Pamastyk apie žodžių globalus ir personalinis prasmę. Kadangi jie tau sinonimai, tai nebus įmanoma toliau diskutuoti.

Gerb. analitikai, pateikite savo nuomones kokie regionai yra perspektyvūs investicijoms?

to rimtas.
1. klausimas. kodel rasei, kad neapsimoka investuoti į fondus, kurie veikia Kinijoje?
2. klausimas.

o šarpo rodiklis neatspindi, kad fondas buvo valdomas geriau?

As tiesiog galiu paviesint savo portfeli:
33% Indija
33% lotynu amerika
16% azijos fondas (be kinijos ir japonijos)
16% rusija
Jei reiktu mazint rizika mazinciau pirmiausia lotynus ir rusija, pastaroji labai priklausoma nuo naftos kainos.

Siaip rinkos dabar labai suristos, jei kyla kyla visos, jei krenta taip pat. Gal kiek labiau nepriklausoma Indija.

šiandienos vž

Sėkmė – trūkstama investicijų sudedamoji dalis

Investuojant ilgam į pensijų ar investicinius fondus galima pasirinkti bet kokios rūšies turtą, tačiau neįmanoma nusipirkti vieno dalyko, kuris labiausiai lems auginamo krepšelio dydį, – sėkmės. Nesivaikykite populiariausių fondų valdytojų, didžiausias grąžas demonstruojančių fondų ar perspektyviausių
sektorių – investuojant ilgu laikotarpiu labiausiai investicijų grąžą lemia tai, kokia padėtis finansų
rinkose bus per 30 metų ar ilgesnį laiką, per kurį numatote taupyti senatvei.
Pastarojo meto istorija išmokė naują pamoką apie tai, kokie galingi yra atsitiktinumai – pensijų fondų grąžos
buvo smarkiai aplamdytos akcijų rinkų, kurios dėl krizės finansų sektoriuje per vienus metus nukrito apie
40%. Tačiau grėsmė, kad taip gali atsitikti prieš pat išeinant į pensiją, – tik dalis istorijos.
Daug svarbesnė problema – jei jūsų karjera sutaps su gana ramiu periodu akcijų rinkose, kai akcijų kursai nei
kyla, nei krinta, natūraliai bus apribotos jūsų galimybės uždirbti iš investicijų senatvei. Dar viena bloga
naujiena – tyrimai nustatė, kad ilgu laikotarpiu tik maža dalis fondų aplenkia rinką.
Pagalvokite blaiviai – jei tiek daug jūsų investavimo sėkmės priklausys ne nuo jūsų, ką galite padaryti?
Susitelkite į tuos dalykus, kuriuos galite paveikti, tikina Franas Kinniry, „Vanguard Group“ Investicijų
strategijos grupės vadovas. Tai reiškia, kad verta grįžti prie tradicinių patarimų investuojant senatvei:
pradėti taupyti kuo anksčiau, taupyti kiek įmanoma daugiau, išskaidyti investicijas ir pasirinkti kuo
pigesnio investavimo galimybes. Taip pat nevertėtų kliautis prognozuojamomis grąžomis, remiantis istoriniais
vidurkiais, ir taupymui išleisti mažiau nei galėtumėte. Neturėtumėte manyti, kad jūsų ar fondų valdytojų
sugebėjimai pasirenkant investicijas sutvarkys reikalus.

Nieko įprasto nėra
Investuotojai linkę prisirišti prie tikėtinos grąžos remdamiesi tam tikrais faktais, kuriuos išmoko. Pvz.,
vidutinė metinė JAV akcijų indekso „Standard & Poor's 500“ (S&P500) grąža per 30 metų siekia 10,9%. Tačiau
istorija, ypač ta, kurią patys atsirenkame, gali nuvesti klaidingu keliu.
Dabartinis 30 metų laikotarpis, be abejo, apima kelis itin didelius svyravimus rinkose, tokius kaip 37%
siekęs indekso „S&P500“ nuosmukis 2008 m. ar 38% augimas 1995 m. Todėl investuotojas galėtų raminti save, kad
po dramatiškų nuosmukių akcijų rinkose jo portfelio grąža grįš prie įprastų istorinių vidurkių. Tačiau
dalykas tas, kad nėra įprastos istorinės normos.
Tyrimas, atliktas konsultavimo įmonės „Ibbotson Associates“ (IA), rodo, kad skirtingi rezultatai bus pasiekti
priklausomai nuo to, kada investuota. IA sukūrė hipotetinį portfelį, jį sudaro 60% akcijų ir 40% obligacijų,
jo turinys perbalansuojamas kiekvienų metų pradžioje. Tyrimas parodė itin didelius tokio portfelio
investicijų grąžos svyravimus skirtingais 30 metų laikotarpiais.
1946 m. investuoti 100.000 JAV dolerių (USD) tokiame portfelyje būtų užaugę iki 1,15 mln. USD 1976-aisiais,
tačiau, jei tokia suma būtų investuota 1976 m., investuotojas atgautų 2,27 mln. USD 2006-aisiais. Tai
visiškai skirtingi laikotarpiai, tačiau tyrimas parodo, kad investicijų grąžos gali smarkiai skirtis ir
sutampančiais laikotarpiais. Pavyzdžiui, 1925 m. investuoti 100.000 USD per 30 m. užaugtų iki 1 mln. USD,
tačiau, jei minėta suma būtų investuota 1927 m., grąža tesiektų 0,76 mln. USD. Taip pat 1964 m. ir 1965 m.
investuoti 100.000 USD būtų užaugę atitinkamai iki 1,47 mln. USD ir 1,78 mln. USD.
„Turite suprasti, kad nežinote, kaip prabėgs jūsų investavimo laikotarpis“, – teigia Thomasas Idzorekas, IA
investicijų vadovas.
Akademiniai tyrimai taip pat rodo, kad dauguma žmonių tinkamai neįvertina sėkmės įtakos savo investicijų
rezultatams. „Mūsų požiūris į sėkmę ir nesėkmę nesimetriškas. Gerai ištirta, kad žmonės nesėkmes priskiria
prie atsitiktinumų, o sėkmę priskiria prie savo įgūdžių“, – teigia Shlomo Benartzi, Kalifornijos universiteto
verslo profesorius.
Tai reiškia, kad dauguma investuotojų gali būti pernelyg pasitikintys savo gerove. Nepaisant paskutinio
akcijų kainų nuosmukio, pastarieji 30 m. investuotojams tebėra gana sėkmingi. Nors indeksas „S&P500“
pastaruosius 10 m. svyruoja beveik nepakitęs, jo vertė tebėra apie 10 kartų didesnė nei 1980 m. Obligacijos
per 30 m. taip pat demonstravo dideles grąžas ir net būsto kainos daugiau nei patrigubėjo.
„30 m. trukusi ekonominė sėkmė lemia vis didesnį pasitikėjimą mūsų sugebėjimais, – tikina Johnas Payne‘as,
„Duke university“ verslo administravimo profesorius.
Ir toks pasitikėjimas gali privesti prie didelio nuosmukio. Jei rinkos demonstruos mažesnes grąžas
ateinančius 30 m. nei iki šiol, dauguma investuotojų, kurie tikisi bent atkartoti ankstesnę sėkmę, liks be
laukiamų santaupų.

Mada neatsiperka
Dėl blogų įpročių investicinių fondų rinkoje nuo investuotojų gali būti paslėpti savavališko investavimo
bruožai. Daug valdymo įmonių giriasi trumpalaikėmis grąžomis, susitelkia į geriausias grąžas
demonstruojančius fondus ar giriasi savų fondų grąžomis, lygindamos su konkurentų. Toks požiūris neabejotinai
sukuria įspūdį, kad fondų grąžos priklauso nuo valdytojų, ir nepripažįstamas atsitiktinumo vaidmuo.
Dalis įmonių kaltos ir dėl to, kad sukuria madingus fondus tuomet, kai nori pasipelnyti iš kilusio dėmesio
„karštu“ sektoriumi ar šalimi. Tie, kas investavo į technologijų fondą 2000 m., kai technologijų kompanijų
indekso „Nasdaq Composite“ vertė siekė 3.000 punktų ir daugiau, gali patvirtinti, kad mada nėra
protingiausias būdas investuoti – šiandien indekso vertė svyruoja žemiau nei 2.200 punktų.
Tačiau investiciniai fondai tebėra vienas geriausių būdų taupyti – daug valdymo įmonių siūlo gana nebrangių
investavimo galimybių, jos padės investuotojams „išperėti daugiau kiaušinių lizde“. Tuomet kyla užduotis –
investuoti suprantant, kad, kol investicijų grąžos potencialas yra nenuspėjamas, yra būdų, kaip priartėti
prie tikslo
„Reikia sunkiai padirbėti prie kontroliuojamų veiksnių. Paklauskite savęs, kokia rizika kyla, jei sutaupysite
per daug, ir palyginkite ją su rizika ir padariniais, jei sutaupysite per mažai“, – teigia „Vanguard“
atstovas.
Yra taisyklė, kad žmonės savo pensijai turėtų mėginti atidėti bent 12–15% atlyginimo, o kuo anksčiau
pradėsite taupyti, tuo greičiau sudėtinės palūkanos pradės auginti jūsų portfelį.
Nesėkmes galima apriboti išskaidant investicijas. Akcijų ir obligacijų rinkos skirtingais laikotarpiais
uždirba labai daug, tačiau paprastai žaliavų rinkose vyrauja priešingos tendencijos akcijų rinkoms. Jei
portfelis gerai išskaidytas, nesėkmes vienoje rinkoje gali atpirkti sėkmė kitoje.
Kalbant apie išlaidas, prisiminkite, kad kiekvienas procentas, kurį atiduosite fondų valdytojui per
mokesčius, yra vienu procentiniu punktu mažesnė grąža jums.

Įpročių keitimas
Dauguma pateiktų patarimų yra seniai žinomi, tačiau investuotojai vis tiek vaikosi „karštų“ sektorių bei
fondų valdytojų ir paprastai nesutaupo tiek, kiek turėtų. Ponas Benartzi tiki, kad yra ribos, kiek
investuotojai, siekdami geriausio savo gerovei, gali pasitikėti savimi: „Žinome, kad nevertėtų valgyti
deserto ar per daug išgerti, tačiau vis tiek ne visada taip elgiamės.“
Jis tikina, kad taupant pensijai daugumai geriausias sprendimas – pasirinkti automatinius pavedimus į vieną
gerai įvairintą (diversifikuotą) fondą. Užsienyje jau sukurta daug taupymo planų, jų veikimo principas –
dalyvių pinigai nukreipiami į tikslinės datos pensijų fondus.
Tyrimai rodo, kad automatiniai pavedimai užtikrina dalyvavimą pensijų sistemoje, lėšos bus kaupiamos taip
anksti, kaip įmanoma, investuotojai mažiau būna linkę mesti investicijas per rinkų nuosmukius. „Turėtume
įkvėpti žmones viską vertinti ilguoju laikotarpiu“, – teigia p. Benartzi.

Parengta pagal „The Wall Street Journal“ rubriką „Market Watch“

to ugniusk

zinoma, fondai rizikinga, bet mano situacija yra tokia, kad turiu nekilnojamo turto, kuris duoda nuomos pajamu tik ~3.6 % nuo turto vertes. NT vertes pakilimas per ateinancius laikotarpius mazai tiketinas, yra patiriamos ir ivairios sanaudos susijusios su turto eksploatacija. tai manau geresnis variantas parduoti NT ir investuot i fondus, vis didesne graza bus ir siek tiek kapitalas paaugs (gal?)

dekui rikis ir ugniusk

Dabar jau labai garsiai saukiama NT krizes dugnas, pardavinet dugne ne pats geriausias sprendimas. Taip is nuomos dabar menkas biznis, bet patiketi visa savo turta fondams nemanau kad butu racionalus sprendimas.
Tai vienas is rizinkingiausiu budu investuot pinigus, galimas pelnas irgi geras, bet ar gali prisiimti 10-50% rizika? Kiek laiko atidirbinesi 25% nuostoli?
Investicijos, jei nesi profesinalas prekiaujantis VP kasdien, turi buti tik papildomas pajamu saltinis, ir pradziai reiktu tai daryti atsargiai. As didziaja dali $ investuoju i vystoma NT projekta, o tik su 10% zaidziu su VP.
Kiekvieno situacija skirtinga, bet kadangi patarinejau sitoje temoje, dar ir dar karta patariu buti atsargiems.

Mano pacio pradzia investuojant buvo nekokia, investavau i rusija ir rytu europa, abu fondai neteko ~75% savo vertes. Atidirbti pavyko tik per praejusius metus ir tai tik su papildoma $ injekcija. Nu bent gavau geru ziniu, sumokejau tik gera kaina

to rikis
o kada investavai, kai krito 75%, ar pataikei is kart ant krizes? nes cia buvo nuomone neabejoti del investavimo



kaip tai kirba abejones daryti toki sprendima, bet taigi neisi maudytis tik tada, kai ismoksi plaukti

Pradzioje buvo http://www.traders.lt/plug.php?e=funds&pg=fund&id=45 fondas, per pusmeti uzdirbo ~20%, veliau atejo garsioji krize ir liko tik ~25% investuotos sumos. Pagrindine klaida buvo tai kad investavau ilgam ir nesirupinau del "nedideliu" svyravimu. Gal tas fondas per ateinancius 3-5 metus ir atidirbtu nuostoli jeigu vel neateitu nauja krize. Chronologija (santikine verte):
2007 sausis 100
2007 liepa 120
2010 rugpjutis 33
Bet per ta pacia krize turejau nusipirkes ir FTI-LTA (lotynu amerikos fonda), tai jis atsigavo po krizes ir atnese jau pliusa, bet daugiau buciau gaves jei visa laika buciau laikes indelyje.

Investuoti verta, bet labai noreciau kad pasimokytum is mano klaidu.

Fondų valdytojai pernelyg visus užliūliavę tuo savo "investuoti verta ilgam laikui". Jiems, matyt, patinka reguliariai investuojamos ir nejudinamos lėšos, nepaisant to, kokia yra ekonominė padėtis. Aišku, kad portfelio vertei nuvažiavus 60 proc. ir nenorint fiksuoti nuostolio, nori nenori tampama ilgalaikiu investuotoju su viltimi po kokių 5 metų (geriausiu atveju) bent kažkiek iškopti į pliusą. Koks vidutinis metinis pajamingumas tokiu atveju turbūt neverta skaičiuoti. Jei fondų valdytojams bent kažkiek rūpėtų investuotojų gerovė, jie labiau pabrėžtų keitimo galimybę (dažnai pirkti ir parduoti fondus neapsimoka vien dėl įėjimo/išėjimo mokesčių). O fiksuotas 50 ar 70 Lt keitimo mokestis daug patrauklesnė alternatyva. Jei portfelis stambesnis, tai tokia suma sudaro tik labai nežymią portfelio dalį. Paskutinių kelių metų vidutinis pajamingumas visai kitaip atrodytų, jei, tarkim, 2007/2008 m., kai viskas pradėjo smukti, sulaukus kokių 10 proc. nuostolio, iš akcijų būtų pereita į obligacijas ar kažką panašaus, iki 2009 m. pradžios išvengus tolesnio nuostolių didėjimo, o 2009 m., pamačius ryškesnių kilimo ženklų, grįžus atgal į akcijas. Žinoma, apie praeitį paprasta kalbėti, tačiau bendra taisyklė paprasta - nukrenta portfelis 10-15 proc. (jei prieaugis yra neblogas, tai neverta laukti net tokio kritimo), ekonominis fonas blogas, tai nėra ko toliau sėdėti, tikintis atšokimo, ir vadinti save ilgalaikiu - geriau jau 10 proc. fiksuotas nuostolis nei 60 proc. nefiksuotas . Pavojingiausi staigūs kritimai, kai per dieną nukrenta 5 ar dar daugiau procentų, bet pastaroji krizė prasidėjo nuosaikiu smukimu. Be to, investiciniai fondai bet kokiu atveju yra diversifikuoti, todėl stiprūs svyravimai sušvelninami. Tuo tarpu konkrečios įmonės akcijai dviženklis kritimas ar smukimas nėra toks jau retas reiškinys.

http://vz.lt/rss/straipsnis/2010/08/17/Mobius_nuosmukio_nebus_pasaulinis_atsigavimas_tesiasi2

centaspocento

"investuok ilgam ir nejudink" pirmieji pasakė Nobelio premijos laureatai,
nes investuoti "ilgam ir nejudinti" reiškia "sudėti pinigus į indekso fondą ir nemokėti mokesčių už "valdymą".

tokia jau ta nepatogi tiesa - vos keli procentai valdytojų aplenkia indeksą.

Kad jie ir nesistengia tų indeksų aplenkti. Pvz., akcijų fondai kai kurių akcijų kiekius pasimažina, bet visko išparduoti negali ir krenta kartu su visais indeksais. Aišku, jei stambūs fondai pradėtų viską išsipardavinėti, tai kritimas būtų dar didesnis. Tačiau nesuprantu, kodėl konkretus investuotojas turėtų stebėti savo portfelyje -10%, -20%, -30% ir nieko nedaryti? Dažnai galvojama, kad fondų valdytojai profesionalai ir viską padarys geriau nei aš pats. Augančioje rinkoje turbūt taip ir bus, geriau sėdėti ir nešokinėti. Tačiau keičiantis rinkos tendencijoms privatus investuotojas yra daug lankstesnis už fondų valdytoją - gali perbėgti į obligacijų, pinigų rinkos, subalansuotą ar kokį Contra fondą, galų gale viską parduoti. Stambių fondų valdytojai šito negali. Tik tam reikia kažkiek domėtis ekonomika ir stebėti, kas pasaulyje vyksta.
Be to, visiems kalama, kad rinkos tik kyla, o kritimai yra trumpalaikiai.
Nikkei225 grafikas http://en.wikipedia.org/wiki/File:Nikkei_225%281970-%29.svg
Japonai jau 20 metų laukia, kol bus pasiektos buvusios viršūnės, bet kol kas tendencija net nepanaši į kylančią. Kažin, kaip toks grafikas patiktų ilgalaikiams investuotuojams. Kol kas Japonija vieniša su tokiu grafiku, tačiau prie jos gali prisijungti ir daugiau išsivysčiusių šalių. Tarkim, jei visą gyvenimą investuojama ir pensinis amžius pasiektas iki 1990 m., tai viskas gerai - pensija soti ir aprūpinta. O jei keletu metų vėliau? Gal dėl to dabar Japonijos vyriausybė daugiausia skolinasi ne iš užsienio, o iš savo piliečių - visi nusivylę akcijomis ir noriai perka obligacijas.

visiškai sutinku = būnant mažesniu yra daug lengviau priimti sprendimus.
tačiau ir tie patys JAV maži valdomi fondai nesugeba aplenkti rinkos.

o japonai buvo gerą burbulą išpūtę. tačiau milijonai šviesių galvų to neįvertino.
javainiai savo dotkomų burbulo nematė visą dešimtmetį, net dabar rimtas gąsdina čia visus japonijos scenarijumi.
žodžiu, reikia turėti stiprius kiaušius, kai visi perka, o tu turi sėdėti ant cash'o

Žiūrint kokios jų valdymo taisyklės. Jei įstatuose nurodyta, kad 70 proc. portfelio visada turi būti akcijose, tai indeksams krentant po keliasdešimt procentų, nuostolių išvengti neįmanoma.

Žinoma, jei žinotumei, kad indeksas kris - turėtumei išeiti.
Bet tame ir esmė, kad labai sunku atspėti rinkos kryptį.
O dar sunkiau atlaikyti psichologinį spaudimą savo kiaušams ir eiti prieš rinką.

JAV burbulo sprogimą 1995 m. prognozavo ne vienas mokslininkas, bet juos visokie "ekspertai" išvadindavo senomis pirdylomis, nesuprantančiais, ką sako. Ir burbulas toliau pūtėsi, seniai mokslininkai sakydavo, kad bus batai, kai kurie "ekspertai" patikėdavo ir išeidavo iš rinkos, bet matydami, kad rinka toliau raliuoja, grįždavo į ją, bet jau praradę dalį augimo. Ir taip toliau ir taip toliau.
Kas pataikė aukščiausią išėjimo momentą, kas buvo kuklesnis ir išėjo keliais metais anksčiau, o buvo tokių, kurie šokinėjo nuo dangoraižių ir tiltų.

Tikriausiai yra per Swedbanką investuojančių į Templeton fondus? Susidūriau su viena problema - iš akcijų fondo galima atlikti keitimą į obligacijų fondus, tačiau atvirkščiai neišeis. Kaip vadybininkas paaiškino, sistemoje nustatyti kažkokie skirtingi mokesčiai, todėl norint obligacijų fondo vienetus pakeisti į akcijų fondo vienetus, reikia skambinti į banką. Ar kas nors yra su tuo susidūrę? Nepriskaičiuoja kokių nors papildomų mokesčių?

Realiai tai tokių keitimų neprireikia dažnai, tačiau vis tiek atbaidantis veiksnys. Gal galit parekomenduoti daugiau Lietuvoje prieinamų fondų, kur būtų galima be problemų šokinėti tarp akcijų ir obligacijų fondų? Pats esu išbandęs Danske banko platinamus - viskas gerai. Mačiau, kad Finastos fondų pasiūla išsiplėtė. Ar pas juo fondų vienetus galima laisvai kaitalioti? Anksčiau esu bandęs SEB platinamus fondus, bet nepatiko, nes rezultatai dažniausiai atsilieka nuo kitų fondų. East capital fondai neblogai valdomi, bet kai ateina juoda diena, nėra kur dėtis, nes visi fondai akcijų. Nordea banke neblogas fondų pasirinkimas, bet kiek skaičiau internetu investuoti neišeis.

Šokinėti tarp fondų, kiek žinau, nemokamai galima tik investuojant per investicinį gyvybės draudimą. Apie juos daugiau mažiau buvo diskutuota forume apie Investicinį gyvybės draudimą. Labiausiai pritaikyti investuoti IGD produktai būtų tokie:
Swedbank Investicinių fondų portfelis
SEB VIP IGD
Mandatum life Mano kapitalas
DnB Nord - Vitallife Perspektyva.

Nenoriu nemokamai, noriu patogiai . Gal kas turi Swedbank investicinių fondų portfelį ir gali pasakyti, ar galima laisvai migruoti iš akcijų į obligacijas ir atvirkščiai? Apskritai kokie šitos paslaugos privalumai, palyginti su paprastu investavimu į fondus? Nemokamas investavimo krypčių keitimas, dalies sumos išėmimas atrodo patraukliai, bet tuos privalumus turbūt atsveria mėnesinis 0,05 proc. mokestis. Nelabai supratau, nuo ko jis skaičiuojamas, bet jei nuo viso portfelio, tai sumos išeina nemažos.

Turiu SEB VIP IGD ir Mandatum life "Mano kapitalas". Menesinis 0,05 proc. mokestis skaiciujamas nuo viso portfelio. Galima laisvai migruoti iš akcijų į obligacijas ir atvirkščiai.Neislaikius metu VMI pelno mokescio moketi nereikia.
SEB VIP IGD mėnesinio 0,05 proc. mokescio nera. Yra tik 10 lt menesinis saskaitos administravimo mokestis.Yra 3 obligaciju kryptys.
Mandatum life "Mano kapitale" yra mėnesinis 0,05 proc. mokestis. Plius krypciu keitimas 50 lt kainuoja( 4 kartai per metus nemokamai ). Yra 6 obligaciju kryptys. Yra ir kryptis sortinimui - kontra

Mano kapitalą ir aš turiu. Yra metinis 0,6 proc. mokestis. Jis pasirodo yra tas pats kas 0,05 proc. mėnesinis mokestis. Nebuvau atkreipęs į tai dėmesio. Tai mokesčių prasme Swedbank investicinių fondų portfelis atrodo patraukliau už Mano kapitalą, nes daug dalykų galima daryti nemokamai. Ir dar įėjimo mokestis mažesnis. Tik panašu, kad Swedbanko fondų pasirinkimas ne toks įvairus http://www.swedbank.lt/lt/funds/product/9/privatiems O nurodytas kryptis tikriausiai galima laisvai kaitalioti, pvz., Templeton fondą į East Capital fondą?