to lorpak

atkreipiu demesi antra karta - neteigiau zinas kaip kuriama visata! Teigau suprates, kaip visata gali buti begaline. Tai labai labai skirtingi dalykai.

Ka vadinu saltiniu, tu supratai, tai kam nori tam saltiniui suteikti pavidala?

Na mes ir is isores ne tokie jau ir skirtingi Veikiau musu isoriniai "lukstai" skirtingu spalvu ir formu. O kad viskas juda atskirties link, cia savo darba gan sekmingai tesia krikscionybes klanas su Jezum Kristum priesaky. Ta tukstantmeciais besitesianti apgaule juokingai paprasta, bet issilaiko tik del to, kad gudriai "prikabinta" prie gamtos ciklu.

Filmo "matrica" trilogija - gan neblogas samoningumo zadinimo zmoguje irankis. Populiarus zanras jaunimui pritraukti (svarbiausia busimos visuomenes dalis). Galima zerti broliukams rezisieriams daug pagyru, bet vienas momentas visgi praleistas - kai mirstama matricoje, mirstama ir ne joje. Tai netiesa, bet ant galo broliukai pasitaiso ir primena svarbiausia tiesa - viskas yra tik baime ir meile.

del p.s. nenoreciau diskutuoti nesuzinojes ka tu turi omenyje - savarankiskai

Dar del tavo pasakymo: "Ir tada arba esi fizinėje visatoje - už matricos arba nefizinėje visatoje - matricoje"
Nereiketu vartoti zodzio arba, nes jei idemiai ziurejai, tai vienu metu ekzistuoji abiejose pusese. Dar reiketu pastebeti, kad filme pateiktas supaprastintas vaizdas. "Realiai" yra sudetingiau. Kaip vienas is sudetingumo pavyzdziu g.b. tai, kad siame pasaulyje - filmo atveju "matricoje" gali buti "isiinstaliaves" ne i viena kuna ar veikeja, o buti pasidalines i keleta, prie to paties dali savasties pasiliekant uz matricos ribu.

to lorpak, Fox
pamastymai apie visata(s), pagal gamtos stebejima, asmenine patirti ir informacini lauka . Viskas yra energija. Sistema turi buti pati paprasciausia, nes tik tokia yra stabiliausia. Tik paskui augant energijos dazniui, kuriasi sudetingesnes stukturos. Ir taip nuo - begalybes iki +, fraktalu principu. Taip pat yra dvi priesingybes: + ir -, geris ir blogis, meile ir baime, sviesa ir tamsa... Nors uztenka + ir - ( lengviau lygtis spresti ). Jie vienas be kito egzistuoti negali, nes be tamsos nebus sviesos, be meiles nebus ir baimes ( ir atvirksciai) - paprasciausiai nebus su kuo lygint. Viskas reliatyvu. Viskas harmoninga, niekas nevyksta be priezasties ir viskas turi pasekmes. Veiksmas lygus atoveiksmiui... Kadangi mes gyvenam 3D, o dimensiju yra daugiau, tai ir galim suvokti ( budami zemeje, fiziniame kune) tik tris. Kiekviena aukstesne dimensija, informacijos kiekiu skiriasi laipsniais uz zemesniaja. Zmogus neprisitaikes pajausti aukstesniu matavimu. Tam kad pajaustu, turi ivykti staigus evoliucinis suolis. Fox jau anksciau minejo, kad mintimis kuriam aplinka. Taip ivairios butybes ir plecia, kuria visata (s). Tai argi ne mes patys esam saltiniai? Gamtoj, skirtingai nei versle, manageriu nereikia .
Jei jau mintimis kuriam viska, tai taip iseina, kad viskas yra tikejimo sistemos. Kaip sugalvosim ar uz mus kas sugalvos - tokioje sistemoje ir gyvensim. Krikscioniu, musulmonu ir kitus, palyginus primityvius dievus, sukure mastancios butybes, tikedamos, kad jie yra, o ne dievai sukure butybes . O jei viskas tikejimo sistemos, tai klausti " kas yra ir kaip atrodo visata" yra beprasmiskas. Galimas tik klausymas " kaip tu isivaizduoji visata?". Arba, ka sutarsime laikyti visata. O visatu yra daug, ko gero begalybe. Kas galioja vienoje, nebutinai turi galioti ir kitoje visatoje. Juk nera prasmes absoliuciai identisku daiktu. O kur dar galimi paraleliniai pasauliai? Kas gali buti, tas butinai ir bus, tik neaisku kur ir kada. Juk zodis "neimanoma" buna tik kvailiu zodyne .
Taip gaunasi amzinas, amzinai greitejantis variklis - visatu sistemu sistema. Kuri varo visos mastyti sugebancios butybes. O kur dar noras suzinoti pradziu pradzia? Galima butu manyti, kad kokios tai butybes ( sakykim auksciausiam matavime "gyvenacios"), visiskai perpranta sistema. Ir kas tada? Tampama Dievu? Viskas yra kartu viena ir atskirai. Tai nueje toki amzina kelia ( galima nueiti ir amzina kelia, kaip ir "apciuopti" begalybe) atsiduriame pradzioje. Sukames amzinybes rate. Kam to reikia? Cia idomesnis klausymas . Gal ir ratu begalybe? Zinoma, galima visur, kur prieinam riba, uz jos isivaizduoti dieva taciau neiseitis. Ar imanoma istrukti is amzinybes rato? O kas uz rato? Vel dievas? O gal, kadangi is esmes viskas yra paprasta, mes ieskodami ir galvodami, kad viskas turi buti sudetinga, prisikuriam sau "ratu", problemu, keliu vis is naujo ir isnaujo? Taciau, stovet vietoj, ko gero, irgi negalime - kad nebutu, kaip tam vandeniui, kuris neteka . Esame ikalinti savo paciu susigalvotose tikejimo sistemose. Bet niekuo netiketi velgi negalime . Viskas yra viena... "Viena" pavadinti dievu - neiseitis, nes reiskia pabaiga - liepto gala. Kadangi viskas yra paprasta, taciau kad tai suvokti, visu pirma, reikia suprasti, kas yra sudetinga. Ko gero atsakymas yra toks paprastas, tiesiog per paprastas .Sveiki atvyke i nuostabuji Pasauli. Tai tiek pamastymu...

Ka dabar turim "realybej"? Ogi tiek tikejimo sistemu, kad oi oi . Gerai, Fox, sakai, kad religijos "gudriai prikabintos prie gamtos ciklu". Nevisos. Tik baisu pagalvot, kas atsitinka dvasiom, itikejusiom Rojumi arba Pragaru? Juk kai kurios, tikedamos, kad taip yra, ten ir patenka. Nutraukdamos naturalius reinkarnaciju ciklus. Galetu buti savotiskas superkaleimas . Tik kas gaudo?...
Su bankais viskas aisku. Gamtoj, virusu ir kitu parazitu elgesys yra panasiausias i bankines sistemos. Reik manyt, kad bankai sukurti virusu pavyzdziu. Apskritai, viskas yra kuriama pagal gamta. Taigi kada pacientas ( zmonija) bus gydomas? Cia jau uz mus niekas to nepadarys. Geriausiu atveju nures, kuria nors kuno dali. Bet virusa paliks. Reikia gyditis patiems. Tik ar nepervela jau stadija? O kur dar kiti virusai, tiek sukurti, tiek paciu musu susikurti? Juk norint valdyti zmonija, reikia valdyti ne pinigus. Visu pirma, mintis, tam yra prikurta ir prisikurta galybes pasauleziuru. Taip ir apsigyvena ( apgyvendinami) patys didziausi virusai, ne kur kitur, o pasamoneje. Dar dauguma uzstrigusi trijose zemutinese cakrose. O ten nemiela D. Norint "atstrigt", visu pirma, reikia noret "atstrigt". Cia didziausias priesas yra "asmeninis neigimas", kuris gyvena pasamoneje . Tiesa ego - dar baisesnis padaras .

Del tikejimo sistemu gincytis yra beprasmiska. Daug geriau yra kartu susikurti kuo platesne - daugiau paaiskinancia .
Del klaidu atleiskit - senai miegojau ir siaip klaidas megstu...

To Nepiktas

idomios mintys

pradejai gerai, viduri-kose, galas aiskesnis. Nors kose posto viduryje isvirei del geroje pradzioje pacio paseto viruso. (noriu atkreipti demesi kad mano minimas terminas-gerai, tera tik salyginis buvis ir cia panaudotas tik mastymo krypciai nusakyti, neprilipinant prie to nuosprendzio)
Del "viruso":
+ ir - matematiniu veiksmu israiskos simboliai;
sviesa ir tamsa - gamtos reiskiniai, susije su dangaus kunu judejimo dinamika;
geris ir blogis - po zmogaus vertinimu atsirandanys ivairiu reiskiniu apibudinimai;
meile ir baime - cia ir yra iveltas "virusas". Priplakei sias busenas prie auksciau paminetu, kaip palyginamas, nors nieko bendra tarp ju ir auksciau paminetuju nera.
baime - nera atsvara meilei, tai tik laikina busena padedanti suprasti, kad ekzistuoja kitas kelias, vedantis i meile. O meile - absoliuti busena. Ja pasiekus - atgal tuo keliu, kuriuo atejai iki jos, (t.y vis mazejancios baimes) zengti nebeiseis. Baime siuo atveju vaidina indikatoriaus vaidmeni - kiek arti tu esi kelyje link absoliucios meiles. Viena be kitos sios busenos ekzistuoja tam, kad zmogus galetu pasirinkti.

Del to, kad viskas energija, kad yra skirtingi lygiai, kad zmogus nejaucia ju (kolkas) kad viskas amzina - sutinku. Bet liepto galas - ne tinkama metafora. labiau paplites ir atskleidziantis visa procesa tinka - dievisko kvepavimo apibudinimas.
Mes visi esam dievai (tiksliau potencialus dievai) Kvepavimo metu kurejas iskvepia - ir suskyla i daugybe savo daliu, taip iseidamas is absoliucios meiles busenos tam, kad vel save patirtu. kaip visi mes suvokiame paprasta tiesa - svarbus ne tiek pats tikslas, kiek pats kelias link to tikslo. O visatu, kaip ir dievu - begalybe. O begalybe del to, kad viso bendro vaizdo niekada nebuvo ir nebus, nes sis procesas - amzino kurimosi stadijoje.

Del to, kad zmogiskaji pasauli valdo ne pinigai - pritariu. Pagrindas yra idealogija, o pinigai - energijos atitikmuo, padedantis idealogijai igauti pavidala. Dabartineje situacijoje - globalizacija neisvengiama. Tiesa sakant ji ir yra tikrasis zmonijos tikslas, bet idealogija netinkama (slapta ir telkianti viska mazumos rankose) o energija (pinigai) - ispustas burbulas, kuris puciamas tiek kiek reikia ir kada reikia.

siaip saunu, kad yra taip mastanciu zmoniu

to lorpak

paminejai, kad svajoji nutraukti reinkarnacija, tai galiu speti kad esi kokios gelsvai melsvos spalvos siela.
As, pagal reiki, sena siela, bet pagal tai, kaip elgiuosi, nesu daug pazengusi. Pvz. tik pries kokius metus meciau rukyti, pries puse metu - nuodytis alkoholiu ir perejau i procesa, atsisakant mesos. Dar tik planuoju visai atsisakyti mesiskos kilmes maisto (rusai turi gera zodi - uboinaja pyscha) Matyt manes laukia dar ne vienas apsilankymas cia - zemeje (nes kitos planetos turbut nenoresiu pasirinkti) Beje siek tiek ne i tema - susidomejau "saules valgytojais". Gal turi kokia nuomone ta tema?

To lorpak
laiko zinoma nera, tiksliau nuo ketvirto matavimo nebetenka prasmes . Gal jau ir praleidome pora amzinybiu kartu? ir vis dar leidziame
to Fox, pliusus ir minusus, naudoju ta prasme, kad parodyt, jog jie yra tos pacios lazdos skirtingi galai. Galima vadinti ekstremumais. Tada aiskiau suprast, kad sprendiniai yra ekstremumuose maksimalus arba minimalus, tam tikra prasme - vertingiausi . Nors atsakymu pilna visa lazda. Arba pati lazda ir yra atsakymas . O tu sakai, kad yra lazdu su vienu galu . Na turi but, kaip ir pvz. "trigaliu" ar "desimtgaliu" lazdu, juk visko begalybe. Pvz. sakykim yra sistema ( visata), kur yra ne tik teigiamas ir neigiamas kruviai, bet ir dar keli\keliolika. Kaip vyras, moteris ir tarpiniai variantai . As darau prielaida, kad galima tiek kelti savo dazni ( meiles pusen, nes meile, kaip emocija - auksto daznio, baime - zemo daznio bangos), tiek ir mazinti iki begalybes. Ir ten ir ten bus ka veikti ir "blogas" ar "geras" savaime nera niekas. Mes patys viskam suteikiam prasme. Cia svarbu pats principas, o smulkmenu prigalvoti galima kiek tik nori. Ta mokslininkai ( ir ne tik) ir daro Taip pat laikausi principo, kad uzsibuti bet kurioje vienoje busenoje yra bagas. O bagai vieniems gerai - kitiems ne .
Nors butu uzteke atsakyti, kad viskas yra tikejimo sistemos ir ne daugiau. Cia ir yra esme. Taciau tikejimo sistemas galima lengvai keisti, o esme ar pakeisi?
Pameginkit tokia sistema: zinai ( butent zinai) kas turi but, o kaip nesvarbu. Man veikia ir visa tai remiasi i pasamone, kur yra uzfiksuota, kas gali, o ko negali but. Cia jau ir pasireiskia aplinkos poveikis . Kitaip tariant, savo filosofija galima pritaikyti ir praktiskai. Labanakt

nepiktas

na lyg ir vel privirei koses, megindamas vis pasprukti i kitas visatas ir kitus matavimus, stengiantis nurasyti faktus ant sudetingu modeliu galimybiu gausos.
Kodel pas tave metaforos baigtines - liepto galas, lazda - su dviem galais? Nors ir tai nesvarbu. Svarbu yra tai, kad meile, auksciausioje jos formoje (pagal tave - auksciausiame virpesiu daznyje) yra absoliuti. Nesutinku, kad yra galimas dazniu zemejimas t.y. kelias atgal i baime, nes 1.tam ir duotas zmogui samoningumas, kad suvoktu save ir aplinka ir vertintu save pagal tai 2.kiekviena kelio pradzia absoliucios meiles link, prasideda nuo pripazinimo, kad kazko bijai ir samoningo baimiu atsikratymo 3. samoningai atsikrates vienos baimes atmainos ar formos, tu prie jos samoningai nebegrysi o nesamoningai susitikti jos tame kelyje nebegalesi - tiksliau nebenoresi arba sutikes to jausmo nebepatirsi.

del tavo - "pameginkit tokia sistema" - nepritariu. Pakankamai samoningas zmogus galu gale suvokia ar bent numano kas turi buti ar kas yra jo pagrindinis tikslas ar siekis ir cia butent - KAIP, vaidina svarbiausia vaidmeni ir yra svarbus. Juk sielos zino koks galutinis tikslas - o vat viena is daugelio kelio variantu issirinkusios, samoningai ji pamirsta pries isikunijima.

To Lorpak

turejau omenyje tuos kurie evoliucionave i "saules baterijas"
pasidomesiu, o gal zinai kokia nuoroda apie paramhansa ir butent ta vieta kur apie tai kalbama?

Tiesa sakant man rodosi netinkamos tokios praktikos kai samoningai naudojamasi nesamoningu budu kuo nors atsisakyti, bet cia kiekvieno kelias. Del mokytojo sutinku. Turiu viena mokytoja (bent jau kur as zinau) Tas "kipsas" isikunijo i mano sunaus kuneli. Duoda tokiu pamoku, kad vos speju virskinti Tikras greitkelis

Mintys neatsitiktines, jos traukia viena kita, nes vienodu dazniu minciu rezonansas stipreja kaskart ...ai ka cia as tau tokiai aiskinsiu..

Lorpak

del tavo varianto: jei klaustum ar toks galimas - pasakyciau, kad ne. Nuo taves gali nepriklausyti kazkokios veiklos rezultatas, bet tavo veiklos rezultatas visada priklauso nuo tavo pastangu. Prisirisimas prie rezultato - visai kita opera. Cia svarbiausias momentas yra ne veikimas ir rezultato siekimas, bet pasirinkimas veikti. Jei pasirinkai tau tinkama tiksla veikti ir pats veikimas tau teikia dziaugsma, tai rezultatas netoks jau ir svarbus.

del mokytojo: nesakau as jam to nu bet kartais imi slapcia ir taip pasijuoki is savo elgesio tam tikrose situacijose, kad ir geda paima ir gailestis sau - vis primena koks kirminas dar pats esi, o bandai kazka irodineti.

Kolkas dziaugiuosi savo pasirinkimu gyventi kuo samoningiau, o tas mokytojas - reikalauja vis didesnio progreso su savo klausimais

Nepabijokim?
Jo, gal ir is tos pacios grupes gal ir spalvos panasios, bet jei jau taip susitarem "ten" bendrauti tai ir teskim tol, kol kazka vienas is kito suzinosim (aisku suzinosim tai, ka "ten" isanksto aptarem)

sekmes ir visapusisko tobulejimo tau ir tavo artimiesiems

To Agata


Nors kituose forumuose kartais randu man priimtinų protingų minčių.Kas tai?Bėgimas nuo realybės? Išsigandai?

Dabar isiziurek i tai ka parasei ir greiciausiai tau nebereikes mano atsakymo (nors ir dabar istikro tau jo nereika). Protingos mano mintys - tai tos (pagal tave) kurios tau priimtinos. Neziurint i tai galiu isreiksti viena minti: jei zmogus kazko nesupranta tai nereiskia, kad jis nepakankamai protingas, tiesiog tai neieina i jo suprantamu dalyku akirati. Ar itraukti viena ar kita dalyka i savo supratimo akirati, ar ne - sprendzia pats zmogus. Taigi tu pats(ti) nustatai savo zinojimo ribas uzdarydamas(ma) akirati arba perkeldamas(ma) jo ribas vis toliau. Galiu pasakyti, kad sis procesas tiesiogiai proporcingas tavo samoningumo lygiui. Kaip zinia - zinios savaime nera "jega", jos patampa vertingos tik tada kai jas gebama isisamoninti (pabreziu, kad tai ne tas pats kas - suprasti) ir pagal jas veikti - versti jas "kunu".
Del "Kas tai?Bėgimas nuo realybės? Išsigandai?"
Begame dazniausiai nuo paciu saves ir begame dazniausiai baimes vedami.

Mano kelias yra - ejimas i save vis didesnes meles link, vis mazesnes baimes akivaizdoje.

Grazu
Fox, lorpak, visiskai jus suprantu. Laimingai. Pineal Gland.

Dar, Ačiū. Uzmirsau pasakyt

Supratau apie virpesius , todėl ir nerašiau nieko . Agata irgi suprato tik pažvelgė kiek kitu kampu bei išsireiškė kitais žodžiais. Jai yra būdingas mąstymo ir minčių reiškimo originalumas. Jos daugelį postų dažnai nesunku būtų atpažinti vien iš teksto , net nematant autoriaus nicko . Virpesius, mano galva, ji gaudo gana tobulai , na o žvejyboje ir medžioklėje tiesiog amazonė

lorpak "Jie iki šiol
išlaikę sąvastį tik dėl tikėjimo. Kuo? O koks skirtumas? Žeme, saule, protėvių sielom? Svarbu tai veikia.
Svarbu, kad tai jų tikėjimas..."

Nėra skirtumo kuo tikėti? hmm..keista, o jei tikėjimas yra saviapgaulė ir dar tobulai veikianti?

O kas tau iš to, kad tai savi apgaulė kitų akimis, jei tu tuo tiki ir gauni realios naudos sau, kaip pvz.: geros emocijos, minties ramybė? Kodėl aš turėčiau ieškoti tobulai veikiančių savi apgaulių savo tikėjime, kad sugriovęs, įrodęs tikėjimo neteisingumą gyvenčiau chaose ir vėl ieškočiau į ką atsiremti? Ir kas tau garantuos (jei jau imi ieškoti apgaulių), kad tai nebus apgaulė? Geriau naudok tikėjimą (savi apgaulę) kaip geriausią įrankį, kuris tave įkvepia, suteikia viltį, pastato pagrindą po kojom, nuskaidrina tavo gyvenimą.

Galų gale pats kažką tiki, ar tai mokslu, evoliucija (tarkim mokslu, primeni man į tokį žmogų, kuris linkęs į tai), įrodyk, kad tai ne tobula savi apgaulė? Kas tai įrodys? Mokslininkai? Mokslas gali paaiškinti tik 10% reiškinių, kurie yra tarp mūsų, keista, kad žmonės labiau tiki mokslu
Kas religijoj įrodo, kad ji yra teisinga? Na tarkim kunigas. Jis tau Dievo galia gali paaiškinti visus 100% reiškinių.
Bet vėlgi, visur yra savi apgaulė?

Pritariu flas

To Gambis

nereikia maisyti tikejimo su ivairiomis religijomis. Religijos tai skirtingos tikejimo interpretacijos, nukreipiancios tikinciuosius "reikiama" linkme. Tam, kad tiketi zmogui bet kuri siandiena vyraujanti religija - nereikalinga. Lorpak minetiems Indenams niekas savo religijos neprimetinejo. Ju tikejimas, kaip ir visu pagoniams priskiriamu zmoniu ar tautu, kiles is gamtos. Gamta - tai tikrasis saltinis, nes ji autentiska, nepakartojama ir nesukurta nei vieno is vaiksciojanciu, vaiksciojusiu ar dar vaikstinesianciu zmoniu skirtingai nuo kitu religiju, kurios remiasi "sventaisiais rastais" ir islieka dominuojancios tik del gudraus prikabinimo prie gamtos reiskiniu bei grasinanciu "savuju rastu" interpretaciju.

Cia grynai tikejimas neparemtas jokiais faktais :-) Netgi pats lietuviskas zodis Dievas yra kiles is tikrinio zodzio, taip kad labai suabejociau, kad pagoniu religija (kaip ir kitos) kilo is gamtos. Galbut pirma atsirado vadas, tik veliau jis save sudievino, kad butu lengviau valdyti.

to ten

jo.. jo.. pirma atsirado vadas, o jau paskui gamta ?

minedamas pagonis neturejau omenyje pagonybes, bet zmones kurie tikejo gamtos reiskiniais, pavadindami juos vienu ar kitu vardu.

Pasikartosiu dar kata: tikejimui, kaip po veiksmui, religija nereikalinga. Tiketi "kureju" mus skatina gamta - tai pagrindas. O visos religijos tai tik ant to pagrindo uzaugintos idealogiju kryptys - kaip sungribiai ant kelmo, vienas i viena puse, kitas i kita.

Kaip ir sakei, "Religijos tai skirtingos tikejimo interpretacijos, nukreipiancios tikinciuosius "reikiama" linkme." O kaip tikejimas gali buti tobulai veikianti apgaule? Zaidimas su zodziais, Flas panaudojo tikejima vietoje religijos.