gal pavadinima ar fraze kokia gali? kad pagoglint. nes tas url ju keicias ir keicias. dead tavo linkas.

http://wikileaks.ch/cable/2010/02/10LONDON364.html
http://wikileaks.fi/cable/2010/02/10LONDON364.html
http://wikileaks.nl/cable/2010/02/10LONDON364.html

ir t.t.

Kviečiu susipažinti su alternatyvia ekonomika: http://www.kaman.lt

pagrindinis Bazel III kapitalo didinimas yra 2013m.-2015m., o 2019m. tiktai konvertuojamo 2,5% buferio pabaiga. Taip kad pasimatys daug anksciau. Vyriausybiu bondai nuo 2013m. bus su haircut'ais- skaityk paklausos nebus.
nemanau kad visiems uzteks QE 3,4,5 ir t.t. Juolab kad ECB tam nei igaliojimu, nei svarbiausia noro, neturi (ir isvis paskutini pusmeti prisuko kraneli 19%). Deliojuosi scenariju daugmaz taip:

2011m. NT firesale's Ispanijoje(CB reikalavimu) ir Airijoje
2012m. britu banku refinansavimo konvulsijos (dviguba bumo laiku apimtimi ir taip nuolatos- nerealu)
2013m. vyriausybiu bond'ai ir bankai

o "Didziausias naujuju laiku burbulas" manau bus po to (2015m-?), nes tada prasiskolinusiu valstybiu ir isgyvenusiu banku interesai sutaps.
O siuo metu "bumo" reklama skirta viduriniajai klasei, kad istraukti santaupas is valstybines sistemos i "orine kreditine", o dar geriau- pasodinti ant kredito adatos.

p.s. vienas kinietis yra pasakes: "man per gyvenima dar reikia tik vieno bumo". O kol kas galima ir ne bunkeryje maloniai jo palaukti

Nesmagu tai, kad 2013-2015 metais didžiųjų Lietuvos paskolų grąžinimo laikas. Panašu, kad refinansuotis bus sunku.

Eur/Usd temoj buvau "is lempos" sakes, kad Euro krizei isspresti reikes ~2000b. Cia pasitaike kiek tiksliau is ECB raporto:
"ECB worried about competition between banks and states for capital funds. The financial stability report notes that banks in the eurozone will need to raise more than €1300bn over the next two years. This has been more or less stable since 2005. But this time banks will compete with eurozone states, which are expected to need more than €850bn next year alone".

o del Lietuvos- tai planuoti biudzete 2,5mlrd. didesnes pajamas, 6mlrd. deficita ir nedaryti jokiu strukturiniu pakeitimu- tiesus kelias i default'a su sekanciu paskutinio valstybinio turto privatizavimu uz negrazintas paskolas.

vejau,va dar vienas gan konkretus straipsnelis.Ten ir euroqe skaiciai aptariami ir net terminai
http://www.k2kapital.com/news/437408/

Airija, NT, nedarbas. (rusiskai).
http://www.youtube.com/watch?v=sukTFtxdHl8

Pasaulio skolu zemelapis
http://buttonwood.economist.com/content/gdc

kaip sako "geriau viena kart pamatyti, nei desimt isgirsti":


o jei kam dar noresis ir perskaityti:http://ftalphaville.ft.com/blog/2010/12/16/439096/waltzing-towards-the-next-inevitable-implosion/

Krugman'o trumpas Islandijos ir Latvijos palyginimas.

http://krugman.blogs.nytimes.com/2010/12/17/they-have-made-a-desert-2/



Štai jums ir atsakymas į klausimą: ar reikėjo devalvuoti?

Nesusislaikysiu nepakomentaves

NASA, man atrodo šiektiek iškreipi Krugman mintis. Apie devalvacija jis ten nieko nesako, iš esmės jo komentaro idėja yra "negalima Latvijos laikyti sėkmės istorija". Ir visame komentare nėra nei vienos idėjos ką reikėtų daryti kitaip.
Antra, tai bent man pasirodė, kad Krugman nelabai gaudosi kas vyksta Baltijos valstybėse, ir dažnai lygina vieną rodiklį praktiškai be jokio konteksto.
Taip, be abėjo Islandija išsisuko daug geriau negu Latvija, bet ir situacija ten buvo kiek kitokia (Politine prasme). Islandijoje praktiškai buvo nacionalizuoti visi bankai ir negražinti jų įsipareigojimai užsienio kreditoriams (parodyta špyga), devalvuota valiuta ir viskas kaip ir gerai.
Tuo tarpu, ar Latviai galejo devalvuoti valiuta? Gal ir galejo, bet neparodžius švedams špygos ta devalvacija = savižudybei. O ar galima parodyti špyga kitai es nariai ir praktiškai "pavogti" jų bankų pinigus, bei apdrabstyti jų ekonomiką šudais?? (tarkim, paverčiant jų Eurines paskolas į Latines (jau nuvertejusias tarkim 40%)) Manau, kad dėl "ES solidarumo" tai neįmanoma.

Xzxzx, cia tik vietiniams atrodo, kad "kiti nelabai gaudosi musu tokioje isskirtineje ekonomikoje" (tai ne tik apie LT, dazniau isgirsi pvz. Australijoje). Ir del situacijos politine prasme- visiskai sutinku: esame nesubrendeliai, nesugebantys priimti sprendimu, kurianciu stabilia visuomene ir ekonomika. Ne mes vieni- puse Europos grimzta i ta pacia bedugne.
Todel Islandijos pavyzdys cia dar svarbesnis, nes aiskiai parodo, kad "gali buti ir kitaip".

o stai del banku- gal galetum paaiskinti kaip cia atsitiko, kad atnesus i sali ~5mlrd. "ju banku pinigu" salis per 6-7metus bendrai liko skolinga 84mlrd.? (beje, tie pirminiai 5 jau seniai sugrizo is kur atejo)

todel ES "solidaruma" butu tiksliau vadinti "ekonomine aneksija".

p.s. kodel Merkel taip spaudzia Cekija ir Lenkija jungtis prie euro? Moko barbarus "solidarumo"?

siaures vejas,

as neagituoju devalvuoti ar nedevalvuoti Lato. Tiesiog gan keistai atrodo tokios mintys, be jokio pagrindimo, kad jei būtų devalvuotas Latas viskas būtų daug geriau. Taip būtų ir teigiamų pasekmių, būtų ir neigiamų viską reikia pasvarstyti ir jei jau ryžtamės devalvuoti valiutą reiktų stengtis minimizuoti neigiamas pasekmes ir maksimizuoti teigiamas.

kazkada, pamenu, kai politikai sake, kad mes "išskirtiniai" ir užsienio analitikai mūsų nesupranta - laikiau tuos politikus kvailiais. Tačiau tarkim Krugman, kalbedamas apie Latviją, nė karto nesiūlė sprendimo, kaip kovoti ar tvarkytis su didele privataus sektoriaus skola Eurais, o tai, kaip ir būtų pagrindinė bėda davalvavus Latą.

Be to lyginant Islandiją ir Latviją verta paminėti ir rinkų integracija (kapitalo, prekių ir pan.)

Dėl bedugnės velgi, yra kad ir banalus pavyzdys Estija ir pan. dalis šalių visgi sugebėjo susitvarkyti ir neturėti tokiu problemų kaip Braliukas ar PIIGS. (kodėl tos problemos atsirado- tai jau kita diskusija)
O kaip dabar tas problemas spręsti? Žinoma, viena šalis gali apsimesti geresne už kitas ir nurašyti skolas, devalvuoti valiutą, parodyti špygą užsienio bankams, poto kita šalis paseka jos pavyzdžiu, poto dar kita? ir kiek tai gali tęstis? ir kieno sąskaita?
Turbūt niekas nemano, kad Latviją taip padariusi dar gautų kažkokią ES paramą ar pan.
Bent man, atrodo, kad dabar ES užima pozicija "spreskit savo problemas patys, o ES tik padės, bet už kitas šalis tų bėdų nespręs" Tai iš esmės nėra labai bloga pozicija.

Dėl ES "solidarumo" tai niekas nevertė nieko jungtis nei į ES, nei į Eurozoną. O jei jau prisijungei tai prisijungei. Keistai, atrodo, kai visi pamiršta Euro, ir ES teikiamą naudą. (aš asmeniškai Eurą vertinu, gan skeptiškai, bet visgi nelabai tikiu, kad jis išnyks.)

O dėl Čekijos ir Lenkijos- tai gali mokyti nemokęs šalys yra suverenios ir niekas jų "neišmokys" jungtis ten kur jos nenori. Čia dar ir UK kaip pavyzdys tiktų

Kalbant apie devalvaciją, ką manote dėl tokių minčių ?

http://www.nematomaranka.lt/2010/12/lito-devalvavimas.html
http://www.nematomaranka.lt/2010/12/devalvacija-2-kaip-ivertinti-lito-kurso.html

Čia tik patogi politikų mėgstama demagogija. Realybė tokia, kad arba jungiesi, arba būsi sudorotas ir vis tiek priverstas jungtis. Kad ir tos pačios Islandijos pavyzdys. Turtingesnės šalys dar pajėgios turėti savo poziciją, bet joms tai kainuoja.
Dabartinė situacija rodo, kokios kyla problemos, kai skirtingo ekonominio pajėgumo ir skirtingą valdžią turinčios šalys turi vieną valiutą. Tolesnis kelias aiškus - mažinti šalių valdžių galias, kitaip sakant viską vienodinti ir centralizuoti. Juk sunku valdyti sąjungą, kurioje daug „išsišokėlių“ su savo norais ir su savo nuomone.
Devalvacijos galimybė lieka tik teorijoje. Juk iš šalių atimama sava valiuta, jos spausdinimo ir sprendimų priėmimo galimybė. Pvz., Islandijos, Lenkijos valiutos atėjus laikui nuvertėjo pagal ekonominę situaciją ir viskas gerai. Ar Graikijai ir Airijai geriau, kad jos negali devalvuoti valiutos? Iš tiesų tai jos nelabai ir turi ką devaluoti. Kitaip sakant, tokios pasirinkimo galimybės net nėra.

Tai tęstųsi labai trumpai: vieną kartą parodžius špygą, kitą kartą finansų rykliai būtų atsargesni ir nesivaikytų karštų pelnų bet kokiomis priemonėmis. O dabar viskas gražiai užglostoma piliečių sąskaita. Kodėl po keleto metų nepakartojus vėl to paties? Juk bankai niekuo nerizikuoja.

Vertinant esamas tendencijas, šalių suverenumas yra laikinas dalykas. Niekur tai garsiai nesakoma, bet akivaizdu, kad šalių suverenitetas ir savos nuomonės turėjimas yra visų globalizacijų ir centralizacijų priešas.

Įdomiai išlukštentas Japonijos atvejis

http://blogberg.ru/blog/FinAc/12439.html
http://pustota-2009.livejournal.com/37975.html

xzxzx, sutinku mano nurodytame Krugmano post'e nekalbama apie devalvaciją. Bet, a) lyginama šalis kuri devalvavo valiutą su šalimi kuri pasirinko vidinės devalvacijos per kainų lygį kelią; b) Krugmanas yra daug kartų rašęs apie Islandijos devalvacijos modelį, kurį lygino tiek su Latvijos tiek su Airijos pasirinkimais.

Tavo nuostata, kad Krugmanas nenusimano Baltijos valstybių situacijoje yra labai klaidinga. Pasigilink į jo publikacijas. Jis žino mūsų situacija labai gerai. Beje, tai taikoma ne tik jam. Iš jo blogo komentuojančiųjų pasisakymų matyti, kad jų domėjimosi sritis labai plati ir Baltijos valstybės jiems nėra svetimos.

Islandai parodė ne špygą, o priminė investuotojams, kad nerizikingų investicijų nebūna, o rizikos/nuostolių perkėlimas niekuo dėtiems gyventojams yra nusikaltimas. Špygą bėje parodė UK, pasinaudojusi antiterorizmo įstatymu Islandų bankų sąskaitoms areštuoti taip ženkliai prisidėdami prie šalies defaulto.

O apie ES "solidarumą" galima ilgai diskutuoti.

Krugman nepasiule, bet komentaras po jo straipsniu- aiskiai ir paprastai:
"if the legislators in Latvia would have been wise enough, they could have said that allowing all this foreign currency lending to happen was basically a mistake, ban nominating loans in other than Latvian lats and legislated that all nominally foreign currency loans are converted to Latvian lats instead, we have to remember sovereign law is always above private contracts and can alter them, it would not only have more normal financial system, one that existed long before market fundamentalists got power, but also could have bailed out those whose foreign currency liabilities would have risen in a case of devaluation".

(vietioj to einama priesingu keliu- uzsikraunama dar daugiau valstybiniu uzsienio valiuta nominuotu skolu, o nauju paskolu pinigai tuoj pat atiduodami bankams uz litus ir palieka sali, net Sarkinas savo interviu tai patvirtino- per du metus istekejo 12mlrd. lt, t.y. visos naujos paskolos ir paramos, nes turedama nuolatini prekybos deficita Lietuva bendrai uzsienio valiutos neuzdirba. Lieka vis didejanti skola- ar ilgai leisimes melziami?).

"But unfortunately Latvia seems to be suffering from TINA syndrome, There Is No Alternative. Same message is echoed throughout Europe these days it seems. Even if the proposed remedies will kill the economy there is no alternative".

Į temą, siūlau paskaityti šio šeštadienio The Economist straipsnį

"Coming in from the cold (Lessons from Iceland)"