jo aisku analize idomi, tik keletas pastabu. reikia atsizvelgi kad bandoma ipirsti auksa ir kad finansu ziema jie prognozuoja iki 2020. nors ju isvedziojimuose tiesos grudu yra. tik tai ka jie zada tai ilgokas nuosmukio laiko tarpas... be to reiktu atsizvelgti i tai, kad zmoniu sk. paskutiniu metu dideja daug greiciau nei ankstesniais periodais, ir technologine pazanga t.p. juda daug greciau. ir dar mazytis niuansas: jau yra kelios geros pamokos (krizes) tad turima patirtis leis ta ziemos perioda siek tiek sutrumpinti... siaip mano manymu atsilymo fin. rinkose reiktu laukti po metu pusantru-dvieju. tik klausimas koks bus bedras sios krizes scenarijus? ir kaip tai atrodys geopolitiniu poziuriu? kas finale sumokes uz FED darbelius ir prabangu amerikonu gyvenima i skola?
kiek galiu izvelgti (nors galiu ir klysti) scenarijus sekantis:
1. sukeliama krize (paleidziamos stakles(reikia gi eksportuoti savo infliacija, kad rinkejai labai neburbetu) + daugkartinis indeliu ispletimas per banku sistema, kai 1=10X+ NT burbulas+isvestiniai instrumentai). ta jau praejom
2. stakles dirba virsvalandzius, pinigai uz% keliauja i saugyklas. perimamai perspektyvus konkurentai (Bearn, GOldman) + perimama nacionaline pramone (tiklas ??? turbut rezgama kazkokiu nauju projektu paleidimas arba jau esanciu naujausiu technologiniu patentu realizavimas panaudojant nac. pramones baze). tas jau buvo irgi
3. labai intensyviai eksportuojama vidine infliacija i kitas salis. suintensyvejusi TVF veikla. paskolu doleriais kisimas i Rytu Europa. ta turim jau dabar... ir ta veikla intensyves. tik kiek ilgai ir kokias mastais???
4. ruosiamasi stumti visiems raga (naujos valiutos ivedimas, arba esamos devalvacija). plana tai jie turi tik koks jis???
5. kad rago stumimas praeitu su mazesniu skandalu drumsciamas vanduo. tam geriausiai tinka karas. (prielaidos- bandymas Kaukaze, busimi bandymai balkanuose (ziureti i Kosova), indijos ir pakiu kirsinimas (mumbajus) ir ??? ju bus tik klausimas kur ir kada? ir kuris isprovokuotas konfliktas pereis i kara. vanduo jau drumsciamas... klausimas koks galutinis recultatas ir kas glautinis taikinys? ar taikinys dzin (drumsciam visur kurtik galima), kur labiausiai pasiseks sudrumzt ten ir kariausim???
6. karas vietoveje X. pasauline kova su teroru ir agresija. sukis pasaulis uz taika. tai tik bus
7. jav tyliai tyliai skelbia apie nauja valiuta arba esamos devalvavima. tas irgi bus tik kada ir kokia busima valiuta??? (ameras?)
8. kad griztu pasitikejimas ir vel pradetu suktis pinigeliai. startuota pramone Y (kuriai ruosima dirva nac. gamintoju vietoje) kas per pramone? kam priklauso ateitis???
9. pinigeliai sukasi. ES fin. pajegumas nusodintas (kadangi rytu europai ipirsit milziniski TVF kreditai doleriais) . nauji burbulai pradeda savo starta... Atejo pavasaris. echhh kada gi???
tik cia kyla daugiau klausimu: kas bus glautinis amerikonu saskaitu moketojas? RU, kur pastoviai bandoma drumzti vandeni? ukraina? rytu europa? irakas-jau faktas... afganistanas- faktas... Indija??? kinija???? sirija???
IR kur bus sekantis karas??? ir kas per naujos technologijos??? kas per nauja valiuta??? ir kt. sumoje klausimu daugiau nei atsakymu...

p.s. ar tikrai auksas siuos keleta metu bus panaceja??? o gal ateitis priklausys tiems kas dabar investuoja i vandeni??? (juk verta susimastyti, kodel Bufetas krizes metu dar ir i ta sryti sugeba ikisti savo barbosiukus?)

tai kylam ar krentam? kaip elgtis trumpuoju laikotarpiu ???
prispausdins neprispausdins, mes spekuliantai turim juos pergudraut.

diskoveri ir as ziuriu, zinau kad jei atsilimas neprades leteti, po 25 metu kai kurie niujorko kvartalai atsidurs po vandeniu, o po 50 metu isnyks trecdalis pietu amerikos ir siaures afrikos (moksliskai irodyta). gal cia tie marazmai su tuo surista? kaip kitaip tai sustabdyti, jei ne nacionalizuoti ir pradeti gaminti sriuba varomus masiniukus.

Apie auksa rusiskai http://www.abird.ru/articles/gold
angliskai daug ivairiu nuomoniu kiekviena diena
http://www.marketoracle.co.uk/

Gold- How to Make Cycles Work in Your Favor
http://www.marketoracle.co.uk/Article7710.html

Gold and the Last Contango in Washington?
http://www.marketoracle.co.uk/Article7676.html

Gold Backwardation Resulting Gold Fever
http://www.marketoracle.co.uk/Article7722.html

Gaila, kad skirtingi hiperinfliacijos scenarijai nenumato visuotinio zmoniu vertybiu periskainojimo, nors manau, kad tai didesniu ar mazesniu mastu ivyks, bet tikrai ne tokiu, koks butu pastebetas kaip masinis reiskinys. Visuomene per daug inikusi i materializma o tai palanku tam scenarijui, kai viskas bus sutelkta "vienose rankose" nominalios vertes pagrindu taip nesugriaunant senosios-iprastosios sistemos.

http://globaleconomicanalysis.blogspot.com/2008/12/humpty-dumpty-on-inflation.html
Pagal pateikta lentele =defliacija.Kodel pinigai neina i" gatve"? Demura speja,"kad bus panaudoti dengti esamoms bedoms ateity ,kurias zino tik bankai"

Apie auksa rasantis uzsienio analitikai savo pasauleziura labai panasus i konspirologus ,rasancius siame forume (defliacija,o po to hiperifliacija yra ju "svajone"-praturtes,nes au neisvengiamai pabrangs) Aisku taip gali atsitikti,bet mano manymu tik tuo atveju jeigu prie smulkiu zuveliu svajoniu prisijungs vastybiu interesai(kinai ,rusai ,arabai),o jeigu atsitiktu priesingai( pvz. paskutinis gandas ,kad italai ismes i rinka 2000t=4metu europai skirtas limitas) t.y. didziuma valstybiu galutinai atsisakytu au kaip rezervo,tada svajotoju lauktu LABAI ,LABAI ilgas sedejimas LONGE.
P.S. Svajoti=rizikuoti=losti (is tiek kiek gali pralosti)

2007 sp.lt elioto bangu megejai nuspejo, kad krize tesis apie 2 metus. Taigi 2010 pamazu turetume islipti. Tik ziuriu skirtingose salyse skirtingu metu ateina...

noreciau i sia tema iterpti vaizda is kiek kitokio kampo- labai jau koncentruojames i "fantikus", ju judejima, Au(kuris deja irgi yra tik "geresnes prabos" fantikas- jo nevalgysi, pramoninis panaudojimas ribotas ir jis vertingas tik tiek, kiek sutartinai geidziamas(neprimena burbulo psichologijos?)

taigi pazvelgus toliau atgal buvo akmens, bronzos, zalvario, gelezies amziai, feodalizmas, vergove...kol izengeme i industrini amziu, kuriame ir gyvename.
Visos vakaru pasaulio sistemos stabilumo pagrindas- palaipsniui didejantis produktyvumas (BVP/zmogui augimas). gaminame efektyviau ir daugiau nei patys sunaudojame. Pusiausvyra galime palaikyti tik arba maziau gamindami(recesija, "siaubinga" ) arba dar daugiau vartodami(ka ir skatiname visomis priemonemis), pertekline produkcija (placiaja prasme:intelektualine, paslaugas ir t.t.) iskisdami i treciaji pasauli, dalinai i alkana vartojimo Rytu Europa ir visur kur galima. tai veike, taciau dabar:
1)vartojimas, paklausa krito ir kiek vyriausybes beistengtu- nereanimuos.
2)treciasis pasaulis noretu vakaru pertekliaus, bet neturi kuo uz tai moketi. O jo pazadai (t.y. valstybes skola TVF, Pasaulio bankui ar kitai vakaru kontroliuojamai organizacijai)nepatikimi. Mugabei juk nieks neduos i skola. Vakarai "tepdami" sviezius treciojo pasaulio vadukus gali klampinti skurdzias salis i dar didesnes skolas, bet palukanomis pagristoje sistemoje tai irgi turi ribas.

kokios butu iseitys, kad sistema laikytusi?
1)maziau gaminti, maziau dirbti t.y. arba dali zmoniu nuo ekonomines veiklos nukreipti pastangas i kulturine, socialine veikla (geriausiu atveju, blogiausiu atveju ta veikla gali virsti karine). arba visiems sutartinai sumazinti darbo laika tuo sumazinant prekiu ir paslaugu kieki.
2)daug kam teks maziau vartoti taip sistema leisis spirale iki stabilaus gamybos-vartojimo lygio.

japonai sia riba priejo jau seniai- dirba labai daug, labai efektyviai, produkcijos perteklius didziulis, bet kai pasauline paklausa krisdavo- ekonomika stagnuodavo. nes eiti nebera kur. neimanoma beribiai didinti produktyvumo, ekonomines veiklos, vartojimo. tai "dead end game", be to su aiskiomis ekologinemis pasekmemis.

paradoksas, bet prasminga ir stabili veikla yra kulturine, filosofine, menas,- tai, kas veliau lieka kaip zmonijos kultuinis paveldas. ne elektronines siuksles, bankiniai produktai ir t.t.
veliau pasirodo, kad Pikaso ar VanGogh'o (mokam juk milijonus), Beatles ar Pink Floyd, rasytojo ar poeto sukurtas "metinis BVP" savo kiekybine israiska daug didesnis nei bet kurio ju amzininko prekybininko.
Kolumbo ar Vasko de Gamos "research & development" irgi atrodo ispudingai.

gal kiek issipleciau, bet pagrindine mintis buvo, kad nuolatiniu BVP augimu, ekonomines veiklos ir vartojimo didinimu pagrista sistema lydima fantiku su palukanomis yra nestabili ir turi visus burbulo pozymius. gal ji laikys dar 10, 20 ar net visa 50 metu, bet ji tikrai baigtine.
o visuomene savo ekonomine veikla turetu uzsitikrinti "basic" pragyvenimo lygi, o kitas pastangas skirti gyvenimo kokybes gerinimui t.y. medicina, svietimas (US abu atrodo gana prastai), menas ir t.t. tai burbulo neispucianti veikla.
na o "basic" yra vanduo, maistas (beje labai nuvertintas lyginant su elektroniniais zaisliukais)

naturaliai prieiname prie "techninio" klausimo: kaip investuoti i "basic" resursus, kuriu ilgalaike paklausa tik dides (zmoniu daugeja), pasiula ribota ir "volatile"- zodziu potencialus kilimo pozymiai.
o cia aiskumas ir pasibaigia:

1)zeme- ribotas resursas, bet nuosavybes teises- tai trumpalaikio susitarimo reikalas, daugelyje saliu beje ir ribojama, sistemai keiciantis sios naudojimo teises lengvai kvescionuojamos ir naikinamos (su Lietuvos patirtimi tai suvokti nesunku)
2)comodities- bankiniai "comodity related" produktai vis delto labiau primena totalizatoriu nei realius resursus. velgi tai tiksusitarimas-pazadas, kuris lengvai kvescionojamas, naikinamas ir t.t.
3)mining companies- tokios imones dalis gal butu realiausias garantas, taciau turi minusu: labai kapitalui imlus verslas, milziniskos R&D sanaudos, valstybinis reguliavimas, zodziu- "pilka erdve".
4)Nekilnojamas turtas- nelikvidi, problemine sritis.
5)alternatyvi energetika- tapo perdaug madinga (potencialiai overpriced), r&d islaidos dideles, nera bendru standartu, valstybinis reguliavimas.
6)vanduo- tikrai "very basic", bet labai reguliuojama sritis, kurios ROI, ROA, P/E ir kiti parametrai gana prasti- brangiai mokame uz stabiluma.

paradoksas, bet cia ir vel visai neblogai atrodo menas, jei tik gali uztikrinti fizine jo apsauga ir islaikyma. Kiek kapitalui imli sritis, bet ilgalaikej perspektyvoje- visada pelninga.
vel prisimenu, kad Gitanas Nauseda kolekcionuoja ne fantikus, Au, o senovines knygas.

viena tik aisku- bet kokios rusies "fantikai" nera ilgalaikis "capital preservation" sprendimas. US T-bills net sakyciau "capital devastation" sprendimas beje W.Buffetas, pries koki pusmeti visai is ju pasitrauke- visa gyvenima turejo didziaja dali kaip stabilumo ir saugumo etalona, o dabar budamas US patriotas turi 0 dedes Semo pazadu. Akivaizdus indikatorius, lauksim kol banda nusiramins ir apsisuks.

trumpu laikotarpiu tikrai pritariu Ashaman-statyciau uz DM jei tik ji dar butu gyva

manau vienas is pagrindiniu aspektu - kur tie $5000 mlrd gali buti nusede.

Bankai turi valdyti valiutu rizika, todel pas juos neturi buti dideliu atviru poziciju (pavyzdziui Lietuvoje banku atvira pozicija negali viršyti 15% banko kapitalo).
Manau didelė dalis turėtų būti CB rezervuose. Na neliks fantikų CB, bet EUR tada pats taps pagrindine pasauline valiuta.

Vat Lietuvai tai bus problema, kaip išlaikyti lito kursą, kai liks be rezervų, nes kažkodėl rezervai laikomi USD, nors kursas surištas su EUR :/

Manau, kad rašau į temą. Kad giluminės priežastys sukėlusios šią depresiją yra moralinių vertybių nebuvimas. Jau VI a. buvo išmąstytos ir paskelbtos didžiosios nuodėmės:
Godumas,
Puikybė,
Apsirijimas,
Pavydas,
Kerštas,
Geismas,
Tingumas.
o p. Ashaman (labai jam ačiū) tik aprašė ekonominėmis sąvokomis jų pasireiškimą ir kuo visa tai baigsis. (Mano postelis ne apie kokią nors religiją ar jos nebuvimą)

sitas aukso gerbeju portreto ir ju likimo aprasymas nieko nesiskiria nuo fantiku gerbeju aprasymo...jie irgi svajoja apie praturtejima, prisipirkus vertybiniu fantiku dugne arba padidejus piniginiu fantiku vertei defliacijos atveju....ir lygiai taip pat rizikuoja....tik jeigu aukso gerbeju nesekmes atveju laukia ilgas sedejimas LONGE, tai fantiku gerbejui nesekmes atveju gali tiesiog nebelikti su kuo LONGE sedeti, nes jeigu fantikai bus verti 0, tai jokie LONGAI nebepades
As asmeniskai pradedu pastebeti vis daugiau Au pranasumu, nes ekonomikos smigimas igyja vis didesni pagreiti...dauguma statistiku buna blogesnes uz prognozes...o ziurint realiai tiesiog i skaicius, o ne i visokias nuomones, tai matosi , kad yra jauciamas fizinio Au deficitas...t.y paklausa yra didesne uz pasiula...vadinasi kaina turetu koreguotis aukstyn ypac jeigu darysim prielaida, kad kartelis neegzistuoja
http://gold.prime-tass.ru/bulletin/reviews/show.asp?id=12791
http://www.marketoracle.co.uk/Article7577.html

dar vienas momentas, kuri reiketu zinoti fantiku turetojams, tai, kad didziosios depresijos metu, kada vyko defliacija doleris buvo padengtas auksu...t.y. laikydamas doleri rankoje, laikei tam tikra kieki aukso...taigi svarbus momentas yra tai, kad fantiko ir pinigo, padengto auksu verte defliacijos atveju skiriasi..

Every major currency left the gold standard during the Great Depression. Great Britain was the first to do so. Facing speculative attacks on the pound and depleting gold reserves, in September 1931 the Bank of England ceased exchanging pound notes for gold and the pound was floated on foreign exchange markets.
(t.y. devalvavo svara)
Great Britain, Japan, and the Scandinavian countries left the gold standard in 1931. Other countries, such as Italy and the United States, remained on the gold standard into 1932 or 1933, while a few countries in the so-called "gold bloc", led by France and including Poland, Belgium and Switzerland, stayed on the standard until 1935-1936.
According to later analysis, the earliness with which a country left the gold standard reliably predicted its economic recovery. For example, Great Britain and Scandinavia, which left the gold standard in 1931, recovered much earlier than France and Belgium, which remained on gold much longer. The connection between leaving the gold standard as a strong predictor of that country's severity of its depression and the length of time of its recovery has been shown to be consistent for dozens of countries, including developing countries. This partly explains why the experience and length of the depression differed between national economies.

taigi istorine patirtis rodo, kad tos valstybes, kurios anksciau uz kitas devalvavo savo valiutas, anksciau ir atsigavo ekonomiskai...taigi visai realu, kad padeciai blogejant bus stengiamasi devalvuoti valiutas, kad greiciau atsigauti ekonomiskai...tai nebutinai turi vykti hiperinfliaciju atveju...todel ir fantiku laikymas nera toks jau visiskai nerizikingas reikalas

Pabandysiu skaiciais pailiustruoti, tai ka aprasiau ankstesneje zinuteje...
jeigu asmuo pries 52 savaites vietoj grynuju butu pasirinkes auksa, tai priklausomai nuo valiutos siandien rezultatai butu tokie
US$ ----- 4,08%
Euro €---12,32%
Livre £--40,35%
Yen ¥-----16,21%
CA $-----27,98%
AU $-----27,98%
SW F-----6,25%
todel rasydami apie auksa Kanados, Australijos ir Anglijos "market'u orakulai" ne tusciai svajoja apie praturtejima, bet jau realiai yra visai neblogam pliuse, nes ju valiutos gerokai devalvavosi dolerio atzvilgiu, o auksas savo verte islaike...ir priesingai - sustiprejusios jenos gerbejams labiau apsimoka laikyti grynuosius nei Au
todel pries investuojant i auksa reikia galvoti ne tik apie Au busima kaina, bet ir apie valiutos devalvavimo, revalvavimo tendencijas
p.s. o Anglija kaip ir DD1 metu pirma devalvavo savo svara, taip ir DD2 metu pirmauja
p.s.s. pabandykit isivaizduoti kas islose DD1 laikais atskirose salyse devalvaciju metu (DD1 atveju- atsisakymo nuo aukso standarto, kuris salygojo valiutos nuvertejima)...fantiku ar aukso gerbejai...o tuo metu vyravo pasauline defliacija...JAV uncija Au kainavo 20.67$, po dolerio devalvacijos 1933m.- 34.50$
p.s.s.s. tai nera siulymas pirkti Au, tai tiesiog bandymas pazvelgti i situacija kitu kampu

Prasideda jau trecia diena, kai niekas cia su manim nekalba todel man belieka testi savo monologus toliau2 ankstesnes zinutes labai gerai papildo straipsnelis is 'market'o orakulu'
http://www.marketoracle.co.uk/Article7778.html
China to Print Money, Devalue Currency to Combat Deep Slowdown
....There are mounting signs that China's economic slowdown is sharper and deeper than expected. Exports fell in November for the first time in seven years and the industry minister warned Friday that worse was to come.
China will increase its money supply by 17 percent next year, the Cabinet said in a statement on its Web site. It said that would be 3 to 4 percentage points above the total growth of economic output and consumer prices.
A global game of Beggar Thy Neighbor in now in progress.
Beggar Thy Neighbor: An international trade policy of competitive devaluations and increased protective barriers that one country institutes to gain at the expense of its trading partners.
The US does not want a strong dollar, China does not want a strong Renmimbi, and Japan does not want a strong Yen....
....Then again, the US seems hell bent on destroying the dollar to boost exports and/or to get consumers spending again, and Japan has threatened to get in on the act by selling Yen and buying dollars. Brown is certainly hellbent on destroying the British Pound. With everyone in on the act, or threatening to get there, the dollar is far more likely to enter a trading range than to crash....
....Beggar Thy Neighbor tactics are a hallmark of deflationary times....

Japonija ir Kinija kovoja pries savo valiutos stiprejima, o musu valdzios neismaneliai kaip oziai uzsispyre teigai, kad lito devalvacijai priezasciu nera... Butent, kad yra nes greitu laiku nebegaminsim ir nebevartosim nieko lietuvisko nes LT prekes del auksto euro kurso liks nebekonkurencingos pasaulyje.

mastytojau1 o as ieskau Ag isigyti ir pakolkas paieskos bevaises...jis dabar atpigo - 1 uncija apie 10 doleriu...o realiai fizini sidabra 1 uncijos monetu pavidalu latvijoj siulo po 40 doleriu
http://www.kcentrs.lv/public/29749.html?limenis=29814
taigi cia Lietuvoj mes dar toli nuo civilizacijos nes civilizacijoj tos monetos rinkos kaina apie 17 doleriu

o kada valdzia tiesiai sviesiai pasako, kad devalvacija bus?....siaip as visada linkusi skaiciukus patyrineti...o jie sako visai ka kita....kad artimiausias 2savaites jos nebus, tai galima garantuoti, bet toliau viskas Latvijoj labiau panasu i devalvacija...nes bankai i ta pranesima sureagavo dar padidindami RIGIBOR
http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222&lang=lt&orient=horz
http://www.seb.lv/lv/private/services/currency/rates/rigibor/

Kalbos apie devalvaciją ir dirbtinį valiutų piginimą contrepartner atžvilgiu neatspindi egzistuojančios valiutinės sistemos ydingumo.
Po Bretoon-Wood suspendavimo 1971 pasaulyje defacto įsitvirtino valiutinio kaupimo sistema, kur didžioji dalis atsargu turi būti denominuota ne realiais turtais (auksas), o USD (mažiau EUR, ir dar mažiau JPY).
T.y. defacto Lietuvai, Rusijai, kitoms postsovietinio bloko šalims, Kinijai ir kitoms Azijos valstybėms, Vakarų siūlimu, yra įdiegta valiutinio kaupimo sistema.
Tai reiškia kad visi Litai, Rubliai, Remninbi ir t.t. yra emituojami nustatytu kursu kaip tų šalių CB atsakas į į jų šalį patenkančią valiutą.
Šalys kurios neturi resursų parduodamų už valiutą yra labiau priklausomi nuo valiutinių įplaukų, nei šalys eksportuojančios resursus.
Kad būtų paprasčiau suprasti - visi Lt apyvartoje atsiranda kaip mūsų CB atsakas į valiutines įplaukas į šalį. Ko daugiau valiutos ateina - tuo daugiau litų spausdina CB ir už juos superka valiutą. Yra tikimasi kad valiutos įplaukų pavydalu ateinančios investicijos stimuliuos ekonomikos augimą ir valstybė galės uždirbti per didėjančius mokesčius ir taip padidinti savo turtą (proficitinio biudžeto atveju).
Realybėje - proficitinis biudžetas vartojimo paremtoje ekonomikoje yra neįmanomas.
Išvada tik viena - kuo daugiau į šalį ateina valiutos - tuo labiau ji tampa priklausoma nuo užsienio kreditorių ir tolimesnio augimo plėtra yra įmanoma tik pastoviai didėjant valiutos įplaukoms.
Ar įmanoma visą laiką ir visoms šalims (ne USD, EUR emitentems) gauti eksponentiškai didėjančias valiutines įplaukas? Ne. Augimas tęsis tol, kol per multiplikatorių didės kredito(skolos) augimas.
2008-ais jis sustojo dėl problemų šalyse-emisarėse. Game over.
Rezultate - visos šalys, kurios state savo gerbuvį ir ateities vizijas ant valiutinio kaupimo pagrindo yra pasmerktos. Šansą sumažinti kredito traukimosi pasekmes turi tik valstybės su proficitiniais prekybos balansais (t.y. žaliavinės ir kt. eksporterės). Šalys-vartotuojos yra pasmerktos sekti šeimininkų pedomis.
Devalvuoja JAV - devalvuos ir visi sukaupė USD savo rezervuose (jei iki devalvacijos tie rezervai dar liks).
Toks finansinis modelis naudingas tik šalims-emitentems - nes defacto visos kitos šalys, norom-nenorom tampa (didžiaja dalimi) JAV kolonijomis ir sumoka JAV kolonialinius mokesčius. Tačiau ši sistema gali egzistuoti tik pastoviai plesdamasi. Kai eksponentinio augimo pikas yra pasiektas - prasidėda toks pats, eksponentinis kritimas ir esamos finansinės sistemos žlugimas.
Esame dar tik pradinėse defliacijos stadijose (viso labo metai laiko). Kuo toliau, tuo labiau progresuojant defliacijai pamatisime JAV obligacijų burbulo sprogimą ir dviženkles palūkanas už JAV iždo vekselius - tai bus panašu į GKO obligacijų piramidę 1997-8 Rusijoje, ir tuomet atsivers kelias pilnai skolų monetizacijai ir hiperinfliacijai, nes ir už dideles palūkanas niekas jau nebenorės skolinti.

o nuo sitos vietos prasome detaliau:



kodel?



jei nieko negamini, tik statai NT, tai belieka skolintis, arba eksportuoti NT germetyje (antonimas sunkmeciui) isvystytas statybines technologijas (hahaha), sutinku.



Sakykime, ant valiutos skolinimosi.




T.y. kas kazka reikalingo gamina. Sutinkame.



Kaip konkreciai?



Detaliau, plyz.
Prasau suprasti teisingai: nesakau nei ne, nei taip, tiesiog pliki teiginiai be jokio, net maziausio ir naiviausio matmodelio, neitikina. Jei jau naudojame zodzius eksponentinis, tai reikia modeliuka pateikti.

Ashanau,gal gali komentara del USD ir EUR.Kazko susipainiojau po nuolatinio USD kritimo.

Ashaman, gal galetum placiau paaiskinti ta momenta apie perejima JAV T-billu nuo beveik neigiamo pelningumo esancio siuo metu iki dvizenkliu palukanu?...nes situose reikaluose man tamsus miskas... kiek atsimenu, tai avantiuristas raso, kad tuo momentu doleris revalvuosis....vadinasi euras silpnes...Siaip man asmeniskai avantiuristo mintys labai idomios, nors paskutiniu metu ju pateikimo budas darosi irgi gana idomus bet jo patarimai yra skiriami Rusijai ir rusams, ir netgi ne spekuliantams, o tiems kurie "kuria Rusija" kaip stipria ekonomiskai sali (ivairiu saliu patirtis rodo, kad kuriant tevynes gerove, daznai tenka paaukoti dali asmenines geroves...gal tai ir slypi po avantiuristo vardu)...todel siulymai laikyti rublius manau nera tinkami lietuves, spekuliantes ir dar galvojancios daugiau apie save, nei apie savo salies gerove atveju...taigi pritaikant avantiuristo mintis Lietuvai...kur jis teigia, kad doleris stipres, gauname, kad euras devalvuosis ir stabiliausia ir maziausiai rizikinga laikyti Au, nes doleriu piramidej dalyvauti nesinori...nebent galeciau sudalyvauti paciose pradinese piramides stadijose...
Galvojant apie Au, tai jam iprasti desniai negalioja...rasiau apie jo dabartine pasiula, neatitinkancia paklausos....t.y, kad dabar paklausa didesne nei pasiula ir kaina turetu koreguotis aukstyn, bet realiai Au kainos kilimas aukstyn greiciausiai sukeltu atvirkstinius ekonominems tiesoms procesus - Au paklausa dar labiau padidetu (normaliai - kainai kylant paklausa mazeja)...todel greiciausia bus siekiama popierine Au kaina islaikyti ta pacia arba ja mazinti, bet velgi, ji greiciausia mazes, stiprejancio dolerio, ir tuo paciu silpnejancio euro aplinkoj taigi investavimas i auksa euro atzvilgiu man atrodo visai patrauklus ir stabilus reikalas...taigi jeigu darysim prielaida, kad viskas vyks pagal avantiurista...tai tam tikra laika apsimoka laikyti dolerius ir veliau apkeisti i Au...arba laikyti Au, kaip alternatyva eurui