O kas tau yra tikra? Ar tai ką matom, ar tai ko nematom (pvz., kad žmogus yra energija)?
Tai ką dabar matai priklauso nuo to kuom tiki, t.y. nuo tavo įsitikinimų ir nesibaigiančių minčių tavyje, kurios ir palaiko ir kuria tą tikrovę. Pabandyk bent kada sustabdyt tą nesibaigiančią minčių tėkmę truputį ilgesniam laikotarpiui(valandai ,dienai ar visam laiku)pamatysi kaip sunku bus tai padaryt išpradžių, bet paskui bus lengviau ir lengviau.
O prieisim prie teisingų išvadų tada, kai nustosim mąstyti nes tada vaizdinys bus toks, kokį pats Kūrėjas įsivaizduoja. Aišku tai tik dar viena pasaka, kuria gali tikėt arba ne, bet man ta pasaka atrodo realesnė, todėl kad daug ko nesuvokiam, o tai reiškia, kad mūms kažko trūksta. Musų suvokimas turi nuolat plėstis.

To vejas

Jei jau kalbeti apie matymo ir tikrumo, to ka matome, sarysi tai isvis egzotine tema. Panagrinejus si dalyka preciziskiau paaiskeja, kad mes niekados nematome realaus dabartinio vaizdo. T.y mes visa laika gyvename ziuredami i praeiti. Kaip tai vyksta? Kaip zinia mes matome viska nuo ko atsispindi sviesa, o atsispindejusi nuo aplinkiniu daiktu ta sviesa patenka i musu akies tinklaine. Tinklaineje sviesai jautrios lasteles pasiuncia bioelektrini signala, kuris nervais keliauja i smegenu dali, kuri tuos elektrinius signalus apdoroja ir pavercia vaizdu. Tai trunka tam tikra laika o to pasekoje vaizdas susidares musu smegenyse atsilieka nuo realaus vaizdo tikroveje. Aisku tas atsilikimas labai nedidelis (neveltui paminejau zodi - preciziskiau) bet visdelto faktiskai tai praeities vaizdas. Ka jau kalbeti apie dangaus vaizda nakti - tai mazu maziausia 2 metu senumo vaizdas (butent tiek apytiksliai keliauja sviesa atsispindejusi nuo artimiausios zvaigzdes)

Na, sakyti kad "tai ka matai priklauso nuo to kuom tiki" kiek tiesmukiska, nes jei as nieko nematau ir einu tamsoje (matau juoda vaizda), bet tikiu, kad ten nieko nera o po kiek laiko trinkteliu galva i siena, tai tikejimas tos sienos nepanaikina. Bet suprantu apie ka tu kalbi. Man rodos tai labiau susije su matomu dalyku interpretavimu - kai vienas mato apytuste, kitas apypilne stikline su vandeniu.

Nustoti mastyti, idant pamatyti tikra vaizda, nelinkeciau niekam. Mastymas - tai didele kurejo dovana. Tikrasis vaizdas matomas greiciau tada, kai susilaikoma nuo bet kokiu vertinimu ir nebandoma tam, ka matome, primesti isankstiniu nuostatu ar "prisitaupytu" vertinimu is praeities. Ir nevadinciau to pasaka. Pasakos - dazniausia pagrazintos (ar atvirksciai) istorijos t.y. jau su "prieskoniais".

Siaip tikrai idomi ir plati tema.

Lorpak

sakai nera skirtumo, nors pati ta skirtuma puikiai aprasei. Skirtumo gali nebuti nepakankamai samoningiems. Jiems viskas nesvarbu iki tol, kol tas reikalas ju asmeniskai nepradeda "kabinti". Man rodos, musu diskusija pasamoningai skiriama ne mums o tiems - kas skirtumo nemato (kolkas).
Del meiles tu teisi tiek, kiek teisinga meile priskirti universaliam jausmui, o tai yra - visiskai!

del pomirtinio: man asmeniskai tu budu, idant isitikinciau gyvenimo po gyvenimo ekzistavimu, kolkas nereikia (turiu viena drauga, kuris tuos budus isbande). Ir be tu budu nekarta esu pajutes, kad kazkas lyg gyventu viduje, arba atvirksciai - kad gyvenu kazkokame kune ir ji valdau savo mintimis lyg robota. Na del to, kad reikia zinoti kodel to reikia, pries tai darant tai pasigincyciau, nes mes prie tokiu ziniu ir neprieitumem, jei to nebutumem sau numate anksciau arba musu vedlys to mums neleistu.

Na tavo kelione dar tolima. Cia Urantijoje mes dar tolokai nuo saltinio, bet prisimink, kad svarbus pats kelias o ne tikslas, kitaip nebutu prasmes rastis paciai kelionei.

Lorpak,

"kai samone issipletusi beprasmio nieko nebelieka" - grazu. Paprasta ir grazu, neturiu nieko pridurti.

Lorpak

akivaizdus noras isprovokuoti diskusija?

Krikscionybe, stabmeldziai, islamas - tai paprasciausios zmoniu valdymo sistemos, prisidengusios dieviska skraiste. Beda ta, kad daugelis zmoniu dvasingi ir tiki i kazka, bet ar tai del laiko stokos, patiriamo spaudimo is salies ar tiesiog nenoro, nepakankamai isigilina i reikalo esme. Daug yra tokiu, kurie vadina save krikscioniais, bet ne viska patys supranta, kas isdestyta "sventuosiose rastuose". Savo neisprusima ir nepasitikejima savimi jie paslepia tarp minios "bendraminciu" nes taip lengviau, o mazumoms belieka tuo pasinaudoti.
Na kodel zmones (beveik visi) zino, kad baznycia nemoka mokesciu o patys juos sutinka moketi tiek valdziai tiek tai paciai baznyciai? Kodel tuos surinktus mokescius valdzia tiesiog perdalina ir paskirsto, bet skolinasi vis nauju pinigu tu paciu zmoniu saskaita?
Tas bukas mulkinimas man jau pradeda igrysti. Uztenka pasiziureti kaip Putinas su Medvedevu buciuoja mirusi patriarcho lavoneli, taip rodydami savo "pamalduma" o kita ranka pardavineja ginklus visam pasauliui.

Zinai, lorpak, si diskusija varo i nevilti. Mano draugai pamate filma "Zeitgeist" vis tiek nenorejo to, kas rodoma nors apsvarstyti.

Tikėjimas yra mintis, kurią padarai realybe.
Ir niekas nėra tikra, tol, kol tu nepadarai to tikra.

Kalbant apie laiką, kad matome viską buvusiuoju laiku. Girdėjau apie tyrimą atlikta su žmogaus nervine sistema, kai prie smegenų ir kokio tai nervo, tarkim piršto buvo prijungti jutikliai, matuojantys, kada sudirginus pirštą smegenyse atitinkamame taške atsiras impulsas. Praktiškai turėtu būti su atsilikimu, bet pasirodė, kad sudirginus pirštą smegenys sureagavo iš karto, o sudirginus smegenyse vietą, kur yra piršto nervas, signalas nuėjo su atsilikimu. Jie padarė išvadą, kad mūsų smegenys funkcionuoja prieš laiką.

Vienu ar kitu atveju nėra tokio dalyko kaip realybė (nuo žvaigždžių, kurių realiai jau nebėra iki kasdieninių realybių, kurios vėliau paaiškėja netikros). Aš jau nebevadinu savęs realistu, kaip ankščiau, likau tik optimistas

To Lorpak

Ir teisingai - bijok! Nors rasei kad myli (aisku juokauju)

Na taip, galima sakyti kad tai mano seselis, bet nesutikciau, kad pasijunges prie kolektyvines samones, kuri nepakanti kitokiai nuomonei. As atviras visoms nuomonems ir siaip atviras ir atvirai reiskiu mintis tiek apie dieva "apsimeteli" tiek apie autentiska kureja. O ant religiju as jau senai trypcioju "polkute" ir ne del to kad siekiu paminti ju aukstas morales normas ar dvasinguma, bet uz ju besislepiancius zemus virpesius - propaguojama meile dievui, kazkodel grysta baime jam paciam.

Zinai, man idomus du klausimai: 1. ko tu niekaip nesupratai tame 4-5 kartus skaitytame poste? (cia be sarkazmo) 2.ka tu ten parasei ir istrynei (klausiu todel, kad pirmine mintis visada buna teisingiausia)

Jei visdelto noresi kada snektelti, tai vistiek neapseisim be tave taip isgasdinusiu dalyku siokios tokios analizes

Kai saule sviecia skaisciausiai - musu seseliai atrodo juodziausi!

P.S. aciu uz sveikinimus, megstu sventes tik sventom ju nevadinciau

To gambis

siame iliuziju pasaulyje svarbiausias atramos taskas esi tu pats. O nepamesti to atramos tasko (t.y. saves) tau gali padeti tiesa ir meile. Beje tiek meluoti reiketu vengti visu pirma sau paciam, tiek ir myleti reiketu stengtis visu pirma save. Kitus gerbi tiek kiek tos pagarbos jauti paciam sau.

Va su šia fraze tai sutinku vienareikšmiškai.

O visur kitur - sausa knyginė teorija,net kyla įtarimas,jog tai copy-paste,jokio sąryšio ne tik su tavo realiu gyvenimu,bet išvis su realiu gyvenimu.
Kiekviena tiesa atskiram žmogui tampa tiesa,kai jis pats susiduria su tuo reiškiniu.Bet jei jis susidūrė,jis tą moksliškai išreikštą frazę sugeba interpretuoti paprasčiau,suvesdamas ją su gyvenimiškais pavyzdžiais.Nes kitaip jis nepajėgus jos suprasti.O supratęs tą mokslišką išsireiškimą,perteikti jį kitiems gyvenimiška forma,t.y mokslinis išsireiškimas ir šalia tavo šio išsireiškimo interpretacija.Tik tada tai tegali pasiekti tavo klausytoją.
Tiek viskas sausa,kad net nekyla noras diskutuoti.O apie ką gi diskutuoti?Rašei,jog aš nepajėgi tavęs su Fox suvokti,mano sąmoningumo lygis dar per mažas...jūsų virpesių nepajėgiu pagauti... Pagaunu aš visus tuos virpesius...

.................................................................................................
Na,o jei trumpai padiskutuoti,tai



Čia yra gana daug protingai ir įdomiai rašančių vyrų.Iš kur ta meilė atsirado būtent Fox?
Ar čia erdviniu būdu atskrido virpesiai?



Nežinau,bet aš Fox vietoje nelabai jaukiai pasijausčiau...



Perskaičiau...

To Agata

as jauciuosi puikai, o del meiles tai cia as pajuokavau. Matai Lorpak minejo, kad ji myli savo seseli, tamsiaja savo puse, kaip ir as savaja. Bet Lorpak vengia bendrauti su seseline samone ar komentuoti tokios samones mintis, nors pati pripazysta, kat tai kelias augimo link. O del meiles tai tu veltui susikoncentruoji i lyti, ne apie meile tarp skirtingu lyciu cia kalbama, o apie meile sau - o tuo paciu visiems, kas veda prie to pacio, bet is kito galo - myleti visus, reiskia myleti save.

To Lorpak

nesutikti su Agata sunkoka - tai mintys is knygos arba tai tavo mintys tinkancios knyginiam veikalui. Bet ne tame aisku esme. Mes visi cia vaiksciojantys ar tai knygu ar tai asmenybiu atspindziai su savais prieskoniais. Negaliu nepanagrinejes praleisti tavo posto:

"Mąstymas yra prikaustytas prie to, kas žinoma." - ar tikrai? Mastymas - tai drugelis, kuris maitinasi nektaru, bet jis laisvas pasirinkti kokio ziedo nektaru maitintis. Drugelis neprikaustytas prie ziedo (ziniu), o pavarges nuo klajoniu pailsi naudodamas zieda, kaip atrama bei maista, kad pailsejes galetu skristi toliau i nezinomybe. Butent mastymas vercia pakilti ir skristi o tikejimas sustiprina pasiryzima keliauti ten, kur ziedu nesimato.

"Mastymas ir tikelimas yra visiskai priesingi" - sakyciau atvirksciai jie tiesiog negali buti priesingi. Tai vienakrypciai veiksmai lyg katalizatorius vienas kitam.

.... Na toliau tu cituoji (arba rasai) sakinius, visiskai priestaraujancius pirmiesiems ir pritariancius maniesiems pastebejimams (jei tai knyga, tai tikrai suabejociau jos autoriaus "patikimumu")

Ir pabaigai "Vos mąstymas arba tikėjimas sužlunga, įsigali sumaištis ir chaosas-tai dažnai yra žingsnis augimo link." Tas sakinys yra mano posto (kurio tu nepanorai komentuoti) vedamoji mintis. Tikrasis tikejimas, paremtas absoliucia meile zlugti negali, o zlunga primestos tikejimu sistemos paremtos iskreiptu mastymu.

To Agata

pagauni tu tuos virpesius..visi pagauna.. tik kiti neigia ju ekzistavima patiems sau, o kiti dar ir kitiems..

To Lorpak

aciu uz nuosirduma atsakant.

hmmmm...... bet tai vis zmones..tik zmones... bet ju tiesos pasirodo visgi gali buti nekvescionuojamos...

na man kiek nesmagu, kad taip suregavai... bet taip jau buvo musu aptarta ... tai mano signalas tau - laikas dairytis kito ziedelio

lorpak,
tu nepyk ant manęs.Niekada mano tikslas gyvenime nebuvo konfliktuoti.Bet manau,kad tau ir pačiai neįdomu,kai niekas nereaguoja ir nediskutuoja apie tavo sausas knygines citatas,nes kiekvienas ir pats tokių namuose turi,kiek jam to reikia.
Bet turiu klausimą.Žmonės.O tu apie ką rašai - ne apie žmones?Gal aš kažko nesuprantu,gal tu kažkokią dievybę esi pajautusi?Aš esu tik žmogus,ir noriu likti tik žmogumi (bent jau šioj Žemėj),gyvenu tarp žmonių,todėl mane domina tik žmonių mąstymas,suvokimai,skirtingų žmonių gal skirtingas pasaulio suvokimas ir pan.



Na sunku kažką suprasti iš šio sakinio.Gal tu esi patyrusi klinikinę mirtį? Tada jau kita kalba būtų,net labai įdomu,jei tuo pasidalintum su kitais.

Man patinka paskaitinėti įvairių žmonių mintis iš labai skirtingų laikotarpių,pradedant pačiomis seniausiomis išlikusiomis rašytinėmis mintimis.Bet žmonių. O kas tame įdomiausia,kad filosofinis žmogaus smegenų mąstymas iš principo nekinta.Tai mane labai nustebino.Skirtingi žodžiai,skirtingi išsireiškimai,kadangi skirtingais laikmečiais juos supo skirtinga aplinka,buvo naudojami skirtingi išsireiškimai panašiems reiškiniams apibūdinti,tačiau geriau įsigilinus - esminė mintis lieka ta pati.Ką tas reiškia? Keičiasi aplinka,bet smegenų veiklos principai išlieka tie patys.Suprantama,aš čia rašau apie iškiliausius žmonijos protus.Nes tik jų mintys ir tėra išlikusios.
O kad palyginti skirtingų žmonių smegenų veiklą tuo pačiu laiko periodu - kad ji skirtinga - matome šios dienos kasdienybėje.

To lorpak

savo tiesas, grystas ziniomis as nesiojuosi kiseneje... jos tam ir skirtos - ideti, laikyti, isimti, ideti.... kol tiesos kiseneje, jos salia manes, jos mano, bet jos - tai ne as... kai surandu zinias artimesnes sau, senasias isbarstau pavejui o naujasias ibruku kisenen.. bet jos - tai ne as.. man nereikia ziniu, nes as viska jau zinau... tai tik skirtingi akmeneliai pasitaikantys mano kelyje, zenklai, rodantys man mano judejima savo keliu atgal i save..

ir ne karto nepastebejai kaip naujosios zinios keicia senasias?

"Nėi viena žinia tavę nepasiekia be priežasties. Tik klausimas ar tu tai žiniai pasiruošęs?" 10 balu

Ex.. lorpak

"kad naujos priestarautu senosioms - ne" bet katik pripazinai, kad "...taip yra ir prieštaraujančių viens kitam teiginių"

nematau priezasciu taip tau blaskytis, bet tu tai darai (gal to ir nesuvokdama) Sakau tai tik del to, kad jei jau kalbeti viesai, tai minties nuoseklumas sveikintinas ir skatina diskusija, o atvirkscias veiksmas vercia pagalvoti ar tinkamai leidziame savo laika

Lorpak

aciu, kad visgi ryzaisi perzengti savo baime ir padiskutuoti (speju) tavo "tabu" tema

1. sunku suprasti... ne del to, kad nesuprantamai parasei, o del to, kad vienam sakiny sugebi sutalpinti du priestaraujancius vienas kitam dalykus su tokiu tikrumu "balse" - "tačiau galiu smerkti žmones. Ar tai reiškia , kad dėl to aš smerkiu bažnyčią? Ne, vienareikšmiškai" Kas yra baznycia? Gal tai koks reiskinys kabantis kazkur ir is kazkur atsirades? Juk baznycia - ir yra zmones, religija - ir yra zmones. Ar tavo mokytojas moko smerkti zmones, bet ne ju sugalvotas idejas (ir koks skirtumas kiek laiko tos idejos gyvuoja 1000...2000 m? ar tai rodiklis, kuris ka nors gali reiksti? laikas toks realiatyvus matas)

2.Cituoji knyga zmogaus, kuris tau autoritetas, bet pripazysti ta fakta, kad gali smerkti zmones. Dabar gryzk kiek anksciau ir prisimink laika, kai tu jo nepazinojei ir jis dar nebuvo tapes tavo autoritetu (uz kuri net gyvybe atiduotum [apie tai dar veliau pakalbesiu]) Padarei tai?.... Gerai. Dabar pabandyk nueiti kiek i ateiti ir, turint omenyje praeities patirti, pasvarstyk - ar nera net menkiausios galimybes, kad jis praras ta "autoriteto" statusa? Tuo labiau, kad pati randi pas ji viena kitai priestaraujanciu minciu (tas pats kas rukyti, bet nekreipti demesio kad kosti - ai cia ne nuo to, cia nesvarbu)

Matau tavo "vertinimo masina" dirba visu pajegumu:
"jis yra kuklesnis už patį mažiausią vaiką... O tavo visų visutėlaičių gyvenimų patirtis yra palyginus su juo yra kaip uodo ir dramblio...."nes viską jau žinau...." Jei tu jo paklaustum ar jis zino viska, jis tau atsakytu ta pati - kad zino viska! Jei jau, kaip sakai, yra toks patyres, tai jis tau paaskins kodel taip yra. O sakau tai butent taip todel, kad mes esame autentisko saltinio dalis, mes jau zinome viska nes esame kurejo dalis, o cia - zemeje nesame tam, kad suzinoti - o tam, kad prisiminti. Jei jis paaiskintu kitaip, tai palikciau ji su savo tiesomis taip, kaip ir radau.

Dabar del gyvenimo atidavimo: jis toks kuklutis, bet nori kad atiduotum uz ji gyvybe? Aisku nenori ir niekada to neprasytu. Cia tik tavo isreiksta valia, kuri neturi jokios vertes kaip po tokia. Paaiskinu savo minti. Jei kam nors reikia kieno nors mirties - duok ja jam, nes jis zudo save. Kai bandai neduoti to, ko jam reikia, tai pasidaro "siekiamybe" ir tik skatina tokius veiksmus kartotis. Kam branginti gyvenima jei zinai, kad mirtis - tai tik tobulejimo etapas?

lorpak....
reinkarnacijos teorija gana įdomi,man gal net įtikinamesnė,nei tai,jog visi ten danguje ant debesėlių sėdėsime ir sutilpsime,bet tokios mintys,esant dar gyvai šioje Žemėje...



Kaip tu gali tai tiksliai žinoti?Jei žinai,paaiškink.

Kiekvienas žmogus brangina savo gyvenimą.Jei mąstytų taip,kaip tu,tai visi nusižudytų....Perdaug jau paprastas būdas tobulėjimui...

Mano senelė šventai tikėjo pomirtiniu gyvenimu.Tuo klasikiniu - pagal jos laikmečio skiepytas religines dogmas.Kitokių nebuvo.Aš kartais pagalvoju,koks tai privalumas buvo jai.O mes?Teorijų-teorijėlių...tik rinkis,kuria tikėti...

Kam branginti gyvenimą?Šiandien antroje dienos pusėje sužinojau apie ne tai artimo,bet žmogaus,su kuriuo daugelį metų teko gana daug bendrauti,poilsiauti...žūtį.Mane tai taip sukrėtė,kad net pakeičiau šio vakaro planus.Bet man net mintis nekilo,jog tai sėkmė jam - perėjo į naują tobulėjimo etapą.Prieš akis žybsinčios,trykštančios energija ir optimizmu akys,šypsena veide...toks visada buvo jo įvaizdis.
Ir kaip tik tokiu momentu tavo žodžiai- kam branginti gyvenimą....Tai netgi ne mano gyvenimas,bet tai priminė apie žmogaus gyvybės trapumą...

lorpak,
papildau savo postą po kiek laiko.
Aš tokiais atvejais ne į mistiką puolu,o bandau mintis nuvyti konkrečiu kažkokiu darbu.Tikrai šį vakarą būčiau ne darbiniais reikalais užsiėmusi.Bet linksmintis netraukia...Būt galima priimti tavo propaguojamą teoriją - kokia prasmė dirbti,nes visvien galas tas pats...tik lauk perėjimo į aukštesnį tobulėjimo etapą...

Ar tu visame tame neįžvelgi teorijos ir praktikos begalinį atitrūkimą?

Va...,ar visi vienodai suprantame geriečius ir blogiečius?



Čia ir yra neurolingvistinis programavimas Ryškiai parodomas gerietis ir ryškiai parodomas blogietis.Nė į vieną iš jų nesigilinama giliau.Yra tik geras ir blogas.Kokiu mokslu ar formule yra nustatomas gėris ir blogis?
Neturiu "donkichotiškų savybių",bet to "gėrio" ir "blogio" atskyrimas,tiksliau,vertinimas pagal savo smegeninę,o ne pagal "pateikiamą",gal ir yra mano,kad ir menkos,bet sėkmės esmė...



Gan įdomios tavo mintys,net labai.Vertos pamąstyti.Bet jos vėl kertasi,kaip rašė Fox,su kai kuriomis tavo anksčiau deklaruotomis nuostatomis...

Aš nesuprantu,ką tu vadini meile?Kiek supratau,tai tu meilę supranti kaip kažkokią meilę dievybei...kažkokią mistišką...tokiu atveju mes visi mylime vieni kitus...VISUOTINĖ MEILĖ. Puiku,jei tai būtų realu

...Rojus...manęs nebeįžeidinėja Laurynukas,mąstytojas 1 ....