sudomino mane Jusu mintys, kad tvirtos nuostatos ir vertybes mus padaro vergais.

Kazkaip nenoreciau but chameleonas, o ir kitus noreciau matyt su konkreciom vertybem.Tegu tai bus tarsi suvarzymas, bet tada bent jau zinau, su kuo reikala turiu Cia kalbu tiek apie kitus, tiek ir apie save.

Kaip tas filosofas gerai pasake : ,,As nezinau, kas tas daiktas yra, bet toks, koks ji syra, toks jis ir turi buti !".

Man rodos, kaip tik svarbiausias dalykas yra PAZINTI SAVE. O tai reiskia - issiaiskint savo vertybes.

Galima eiti ir eiti, skubeti , darbuotis, taciau JEI NEZINAI, KUR NORI NUEITI, tai tik suksies kaip sukutis ant vietos.

O vengti emociju irgi , manau, neverta - jos juk SUSTIPRINA zmogu, suteikia motyvacija, sparnus, pasitenkinima, laimes jausma...

Oi, kiek daug galima nuveikti per emocijas.

(tiesa sakant, be ju as isvis nezinau, ar noriu ka nors veikti...)

Saulute, rinkoje su emocijomis nėra ką veikti.

vienas tikrai geras psichologas, pravedes mums, busimiems muzikantams, mokymus, pasake - ,,venkit zmoniu, kurie neaiskus, neatviri - jie is tiesu yra ITARTINI , ir galimas daiktas, kad jiems yra ka slepti "

danieliau,

ziurint, su kokiomis

as nesu syksti, nesu godi, ir , manau, todel man birzoje puikiai sekasi

mano emocijos birzoje yra labai geros - as jeigu pataikau, dziaugiuosi, o jei nepataikau, tiesiog nekreipiu demesio ir dziaugiuosi, kad sugebu nekreipti demesio...

gi ir tuo atveju, kai pataikau, ir tuo, kai nepataikau, as vienodus pietus ta diena valgau...
o ir visa kita taip pat darau , kaip daryciau bet kuriuo atveju

http://www.youtube.com/watch?v=UPg9DnMP2D4
http://www.youtube.com/watch?v=4aUjLiLiriA&NR=1

Juk vieni sprendimus priima pasikliaudami daugiau nuojauta, o kiti analize. Jei intuicijos neužgožtų asmeniniai jausmai, manau visus intelektualinius išvedžiojimus būtų galima pamiršt.

Matau, kad nesuprantat manęs. Taip manau, nes, pavyzdžiui, šioje žinutėje, mano manymu tu iš esmės klysti sakydama:
1) kad negalėčiau kažko sekti;
2) kad mano reikšmingumas man kažko neleistų;
3) kad negaliu pasiduoti ar atsiduoti;
4) kad kažką bandau kitiems primesti.

Pamąstom, kodėl taip greit gavosi priešingas supratimas arba visiškas nesupratimas. Aš juk aiškiai pasakiau poziciją, kad savo reikšmingumas yra blogybė, su kuria visada stengiuosi kovoti. Tačiau tu (ir kiti) aiškinat priešingai. Kodėl? Manyčiau todėl, kad gana griežtai pasakiau kai kuriuos dalykus, kurie galbūt yra nelabai patogūs. Ir todėl jie iškart priimami kaip kritika, tai yra kaip kitų nužeminimas bei savęs iškėlimas. Jei taip, tai tai vėlgi visiškas manęs nesupratimas. Aš laikausi idėjos apie Kastanedos "kovotoją", kuris niekada nieko nežemina ir prieš nieką pats nesižemina, kuris visus laiko lygiais.
Taipogi pritariu Kastanedos idėjai, kad mums geriausiai gali padėti žmonės, kuriems mes visiškai nerūpime ir kuriems iš mūsų nieko nereikia. Tokie žmonės neima nutylėti nemalonius ar nepatogius dalykus ir tiesiai pasako, kas yra.
Dėl sekimo, tai, kad galėčiau sekti man reikėtų tuo tikėti ir gal kažkiek suprasti. Nieko neketinu aklai sekti. O be to, kad ne pačiam eiti, o sekti, tas sekamas žmogus turi būti žymiai toliau pažengęs, kad nepavyktų paprasčiausiai nukopijuoti jo patirtį.

Castanedos knygose "kelio dulkės" sąvoka naudojama žmogaus nereikšmingumui parodyti, o ne lyginant jį su kokiu nors dievu ar pan.
Kodėl man prikaišiojat "mano reikšmingumą"? Ar todėl, kad paprasčiausiai atvirai išsakau savo nuomonę? Kad nenusileidžiu jūsų autoritetams be argumentų? Kad nepalaikau jūsų socialinio susitarimo? Ar kad nelaikau savęs nuodėmingu nuo pat gimimo?


Nesu religijų žinovas - ar čia taip kalbi apie krikščionybę?

Kastaneda rašo, kad erelio komanda yra daryti inventorinius sąrašus apie save. Tai yra, mes negalime negalvoti apie save, kas mes tokie esame, kokie esame. Tokius sąrašus daro visi - ir paprasti žmonės, ir magai. Tačiau magų gudrybė glūdi tame, kad vos tik sudarę-užbaigę savęs inventorinį sąrašą, jie kvatodami jį išmeta šiukšlių dėžėn, kai tuo tarpu paprasti žmonės juo tiki, juo vadovaujasi ir daro tik tai, kas atitinką jų sąrašą. Iš savo patirties labai tikiu tokia idėja ir praktiškai tai reiškia tai, kad gilintis į save gerai, bet nereikia pakliūti į spąstus, kai susidarai apie save nuomonę ir tartum daugiau nebegali. žmonės gali kur kas daugiau, nei mano apie save.

Gal galėtum plačiau paaiškinti, nes kažkaip nesuprantu, ką reiškia "siekiama daugiau už kitą... dvasiškai"? Blogai, kai kažkas stengiasi daugiau patobulėti nei kaimynas?

vk

Turi stubura...

vk, bet juk tai taip nutolę nuo mūsų tikrovės. (niekada nepažemint ar nenusižemint, bet realiai tai mes per dieną tai daugybę kartų padarom subtiiai ar akivaizdiaia) tu pats manau skendi iliuzijose. tu stengies tapti idealiu kovotoju. tos pastangos tikrai labai gražios aš ir pats gyvenau vien tomis idėjomis pora metų, jos ir dabar mane tebeveikia tik kiek silpniau. džiaugiuosi išstumęs savigailą, bet kad aš į ją ir nebuvau įsikabinęs. tobulumui ribų nėra... bet jei atkreiptum dėmėsį Į jo bona fide guru elgseną, tai jis visada nuoširdžiai tyčiodavosi iš jo....

Tam padėjo ne kas kita, o kova su savo reikšmingumu. Dabar nieko nepriimu kaip asmeninio puolimo ir todėl paprasčiausiai ramiai diskutuoju, kol yra įdomių minčių ir/ar diskusija neužsidaro akinam rate.

krikščionybę dažniausiai smerkiu, vien todėl, kad tos religijos dėka buvo pavergta daugybė tautų... netgi manau, kad krikščionys ,tai savotiški tautos išdavikai, nes juk jie yra kryžiuočių ordino pakalikai.

induistai man mieli, nors jie taip pat garbina dievus, meldžias jiems, bet kai kurie iš jų ir medituoja, visgi tos religijos išpažinėjai turi gausias nušvitusių gretas. nuoširdžios pastangos, nesvarbu kokiu pavidalu, jos vistiek tau suteikia, to ko nuoširdžiai trokšti.

islamas tai ta pati krikščionybė tik akmens amžiuje.

nu o budizme spragų tikrai mažai bent jau pažangiausioj jo atmainoj ZEN budizme. kur visi pamokslai bei stabmeldystė praranda prasmę.

Užvedei ant minties, kuri man vakar buvo atėjusi, bet jos dar neišsakiau. Manau, kad mes nelabai vieni kitus suprantame dėl mūsų skirtingų pasaulėžiūrų. Va Erika pasakė, kad viename pasaulyje gyvena, o apie kitą svajoja. Turbūt kažkas panašaus yra ir su jumis kitais. O aš gyvenu ir svajoju apie tą patį pasaulį. Kaip Kastaneda yra sakęs, kad magui svarbiausia yra praktika. Tai aš ir taikau savo gyvenime - praktikuoju tai, apie ką svajoju, kuo tikiu, kai jūs galbūt daugiau tai paliekate svajų pasaulyje.
Aš nesistengiu "tapti idealiu kovotoju", nes "tapimas" bei praeityje atliktas darbas nieko negarantuoja ateičiai. Mano dėmesys sutelktas (tikslas, pastangos) tam, ką darau dabar. Jei panaudoti pavyzdį, tai mano tikslu nėra laimėti rungtynes (tapti idealiu kovotoju), o mano tikslas yra geriausiai išnaudoti turimas galimybes, nepriekaištingai sužaisti rungtynes ir tada galutinis rezultatas visiškai nesvarbus.

Don Chuano tyčiojimasis tai ne mūsuose įprastas menkinimo veiksmas, tai buvo sąmoningas Kastanedos labui skirtas veiksmas. Beje, jei nepameni, kovotojų pasaulyje viskas yra vienodai svarbu, tad jei Don Chuanas buvo pasirinkęs juoktis iš Kastanedos, tai Don Chuano mokytojas buvo pasirinkęs verkti dėl Don Chuano. Ir nebuvo jokio skirtumo, ar vienas juokdavosi, ar kitas verkdavo, nors pagal tave tai visiškai skirtingi dalykai.

Vienintelis kario, einancio i musi, rupestis yra iveikti priesa, uzgniauzti visus zmogiskus jausmus ir uzuojauta, nuzudyti visus, stojancius skersai kelio, net jei tai butu pats Viespats Dievas ar Buda. Si tiesa yra karo meno pagrindas.

From "Kill Bill" Vol. 1

Atsakysiu tau, Erika. Mirusieji, prisidirbę visokių nuodėmių ir už jas neatgailavę, neatsimeldę klaidžioja šiapus tikrovės ir kvaršina mums galvas vaiduoklių pavidale. Už juos atsimeldus (jie to daryti jau nebegali), jie tiesiog išeina, jiems palengvėja. O mes padarom gerą darbą, palengvinam jų dalią, na ir savo tuo pačiu.

Škiazz jie kenčia tyliai ramiai. Jei tu nemata, nereiškia, kad jų nėra. O kadangi nematai, tai pasimelsti nepakenks.
Už sau artimus, ką prisimeni, pagaliau už ką nori.

Čia esančių dauguma man neautoritetas. Yra nuomonė, o yra žinios. Mano žinios surašytos Vedose ir Akašoje.

paklydusios sielos, tai tos kurios pernelyg buvo prisirišusios prie malonumų, jos menkai sąmoningos, todėl net nepastebi, kad jos nebterui fizinio kūno, ar bent jau desperatiškai bando pajausti, pvz alkoholio teikiamą malonumą. pasiskaityk rozenkreicerių I II dalį yra lietuviškai. ten apie tai plačiau aiškina. bet man jie pernelyg susikaustę. nežinau kiek malda gali padėt kitoms būtybėms. jausmai turėtų būti nepaprastai nuoširdūs. jei atvirai tai aš nesugebu nuoširdžiai melstis todėl man malda beprasmiška atrodo. beto tai kurstytų savigailą man atrodo.