Ashaman, gal galite detaliau pateikti DIJA 3 banga. Nes man niekaip nesigauna, kad tai yra (3)-cios bangos 4-ta. Man gaunasi, kad tai 3-cios bangos 4, arba netgi 5 (galutinis diargonalinis trikampis sudarytas is trejetuku). Jeigu as teisus tai rimtas samprotavimai visiskai realus, ir turesime pakankamai galinga (4) banga su targetu net iki 11600.

Manau, kad dabartinis Bear marketas turi [5-3-5] EW bangu struktura. [A-B-C] varianta atmeciau, kai S&P500 su trenksmu pramuse 1070 punktu.
Speju esam [5-3-5] pirmo [5] -> [3] dalyj: [1] S&P 1575->1255 (2007 spalis-2008 balandis); [2] 1255->1440 (2008 balandis-geguze); [3] pati ilgiausia, esam dabar 1440->~700-750 (2008 geguze-2009 pradzia); [4] 700-750->1000-1100; [5]? pagyvensim pamatysim

Paskutinių poros savaičių pokyčiai globaliniuose finansuose verčia daryti prielaidą kad vykstančios depresijos įvykių dramatizmas bus beprecedentinis, o trukmė gana ilga...
1.Tarptautiniai rinkos dalyviai (kredito įstaigos/korporacijos) priemė sprendimą vertinti savo aktyvų vertę ne pagal rinkos kainą (nes vyksta krizė ir rinka nerodo "tikros vertės"), o vadovaujantis "matematiniais vertės apskaičiavimo modeliais".
2.Kadangi rinkos dalyviai nesivadovauja rinkos kainomis vertinant savo aktyvus - įprastiniai vertinimai siekiant gauti kreditą veiklos tęstinumui netenka prasmės.
3.Todėl JAV bankai, kredituojantis vienas kitą, bei transnacionalines korporacijas, praeitą savaitę pasiulė naujas kreditavimo taisykles, pagal kurias prie kredito palūkanų automatiškai pridedamas CDS, kredito rizikos draudimui.
CDS (credit default swap) - tai finansinio draudimo instrumentas, kuriuo bankai ir korporacijos draudžiasi nuo savo įsipareigojimų nevykdymo.
Kaip pvz.: Gazpromo CDS šiai dienai yra ~ 16%, Ukrainos CDS ~ 30%. Tai reiškia kad tam, kad pasiskolinti pinigų iš JAV bankų, Gazpromui teks pakloti ~ 20% metinių, Ukrainai ~ 34% (Libor + CDS).
Šito liudno veiksmo priežastis yra senai ir gerai žinoma - tai visuose finansinese ataskaituose plačiai taikoma "matematiniais metodais paremta finansinė falsifikacija". Bankai negali jos tinkamai įvertinti naudojant įprastus metodus (kredito reitingavimo agentūrų reitingai, bei tikroji rinkos kaina) ir todėl kratosi atsakomybės ir skolininko vertinimo. Vietoj to jie siulo kreditus + CDS.
4.CDS rinka - JAV CDS rinką kontroliuoja liudnai pagarsėję investbankai + AIG (ir panašios kontoros - bankrotai). Po neseniai įvykusios minetų kontorų nacionalizacijos, de facto CDS rinką kontroliuoja kvazivalstybinė oligopolija, kuri tiesiogiai gauna pinigus iš FED'o už juokingus procentus (o skamba gražiai - likvidumo palaikymo būtinybė) ir skolina juos superbrangiai CDS'ams.
Ši "finansinė revoliucija" tu dvi gręsmingas pasekmes - už depozitus bankuose bus mokamos palūkanos artimos Liborui, o kreditavimas vyks kelis kartus brangiau Liboro (reikės dengti CDS).
Rezultate - visiškai neapsimokės taupyti ir laikyti indelius, nes realios palūkanos už depozitus bus neigiamos, o kreditiniai pinigai už dviženklius procentus bus perkelti į galutinį produktą - t.y. po dabartinio defliacinio kolapso šviečiasi stagfliacija ekonomikoje su po jos sekančia hiperinfliacija.
Be to, visą kreditavimą JAV kontroliuos oligopolinė kvazivalstybinė grupė - t.y. nelieka jokio free market, bet atsiranda bruožai labai panašūs į planinę ekonomiką (tikriausiai pamenate kaip neefektyviai veikia toks modelis).
Aktualiausias artimos ateities klausimas - kaip pasielgs Europa? Ar ji irgi taikys analogišką metodologiją ir reikalaus iš skolininkų pirkti CDS'us (klausimas dar kas Europoje juos issue'ins - kolkas apie tokią struktūrą negirdėjau)? Kaip bus apskaičiuojamas galimas CDS'as smulkiam verslui/fiziniam asmeniui?(o gal niekas jo net neskaičiuos, o bankas tiesiog užkels maržą iki 5-8% ir nesuks sau galvos).
Tokių naujovių perspektyva akcijų indeksų krypčiai gali būti tik viena - verslas skolinant už dviženklius procentus nepajėgs plėstis, demonstruoti gerų rezultatų ir mokėti gerų dividendų. Todėl tęstis tai gali ilgai...

Aschaman,

Nesupratau, ką parašei.
Jei aš skolinu kam nors pinigus ilgesniam laikui tai imu palūkanas. Jei noriu apsidrausti nuo skolininko bankroto už dalį iš palūkanų gaunamų pajamų perku CDS'us ir riziką permetu ant kieno nors kito turto. Žodžiu CDS'ai - rizikos premium ir taip yra bet kokiose palūkanose. Ar tave vers draustis nuo bankroto, ar bankas tai jau įskaičiuos į palūkanas nėra jokio skirtumo. Bent jau aš esminio skirtumo čia nematau. Faktas, kad CDSų kaina svyruoja priklausomai nuo rizikos, kad skolininkas bankrutuos. Aišku yra galimybių spekuliuoti tais pačiais CDSai, draustis nuo skolininkų, kurie tau nieko neskolingi, bet tai jau kita istorija. Neseniai skaitėme juk straipsnius, kaip hedge fondai uždirbo milijardus pirkdami CDSus prieš paskolų krizę ir dabar juos parduodami saugumo ieškantiems bankams...

Kad depozitai bankuose bus apmokami visiškai neadekvačiai realioms palūkanoms irgi nėra labai realu. Koks skirtumas kaip ir kokie pinigai pasieks galutinį vartotoją. Jei bankas moka per mažas palūkanas gali pinigus investuot į tai darantį fondą, kuris susirenka ir panašią maržą, kurią tu čia pavadinai CDSu, arba tos pačios vulgarios kredito unijos. Bus visokių variantų - nori garantuotai saugaus indėlio - premium už riziką palieki finansų įstaigai, kur laikai savo pinigus, nori riebesnių palūkanų - premium už riziką pasilieki sau, bet gali prarasti indėlį. O jei tie patys CDSai galiausia paklius į biržą, o manau, kad neužilgo paklius, tai bus dar vienas puikus instrumetnas spekuliuoti ir draustis...

Tai, kad tokios šalys kaip Ukraina ar Rusija turi daugiau ploti palūkanų irgi ne naujiena. Prisiminkime, kokios palūkanos mums buvo taikomos prieš 16 metų...

Tiesa, CDS rinkos niekas nekontroliuoja. Nes kaipo tokios nėra, t.y. nėra tokio dalyko, kaip atvira CDSų birža. Gal nori pasakyt, kad daugiausia CDSų yra išrašiusi AIG? Taip, teko skaityti, kad tai yra viena jos didžiausių problemų. Paprastai draudimo įmonės tiekia pvz. gyvybės draudimo, turto draudimo iki tam tikros ribos paslaugas - viską, ką galima sukišti į Gauso kreivę. Jos taip pat gali drausti nuo įvykių, kurių mąsto ir galimų nuostolių neįmanoma numatyti, bet paprastai tai yra perdraudžiama. Gal teko girdėti apie LLoyds of London? Kai po vieno draudiminio įvykio daugybė žmonių prarado savo turtą, pinigus, namus ir net baldus? O iki uragano viskas atrodė taip saugu - garantuoji savo turtu ir turi nuolatinį pajamų šaltinį... Iki tam tikro momento. Su AIG taip ir atsitiko - pridalino polisų, kurių rizikos apskaičiuoti neįmanoma. Ir dabar dega. Kiek žinau AIG daugeliu atvejų yra galutinis tų pačių CDSų garantas... ir tiek. Tai dabar ir moka už visus. O valdžia į ją pinigus pumpuoja, nes kitaip užsilenks visa CDS rinka... o iš paskos ir bankai, kai paaiškės, kad jų darudimas yra nieko vertas, kad jiem reikia pritraukti papildomų rezervų rizikai suvaldyti...

Na va, pasirodau klydau.
AIG priklausė tik apie 1 proc. CDS rinkos...

Šiaip visai neblogas straipsnelis, rekomenduoju: When the Chickens Come Home to Roost
Pagrinde apie bankus, apie tai, kas laukia finansų rinkų netolimoje ateityje.

gerai sakykim hiperinfliacija yra ateities regimybe - turbut kad geriausias laikas praeityje i kuri galime pazvelgti atgal - Vokietija po I pasaulinio. Bent pagal istorinius duomenis geriausia tuo metu gyveno birzos spekuliantai kuriuos visus isnesiojo kaip pukus monetarines politikos atstatymas i normalias vezes.
Pagrindinis klausimas kuo reikes spekuliuoti hiperinfliacijos (jei ji bus) vejyje XXI amziuje...

Problema su JAV CDS'ais po pagrindinių šios rinkos žaidėjų nacionalizavimo - oligopolija. Nelieka laisvos rinkos. Kas vertins riziką? Kaip vertins jei nėra free market? Ar nepiknaudžiaus siekdamas greičiau atstatyti kapitalo bazę po milžiniškų nurašymų?
Įvertinkyte tai, kad finansų institucijos susidurusios su nemokumu gauna tiesiogines injekcijas iš FED'o ir be jokių CDS'ų iš valstybės, o korporacijos yra siunčiamos ant "trijų raidžių" ir bailout'inti jas yra atsisakoma - visiems yra tiesiai šviesiai parodoma - kas namuose šeimininkas... Tai sąlygos bankrotų skaičiaus didėjimą privačiame sektoriuje ir tolimesnį moral hazard. Ką daryti JAV administracijai jei ant bankroto ribos atsidurs GM ar GE? Bailout ar leisti žlugti?
Bailoutas - tai valstybės kontrolė visuose pagrindinėse ūkio šakuose - t.y. planinė ekonomika (skaityk gosplanas). O leisti bankrutuoti - reiškia didžiuliai socialiniai neramumai - "jus gelbstit šios krizės kaltininkus ir spjaunate į darbininką Džo..." Reiškia nacionalizacija yra neišvengiama. Jei pažvelgsime dar šiek tiek toliau - tai socializmas su kapitalizmo "ne saviems" bruožais (t.y. aborigenai skolins laaabai brangiai, o savus protekcionuosime). Tą patį kaip atsaką darys ir kitos valstybės - t.y. TPO ir laisvos prekybos laidojimas. Po kelių metų įsivyraus valstybinis protekcionizmas ir regioninė valiutinė sistema, kai kiekvienas stiprėsnis rinkos dalyvis uždarys savo erdvę laisvam užsienyje hiperinfliuojamos valiutos patekimui.

Manau, kad auksu... Ir tikrai ne OMXV kotiruojamomis akcijomis. Nors... galai žino.. gal ir akcijos pabrangs jei pinigų vertė staigiai kris, bet abejoju, ar pinigai bus nuvertinami, nes tendencijos dabar pinigų vertės didėjimo ir infliacijos mažėjimo.

bukanierius :

Pagrindinis klausimas kuo reikes spekuliuoti hiperinfliacijos (jei ji bus) vejyje XXI amziuje...

kad cia klausimas kaip ir nekyla, hiperinfliacijos amziuje spekuliuosime apciuopiamybe, t.y nafta, kvieciais ir variu, kaip kad ir buvo Weimar'o respublikos laikais

Atrodo nevisai teisingai buvo traktuojami rezervai tokiu aplinkybiu atveju: valstybe neturi skolu ir turi 500 mlrd USD rezerva, bet salies imones ir bankai yra pasiskoline is uzsienio apie 1.5 trln. USD. Teoriskai jei kreditavimas nutruksta ir nera kur refinansuotis, tu rezervu pakanka tik 1/3 isipareigojimu. Kaip kitaip butu galima paaiskinti rusijos imoniu obligaciju YTD vos ne 50 proc. ir kainas vos 30 proc. nominalo?

Noreciau atkreipti demesi kad rinka jau bande suvartyti piramide is aukso, kvieciu ir vario. Kas gavosi matom. Skirtumas nuo weimaro tas kad weimaro krize buvo lokali - dabartine globali. Jei indai paleis i apyvarta neturedami ka valgyti asmenines aukso atsargas tai tiesiog nebus kuo spekuliuoti. Nors kvieciai gal ir tinkamesnis kandidatas ypac ateities sandoriai.
Del akciju tai ypac idomus bus bankai nes jie nusibrauks isipareigojimus pakankamai pigiai, bet is kitos puses gales prisisluoti nauju isipareigojimu is CB. Kitkas del lag'o atsiskaitymuose turetu sesti balon ypac aptarnaujantis sektorius - energetika, paslaugos - visi kurie negali pakeisti strategijos ty negali israsyti isankstines saskaitos.

to bukanierius:
as auksa, kviecius ir vari paemiau kaip zaliavu pavyzdzius, zaliavu piramide sugriuvo nes hedge fondai iseidinejo, stiprejo dolcas ir prasidejo recesija, BET tai nesites amzinai, nes bankai neisduoda paskolu zemdirbiams arba nauju kasyklu/naftos gavyklu atidarymui, tokiomis kainomis geriau laikyti nafta zemeje
taigi sekantis scenarijus atsigavus ekonomikai (gal po 2, gal po 10 metu), buves zaliavu burbulas taps tik mazu burbuliuku ir kainos ne tik pasieks buvusias bet ir virsys

To Ashaman. Turiu klausimeli. Jeigu FEDas pompuoja didelius pinigus i rinka ir jis ju nespausdina, tai is kur jis juos gauna? Jeigu as teisingai suprantu tai jis juos skolinasi isleisdamas naujas obligacijas. Parduoda jas rinkoje ir tokiu budu dar labiau mazina pinigu mase rinkoje arba teisingiau ima is sveiku organizaciju laisvus pinigus ir duoda juos nesveikoms tokioms kaip AIG. Ar yra kitaip?

Bankai ? Nežinau, kiek laiko turės praeiti kol bankais investuotojai pradės vėl pasitikėti.

Reikalingas TIKĖJIMAS, kad metai po metų vėl investicijos į bankų akcijas kasmet stabiliai duos po 5-10% grąžos investicinės . Kas nors tuo ims tikėti artimiausius 5-10 metų ? . Nemanau.

FED'as naujų pinigų į rinką šiuo metų nepompuoja. Jis keičia savo balanse esančius gerus aktyvus (US Treasury bondus) į nelikvidžius bankų popierius, taip gerindamas jų likvidumą per REPO ir kitus auction facilities.
US Treasury yra pagrindinis USD revalvacijos beneficiatorius. Jis leidžia US Treasury bondus (kurios paprastai išpirkdavo FED'as spausdindamas naujus USD) ir parduoda juos rinkoje (kadangi paklausa milžiniška - vyksta flight to safety). Šio veiksmo pasekoje - USD paklausa vis didėja ir USD brangsta, nes pagrindinė USD masė yra surišama US Treasury bonduose. Tai padėda JAV monetariniai valdžiai puikiai kovoti su likvidumo krize pas save (kitų valstybių sąskaita) ir išsprendžia esamos milžiniškos skolos refinansavimo klausimą už beveik "nulines" palūkanas.
Tačiau tokia monetarinė politika nėra panaceja ir negali trukti ilgai. Vien šiais metais bailoutai pareikalavo padidinti JAV valstybinę skolą ~ 2 trilijonais USD (vietoj planuotu 0,5 trilijono). Kitais metais problemos realiame eko sektoriuje, bei atskirų valstijų bankroto gresmė pareikalaus dar didesnio skolinimosi. Ar sutiks likęs pasaulis ir toliau pirkti JAV iždo vekselius su "nulinemis" palūkanomis ir bailoutinti visą JAV ekonomiką? Tai yra pagrindinis klausimas. Ir būtent tai yra priežastis kuri verčia galvoti apie naujo karo Azijoje neišvengiamybę per artėjančius keletą metų. Azijoje ir likusiame pasaulyje turi būti TAIP blogai kad vienintelė vieta kur žmonės noretu kišti savo pinigus ir toliau liktu US Treasury bondai.

Ok paties ideja del galimu neramumu visame likusiame pasaulyje aiski. Mano klausimo logika sekanti: jeigu fedas nespausdina pinigu tai arba:
1.skolinasi is rinkos isleisdamas obligacijas. Tokiu atveju mazina pinigu mase rinkoje. T.y. pasiskolina tuos pinigus kuriuos galetu pasiskolinti paprastos imones. Kadangi fedas patikimesnis , todel niekas imonems skolintis neduoda.
2.
Vadinasi fedas nesiskolina, o keicia savo obligacijas i nelikvidzius aktyvus. Taciau imone gavusi fedo obligacijas jas parduoda rinkoje ir is rinkos issiurbia ta pati pinigu kieki, kuri issiurbtu jeigu skolintusi pats fedas. Imones parduoda fedo obligacijas nes joms reikia grynu, kad padengtu savo isipareigojimus, pvz margin callus, vadinasi pinigai dingsta.
Bet kokiu atveju pinigu mase mazeja ir dar labiau gilina krize. Vadinasi galim sulaukti momento kada Benas nuspres, kad pinigu mase per maza ir reikia ja padidinti paspausdinant usd. Tada kaip pats kalbejai gali buti hiper infliacija.
Taisykite jeigu as neteisus.

Pridėsiu straipsnį čia, prie depresijų, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Spauskite čia.

tai pagrindinis klausimas ar galima laikyti nafta/isteklius zemeje laukiant kol pakils kaina iki padoresnes?
Manau kad kredito krizes fone toli grazu tai nera imanoma. Sakykim kompanija X - turi kreditu kuriems uzserti reikia tam tikru pinigu. Pinigu skolon nieks neduoda reikia imti is zemes. Dalis valstybiu visiskai priklauso nuo eksporto nebus pinigo - bus socialiniai neramumai. Kaip taisykle sias valstybes kontroliuoja valstybinis sektorius taigi... Jos aisku imsis priemoniu - karteliai, bet kiek jie bus stabilus krizes metu kitas klausimas. Mileris berods visiems aiskiai pasake pigiu energetiniu istekliu era baigesi. Taigi manau kad duju kainu sekima naftos pedomis galime pamirsti ty jis gali buti tik simbolinis o cia jau EU gales pasidziaugti parama savo ekonomikai

Manau klysti. Kiek zinau dujos parduodamos prisirisant prie mazuto ir dizelino kainu pagal tam tikra formule. Duju kaina perskaiciuojama viena karta per menesi pagal praejusio menesio naftos produktu kainas. Taigi jeigu krize tai krize visiems resursams be isimties.

Tiesa, gal zinote kas ta formule sugalvojo ir nuo kada sita sistema pradeta naudoti? Kokios sutartys ir pan.? Ar negali atsitikti taip, kad Rusija nuspres, kad jiems taip neapsimoka? Ypac, jeigu susilpnes USA itaka, kas jau matosi su Obamos atejimu. Juk siaip nelogiska, kad Gazpromas skendi skolose, nors visa Europa nuo jo priklauso.