Na tikrai liudna, kad spauda ir televizija kalba apie krize, bet ne apie jos priezastis. Eskaluojama tik "ligos" tema ir galimi jos padariniai bei komplikacijos (nors ir tai blankiai ir tiek kiek sugebetu "suvirskinti" pilieciai) Priezastys - vercia suabejoti dabartines sistemos veiksmingumu, o tai vyriausybes supranta. Gaila, kad jie nera tokie kvaili, kaip daugelis apie juos galvoja.

Na kolegos, su malonumu skaitau sita diskusija, bet pasigendu vieno. Kodel jus nediskutuojat, kaip per sita krize uzdirbt viena kita doleri? Juk ir krize lengviau pernest kai kiseneje guli papildomas doleris. eutas ar litas.
Na tiek to, pradesiu pirmas: Rinkoms atsidarius siandien paimsim gpb/jpy long (paklausit kodel gpb/jpy, ogi todel, kad ispanijos banko vadovas uzsimena apie tolimesnius palukanuu mazinimus, todel eurui spaudimas per svara bus didelis Turim sokiu tokiu naujienu: http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=abB9.tjKzlC8&refer=home,
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=axj_lwj8bSv8&refer=home;

Pries 8 val ryto japonai fiksuosis greitus pelnus, atsidarius frankfurtui autogamintojai tems visa birza i virsu, o ipusejus londono sesijai bus galima fiksuot greita pelna ant gpb/jpy apie 135- 136 lygyje. O antros dienos puseje imsime long DIJA ar S&P pagal skoni;)
Enjoy;)

Idomumo delei uzmeciau aki i lombarda. 5 rubliai (raso 4.24 g, 999 praba) kaina supirkimo 350 Lt, pardavimo 1000 Lt. (Norfa Karoliniskes)
Juvelyrinej 5 rub (bet kazkodel 900 praba, kiek g neatsimenu) 750 Lt. (kazkur Panoramoj)
Tavexe 5 rub Nikolaj II (3.869 g ar 4.3 g taip ir nesupratau skirtingai raso, praba 900) superka ~345 Lt, parduoda ~530 Lt
Nesu tikras, bet manau kad kalbu apie ta pacia moneta.

Kainos mano galva uzlenktos. O prireikus pinigo su realizacija gali iskilti nemazu problemu.

nesitikejau kad toks kainu skirtumas iv. vietose. turbut tie zmogai tiesiog nezino ant kiek uzsilauzt tai ir lauzia 3x skirtuma tarp pirkimo ir pardavimo. nors realiai skirtuma gali buti tik iki kokiu 25%.... jei skirtumas persoka ta riba siusk kuo toliau, nes kaina tikrai uzlauzta. siaip siu monetu praba negali buti tik 900, cia jau kazka grybauja... nes jos buvo gaminamos is ytin aukstos prabos kaip ir sakiau kazkas apie visus 9. todel jos praktiskai yra gryno aukso... kas liecia realizavima... namatau jokiu problemu su dziaugsmu paims bet kuri juvelyrine arba lombardas. nes kaip minejau auksciausia praba. svoriu skirtumai galimi nes tiesiog gali buti kelios monetos vienos svoris vienas, kitos kitas...
bent jau po kelias tureti kojinej (seife tikrai verta) ... tiek 5, tiek 10 rubliu... velgi lombardai ir juvelyrines skaiciuija tik +/- aukso kaina... zinovai numizmatai dar ivertina tiokius faktorius, kaip data, stovis, retumas, kalimo kalidu buvimas/nebuvimas ir t.t. tai velgi itakoja kaina... tokiu monetu yra 2 rinkos: aukso supirkejai ir numizmatai... ir kiekvienoje kaina skiriasi...

Rizika, rizika, rizika - as jau prapyliau nemenka sumele, nesugebejau suvaldyti rizikos. Nors ir yra cia veikeju kurie Ashamana laiko paranojiku, taciau daugelis jo postu primena apie ivairias rizikas, i kurias reiketu kreipti demesi. Pasvarstykim kas geriau ar issaugoti kapitala ar pasinaudoti galimybe ji padidinti? Kur daugiau rizikos? Ka renkates ismintingieji kurmiai?
Kaip turtingi islieka turtingais, nejau rizikuodami? Retorika.

problema žmonių požiūryje - bulių marketo laikais visi įprato prie mažo rizikos laipsnio ir didelės grąžos. Nuperki ir jei kyla gerai, o jei krenta, tai lauki, nes vistiek kada nors pakils (nebent esi visiškas loozeris ir nusipirkai šlamštą). Tokį mastymą rėmė ir vyriausybės, nuolat infliuodamos pinigų pasiūlą. Taigi daug kas pasijuto uber investuotojais.

Dabar sąlygos pasikeitė, rizika visiškai kitokia, bet daug kas gyvena su senu požiūriu. Taigi arba reikia išmokti žaisti pagal naujas taisykles arba palaukti kol sugrįš sena tvarka.

tai va kad kai praktiskai ilgu laikotarpiu kilo visos bent jau kazkiek normalios akcijos daugumas cia pasijutu ciut ne genijais tik kad rinka tokia buvo o ne ju gabumai kazkokie ipatingi uztat daug kas sxedo i bala iki ausu.

Dar keletas minčių apmastymams. Ne apie defliacinę depresiją, o apie sistemą į kurią taip veržėmes ir pagaliau patekome - apie "laisvos" pasaulio ekonomikos sistemą.
Pagrindinė priežastis kodėl nevakarų pasaulio šalių valdantisis elitas nori integruoti savo finansų-ekonomikos sistemą į "vakarų valdomą pasaulio ekonomiką" tai tikėjimas kad šis žingsnis leis jų tautoms pasiekti tokį pat aukštą materialinį gerbuvį kaip ir vakarų pasaulio gyventojams.
Tačiau jie sunkiai gali suprasti, o suprasdami - pripažinti, kad globalios pasaulio ekonomikos sistema buvo sukurta būtent tam kad klestetu vakarų pasaulis, o ne visi kiti.
Ekonomikos globalizacijos sistema - tai kapitalistinio turto perskirstimo sistema, kurioje turtas yra eksproprijuojamas iš vienų (viena ar kita forma) ir atiduodamas kitiems.
Vakarų kapitalizmas - tai turto ir skurdo poliarizacija. Tai kraštutinumas.
Ši sistema nenumato LAIMĖS VISIEMS.
Po integracijos į šią sistemą, naujų šalių-narių vyriausybės, bei elitas jau nebesprendžia savo šalies likimo. Nuo integracijos momento šalies ateitis visiškai priklauso nuo transnacionalinių finansinių korporacijų sprendimų. Būtent jos sprendžia kiek pinigų investuoti į naują šalį = padidinti šalies aukso/valiutų rezervus ir kiek/kada išvesti pinigų iš šalies, paliekant ją be aukso/valiutų rezervų, bet supirkus visą esminį turtą/pakabinus ant populiacijos skolas.
Pažvelkyte į tai plačiai. Būtent tokiu principu ši sistema funkcionuoja. Ir vadovaujantis šios sistemos taisyklėmis Lietuva niekuomet neturės galimybės pasiekti Vokietijos/Švedijos aukšto gyventojų pragyvenimo lygio nes ji pavelavo į puotą.
Suprantu kad tai skamba kiek neitiketinai. Kaip gi taip gali būti? Jog mus priemė į ES, į NATO.
Bet ekonominės realijos byloja būtent apie tai ką išsakiau aukščiau.
Per 18 nepriklausomybės metų mes atidavėm vakarų ekonominės sistemos valdančiajam elitui visas esmines ūkio šakas, bei turtą ir prisirinkom daug skolų. Mes jau esame skolingi jiems ir skolos atiduoti jau nebeįmanoma. Tik amžina tarnyba. Taškas.
Tarybų valdžia mus laikė priespaudoje per spec.tarnybas ir žodžio laisvės nebuvimą, o vakarų finkapo valdžia mus laiko priespaudoje per išdalintas skolas. Ir vienu ir kitu atvėju - esame vergovėje. Nėra abejoniu kad dabartinė vergovė yra švelnėsnė ir lengviau pakeliama nei tarybinė, bet esmės tai nekeičia - tai tera vergovė.

P.S.Parašiau visą tai ne tūščios demagogijos vardan ir nenoredamas priešpastatyti kapitalistinį modelį prieš planinę ekonomiką, o tam, kad priimdami svarbius šeimos finansinius sprendimus, bei planuodami vaikų ateitį ir finansinę nepriklausomybę jus nepamirštumete kas TROBOJE šeimininkas...

Mielas Ashaman, smagu Jus vel matyti As nelabai suprantu Jusu nustebimo-visada taip buvo ir bus, UAB ar valstybe, stipresnis isnaudoja silpnesni, ar as neteisus Tiesiog bendruomenei reikia inparinti kokia nors ideja, ja parduoti, uzdirbti, veliau palikti Mielas spekuliantes moterys, as cia ne apie Jus Svarbiausias klausymas sioje koreliacijoje - kur bus Lietuva Buk geras, nepradek vel apie masonus, prasau

Kiekvieną rytą keliuosi 7.30 (o norėčiau 11), einu į darbą (o norėčiau neiti), skubu namo - sustabdo -liepia susimokėti (pikta), laiptinėje atsidarau dėžutę - susirenku paštą - mokesčiai (šitų laiškų norėčiau negauti), moku bankui paskolą (o norėčiau nemokėti), galų gale vaikui keičiu pampersus (šito tai tikrai nenorėčiau) ir t.t, ir tik viena diena. Aplinkui vien vergovė. Bet kažkodėl jaučiuosi laisvas, gal dėlto jog beveik viską pasirinkau savo valia, o tėvukas ir šiandien balsuoja už exkomunistus Turbūt obuolys nuo obels netoli rieda...

Ashaman, gal turite viziją - ateiteis santvarką, kaip to išvengti ?

Jei ką troboje kaltas nepamatuotas godumas. Ir jis visada kaltas - antra prigimtis, nagai riesti į save, bet kažkaip nežinau pasiūlymai keisti šeimininką į auksinį, ar dar kažkokį šeimininką...
Laisvė mąstyti yra viskas. Bet kokį sarginį šunį gali apeiti ratu jei žinai kur jis pririštas.

Gera tema uzkabinot, jei kas nematet parsisiuskit "Zeitgeist 2" ten labai aiskiai ir su paveiksliukais viskas paaiskinta, kas, kaip, kur ir del ko. Manau ir p. Ashaman ikveptas to filmuko parase toki straipsni

jeigu kam idomu detaliau apie viska suzinoti, apie tai kelias knygas yra parases John Perkins http://www.johnperkins.org jo knyga Confessions of an Economic Hit Man 70 savaiciu buvo New York Time perkamiausia knyga, isversta i 30 kalbu ir pasakoja apie ekonominius kilerius, sutrumpintai ekus, kurie dirba stambiose korporacijose, pasaulio bankuose ir konsultuoja atsilikusiu saliu vadovybes...tai buvusio eko ispazintis...knygos yra isleistos ir rusu kalboj http://www.ozon.ru/context/detail/id/2382889/
galima pasiieskoti ir filmuku sia tema youtube anglu, rusu kalba - John Perkin
Mineto autoriu papildo Steven Hiatt 'A Game as Old as Empire: The Secret World of Economic Hit Men and the Web of Global Corruption' yra ir rusu kalboj...
Ir planuojama atomines elektrines statyba labai idomiai siu knygu sviesoje atrodo...ypac kazkada mineti planai atomini reaktoriu pirkti is JAV

Ashaman, nesutiksiu su tavo nuomone. Taip, dėl finansinės sistemos, finansavimo, skolos esi teisus. Bet juk drastiškai per prievartą niekas mūsų nevertė imti tas paskolas. Tiesiog liaudis labai norėjo kuo greičiau komforto, politikai vietoje to, kad būtų protingesni ir priimtu įžvalgius sprendimus, temoka skirstyti "obshchiaga". Žinių stoka, nekaltos mergelės kompleksas vat ir viskas, pamylėjo Lietuva, o toji dar ne neatsitokėjo.
Problemos esmė žmonių mentalitete, išprusime.

Keli pavyzdžiai priešingos krypties: Suomija ir jos pėdomis sekanti Estija. Dar 70-80aisiais Suomiai buvo gan skurdi nacija, 80-aisiais išgyveno panašų pakilimą ir nusileidimą kaip mes šiandien Lietuvoje (neskaitant pasaulio situacijos), bet laiku susivokė, nusitaikė į technologijas ir tarp valstybių be ypatingų gamtinių išteklių yra viena turtingiausių pasaulyje.
Estai kažkodėl kol augo, su proficitiniu biudžetu sugebėjo sutaupyti pinigelio tiek, kad ne tik sau, bet ir kaimynei Latvijai padeda. O mes? Jau vien dėl šito veiksmo sakyčiau 10:0 gavom nuo Estu mūsų amžinoje "dvikovoje" dėl pabaltijo lyderio.

Mielas Nasa, nepyk, bet tikrai negaliu sutikti del Estijos, kadangi ten gyvenau apie 4 metus. Del obchiako mintis labai teisinga, bet ji mums tinka tik tiek, kad skandu "kapitalo" sostine - Talinas, ir padeda ne estai, o svedu/norgu/danu pensijiniai fondai, nieko bendro neturintys su Estija Beje, 1998 m. man estu taksistas ilgai aiskino, kad reikia pasitiketi savimi ir imti kreditus, siek tiek dabar juokinga
p.s. Beje, jei idomu Estijos aktualijos gali paziureti www.postimees.ee, yra ir rusiska versija

taip, estai taip pat turi problemu, kas ju neturi? bet:
1) siadien mes, atsiprasant, siknoje, o jie savo laiku sutaupe juodai dienai
2) Estai daro super piara pasaulyje, pirmi el.balsavimas, dabar pirmi el.balsavimas telefonu, pirmas cyber karas, pirmasis NATO cyber-defence centras

o Lietuva? 80% uzsienieciu isgirde Lithuania, kazkode persiklausia: Latvia? nu pyp, nesuprantu kodel, lengviau tariasi?

Ashamanui
Pernelyg suabsoliutinta.

Jokia sistema nenustatys ir neprivers visus būti laimingus. Ir niekada visi neturės po lygiai turto, valdžios ir galios, nes nuo pat prigimties visi žmonės skirtingi. Turtinę diferenciaciją galima mažinti, bet jos panaikinimas yra utopija. Žmogaus prigimtis tokia, kad norisi vis daugiau; esantys visuomenės apačioje kaltina viršūnes godumu ir išnaudojimu, tačiau patys patekę į viršų elgtųsi lygiai taip pat!


Vyriausybės turi pakankamai galių, tegu tik dirba nuoširdžiai ir rezultatai bus matomi. Bet per tarpusavio rietenas ir įtakos dalybas rimtam darbui ne visada lieka laiko ir noro. Toli ieškoti nereikia, buvo paminėta Estija: kol mūsų geroji valdžia biudžeto perteklių mėtė į kairę ir į dešinę, estai taupė. Ir dabar skirtumai akivaizdūs, nors estai, kiek skaičiau, paskolų yra paėmę daugiau už lietuvius.
Kalbant ne apie šalį, o apie atskirą individą, tai niekas nekliudo užuot pasiėmus paskolą būstui iki gyvos galvos, skolintis investavimui į save, siekti išsilavinimo, o paskui ir darbo tose stambiose ir baisiose korporacijose arba kurti kažką savo - tada atsiras ir galimybių neįklimpstant į skolas įsigyti būstą ne tik gyvenimui, bet ir atostogoms kur nors gerokai piečiau, atostogauti kituose žemynuose ir nesukti pernelyg galvos, kas ir ką valdo. Pančių per jėga niekas neuždeda, žmogus dažniausiai pats į juos pasiprašo. Juk pilna ariančių nuo algos iki algos ir vakarų šalyse, pilna neišgalinčių grąžinti paskolas tiek JAV, tiek Anglijoje.

Mielas Nasa, ten siek tiek paprasciau, kadangi yra viso labo 3 "estiski" miestai - Tallinnas 500K.(50 proc.estu), Tartu apie 100k., Parnu 80K ir visa kita vienkemiai (mosa) ir Pohja-eesti (Narva, Kohtla-Jarve, Tapa ir t.t.) , kuriuose apie 90 procentu "ruskauxije" su labai stipriomis autonominemis idejomis, kurios manau bus realizuotos panasiai kaip pseudo Osetijoje ir Abchazijoje, na neduok diev taip, kad artimiausiu laiku turetume isgirsti is pastarojo regiono naujienu (ten panasiai apie 150K Rusijos pilieciu), kurie negali dalyvauti ciber rinkimuose Beje, nelabai ka jie ten sutaupe, jei paimtum statistika (isik.vienam asm) minusas butu estu puseje

Tamsta demagogija matau jau lenkiate Donski. Savo valia renkuosi daryti tai ko nenori, bet jauciuosi laisvas.

teko skaityti ekonomikos zidiko ispazinti... superine knyga... kas norit galiu mestelt (rusiskai .doc failas) norintiems i e-mail'a, tik man tada i privata savo e-mail'a brukstelkit
rekomenduoju... tai knyga atskleidzianti visas povndenines jav korporaciju tiesas. be to ten yra rasoma apie G. Busho artimus rysius su bin Laden siema Saudo arbijoje.... manau isvadas jau pasidaret