Sveiki,

Esu paemes dideliu galimybiu kredita SEB'e uzstatas nekilnojamas turtas, turtas turi buti apdraustas. Ar gali bankas vienasaliskai keisti marza, jei uzstatas tampa neapdraustas?Banaliai pamirsau pratesti draudimo sutarti. Pats esu ne Lietuvoj del to negaliu apdrausti is naujo to turto. Sena draudimo sutartis nutruko... Sutarties po ranka neturiu, o SEB'o tinklapy profilaktika siandien. Idomu ar bankas gali del tokiu salygu nevykdymo vienasaliskai keisti marza. Visos kitos salygos vykdomos...Ar verta lekti i Lietuva tvarkyti to draudimo, ar palauks tas reikalas iki vasaros. Jusu nuomones..

Aciu atsakiusiems

Imant paskolą iš banko, užstatomas turtas apdraudžiamas ir dažniausiai ne metams, ir ne dviems. Apsidrausti galima kad ir keliasdešimčiai metų. Šiais laikais turtą apsidrausti galima ir internetu, jei ką Atsispausdintą polisą galima nusiųsti bankui kaip įrodymą, kad turtas apdraustas. Taigi, nemanau, kad reikėtų laukti, jei už tai dabar reikia mokėti daugiau. Dėl didesnės maržos, tai nepasakysiu - čia reiktų skaityti sutartį. Tikėtina, kad tokiu atveju bankas apsidrausdamas, gali būti "įkalęs" ir tokių papildomų sąlygų. Šiap jie visai nedalindavo kreditų (manau ir dabar ta pati situacija?), jei turtas bent jau minimaliai nebūdavo apdraustas. Tik nustebino sakinys: "Banaliai pamirsau pratesti draudimo sutarti". Draudimo kompanijos pačios siunčia info, priminimus, apie besibaigenčias sutartis, tad keista. Kažkas čia netaip, gal kažkas nutylima...?

Turtas ir buvo padraustas visam laikotarpiui, bet imoka paeme tik uz metus, o veliau nesumokejus sutartis nutruko. Draudimo kompanija gal ir siunte priminima LT adresu, bet kadangi Lietuvoj bunu retai tai taip ir gavosi Aciu uz atsakyma

Taip ir galvojau, kad kalba eina apie įsiskolinimą. Na, jei tiko draudimo kompanija, tai sutartį galima ir atnaujinti...prieš tai susimokėjus senas skolas Kad paskui nereikėtų sulaukti rašto iš skolų išeiškojimo egentūros Beje, norint išvengti tokių nesusipratimų, galima įstaigoms, kurioms yra finasinių įsipareigojimų, nurodyti ir realų adresą korespondencijai, nekalbant jau apie tokį genėtinai paprastą, bet svarbų dalyką, kaip el. paštas
Tada ir daug paprasčiau viskas būtų

Sveiki, gal kas zinote, kur galima pasiziureti LIBOR ar VILIBOR 5 metu Tarpbankinių palūkanų normą?

vilbor rasi cia: http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7222&lang=lt&orient=horz

o libor tai radau tik metu. statistikos neradau.. o gal tiesiog blogai ieskojau... libor bus cia: http://www.bankrate.com/brm/ratewatch/other-indices.asp

georgijus, dekui. Bet cia yra tik 1 metu norma, o man reikia 5 metu. Na reiks dar bandyt ieskot.

dabar nelabai apsimoka imt 5 metu, nors nesu net girdejes, kad tokias duoda. manau dar koki pusmeti viliboras kils, paskui prades mazet.

Kai banke tu renkiesi fiksuotas palukanas, tai dar nereiskia kad tu visus 20 ar 30 metu ir mokesi tuos %. Po zodziu fiksuotos palukanos, slepiasi 5 metu VIL/EUR/LIBORAS. Ir jis yra kur kas didesnis nei 3 ar 6 men. Tik va niekaip negaliu rasti tuos procentus, nors kai buvau banke, man rode atspausdinta lenetele. Bankininkas sake, kad ta lentiale jis mato tik kai prisijungia prie savo banko sistemos.

Gali nevargti, maksimalus LIBOR'ų terminas - vieni metai.

Andrius_S

Siaip reiketu paziureti kas rasoma sutarties bendrojoj dali apie sutarties salygu nevykdyma, nes draudimo poliso nutraukimas traktuojamas kaip rimtas nusizengimas.
Geriausiai butu jei pasiskambinti savo vadybininkui ir viska paaiskinti, nes spelioti ka jie gali arba negalis beprasmiska.

Viena dalyka tai tikrai zinau, kad jeigu dabar norit pakeisti kredito sutarti ar pereiti is fiksuotas i kintamas palukanas ir panasiai, tai bankas is kart zymiai keicia marza ( aisku i didesne puse). Po EURIBOR sumazinimo, nuejau i Danske, kad pereiti i kintamas palukanas, tai pasake iskart marza bus apie 2-3 procentus, dabar turiu 0,5. Tai jau kaip ir nebeapsimoka keisti.

Gal galėtų kas nors pasidalinti patirtimi, kokias maržas būsto paskolai siūlo bankai šiuo metu? Turiu paskolą litais ir vis dažniau susimastau, kad vertėtų pasikeisti į eurus, nes jau atsibodo laukt, kol Vilibor pradės reaguoti į ECB palūkanų mažinimą. Jei teisingai skaičiuoju, tai šiai dienai spreadas tarp 6m vilibos ir euribor jau siekia virš 6%. O gal kam nors teko tokią paskolos konvertavimo procedūrą atlikinėti? Kokie papildomi mokesčiai ir sąlygos?

Na ir keistuolis tu esi...
Diena iš dienos kiurksai šiam tinklapy...Aš tik kartais...
Ir užduodi tokius klausimus...
Tarp kitko-mano klausimai filosofijos forume apie pataikavimą-buvo skirti Tau.Iš pradžių nesupratau,kai kažkas iškėlė mintį apie pataikavimą - buvau linkusi palaikyti Tave.Koks gi rezonas pataikauti Tau?Nesuvokiau.Nei tu man darbdavys,nei idėjinis vadas...Po kiek laiko supratau. Pamėčius jauką
Atsikratyk tų asmeninių savybių - "noriu būti Dievas".Ashamano vistiek neapneši...nors ir reitingavimą sustabdei... (joke)

Gyvenimo pamoka.

tu cia apie kuri banka sneki?

Mielai pasidalinsiu patirtimi
Šiuo metu būsto paskolai bankas deda apie 3% maržą (ir daugiau). Prieš mėnesį konsultavausi su paskolų vadybininke, kuri ir sakė apie tai. Padidėję reikalavimai pajamoms iki nerealybės, nes bankai nenori skolinti visiškai. Maržą prieš nepilnus 2 metus gavau 0,8
Paimtą būsto paskolą litais pasikeisti į eurus kiekvienam banke skirtingos sąlygos, bet kiek teko domėtis vistiek atsiperka. Kai vilibor pradės reaguoti į ECB palūkanų mažinimą, tai mes gal jau būsime žili senukai
Šiaip dar pasidomėk apie galimybę pasikeisti į USD, tos palūkanos dar mažesnės, žinoma įsivertinus USD kilimo/kritimo perspektyvas
Jei pavyks pasikeisti paskolą į eurus, būtinai patarčiau turėti rezervą eurais, nesvarbu ar gryni, ar akcijos, bet esmė, kad eurais, kas apsaugos tave nuo devolvacijos grėsmės, nors tikimybė maža, bet kas ten žino.
Asmeniškai paėmiau būsto paskolą eurais ir šiuo metu tik rankom ploju, nes nuo mano palūkanų perkaičiavimo dienos iki šios dienos situacijos tai palūkanų norma skiriasi beveik per pus:
fiksuota metams 4.94, dabartinė 2.65, perskaičiuoja kasmet gegužės mėn., tai manau, kad iki to laiko kris iki 2%-1.5% ir fiksuosiu maksimaliam laikui, nes daugiau tokių švenčių iš ECB galime tikėtis tik artimiausiu metu, o tolimesnėj ateity nusimato tik didinimas.
Dar čia gali rasti vertingos info ir užduoti konkrečius klausimus bankininkams http://www.seb.lt/vbfin/forum/subjectList.fw?grpId=5&lang=lt

tms,
tavo provokacijos dėka gavau pirmą rožinę žinutę
Išties "love"
Nebūčiau Agata
Bet humorą suprantu,o dar tiksliau...juo pasinaudoju
Bet užteks mums čia visiems liūdėti.To,kas įvyko,nė per plauką nesitikėjau.Gyvename toliau...Nes mums teduotas vienas gyvenimas.Tik smegenis judinkime efektyviau.Esame vienoje valtyje.To niekada nepamirškime.
Aš bandau pagal savo jėgas modeliuoti kažkiek ateitį,bet tik šiam gyvenime...To kito nepažįstu,todėl ir nesikišu..."Filosofuoju" tik šio pasaulio kontekste,remiantis ankstesniais laikmečiais.Nesu Drakula,mano patirtis gan menka...

Dėl bankų.Apie jokį banką nešnekėjau.Težinau vieną - bankuose dirba protingi žmonės.Protingesni už mane.O protingesniems aš nepavydžiu,o tesimokau iš jų...Absoliučiai nekalta...

Šiandien tvarkydamas reikalus Swedbanke, tuo pačiu užėjau pas būsto paskolų vadybininkę paklausti, kokiomis sąlygomis galima seną paskolą konvertuoti iš litų į eurus. Buvau maloniai nustebintas, nes prieš pora savaičių pas juos pasikeitė vidinė tvarka ir maržas skaičiuoja ne naujai, o prideda +1% prie senosios. Tiesa yra dar 750Lt. konvertavimo mokestis, bet čia menkniekis, lyginant su tuo kiek mažėja paskolos palūkanos ir tuo pačiu mėnesinė įmoka.

sliux, nepamirsk dar kitu islaidu - as jas apturejau - notaro ir hipotekos laksto keitimo islaidas.

gal kam bus aktuali informacija derybose su bankais, radau informaciją apie nauja vakarietiška teismų praktika, tikiuosi padės pažaboti skandinavų bankų neteisingą verslo praktiką Lietuvoje.

Apribotos bankų galimybės tvarkytis su vėluojančiais skolininkais

Verslo teisė
2011.07.27 11:57

Birželio viduryje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos civilinėje byloje (Nr.3K-7-272/2011) priimta nutartis pažėrė naujovių, dėl kurių tikriausiai sunerimo būsto kreditų sutartis prižiūrintys bankų teisininkai.


Pagalbos į komercinius bankus kreipiasi daug Lietuvos gyventojų, panorusių įsigyti nuosavą būstą. Potencialūs pirkėjai – jaunos šeimos, jauni darbuotojai – retai turi savų santaupų. Lietuvos banko metų pradžioje atliktos apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 procento mūsų šalies namų ūkių.

Iki šiol bankų interesai būdavo užtikrinami visų pirmiausia perkamo būsto hipoteka arba įkeitimu. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo kredito gavėjo, jo giminaičių laidavimai visu kitu turimu bei ateityje atsirasiančiu turtu, įmonių garantijų išdavimai ir panašiai. Toks bankų požiūris, t.y. reikalavimas pateikti kuo daugiau kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių, yra visiškai suprantamas ir, manau, ypač pasiteisino 2008 metais kilus pasaulinei ekonomikos krizei.

Uždelstos skolos išieškojimo procedūra iki šiol nebūdavo problematiška: bankas raštu informuodavo kredito gavėją apie kredito sutarties nutraukimą ir nustatydavo konkretų terminą įsiskolinimui padengti.

Žmogui neįvykdžius šių sąlygų bankas kreipdavosi į hipotekos skyriaus teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyriaus teisėjai tokius pareiškimus vertindavo tik formaliu požiūriu, t.y. nustatinėdavo, ar pareiškimą pateikęs bankas tikrai yra hipotekos kreditorius, ar pateikti visi su kredito suteikimu bei kredito sutarties nutraukimu susiję dokumentai ir pan.

Atsivertę bet kurią paskolos būstui įsigyti sutartį, rasime tokią ar labai panašią sąlygą: „jei kredito gavėjas kredito sutartyje bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje nustatytų mokėjimų, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą negrąžintą kredito dalį, palūkanas, delspinigius bei kitus kredito sutartyje numatytus mokėjimus“.

Tačiau panašu, kad artimiausiu metu bankams teks atsigręžti į kredito sutartis bei persvarstyti kai kurias esmines jų nuostatas. Tuo tarpu hipotekos teisėjams teks į hipoteka užtikrintos skolos procesą pažvelgti kūrybiškiau.

Aukščiausiajam Teismui kredito būstui įsigyti ir hipotekos sutartis kvalifikavus kaip vartojimo sutartis, šioms ne tik keliami griežtesni reikalavimai, tačiau išlošia vartotojas – jis ginamas labiau negu kita sutarties šalis.

Teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, kai būsto kredito grąžinimas yra užtikrintas hipoteka, bankui kreipusis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš laiku nemokančio piliečio, hipotekos teisėjas, nagrinėjantis tokį banko pareiškimą, privalo įvertinti ir kredito bei hipotekos sutarčių sąlygas, kuriomis yra grindžiamas banko pareiškimas.

Viena iš tokių sąlygų būtent ir yra kredito sutarties nuostata, leidžianti bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti viso įsiskolinimo padengimo iš karto tuo atveju, jei kredito gavėjas netinkamai vykdo mokėjimus pagal kredito sutartį.

Įvertindamas aukščiau nurodytą kredito sutarties sąlygą, Aukščiausiasis Teismas ją pripažino negaliojančia ir nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Tokia pozicija buvo pasirinkta ginant vartotojų interesus.

Akivaizdu, kad bankams teks atidžiau vykdyti formalumus, susijusius su kredito sutarčių nutraukimu bei priverstiniu skolos išieškojimu iš hipoteka užtikrinto turto.

Teisininkė Simona Augėnaitė
Advokatų kontora SORAINEN

Komentaras:

Didziojoje Britanijoje ir kitose Europos valstybese - asmeniui praradus darba, ir/ar netekus pajamu saltinio, bankas niekuomet nereikalauja grazinti isiskolinimo ar atimti turta, o netgi padeda susirasti darba. manau tai idealus variantas ir pavyzdis lietuvos dinozauriniams bankams, kurie turedami zveriskus kapitalus, vis vien smaugia zmones, netiketai netekusius pajamu saltinio.