Wow, prekyba biržoje = robotų karai?


Market Data Firm Spots the Tracks of Bizarre Robot Traders
http://www.theatlantic.com/science/archive/2010/08/market-data-firm-spots-the-tracks-of-bizarre-robot-traders/60829/?utm_source=KurzweilAI+Daily+Newsletter&utm_campaign=a51e1d888b-UA-946742-1&utm_medium=email



I mean:



Update:
http://market-ticker.org/cgi-mt/akcs-www?archived-post=1259-High-Frequency-Trading-Is-A-Scam.html

Um, bijau kad tai smarkiai priklauso Centrinių Bankų ir Vyriausybių elgesio, t.y. nuo neekonominių procesų.
Viena yra aišku: didelė dalis dabartinio buhalterinio "turto" privalo kažkaip susinaikinti.
Iš esmės yra du pagrindiniai keliai:
(a) infiliacinis (Veimaro respublika)
(b) defliacinis (Didžioji Depresija, Japonija, ir matyt dabartinė krizė)

(a) paprasčiausiai atspausdiname pinigų kad užtektų apmokėti visoms skoloms (plius paskui komplekte reikia pinigų preformos keliems nuliams banknotuose nubraukti). Visi turi pinigėlių (piniginėse netelpa), visos paskolos susiinfiliuoja, clean start. Safe heaven: bet koks materialus turtas, skolos (kurios paskui susinaikina), unsafe hell: grynieji pinigai, indėliai.
(b) pinigų nespausdiname, bent jau ne tokiais masteliais kad galėtų padengti burbulinę paskolų masę. Praktiniai efektai: žr. Didžiąją Depresiją. Safe heaven: um.. grynieji pinigai čiužinyje (bnakai bankrutuoja, akcijos nuverėja, vyriausybės defaultinasi), unsafe hell: akcijos, indėliai, obligacijos, iš dalies NT.
Sėkmės.

augome augome, kol nebeuzteko pajamu skoloms aptarnauti...

Sistemos keitimas.
Dabartinėje sistemoje dominuoja monetaristinis požiūris į finansus, kuris ignoruoja finansinę drausmę (t.t. drausmingus = pagal pajamas gyvenančius piliečius) ir skatina besaikį augimą, nes tik eksponentiškai didėjanti pinigų+kreditas masė leidžia šiai sistemai egzistuoti.
JAV teikimu šis modelis yra įskiepytas visame pasaulyje. Valstybių vadovams protingai patarinėjantys eGZpertai iš TVF, pasaulio banko ir kitų "garbingų" JAV marionečių siūlo gyvenimą į skolą kaip vienintelį teisingą būdą šioje globalizacijos eroje. Atejus krizei - vienintelis gelbėjimosi ratas - tai fiskalinis valstybės stimulas už skolintus pinigus.
Esamos sistemos Ahilo kulnas - ankščiau ar vėliau ateina momentas kada dėl perteklinio skolinimosi, saugaus kreditavimo normatyvams atitinkanti potencialių skolininkų grupė drastiškai sumažėja (t.t.valstybės, verslas, namų ūkiai) - t.y.visi užsiskolina "iki ausu" ir daugiau kaip ir nepatemptu.
Tuomet reikia spresti - arba asta la vista baby arba mažiname kreditavimo normatyvų kartelę, suteikiame "fityvius reitingus" ir music goes on. Tačiau tai jau sistemos agonijos fazė. Visiems daug maž aišku kad sistemai galas, tačiau visi nori pratempti dar šiek tiek.
Pasaulio istorijoje nėra nei vieno pavyzdžio kad imperija (bet kuri) taikiai atsisakytu dominavimo ar pakeistu savo nenaudai esama socioekonominį kolonialinio apmokestinimo modelį.
Globalus konfliktas užprogramuotas, nes augant "papuasų" gyvenimo lygiui jie nebenori atiduoti savo resursų/produktų už metropolijos pažadus (skolą).
Sistema gali sustoti dviem budais:
1.Greitas - per trumpą laiką ženkliai krenta virtualių aktyvų kainos ir dėl likvidumo stokos prasidėda grandininė bankrotų reakcija - atsiskaitymo sistema susinaikina kelių savaičių bėgyje. Labai panaši gresmė buvo 2008 rudenį - liquidity trap.
2.Lėtas - valstybės ir toliau vykdo masyvaus skolinimosi politika (o kas jiems belieka norint išveng socialinių neramumų) - kreditoriai užspaudžia varžtus ir pakelia premiją už riziką - išauga palūkanų normos ir valstybės defautina. Tai automatiškai sąlygos tarpbankinių ryšių užšaldymą ir tą patį liquidity trap.
Nėra taip jau svarbu koks variantas gros pirmu smuiku. Rezultate visvien šviečiasi masyvūs priverstinis skolos likvidavimas globaliai - t.y. žiauri defliacija.
Kai pagrindinė skolos masė bus likviduota, o likusios skolos apimtis priartės prie realių esamo gamybinio produktyvumo pajėgumų, prasidės valstybių įsipareigojimų savo ir užsienio kreditoriams infliacija (vietomis galimai hiper).

Safe heaven
Pamirškyte apie investavimą į vertybinius popierius.
Turekyte 10-20 proc. likvidžių aktyvų fizinio aukso pavydalu.
Likusius aktyvus padalinkyte per pusę tarp USD ir EUR ir laikykyte juos cash'o pavydalu (seifas banke, seifas ne banke, trilitrinė bankė )
Kai skolos likvidavimo procesas eis į pabaigą, traukyte išsaugotą cashą iš kojinių ir pirkyte per išgyvenusius bankus išgyvenusių kompanijų akcijas. Ir bus jums laimė...

Pliusas Ashaman.

''Kai pagrindinė skolos masė bus likviduota, o likusios skolos apimtis priartės prie realių esamo gamybinio produktyvumo pajėgumų, prasidės valstybių įsipareigojimų savo ir užsienio kreditoriams infliacija (vietomis galimai hiper).''

O kodel sis variantas negali buti iskart, be priverstinio skolos likvidavimo globaliai - t.y. žiaurios defliacijos?

ASHAMANAS labai jau visus gasdini,su apokalipsimes,globaliame ekonomikos pasaulyje,viskas tarpusavyje glaudziai susije,verslai taip pat susije tarpusavyje,niekam nenaudingos tavo piesiamos apokalipses,visi pasaulio aktyvai jau yra pakankamai nuverteje,kam reikia tas superka,visos valstybiu skolos yra kompiuteriuose,jau neuztenka pinigu esamas valstybiu skolas padengti,arba refinansuoti,vienintele iseitis nurasyti valstybiu skolas mainais i kazka.Ivyko AKTYVU perejimas is vienu ranku i kitas,kol yra BANKNOTAI visa zmonija savo energija tarnaus bankam ir tiems kas stovi uz banku.kas liecia tavo vis MINIMA Amerikos valstybes skola,pasidomek kokia yra bendroji amerikos namu ukiu verte,tiesiog amerika yra per didele,ir per lanksti kad uzsilenktu.

Hiperinfliacijos paleidimas dabar, nekeičiant esamos finansinės valstybių konstrukcijos nėra įmanomas nei JAV, nei EU. Praplėsiu mintį...
Apie JAV jau rašiau - prieš paleidžiant hiperinfliaciją būtina nacionalizuoti FED'ą. Jei tik rinka sužinuotu apie tai - palūkanos kosminės, visi išparduoda JAV Treasuries ir atsisako USD atsiskaitimuose už žaliavas.
EU negali paleisti spausdinimo staklių dėl kitų motyvų. EU tai ne valstybė. Ir Graikijos problemos nėra lygu Vokietijos problemoms ir jų sprendimui. Na negali ECB be saiko spausdinti eurų ir lopyti skylių eurozonos narių biudžetose be Vokietijos sutikimo. O Vokietijoje, jei pastėbėjote, labai stipriai neigiami atsiminimai apie Weimarho respublikos hiperinfliaciją. Kol Vokiečiai sąjungoje - hiperinfliacijos jie nedaleis.
Priešingai, po priverstinio skolos likvidavimo pasauliniu mąstu, daugėlyje valstybių socialinės sistemos jau bus sužlugdytos, politinės sistemos pasikeis į radikaliają pusę, sajungos kryptingai žengs byrėjimo linkme ir sociumas bus pasirengęs priimti bet kokį valstybės vyrų sprendimą (t.t. hiperinfliaciją), stabilumo vardan.
Dar svarbu nepamiršti apie...babkes - t.y. realius turtu savininkus.
Jei hiperinfliacija būtų paleista "rankinių budų" ir dabar - eilinis Jonas, Petras ir t.t. tiesiog per savaitę grąžintu 500K Lt skolos už savo butą, o bankai bankrutuotu. Na, nebuna stebūklų pasaulyje. Per krizės turtingi tik labiau turtėja, o vargšai vargsta - o ne atvirkščiai.

Armagedonai ir apokalipsės nėra naudingi niekam (t.t. ir man).
Problema yra tame kad nei tarpusavyje glaudžiai susiję verslai, nei valstybės su skolomis "kompiuteriuose" neturi nei menkiausio šanso taikiai ir visiems naudingai išsprest susikloščiusios padėties.
Bomba pradėjo tiksėti esamai monetarinei sistemai pradėjus veikti. Nieko asmeniško. Tiesiog atėjo laikas.
Šiek tiek apie JAV namų ūkius ir jų vertę...
Jūsų žiniai - vertė tera virtualus burbulas, kurio putimasis buvo naudingas bankams, nes NT ir akcijų kainos augimas leisdavo eksponentiškai auginti bankų kreditų portfelį.
O rusti realybė yra tokia: JAV realus gamybinis produktyvumas ir namų ūkių sektorius degraduoja nuo pat 1970.
Matuojant doleriais - NT vidurkio kaina išaugo iki debėsu, tačiau skaičiuojant vienetais - visą paskutinį dešimtmetį JAV kasmet statoma mažiau NT skirto namų ūkiams nei 1970. Ar tai reiškia kad amerikečiai aprūpinti NT ir naujų namų jiems nebereikia? Nieko panašaus. Tiesiog dėl virtualiosios NT kainos komponentės eiliniai amerikečiai nebeįperka tiek NT skirto namų ūkiams, kiek galėdavo sau leisti 1960-1970, kai tą galėjo padaryti ir dirbant tik vienam suaugusiam šeimos nariui.

FED niekas nenacionalizuos,tai privati kompanija,gerai zinai kas uz jo stovi,kodel negali nurasyti skolu,? tarkim uz teritoriju prisijungima-pvz,lietuva atiteks kazkam(tarkim rusam),cia kaip pavyzdys,salys kurios kotroliuoja pinigu gamyba pasdalins teritorijas,pasikeis pasaulio zemelapis.

Kad krizės pasėkoje įvyks geopolitinis teritorinio vientysumo eilinis perskirstymo etapas pilnai gali būti.
Tačiau, priešingai nei jus rašote, šį procesą kontroliuos ne tie kas spausdina pinigus, o tie kas turi už savo nugaros karinį ir ekonominį potencialą savo egzistavimo areale.
Visos prielaidos multipoliarinio pasaulio kurimui tikrai yra.
O kai ateis momentas keisti žemelapius, tie kas turi pajėgumus apsaugoti save ir ekonomiškai ir karine prasme, tikrai neleis svetimų globalių žaidėjų į savo žaidimo aikštelę su "oriniais pinigais". Jie tiesiog patys stimuliuos savo regioninės rezervinės valiutos vystymasį ir kredito apimčių augimą - t.y. darys tą patį, ką dabar daro vien amerikečiai - rinks kolonialinius mokesčius iš gretimų, vienaip ar kitaip kontroliuojamų teritorijų.
Tačiau vėl gi, tikriausiai sutiksite, kad tokie radikalūs pasikeitimai neįvyksta tuščioje vietoje. Juos sąlygoja dramatiški įvykiai, iš esmės griaunantys nusistovėjusią sociopolitinę konjunkturą. Vienžo, ne duok Dieve...
Kaip sakė bočius Leninas - «Лишь тогда, когда «низы» не хотят старого и когда «верхи» не могут по-старому, лишь тогда революция может победить»...

Kiek galima kliedėti... FEDas yra tiek pat "privati kompanija" kiek ir pavyzdžiui Lieutuvos Respublikos VRM.
Nepaisant visų statuso keistenybių, FEDas yra įkurtas JAV Kongreso Aktu (Federal Reserve Act), valdomas administracijos paskirtų pareigūnų ir papuola po visais federalines įstaigas reguliuojančiais aktais, pavyzdžiui FOIA. Kongresas negali tiesiogiai įsakinėti Bernankei (pagal paties Kongreso priimtus įstatymus), tačiau Kongresas TURI TEISĘ pakeisti FEDo darbą, struktūrą ir t.t. reguliuojančius įstatymus bet kada ir bet kokiu būdu. Arba panaikinti iš viso velniop. Ron Paul reguliariai smaginasi teikdamas įstatymo projektus dėl FED panaikinimo (Ron Paul introduced H.R. 833 to abolish the Federal Reserve System) .

juooo, visai susipainiojau kas kam priklauso jusu beklausydamas, bet pamenu kad reikejo kazkieno palaiminimo, ar ne tik kongreso, kad galetu spausdinti fantikus. tai kaip ir iseitu priklauso kazkam. nes privati... noriu spausdinu noriu ne. privatus dolcai. gerai skamba. o jei Jis numirs? pagal testamenta ar kaip? tas stanokas.

Oi ne, oi ne, oi ne....
Bankai jau dabar realiai esti bankrutavę, t.y. būtų bankrutavę jeigu gelbėjimo kampanija iš vyriausybių pusės.
Juk kokia yra visos šitos krizės esminė problema: Jonas, Petras negali, IŠ PRINCIPO NEGALI gražinti 500k skolos, tačiau bnako požiūriu Jono ir petro skola yra bnako TURTAS, turtas kuris ką tik ištirpo. Tačiau bnako indėliai yra bnako ĮSIPAREIGOJIMAI kurie gi niekur nedingo. Trumpai tariant žr. Didžiąją Depresiją vėl. Defliacinės krizės procesas yra akivaizdus kredito burbulas -> kreditorių nemokumas -> bnakų bankrotai -> indėlių... dematerializacija.
Tačiau [hyper]infiliacija viską gražiai ir elegantiškai išsprendžia! Visi Jonai ir Petrai yra mokūs! Visi kredito kortelių savininkai yra mokūs! Visi Jonai ir Petrai drausimigai moka įmokas, indėliai (ĮSIPAREIGOJIMAI) nuvertėjo... Didi šventė bnake!
Antras zuikis (greičiau dramblys) kurį nušauna vyriausybė: mūsų biudžetas pilnas! Valstybės skolos nuvertėjo! JOKIOS kažkokių ten defaultų grėsmės!
PILNA LAIMĖ, ar ne ??

Kas nepatenkinti?
Indėlininkai.
Pensininkai, esamieji ir būsimieji.
TURTINGI INVESTUOTOJAI.

Bendrai paėmus tai pakankamai galinga politinė jėga, kad priverstų vyriausybę susimąstyti...

Tačiau manau didžiausia apsauga nuo hyperinfiliacijos yra politinio/finansinio/ekonominio elito nenoras prisipažinti kokia prasta yra padėtis. Įsitikinimas kad ekonomiką galima priversti restartuoti visokiais "stimulais". Taigi neatmesčiau hyperinfiliacijos scenarijaus taip drąsiai kaip Ashaman, bet asmeniškai statau už Japonijos scenarijų artimoje ateityje. Tolimesnėje ateityje? Graikijos/Lietuvos? Kamuolys vyriausybių rankose.

Gal galima šaltinį? Toks įspūdis, kad įdėta daug pastangų verčiant: frazės daugiaaukštės, tačiau kuo viskas pagrįsta taip ir neaišku. Jei kokiom nors prieš kelis šimtmečius rašytom teorijom, tai neverta kreipti dėmesio, nes per šią krizę daug teorijų jau teko perrašyti.
Jei kalbant apie konkrečius šiuo metu vykstančius įvykius, tai viskas galėtų prasidėti nuo Irano. Priežasčių pradėti jau buvo daug, labai norint galima jų ir sukurti bei viską paspartinti. Tačiau arba dar ne laikas, arba nėra norinčių tą košę užvirti, nes niekas nežino, kaip ji baigtųsi. Kai kas Iraną nelabai skiria nuo Irako. Tačiau skirtumas yra didelis. Jeigu jo nebūtų, jau seniausiai būtų užpultas.

Taigi tie kas spausdina pinigus, turi ir karinį potencialą. Sunku šituos dalykus įsivaizduoti skirtingose rankose. Kokios to daugiapolio pasaulio prielaidos? Jau seniausiai pasaulis juda link vienapoliškumo. Užtenka pažiūrėti politinius procesus: globalizacija, integracija, standartizacija. Ir vis didesnė turto dalis telkiasi vis mažesniame skaičiuje rankų. Ar tos rankos suinteresuotos griauti esamą tvarką, kuri padėjo jiems praturtėti? Tik kraštutiniu atveju ir nesant kitos išeities. Esama tvarka juos tenkina, nes leidžia ir toliau turtėti.
O keliapolio pasaulio nėra ko bijoti. Juk dabar pasaulis iš esmės yra dvipolis ir kol palaikoma pusiausvyra, kol viena pusė kažkiek prisibijo kitos, tol galima gyventi. Nenorėčiau pamatyti, kaip atrodo vienpolis pasaulis. Tai būtų tas pats, kas turėti vieną darbdavį ir žinoti, kad niekada negalėsi jo pakeisti.

bet taip bus, link to einama. jau dabar zmoniu tiek, kad nesinori i gatve iseiti, nes reik alkunemis maltis ant saligatvio kaip troleibuse. gatves pilnos masinu, kur sedi po viena zmogu. po desimt metu dziaugsites gave i diena tubika su kokia pasta, kaip kosmonautai, kad sulaukt rytojaus, jokiu pinigu, visi lygus, stai jums ir komunizmas. bet pries tai atsitiks kazkas tokio, kad liaudis su tuo sutiktu. priimtu su dziaugsmu.

Trumpas atsakymas: JAV pinigų leidybos galia pagal Konstituciją priklauso JAV Kongresui.
Kongresas ją delegavo FED'ui 1913-aisiais, bet žinoma turi teisę bet kada atsiimti.

jei teisingai suprantu- Europinis "presas" veikia daugmaz taip:
1) nacionalines vyriausybes isleidzia obligacija (prisiima nauja skola)
2) VVP ispirke bankai juos repuoja ECB ir gauna high powered cash'a, kuri gali multiplikuoti kiekvienas pagal savo sugedimo laipsni.
na o ECB "is oro" tampa banku kreditoriumi.

t.y. de facto valstieciai gauna kolektyvine skola, bankai- multiplikatoriu, o ECB- gauna banku skola.
Fair go

ir paradoksas: privaciam sektoriui nustojus skolintis- banku multiplikatorius nebeveikia (tiksliau veikia i kita puse). Ir jei valstybiu vyriausybes nesiskolins (neleis nauju VVP)- nebus ir pinigu.

taigi- nauju pinigu sistemoje niekas nebekuria, o senieji po truputi "isgaruoja".
o klausimas lieka: kaip dalinsimes isipareigojimus?

pinigu kurimo jega liko tiktai Vokietijos vyriausybei ir ECB. Stai ir susedo prie stalo pasikalbeti tiesiogiai Kahn, Trichet ir Merkel.

Pseudomoksliniai forecastai cia galimos hiperinfliacijos nebuvimo irodymas ? Stiprus tavo tikejimas ka cia bepridursi.

To Ashaman

Butu gerai zinot kazkokius apytikslius time targetus to didziojo BOOM ir gumeles plysimo, nes gali labai prailgt belaukiant.

Beje ka manote apie bondu burbula kuri nesenai pradejo eskaluot.

Essentially, this configuration graphically depicts current 10-year yields from various issuers. What's special about this chart is that it shows sovereign, municipal and corporate issues on the same spectrum, so that we can see, for example, how high-yield corporate bonds compare with Greek debt. We chose a parabola to depict the situation of debt issuers because debt gets exponentially harder to repay or refinance as the interest rate rises, especially for large debtors. So problems tend to intensify exponentially the higher up the curve one goes -- just as the angle of a parabola's ascent grows steeper. Two observations:

1. Shorter duration: As we've stated many times, U.S. T-bills carry less risk than do longer-term maturities. This point is no secret to the market, which is willing to lend money to Japan, the U.S., Germany and even the UK at less than 1% as shown in "The T-Bill Zone." We agree with the market's take on this, that "shorter is better" with respect to duration. In other words, stay invested in the short end of the curve so that you can stay relatively safe and capture higher yields as rates adjust upwards, just as Conquer the Crash points out.

2. Debt-to-GDP ratio: Even though Japan's sovereign debt is at one of the highest levels in the developed world (200% of GDP), its bonds are held dear. In contrast, the market requires Greece to pay much higher rates, even though it has a lower debt-to-GDP ratio (115%). Why? It's another display of non-rational, emotion-driven markets, since it's not the actual ability to repay that matters in the near term -- it's the perception of the ability to repay.

You see, the argument is somewhat circular: Japan pays low interest rates, therefore its ability to repay its debt is high. But if Japan had a 10% rate, its massive debt load would likely be too large to carry, and it would join the ranks of Venezuela (which carries about an 80% likelihood of default over the next 10 years). In other words, Japan's low position on the parabola means near-term debt repayment is highly likely, even though its large debt means investors should be wary of exponentially larger problems in the future.

Our big-picture forecast is for a deflationary depression, commonly thought of as a perfect environment for bonds, but that does not mean that all bonds will perform well -- far from it. We anticipate various issuers reaching the "Trouble Zone" over the next few years, and although the Trouble Zone is slightly different for each issuer, it's the concept of exponentially larger trouble that’s important. Also, remember that the larger the debtor, the more difficulty higher rates impose, and the greater the contagion risk. Other signals that can drive a debtor up and over Debt Man's Curve include large foreign currency–denominated debt, which often makes repayment more difficult, and having a high level of short-term debt, which increases refinancing risk.

Ashman, supratau tavo poziciją dėl to, kaip viskas turėtų vykt toliau, t.y. arba pasitikėjimas pasauly eina velniop ir visų aktyvų kainos eina ten pat, kaip tai buvo Didžiojoj Depresijoj, arba, kaip Veimaro atveju, prispausdinam bilekiek banknotų, bet tam, kaip suprantu, reikia to, ką turėjo Veimaras ir neturim mes - privtaus CB. Jei nacionalizacija įvyktų, visi persigandę mestų valiutą, nebent, kaip suprantu, teoriškai reikėtų, kad visas pasaulis vienu metu tokius planus įvykdytų, bet ir tai velniai žino kas būtų.

Bet suprantu ir hiperinfliacijos,ir defliacijos atvejus, bet į ką, būtent, tavo nuomone, viskas pasikeis? T.y. ar bus išleista kokia nauja globalaus lygio valiuta ir visos skolos anuliuotos? Ar visi defaultins ir nurašys skolas? Ar galų gale vėl valiuta bus pririška prie kokio nors ištekliaus?

Ir įdomu tavo nuomonė apie aukso burbulą. Visi jie kažkada sprogsta, bet šitas pučiasi net ir per krizes, ir iš esmės žmonės tiki juo ir investuoja kaip į garantą, bet kokiom ekonominėm sąlygom. Kaip manai, kada jis sprogs, ar iš vis tai yra burbulas ir šiaip, ką apie tai manai?

Why America Isn’t Working


The Great Depression in Economic Memory