prekeiviai, kurie pagal liudijimus realizavo mėsą, į apskaitą įtraukdavo tik nedidelę pajamų dalį. Tai nutiko pernai metais. Šių metų tyrimai toje pačioje turgavietėje rodo, kad situacija nepasikeitė“.
http://verslas.delfi.lt/business/jrojaka-ziurint-i-statistinius-rodiklius-turetume-ismirti-kaip-muses.d?id=43723725

Valdžios atstovai, pažadėję ištraukti milijardą iš kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda, pripažino nežinantys, kaip tai padaryti. Todėl prašo visuomenės konsultacijų. Žmonėms jau siūlomi net piniginiai atlygiai. Oponuojantys politikai tvirtina, kad tai parodo būrio gerai mokamų patarėjų nekompetenciją bei valdžios desperaciją siekiant įgyvendinti nerealius pažadus.
Algirdas BUTKEVIČIUS, Seimo opozicijos lyderis:
Tai dar kartą parodo, kad svarbiose valstybės valdymo institucijose kompetentingi žmonės, kurie per savo darbo patirtį buvo įgiję neblogą kvalifikaciją, atleisti iš darbo. Vietoj jų priimti nauji, kuriems trūksta kompetencijos, žinių ir supratimo, kaip tą darbą organizuoti. O jei jie iš tiesų kreiptųsi į visuomenę ir būtų jai neabejingi, teiktų informaciją, nebūtų nieko blogo. Bet dabar matau, kad jie neturi jokio veiksmų plano, kokiomis priemonėmis iš šešėlio ištraukti milijardą litų. Tad taip dar kartą akivaizdžiai prisipažįstama visuomenei, kad šiai Vyriausybei trūksta kompetencijos elementariais klausimais, ne tik kovojant su kontrabanda ir šešėline ekonomika.
O tokios vykdomos "konsultacijos" su visuomene yra tik jų imitavimas, galbūt susijęs su laiku prieš rinkimus. Ką reiškia, kad visuomenės pasiūlymai neracionalūs? Gal kai kurie nepopuliarūs šiandien, bet gali duoti labai gerų rezultatų jau netrukus. Apskritai kai kuriais kitais klausimais, pavyzdžiui, padarius mažą žingsnelį turto valdymo srityje, kas jau buvo padaryta prieš penkiolika metų, atrodo, kad būtų nudirbę didžiulį darbą. Tarsi išsprendę ketvirtoko uždavinį girtųsi, kaip atlikę dvyliktoko. Todėl matau tik didžiulę desperaciją.
http://www.ekonomika.lt/naujiena/iskeltas-kumstis-liks-seselyje-3284.html?page=1

Lietuvoje sparčiai didėja šešėlinės prekybos kiauliena augimas. Tokią prielaidą leidžia daryti oficialios importo prekybos iš Lenkijos labai smarkus apimčių kritimas 2008 m. ir 2009 m., nors Lenkijos kiaulienos eksportas 2009 m. nemažėjo. Turgavietėse net 59 proc. visų parduodamų maisto produktų sudaro mėsa ir jos gaminiai, 26 proc. – daržovės, bulvės ir vaisiai. 2008 m. prekyba mėsa turgavietėse siekė 334 mln. Lt arba sudarė apie 23 proc. visų mėsos pardavimų šalyje. Turgaviečių specifika pasižymi tuo, kad beveik visi prekeiviai nemoka PVM, o tai sudaro konkurencinį pranašumą prieš mažmeninės prekybos ir perdirbimo įmones. Dėl skirtingos mokesčių politikos, apmokestinant vartotoją PVM, toje pačioje rinkoje atskiriems rinkos dalyviams susidaro nevienodos konkurencinės sąlygos.
Konkurencinės sąlygos yra palankesnės turgaviečių prekeiviams. Turgaviečių apyvarta mėsa, daržovėmis, bulvėmis ir vaisiais yra pakankamai didelė. Dėl skirtingų konkurencinių sąlygų 2009 m. I-uoju pusmečiu sumažėjo ne tik mažmeninės prekybos apyvarta, bet panašiu procentu sumažėjo ir maisto produktų gamyba. Turgavietėse daugiausiai realizuojama perpirkta žemės ūkio produkcija. Siekdami išsiaiškinti perpardavinėtojų skaičių, apklausėme Vilniaus turgaviečių prekeivius. Apklausos duomenys parodė, kad perpardavinėtojai Vilniaus turgavietėse sudarė apie vieną trečdalį visų prekeivių, o tarp prekeivių mėsa – apie du trečdalius. Mokesčių politika yra palanki turgaviečių prekeiviams, todėl kainų tendencijas diktuoja būtent jie. Dėl PVM pakeitimo, padidėjus mėsos kainoms, 2009 m. sausio mėnesį kainos turgavietėse taip pat išaugo, nors tam priežasčių nebuvo.
http://baitas.lzuu.lt/~mazylis/julram/20/15.pdf

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES BIUDŽETUI
Albertas Gapšys, Ovidija Eičaitė
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

is pdf istraukiau:

Turguje:
apklausos duomenys: 60 proc. apklaustųjų prekeivių nurodė, kad jų dienos pajamos yra didesnės nei 500 Lt. Prekiaujant 200 dienų per metus, prekeivių mėsa metinė apyvarta viršija 100 tūkst. Lt.

PVM tarifų taikymo praktika rodo, kad du trečdaliai ES šalių žemės ūkio ir maisto produktams taiko sumažintus tarifus, kurie savo dydžiu yra artimi kaimyninių šalių tarifams. Taip siekiama išvengti bereikalingų rinkos konkurencinių pranašumų kitos šalies atžvilgiu. 2009 m. Lietuvoje susiklostė priešinga situacija – sunkmečio laikotarpiu PVM lengvata kai kuriems žemės ūkio ir maisto produktams panaikinta. Dėl to mokesčius mokantys rinkos dalyviai (mažmeninės prekybos ir perdirbimo įmonės) palaipsniui praranda vartotojus vidaus rinkoje. Juos nukonkuruoja šešėlinės ekonomikos verslas.

mano nuomone:
Jei Vilniuje ir Kaune yra po 200 prekybininku, o Siauliai, Panevezys, Klaipeda - po 100.
Tai dabar mano negerb. vyriausybe uzsimojusi ivesti kasos aparatus paziurejusi i 700 prekiautoju mesa, ir is ju reiktu dar isbraukti 40% - lieka 400 prekybininku ! Mestos tokios pajegos, tiek iečių prilaužyta ... tik man niekaip nedaeina, negi Lietuvoje TEISESAUGA, VMI ir visos kitos baudziamosios institucijos tokios bejeges, kad nesugeba susitvarkyti su 400 zmoniu - turgaus bobelių ??
Todel, jei jau nesugeba, tai gaLL nereikia mojuoti beisbelke vėjyje ...

„Per pirmą pusmetį turgavietes tikrinome 488 kartus. Nustatėme 486 veterinarijos ir maisto sritį reglamentuojančių teisės aktų bei 208 maisto kokybės, tinkamumo vartoti ir kitokius pažeidimus“, - bandė prieštarauti VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška. Jo teigimu, tarp atskleistų pažeidimų dominavo neteisingas maisto produktų ženklinimas: produktai nepaženklinti ir realizuoti net be ženklinimo etiketės arba jose buvo klaidingai nurodyta maisto produktų kilmės šalis, neįmanoma įgyvendinti prekių atsekamumo. Už pažeidimus 6 prekeiviai įspėti pagal ATPK, 122 nubausti baudomis bendrai 11 tūkst. Lt sumai, o likusiais 360 atvejų valstybinės tarnybos pareigūnų sankcijos pažeidėjams netaikytos. „Mūsų prioritetas – visuomenės sveikata, maisto sauga. Aptikote be dokumentų arba su klaidingais įrašais juose pardavinėjamą mėsą, jos produktus. Kokį kiekį, kiek tonų uždraudėte realizuoti, kol patys nepatikrinote jų tinkamumo vartoti? Ar vartotojai turguje turi pirkti jūsų nekontroliuojamus, nežinia kokios kokybės produktus?“, - griežtai klausė žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Deja, nei tonų, nei kilogramų skaičiaus neišgirdome. „Kad turgaus prekeiviai su mumis nesiskaito, veja šalin...“, - žiūrėdamas į paties nervingai kilnojamas VMVT darbo ataskaitas, po pauzės atsakė valstybinės (!) tarnybos atstovas.
„Dėl didelės nuomojamų vietų kainos turguose didesnę dalį prekybos vietų užima verslininkai-perpardavinėtojai. Pagal verslo liudijimus turguose prekiauja 2939 prekeiviai ir 1119 ūkininkų. 2008 metais mėsa prekiavo 921 prekybininkas ir per metus pardavė beveik 21 tūkst. tonų mėsos bei jos gaminių. Penktadalis mėsos ir 23 proc. mėsos gaminių buvo ne lietuviški, o įvežti iš kitų šalių. Jų konkurenciniai pranašumai išryškėjo turguje, kur įvežtos pigesnės mėsos kaina be pagrindo išaugo“, - remdamasis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT), Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei kitų šaltinių duomenimis, teigė LMPA direktorius. Pasak jo ir kitų mėsos perdirbimo įmonių vadovų, Lietuvos mėsos perdirbimo verslas atsidūrė nelygioje konkurencinėje kovoje su turgaus prekeiviais, šešėline ekonomika ir kitų šalių mėsos perdirbėjais, kurie, spaudžiami mažesnių mokesčių ir turėdami kitas palankesnes sąlygas, gali tiekti pigesnę produkciją. LMPA duomenimis, Lietuvoje mėsos ir mėsos gaminių metinis pardavimas siekia apie 1,4 mlrd. Lt. „Dėl didėjančio lenkiškos mėsos produkcijos įvežimo šiais metais turgaus prekeivių apyvarta už jautieną ir kiaulieną bei jų gaminius išaugs iki 700 mln. Lt. Jei visai parduodamai mėsai ir jos gaminiams būtų taikomas PVM, valstybės biudžetas pasipildytų apie 266 mln. Lt. Tačiau valstybės kovos su šešėline ekonomika nejaučiame“, - sakė G.Kniukšta
http://www.alunta.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=586&Itemid=33

As labai atsargiai vertinciau http://www.vic.lt/?mid=134 duomenis, nu bet tegu.
Ant Lietuvos yra 40 rajonu, tai 488/40 = 12 kartu, grubiai - 2 kart i menesi, (KAUNUI kur yra ne viena turgaviete), o jei dar .... "nuteka info" ?
idomiausia - veja salin - tai kokios ten nekaltos mergaites uzsiima KOVA SU šešėliu ?

21 000 000 kg mesos parduota o baudu tik : 11 000 LT, arba (kalkuliatorius parode 5 e-5) - net cento nesiekia 1 kg mesos ... vadinasi rizikos faktorius toks mizernas ... kad net sunku ji ivertinti, arba tiksliau, ar vertinti is viso.

Reiktu pripazinti, Jusu siaipzvejys mintis, kad valdzia nenori pažaboti šešėlio pasitvirtina.
Taip pat: kazkas vaidina, kad kazkas daroma, ir tradicinis lengviausias kelias: parasyti POPIERIU (isleisti istatyma - ivesti kasos aparatus), ir pamojuoti beisbolke ...

Muitinės organizuotame aukcione parduota konfiskuotų prekių už rekordinę sumą - daugiau nei 2 mln. litų, antradienį pranešė Muitinės departamentas. Kauno teritorinėje muitinėje devintą kartą šiais metais surengtame konfiskuotų ne bendrijos prekių realizavimo aukcione už rekordinę sumą parduota 156 kilogramai tauriųjų metalų miltelių mišinio, kuris naudojamas tauriesiems metalams išgauti.
Anot aukciono organizatorių, rezultatai pranoko lūkesčius - nors prekė buvo įkainota 1,539 mln. litų, aukcioną laimėjo asmuo, už ją pasiūlęs 2,371 mln. litų. Prekė buvo sulaikyta 2006-ųjų rugpjūčio mėnesį Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste patikrinus baltarusio automobilį „VW Passat“. Pilietis, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno po automobilio bagažine įrengtoje slėptuvėje 14 pakuočių tauriųjų metalų miltelių mišinio. 2008 metų vasario mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą realizuoti tauriųjų metalų turinčią medžiagą. Prekei realizuoti buvo paskelbti du konkursai ir trys aukcionai, iš kurių paskutinysis buvo sėkmingas.
Kauno teritorinė muitinė kiekvieną trečiadienį organizuoja konfiskuotų ne bendrijos prekių realizavimo aukcionus bei konkursus, kurie sulaukia nemažo dėmesio. Anot pareigūnų, didėja už kontrabandinių prekių realizavimą gaunamos lėšos: per 2010 metus realizuota kontrabandinių prekių už 1,54 mln. litų, o šiais metais per pirmąjį ketvirtį - už 2,6 mln. litų.
Balandžio mėnesį muitinės pareigūnai lankytojų lauks šešiuose aukcionuose. Pirkėjams bus siūloma įsigyti fotoaparatų, laikrodžių, lovatiesių, užuolaidų, batų, striukių ir kitų prekių.
http://www.lrytas.lt/-13020173551300285309-muitin%C4%97s-organizuotame-aukcione-parduota-konfiskuot%C5%B3-preki%C5%B3-u%C5%BE-rekordin%C4%99-sum%C4%85.htm

siaipzvejy, o mĖlĖjarde yra 1'000 mĖlĖjonų?
Čia šiokius tokius skaičiavimus atlieku...

Situacija šiandienos Lietuvoje ir vėl darosi dramatiška. Valstybė paėmė ir pasiskolino eksporto PVM. Eksportuojantis verslas - pradeda strigti su atsiskaitymais. Tai jau pajuto transporto paslaugų įmonės. Skylė grynų pinigų. Sekantis žingsnis - vėluos algos. 1 diena pavėlavimo apie 270 mln BVP...
Šešėlis pradės augti, nes už 800 lt darbininkai nesutinka dirbti (per žiaurios maisto ir komunalinių paslaugų kainos), o pinigų mokėti daugiau nėra. Reikia "pasiskolinti" iš mokesčių. Labai įdomu, kokius dabar mokesčius "optimizuosime"...

Užtat visai neseniai visai Lietuvai buvo atraportuota, kad I ketvirčio biudžeto surinkimas įvykdytas ir viršytas. Iki II ketvirčio statistikos dar toli, ką nors sugalvos. Pvz. paims avansinį pelno mokestį už 2012 metus. Ar mokestuką kokį įves. Ir bus čiki...

siaipzvejy, o gal Jūs informuo(ta)s dėl milijardo surinkimo iš šešėlio? Juk jau turėtume virš 250 milijonų matyti biudžete +.

Nėra tų 250 mln ir būti negali. Vidaus rinka merdėja. Kaip Marijampolėje man sako, kas iš to, kad dabar bulbašai su kazakais nešte neša mašinas iš turgų, tik ar užteks ir likusių kelių mėnesių, kad visi kas sukosi tame versle sugebėtų atgroti tuos nuostolius kuriuos patyrė per 2009 - 2010 metus..., kai mašinas nusimetinėjo už tiek už kiek ėjo.
Lietuvos piliečiai pradės kažką dalintis su valdžia, kai virš jų galvų nebekabės susikaupę iš anksčiau nuostoliai, bankams praterminuotos skolos ir protu suvokiamos pajamų alternatyvos. Jei ne iš to, tai iš ano galėjimas uždirbti. O kol toks neapibrėžtumas, ar turim kas laiko galvoti apie laimingą policininką, sotų gaisrininką, orų muitininką...
Anot A. Maldeikienės "...normali subalansuota visuomenė renkasi išgyvenimą, o ne mirtį. Klasikinis išgyvenimo pavyzdys – ateina ruduo, ir jei valstietis neturi savo arkliui pašaro, jis nusprendžia kažką daryti, tačiau jis nesako arkliui: eik pas kaimyną vogti arba pasiganyk ant sniego. O kaip pas mus elgiamasi su bedarbiais? Ir taip daro ne tik valdžia, o visuomenė tai leidžia: ateina ruduo – krizė, vadinasi, atsiranda daug bedarbių. Tada mūsų kaimynai estai iš karto didina nedarbo išmokas, o lietuviai sumažina ir taip vieną iš mažiausių ir keistų (mes vieninteliai Europoje turime fiksuotą, nepriklausomą nuo sumokėtų įmokų, nuo buvusios algos) bedarbio išmokų nuo vieno tūkstančio 41 lito iki 650 litų. Žmogus galėjo gal trisdešimt metų mokėti socialinio draudimo įmokas, o tapo bedarbis ir jam sakoma: atėjo ruduo, tai čiuožk, arkly, iš čia. Ir jaunas „arklys“ iščiuožia į užsienius ar dar kur nors, o senas sėdi ir nervuojasi..."

Ačiū, siaipzvejy, o tai man paskutiniu metu labai knietėjo tas klausimas. Aš savo kaime, toli nuo sostinės, informacija su nuotrupomis ateina, sakau gal viskas gerai.
Ale matyt kad ne.
Bus dar vienas didelis pyyššš...

Mano manymu, kol kas dar niekas nepadaryta, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėtų. Bet nerealiai daug padaryta, kad ši ekonomikos dalis tik augtu ir vešėtu. Aš dažnai savęs klausiu, argi ta mūsų valdžia yra tiek "ekonomiškai neraštinga" ar tiesiog yra pilnai "užkalusi" ant savo liaudies, kad nors kuolą į jų skūrą daužyk.
Ką mūsų alkanam žmogui daryti, jei jis negali realiai pragyventi už 678,50 litų? Negi gyvas turi lįsti į žemę?
Tad bus dar ne vienas didelis pyyššš iš didelių valdžios norų.

Kritiškai vertindama gyvenimą Lietuvoje, A. Maldeikienė nepamiršta pasakyti, kad šalyje priimta daug neprotingų sprendimų.
„Lietuviai noriai ima tik Europos Sąjungos siūlomus pinigus, bet siūlomomis vertybėmis domisi ne itin. ES gyventojai nori turėti subalansuotą ekonomiką, kurios tikslas – padidinti gerovę. Tačiau lietuviai nori greito ekonomikos augimo, o gerovę pasidedame ateičiai, nors tai derėtų daryti kartu. Beje, nereikia stebėtis, kodėl didėja emigracija ar kontrabanda, o patys geriausi specialistai palieka šalį. Tai daryti verčia nelogiški valdžios sprendimai: sunkmečiu sumažinti ar atimti pašalpas ir išmokas, sumažinti algas. Beje, darbo neturinčius žmones tinginiais nevadinčiau. Tai ekonominės krizės padarinys. Todėl bedarbių problemą būtina tvarkyti, bet nesakyti žmogui: dar pakentėkime, susiveržkime diržus. Taip kalbant po metų kitų nebeturėsime, kam šitų žodžių sakyti...“
„Lietuvoje sukurtas mitas, ir žmonės juo tiki, kad tas, kuris nesugeba suktis, nesugeba sumokėti mokesčių, negali suvesti sąskaitų, – nevykėlis. Nes „vykėliai“, sėkmės žmonės, kažkaip susitvarko. Kodėl niekas neprieštarauja ir gyvena toliau? Todėl, kad aplinkui mato tuos sumaniuosius ir jam atrodo, kad nevykėlis jis vienas. Tuomet geriau tylėti ir nieko nedaryti. Tą neveiklumą galima susieti su neišsilavinimu. Nesakau, kad žmonės kvaili. Kvailas ir neišsilavinęs – du skirtingi dalykai.“

Deividas Matulionis, Vyriausybės kancleris, pabrėžia, kad minėtos priemonės yra „tik teisinių spragų kamšymas, galbūt išskyrus tai, kad bus griežčiau kontroliuojami grynieji pinigai“. „Visa kita – teisės aktų pakeitimai, kurie reiškia paprastesnes procedūras. Žinoma, griežtinamos bausmės už pakartotinę kontrabandą“, – apie būsimą veiklos planą pasakoja D.Matulionis. Jis aiškina, kad įgyvendinus plane numatytas priemones, verslo ir kontroliuojančiųjų institucijų veikla taps aiškesnė. Ir kaip pavyzdį mini, kad turėtų būti iki galo apibrėžta „nelegalaus darbo“ sąvoka. Be to, ir buhalteriai privalės akyliau dirbti, mat „aplaidus mokesčių tvarkymas“ galės būti priskiriamas mokesčių nemokėjimui. Kita vertus, Vyriausybė žada palaikyti ir skatinti sąžininguosius, užkirsti kelius piktnaudžiautojams, kad šie negalėtų ne tik dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, bet ir gauti ES paramos.
Ministrų kabineto palaimintos kovos su šešėline ekonomika priemonės verslui priminė tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus „žiaurias akcijas“. Vyriausybė skelbia karą „šešėliui“. Kovos priemonių plane numatytos griežtesnės sankcijos už įvairius pažeidimus, piktnaudžiavimus, mokesčių vengimą.
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento vadovas, pabrėžia, kad LPK remia Vyriausybės kovą su šešėliniu verslu. Tačiau jis neslepia ir verslo baimių, jog ši kova nevirstų „griežtomis akcijomis“, kai dėl baudos, skirtos radus kelis šampano butelius be banderolių, įmonė buvo privesta užsidaryti.
Pavyzdžiui, 1997 m. Vilniaus mokesčių inspekcijos operatyvios kontrolės pareigūnai sužlugdė tvarkingai mokesčius mokėjusį vieną iš didžiausių Baltijos šalyse pramogų centrą – aptikusi jame 18 butelių putojančio vyno be banderolių, už tai skyrė 25 proc. metinės apyvartos sumos baudą. Po to bendrovė ant kojų taip ir neatsistojo.
Priemonių plane siūloma svarstyti galimybę sujungti Valstybinė mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Būtent šis siūlymas verslui kelią nerimą ir „žiaurių akcijų“ prisiminimus. Tačiau D.Matulionis pabrėžia, kad kol kas tai tik iki galo neišgvildenta idėja.
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, konstatuoja: „Nors pasiūlymuose deklaruojama, kad priemonės verslo administracinei naštai mažinti, įmonių teisinei aplinkos tobulinti, kontroliuojančiosioms įstaigoms pertvarkyti yra reikalingos, plane konkrečių veiksmų šia kryptimi nėra numatyta. Tad šešėlinės ekonomikos mastą norima mažinti ne naikinant šešėlio atsiradimo priežastis, o tiesiog griežčiau kovojant su jo pasekmėmis, griežčiau baudžiant ir atgrasant žmones bei įmones“.
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/45968/seseliu-kare-inspektoriai-taps-operatyvininkais

Paklausius Antaną Bosą:
Ar Jūsų manymu, valdžia tautai meluoja?
Matome, kad dabartinės Vyriausybės pagrindinis tikslas - susodinti savus žmones į atitinkamus postus. O ekonomika - antraeilis dalykas. Dar pamažinsime pensijas, pakelsime mokesčius... Ir nekilnojamojo turto mokestį ketina įvesti. Ne dabar to reikia, galėjo tai padaryti 2006 metais, kai buvo ekonominis pakilimas. Jei jau įvesti tokį mokestį, tai nuo kokių 2020 metų. Juk žmonės investavo savo laiku, nes žinojo, kad tokio mokesčio nebus. O dabar nori staiga jį įvesti. Žinoma, stambus kapitalas atsilaikys, tačiau ką daryti žmogui, kuris savo sukaupto turto likučius investavo į nekilnojamąjį turtą? Dabar reikia duoti laiko žmonėms susitvarkyti, o tik po to jau įvedinėti naujus mokesčius. Svarbu suvokti, kad smulkusis ir vidutinis verslas, kuris dar išgyveno, dažniausiai visas ar dalinai nuėjo į šešėlį ne tam, kad nemokėtų mokesčių į biudžetą, o tam, kad apskritai išgyventų, būtų išlaikomos šeimos, suteikiamos socialinės garantijos tiems keliems dirbantiesiems. Tokį verslą sunkiau sukontroliuoti, o tos "efektyvios" priemonės pagimdys dar daugiau bedarbių, padidins administravimo kaštus, o naudos bus mažai.
http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/antanas-bosas-kova-su-seseline-ekonomika---deklaratyvi-497619/

siaipzvejy, mano manymu mes visą laiką turėsim baronkos skylę kol nestabilizuosim ekonominių įstaymų. Čia pirma.
Antra - yra didelis disbalansas tarp kuriančių pridėtinę vertę ir tą vertę skirstančių (vartojančių). Skirstytojai (vartotojai) jau seniai peržengė visas ribas ir kuriantys tiesiog nebepajėgūs išlaikyti skirstančių.
Trečia - kažkodėl pastoviai yra formuojamas stereotipas, kad pridėtinės vertės kūrėjai yra visi žulikai a priori.
Galima dar ilgai tęsti šitą sąrašą, bet manau, kad tai yra pagrindiniai momentai, kuriuos suvokus galime turėti vilties, kad pradėsim pamažu keltis nuo dugno. Kol šito nebus, mes taip ir spėliosim - buvo tas dugnas, ar ne.

To, kas vyksta Lietuvos degalų rinkoje, įvardyti kaip kontrabandos tikrai negalėtume. Valstybės sieną kerta lengvieji automobiliai, paprastai "VW Pasat" markės, kurių degalų bakas yra vienas didesnių, ir jie pasienio punktuose sudaro kliūtis žmonėms, kurie vyksta į kaimynų šalį kitais tikslais. Neretai nelegalūs degalų kurjeriai sugeba kirsti sieną ir be eilės. Jų vadinti kontrabandininkais negalime, nes jokie teisės aktai nedraudžia į mūsų valstybę įvažiuoti automobiliu, prisipylus pilną degalų baką. Tačiau patys pareigūnai drąsiai teigia, kad per 90 proc. tokių automobilių, kertančių sieną, veža degalus, skirtus parduoti juodojoje rinkoje.
L.Vilimas. Valdžiai per 2 metus net 35 proc. padidinus stipriojo alkoholio akcizo mokestį, šalies šio alkoholio pramonės indėlis į mūsų biudžetą ėmė tirpte tirpti. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, akcizo už etilo alkoholį 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, priskaičiuota 150,3 mln. litų mažiau, o pardavimas, palyginti su 2007 metais, krito 41,8 procento.
Kai kurie valdžios vyrai uoliai įrodinėja, kad alkoholinių gėrimų pardavimo kritimą lėmė sunkmetis, sumenkusi žmonių perkamoji galia ir sumažėjęs vartojimas. Tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, jog per pastaruosius 10 metų alkoholio suvartojimo kiekiai Lietuvoje kasmet kito apie 1-3 procentus. Alkoholio rinka taip greitai ir sparčiai nesiplečia ir nesusitraukia, nes vartojimas susijęs su žmonių įpročiais, visuomenės kultūra ir sąmoningumo lygiu. Mokesčių didinimas ir draudimai nesumažino vartojimo, o tik sudarė šiltnamio sąlygas augti nelegaliai alkoholio apyvartai.
Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo tarifas 2,3 karto viršija ES reglamente nustatytą privalomą minimalų reikalavimą. Įvertinus, kad Lietuvoje daugiau nei pusę stipriojo alkoholinio gėrimo kainos sudaro akcizas, nelegaliems gamintojams ir prekeiviams atsiveria puiki niša. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinė pusės litro degtinės kaina yra 18 litų, o Baltarusijoje vos 6 litai, Rusijoje - 7 litai; padirbto alkoholinio gėrimo kaina yra iki 12 litų.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir prieš 10 metų, kai stipriojo alkoholio akcizas buvo padidintas, o rinką veikė ne tokia globali, tačiau vis viena skausmingai Lietuvos ūkiui atsiliepusi Rusijos krizė. Tuo laiku matėme legalaus alkoholio pardavimo mažėjimą, didėjo nelegalių produktų apyvarta, o valstybės biudžetas kasmet prarasdavo šimtus milijonų litų. Labai gaila, kad valstybė kartoja tą pačią skausmingą pamoką.
http://www.lzinios.lt/lt/2010-03-31/diskusija/kokia_rinkos_dali_pasiglemzia_seselis.html?print

Šešėlinės ekonomikos egzistavimą lemia keletas sąlygų. Pirma - instiktyvus žmogaus noras turėti tai, ką jis uždirbo, su nieko nesidalijant. Kaip individui, žmogui svarbiausi jo interesai, o ne visuomenės ar bendruomenės. Todėl bet koks tam tikra veikla užsiimantis individas kuo didesnę dalį savo pajamų stengsis pasilaikyti sau ar savo šeimai, kad užtikrintų savo gerovę (t.y. turėtųkuo daugiau išteklių savo ir šeimos egzistavimui palaikyti).
Antra - individo (šeimos) pasitikėjimas valstybe, vyriausybe. Šiaip sakant, šeima perka (per sumokamus mokesčius) iš valstybės vadovų saugumo ir tvarkos palaikymo paslaugas bei reikalingus išteklius. Čia labai svarbu, kiek tos paslaugos kainuoja ir kokios jos kokybiškos. Šiaip sakant, nuo to priklauso, kiek turėtų būti mokama mokesčių ir koks turėtų būti jų lygis.

Vienu žodžiu - statistinė šeima mato, kad perkamų valstybinių paslaugų kainos ir kokybė santykis yra nepriimtinas ir šeimos susirinkime sako: - Einam į šešėlį.
Arba: - Važiuojam į Airiją.
Ir padaro ką nutaria.
Apmaudu tai, kad net man, žmogui prie žemės, tai yra aišku.
O valstybės tarnams - ne.