Idomi info...tai, manau, gera zinia. Siek tiek atsargiau TS bus priverstas zaisti su squeez-out'ais.

Tomo XXX sapaliojimai - irgi geras pozymis. Kazkas cia nori pasigirti. Visokiu zaideju reikia. Reikia ir ziurinciu i Teo, kaip i spekuliacine akcija, ne kaip i bonda. Visa birza gali krusteleti. Labai charakteringa kasmetine vidurio rugpjucio - spalio pradzios ralio tendencija. Ir nesvarbu, zaidzia kokie tomukai ar ne. Svarbu tai, kad pasitikima sia akcija. Gal turintys insaido kiek drasiau prades imti - matyt, pasitiki solidziais divais, kaip kad budavo kasmet. Dziugu, kad siandien kiek aktyvesne apyvarta su pliusu.

Disclaimer to tomasXXX - turiu pasilikes tik kruopelyte - 5000 akciju, todel negaliu itakoti kaip kad pats cia issireklamavai. Bet vis tiek "sergu" uz Teo ir Vilniaus OMX.

Kazkodel negaliu uzdeti pliuso - noriu riebu pliusa uzdeti "ugniusk". Zinok - dar vienas riebus pliusas is manes uz puikia info is estu (sis faktas gali net paskatinti teo augima, po paraliais!).

kada tu, tomas XXX, numusi kaina iki 1,85? Pasakyk, o as pasidarysiu casho iki tos dienos...

Ari, megsti lyginti telekomu sektoriu- specialiai tau failiukas, ikrito neseniai i mail'a:
6199-investavimo_ideja_-_france_telecom_2010.07.30.pdf

France Telecom zada didelius stabilius dividentus penkiems metams i prieki, (kapitalo, ieskancio low risk padoraus yield'o atrodytu yra daugybe) ir ...vistiek taip toli reklamuotis reikia

Siaures vejas

aciu labai... Pats tikrai esi kietas. Man patiko sis failiukas, iskart permeciau akimis. Bloombergas, pasirodo, laiko nepakankamai ivertinta akcija... 10% metiniu - geriau negu bondas, nes cia gali kaina ir pasokti...
esu beveik nieko dabar telesektoriuje, bet vis tiek kazkip knieti. aciu.

O aš niekada nemėgau tokių įmonių, kurios prasiskolinusios iki ausų, o mokasi dividendus, norėdamos pamaloninti mažumas ir pamiršdamos ilgalaikius tikslus. France telecom skola sudaro 67% nuo turto. Kažkodėl to nepamini nei Finasta, nei Orionas. Pridėtume tą skolą prie kapitalo, P/E ir panašūs rodikliai ne tokie pigūs pasirodytų.

Manau, france telecom dvejopas fenomenas. Iš vienos pusės - taip, tai skolos (beje, dali jų igijo dėl susiliejimų su kitom imonėm). Be to, gerai pažįstu prancūzą, kuris buvo jų klientas - sakė labai arogantiška, "iš viršaus į visus žiūrinti" imonė (jaučiasi saugi?).
bet yra kita pusė: įsipareigojimai investuotojams. Juos ji atlieka preciziškai. Palyginkit, kokį nors Snorą: a) jis pernai kažkodėl nusprendė, kad savo "eurobondus" jis išpirks su kosminiais yieldais (kiek ten, 100% augimas buvo?), o SRS2 akcijos turėtojams - nuostolis po nuostolio (ir tai privilegijuota 10% akcija!). Disclaimer - dabar turiu mažai SRS2, bet šviečia kokį -15% "raudonis" plius nelikvidas. Kai atsirado SRS2 as vienu metu galvojau imesti "saugiai" didesne suma??? Kazkaip pasiseke. Draugas papasakojo, kad Rusijoje "priveligijuotu" akciju mada labai didele, o paskui jie divu nebemoka niekada...Tai kaip as dabar kam nors galiu rekomenduoti SRS? net jeigu ju rezai ir geri? Matyt, jeigu ju insido pinigai bonduose - tada augimas ten, o SRS2 is viso - tik apgavystes modelis (CF srautai siemet tai neblogi). Kita karta sugalvos dar ka nors "privilegijuoto".

Todel neskubeciau France telecom kaltinti. Investuotojai - sventas reikalas. (Tai gal net ir snoras kada nors supras)

aris, radai, ką palyginti.
be snoro aš galėčiau daug Lietuvoje bendrovių išvardinti, kurios BBD ant smulkių investuotojų.
France telekomo jokiu būdu nekaltinu.
tiesiog man tas jų planas dėl dividendų mokėjimo penkis metus į priekį kaip įėjo pro vieną ausį, taip pro kitą išėjo.
vat, jei CEO pasakytų, kad sieks padidinti operating margin tiek ir tiek procentų, mažins skolą iki saugaus lygio - štai tada atkreipčiau dėmesį į tokios AB akcijas.

Tingiu dabar placiai aiskinti savo poziuri, bet FT atveju kaip akcininkas, ko gero buciau laimingesnis, jeigu butu grazinamos skolos bent iki 50 proc nuo turto. Geriausia, kad butu nedidesnes negu 40 proc. Tuo paciu sumazetu ir finansines sanaudos. Del to imones verte tik kiltu, nors ko gero ji taptu zymiai nuobodesne.

Šiek tiek lengvo skaitalo prieš miegą.

Rytojaus VŽ...


Net ir smulkmenos prisidėjo prie sutaupyto milijono


Bendrovė TEO LT, aplinkosauga sudominusi savo kolektyvą, per kiek daugiau nei porą metų sutaupė 2,2 mln. Lt. „Esame socialiai atsakinga įmonė, rūpinamės aplinkosauga ir norėjome, kad tai nebūtų kažkoks abstraktus
šūkis, o taptų vertybe kiekvienam darbuotojui. Mūsų įmonėje dirba apie 3.000 žmonių, jie turi šeimas ir
įprotis tausoti savo aplinką gali gana palčiai pasklisti“, – pasakoja Eglė Gudelytė-Harvey, Korporatyvinio
administravimo ir teisės reikalų skyriaus direktorė.
Trečius metus įmonės viduje vykdoma iniciatyva „Tausok ir keiskis“, kurią TEO LT pažymėjo dobiliuku, jau davė
konkrečių rezultatų.
Nuo 2008 m. įmonė sunaudoja trečdaliu mažiau biuro popieriaus, 28 proc. mažiau išrašo popierinių sąskaitų,
34,8 proc. suvartoja mažiau vandens, 1,8 proc. mažiau elektros energijos.
Kuro sąnaudos sumažėjo 25,2 proc., o įmonės automobiliai į aplinką išmetė 15 proc. mažiau teršalų.
Šie pasiekimai vidutiniškai per metus leido sutaupyti milijoną litų. Ponia Gudelytė-Harvey teigia, kad
pinigine išraiška daugiausia įtakos sąnaudų mažėjimui turėjo automobilių parko atnaujinimas. TEO LT turi apie
900 automobilių parką, kurį prieš ketverius metus sudarė 10–12 metų senumo mašinos. Iki šių metų įmonė
atnaujino 40 proc. automobilių parko ir mašinų amžiaus vidurkį leido sumažinti iki 6 metų.
„Tikslas – per keletą metų pasiekti, kad viso parko vidutinis automobilių amžius būtų 6 metai. Tai leidžia
stipriai taupyti išlaidas kurui ir, žinoma, remontui, bet konkrečių skaičių sakyti negalime. Kasmet parko
atnaujinimui skiriame 3–4 mln. Lt, tačiau laikui bėgant tai su kaupu atsipirks. Žinoma, atnaujindami parką
renkamės kuo mažiau aplinką teršiančius automobilius“, – kalba p. Gudelytė-Harvey.
Ji sako, kad po automobilių parko įmonės išlaidoms didžiausios įtakos turi elektra, popierius ir vanduo.
„Dažnai neatkreipiame dėmesio, kokį poveikį turi smulkmenos. Įmonėje visi juokėsi iš klozetų bakelių audito.
Tačiau paskaičiavome, kad sugedęs ir nuolat vandenį leidžiantis bakelis per metus atsieina 3.000 Lt. Mes
visoje Lietuvoje turime daug pastatų ir suskaičiavome, kad juose pataisyti klozetus kainuoja daug pigiau“, –
pasakoja p. Gudelytė-Harvey.
Anot jos, bendrovė, vykdydama iniciatyvą taupyti išteklius įmonės viduje, labai aiškiai atskyrė, kas
priklauso nuo darbuotojų ir kokių sąnaudų jie negali paveikti – dėl pastarųjų sprendimus priima vadovai,
investuoja, jei reikia.

Motyvacija
„Kai prieš kelerius metus pamačiau filmą „Nepatogi tiesa“, pati rimtai susimąsčiau apie kiekvieno žmogaus
atsakomybę kasdienėje veikloje ir kiekvieno asmeninį indėlį į aplinkosaugą. Mūsų įmonė didelė ir galime
paveikti daug žmonių per savo darbuotojus“, – kalba p. Gudelytė-Harvey. Vėliau TEO LT savo darbuotojams
išpirko šio filmo seansus didžiuose Lietuvos kino teatruose.
Įmonė biuruose pastatė šiukšlių rūšiavimo konteinerius, išklijavo iniciatyvos lipdukus, primenančius, kad
reikia išjungti šviesą, užsukti vandenį, taupyti popierių. Vietoj vienkartinių plastiko puodelių kavai
skatino naudoti stiklinius.
„Norėjome paskatinti darbuotojus savanoriškai tausoti aplinką – nebuvo nė vieno įsakymo ar nurodymo. O žmonės
įsitraukė ir padėjo mums pasiekti rezultatų per žaismingus dalykus, pavyzdžiui, konkursus. Bet svarbiausia –
darbuotojai per intranetą gali stebėti, kaip kas mėnesį keičiasi įmonės sąnaudos, kaip jų pastangos keičia
mūsų rezultatus. Žmonėms tai svarbiausia motyvacija – matyti, kad jie gali daryti įtaką“, – sako p.
Gudelytė-Harvey.
Anot jos, prieš iniciatyvą atlikus apklausą paaiškėjo, kad beveik trečdalis įmonės personalo dirbdami aplinka
nesirūpina ir apskritai apie tai nesusimąsto. O šiemet nesirūpinančių liko 1 proc.
„Pernai 14 proc. žmonių atsakė, kad įmonė neturėtų saugoti gamtos, o 1,5 proc. neturėjo tvirtos nuomonės.
Šiemet nuomonės neturi beveik 12 proc., o priešiškai nusiteikusių liko 1 proc. Taigi tie, kurie įmonės
atsakomybę už aplinkosaugą vertino skeptiškai, šiemet nebėra tokie kategoriški“, – teigia p. Gudelytė-Harvey.
Ji sako, kad bendrovė savo ruožtu pradėjo naudoti ekologišką arba perdirbtą popierių, vidiniai įmonės
dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, savo metinę ataskaitą TEO LT „suspaudė“ į daug mažesnį formatą
didžiąją dalį informacijos pateikdama USB rakte, tiekėjų pasirinkimą – jei kaina labai stipriai nesiskiria –
taip pat lemia jų dėmesys aplinkosaugai.

Vyrai, kas išmanote LR įstatymus?
Jei švedų vyriausybė parduoda visas turimas TS akcijas (37.3%), ar kažką TS turi daryti su TEO akcijomis?
Tik dabar pastebėjau straipsnius bloomberge, kur švedų finminas kalba apie mokesčių mažinimą ir TS bei Nordea pardavimą, jei rugsėjo mėn. bus perrinkti. :-O


The government plans to take advantage of rising asset prices to boost its coffers. Borg last week reiterated budget assumptions that state divestments of stakes in firms such as TeliaSonera AB, Sweden’s largest telephone company, and Nordea Bank AB, the Nordic region’s biggest bank, may generate 100 billion kronor ($14 billion) in 2011 to 2014.

O ka jie turi daryti pagal tave. Teo valdo TS, kas valdys TS, tas valdys ir teo. Teo akcijos yra turtas TS.

regneo, o kad keičiasi netiesioginis TEO valdytojas - privalomas OS neturi būti skelbiamas?
skaičiau diskusijas čia kai France telecom davė pasiūlymą dėl TS - tvirto atsakymo dėl OS neįskaičiau, nors buvo visokių nuomonių.

Pagal mane neturetu buti skelbiamas, bet cia tik mano nuomone ir 100 procentu negaliu garantuoti.

Pirma reikia išsiaiškinti, nuo kurios ribos peržengimo Švedijoje privaloma teikti OS.
Jei šią ribą šis galimas peržengimas viršija - TS OS turi būti skelbiamas Švedijoje. Kadangi tai yra netiesioginis valdytojo pasikeitimas - Lietuvoje OS turėtų būti skelbiamas dėl TEO.

Imho

jei TEO OS bus, tai tik kitais metais;
jo kaina turbūt bus ta pati - 1,87,-Lt;

Kaip tai OS kitais metais !!! juk furoro norisi siemet jau ant rugsejo

Jau per daug ipratot cia rudeniais TEO OS matyt Nemanau, kad si rugseji OS bus

Jei prancuzai nusipirks TS, tures skelbt OS pasiulyma ir TEO akcinykam, keicias savininkas turintis 60 procentu su kapeikom. Klausimas tik ar TS nenoretu pries prancuzams perkant isigyti 100 procentu TEO. Kaip ne kaip estu Telekoma juk ne ant bajerio praeitais metais pirko... Taip, kad Ugniau matyt turesi didesne metine graza negu 11,9 %

O kodel turi buti skelbiamas OS, jei parduodama TS, o ne TEO. Juk TS kaip turejo, taip ir tures tas pacias TEO akcijas. Akcininkas keiciasi tik TS, o ne TEO. Jus tikrai zinot kad bus OS'ai TS valdomom imonem, kur neturi jie 100% ar tik speliojat?

Kai TS parduos sakykim prancuzam, tai ne TS bus TEO savininkas, o prancuzai. Nu ir kiek procentu TEO akciju tures prancuzai? Kokia riba perzengus pagal LR istatymus reikia skelbti OS. Viskas daugiau negu aisku...