Prie ivairiu fondu siulyciau pamastyti apie SASO (su akcijomis,zaliavomis susietas obligacijos), jos yra {terminuotos dazniausiai 2-3metai}, jos yra "saugios" ir turi investavimo koeficienta kylant vertei, jei islaikai iki galo tavo "pelnas" priklauso nuo koeficiento (koeficientai buna nuo 0,25 iki 4,6), jei rinkos krenta prarandi tik (dazniausiai rizikos priemoka 5-10proc) max 10proc

Nemokamai fondus / iskaitant ir is akciju i obligaciju fondus bei atvirksciai/ galima keisti SEB-e, ta pacia valiuta. Ukio banke yra Galimybiu fondas su 4 kryptimis ir pinigu rinkos priemoniu subfondu /uzuovejai/. Tik cia ima 0.2prc. arba min. 4 lt..

Vienas įdomesnių pasikeitimų po krizes - tai naujas investicinių fondų keitimo sandorių apmokestinimo traktavimas. Jeigu akcijų fonduose uždirbai pelno ir darai keitimo operaciją - nereikia mokėti GPM nepriklausomai ar išlaikei 12 mėnesių ar ne.

Kokiame įstatime galima rasti, kad nėra mokesčio neišlaikius metų?

o kas yra tas keitimo procesas?

GPM įstatyme fondų keitimo operacija nėra aprašyta. Protingi žmonės sakė, kad mokesčių inspekcijos nuomone to paties valdytojo fondų keitimas nėra apmokestinamas. Ko gero dėl to, kad tai nėra investicijų pardavimas. Tiesiog keiti vieno fondo vienetus į kito fondo vienetus. Nauda akivaizdi. Uždirbai pvz Rytų Europos fonde ir tinkamu metu keiti į Azijos fondą. Nemokį mokesčių nei valstybei, nei komisinių bankui.

Taip, galima laisvai kaitalioti.

Tik šiuo atveju kalbu apie tiesiogines investicijas į fondus, o ne į gyvybes draudimo kryptis. Apie skirtumus tarp šių dviejų būdų šioje temoje jau buvo kalbėta. Investicinis fondas yra likvidi investicija, tuo tarpu norint išsiimti pinigus iš draudimo krypčių gali kilti netikėtų sunkumų

Tai vis tik, tai tam tikrų žmonių nuomonė (tokiu atveju tai ir liks tik nuomone), ar vis tik buvo padaryti kažkokie įstatymų pakeitimai, kurių nepastebėjau? Gal būtų galima tada gauti konkretų linką? Kai ateis metas deklaruoti pajamas, tai gali išaiškėti, kad kažkas iš vmi turi visai kitokią nuomonę....
Beje, jei kalbama apie tiesiogines investicijas į fondus, tai fondų vienetų pardavimas ir yra pardavimas, nes iš pradžių parduoti vieno fondo vienetus, o paskui perki kito fondo vienetus. Tavo minimas "keitimas" iki šiol buvo galimas, be mokesčių (priklausomai nuo konkretau fondo valdytojo teikiamų sąlygų), tik per IGD.

Tornado special for you Nezinau ka tau tie protingi zmones sake, jie greiciausiai protingi kitoj sriti, mes cia loterija neuzsiimam, viska apibrezia istatymas, tingejau ieskot nuorodu i istatymus tai:
http://www.mandatumlife.lt/lt/jusu_kapitalui/papildoma_informacija/sutarciu_apmokestinimas apacioje ten irgi yra nuoroda i istatymu istraukas.

Del fondu ir IGD, is kur tu traukei kad kyla sunkumu? Nonsence Ir dar kazkur sitoje temoje... Trink postus.

Galiu tik pacituoti Pažymą turtui ir pajamoms deklaruoti, kurią gavau iš banko.

"3 pastaba. Investicinio fondo keitimas/jungimas vieno valdytojo rėmuose nelaikomas turimų investicinių vienetų pardavimu."

Vadybininkas minėjo, kad toks išaiškinimas buvo gautas iš VMI. Suprask, jei reikės rašto, toks yra.

O investicinių fondų keitimo operacija yra. Mano asmeniniame portfelyje ties fondo pozicija yra trys ikonos - pirkti, parduoti, keisti. Keitimo operacijos metu turi tik pasirinkti fondą, į kurį nori permesti investicijas. Tiesa ne visus fondus gali keisti tarpusavyje.

Gal gali man paaiškinti, kodėl mokėti daugiau už investavimo pasalugą yra geriau, nei mažiau. Niekaip nesuprantu, kodėl investavimas per draudimą yra geriau.

tornado13, tavo citata:



Tai gal gali be išsisukinėjimų, argumentuotai, pagrįsti savo poziciją? Rikis, tavęs normaliai paklausė, tad būk geras, normaliai ir atsakyk prašau.

P.S. Ar tik neatstovauji kokį fondų valdytoją?

Sakau tiek kiek žinau. Mano nuomone VMI raštas ar išaiškinimas yra pakankamas argumentas atsakant į šį klausimą. Bent jau aš šiemet deklaruodamas vadovavausi šiomis tiesomis. Todėl ir paminėjau šį pasikeitimą kaip naujieną po krizės. Kiek žinau tai yra naujas traktavimas. Anksčiau VMI pozicija buvo kitokia. Fondo keitimas buvo prilyginamas pardavimui ir pirkimui, t.y. apmokestinamas.

Jei kalbama apie praeitų metų kai kurių SEB fondų jungimąsi, tai tikėtina, kad SEB'as, bijodamas investuotojų pasipiktinimo, užklausė vmi ir gavo tokį atsakymą. Bet tokiu atveju, tai liestu tik tuos fondus, kurie priverstine tvarka buvo likviduojami ar sujungiami su kitu fondu, o ne visus fondus aplamai. Tokiu atveju, tai būtų pakankamai logiška.

tornado13, tai ar sulauksim atsakymo ir į antrą klausimą, prašome skaityti mano ankstenį postą. Tamsta citavo:


Lauktume argumentuotų paaiškinimų

Tai kad keistai traktuojate argumentus.

Aš kalbu apie fondų keitimą o ne apie jungimą. Tai dvi skirtingos operacijos

Lietuvių kalboje "keitimas/jungimas" skaitomas "keitimas ar jungimas".

Investavimas per gyvybės kryptis yra tinkamas sprendimas, jeigu merki pinigus 10 metų. Tačiau pasakykit, kokia nauda, jei bandysi ištraukti pinigus po 6 - 12 mėnesių.

Bent jau Swedbanke, investuojant per gyvybės draudimą, netaikomi jokie papildomi apmokestinimai, norint išsiimti dalį lėšų arba iš viso nutraukti sutartį. http://www.swedbank.lt/files/PDF/mokesciai_hor.pdf
Pavyzdžiui, Danske taiko 200 Lt mokestį, norint išsiimti dalį lėšų. Bet juk įprastai parduodant fondo vienetus, yra visokie išėjimo mokesčiai, dažnai siekiantys 1 proc. Jei suma stambesnė, fiksuotas 200 Lt mokestis yra geriau nei 1 proc. Todėl šitie apribojimai, kuriuos taiko netgi ne visi bankai, nėra jau tokie baisūs.
Jei iš tikrųjų fondų keitimas nelaikomas pardavimu, tai investavimas per gyvybės draudimą praranda savo privalumus. Juk šita paslauga ir atsirado siekiant išvengti pajamų mokesčių mokėjimo laisvai šokinėjant tarp fondų. Dabar bankai turės pasistengti, norėdami išlaikyti klientus šioje paslaugoje, pvz., daugiau nemokamų keitimų, mažesni įėjimo mokesčiai ir t. t. Kita vertus, tai gana logiškas sprendimas, nes neįsivaizduoju, kaip VMI gali sukontroliuoti tuos fondų keitimus, pvz., kai perkama daug kartų po nedaug, o paskui viskas vienu ypu pakeičiama į kitą fondą. Ir dalis vienetų išlaikyti metus, o dalis - ne. Deklaruojant ir pačiam sunku atsirinkti, kas prie ko. Be to, keisdamas fondus investuotojas savo pinigų nepasiima, t. y. nepasinaudoja tuo, kas uždirbta. Tai kodėl turi būti apmokestinamos tos pajamos, kurių realiai nesi gavęs.
Kiek susidūriau pats, tai didžiausias trūkumas investuojant į fondus tiesiogiai, visokios kliūtys (manau, daromos sąmoningai) norint pereiti iš akcijų į obligacijas ir atvirkščiai.

Pagal mane truputį apsirikai- fondų keitimas nelaikomas pardavimu , o tai ir yra pagrindinis privalumas tų IGD. Dėl mokesčių VMI, nežinau kaip būtų pardavus fodą iki metų, bet virš metų - nieko mokėt nereikia. Aišku į tokį produktą ir merkti reikia jau ilgam... ir aišku reikia laikyti ranką ant pulso, matai, kad pakrito 10 ar pan. procentų ir permeti kur ramiau.. kiek žianu bent swedbanke ramiausias užutekis- tai JPMorgan Euro likvidžių rezervų fondas (EUR), kilimo ten aišku nėra, bet nieko ir neprarandi. O perkelia swedabankas jau gana operatyviai jeigu iki pietų nusiunti parašką, tai kitos dienos kursu jau gausi norimą fondą (anksčiau užtrukdavo 3 paras - tai jei geras down, tai pasijusdavo net ir jautriai reaguojant).

Gerbiamieji, paaiškinkite prašau fondų pelningumą susijusį su fondo valiuta. Pvz. Swedbank platina "Templeton India Fund" doleriais ir eurais. Fondas doleriais yra ryškiai pelningesnis nei eurais. Kodėl ir kokios rizikos investuojant į vieną ar kitą fondą? Dėkoju.

Jei doleris krenta, tai dolerinio fondo pelningumas lenks eurinio fondo pelningumą (procentiškai) ir atvirkščiai. Dabar paskutinėmis dienomis euro kursas smuktelėjo ir euriniai fondai atsigavo. Mažiausia galvos skausmo bus, jei turėsi fondus ta valiuta, kurią ateityje ketini išleisti - bent jau nebus valiutos keitimo išlaidų. O norint kažką laimėti iš valiutų kursų pokyčių reikia rinktis ne fondus, bet Foreksą