Kylant bazinei palukanu normai skolinimasis brangsta, taigi ir doleris brangsta, bet jo perkamoji galia nebutinai kitu valiutu atzvilgiu dideja.
Kylant bazinei palukanu normai salies infliacijos lygis turetu mazeti.
Doleris pinga= infliacija= perkamoji galia dolerio mazeja.

Iš makroekonomikos pusės: Kylant bazinei palūkanų normai, doleris turėtų brangti, nes pakilus palūkanų normai pakyla ir indėlių(depositų) palūkanos, tad karštasis kapitalas keliauja ieškodamas patraukliausio didesnės grąžos ir žemesnės rizikos santykio. Tuo tarpu palūkanų normas dažniausiai kelia todėl, kad stabdytų infliacijos augimo tempus ar apskritai, kad sumažintų infliaciją. Čia, manau, ir nutrūksta tavo priešpriešiniai sakiniai Pabaigai, kylant infliacijos lygiui doleris turėtų pigti, nes grąža (įtraukus valiutos svyravimą) iš indėlio(deposito) mažėja: indėlio palūkanos - infliacija = reali grąža.

Ganėtinai nesenai pradėjau domėtis ekonomika. Na taip neseniai, kad visų atsakymų į turimus klausimus dar negaliu žinot. Domiuos savo malonumui ir tai, ale, kaip investicija į ateitį. Nežinau kas čia per publika šitam forume, ar už tokius klausimus akmenim užmėtys ar draugiškai padės, bet surizikuosiu.

Kiek aš jau žinau, pinigai yra sukuriami bankų. Žinau ir visą reikalą su šitai multiplikaciniais efektais, pinigų darymą iš oro ir t.t. ir t.t. Taip pat, akivaizdu, kad visi pinigai per tam tikrą laiką nuvertėja kartais. Tarkim nuo ~1300 Svaras nuvertėjo bent pora dešimčių kartų. Tai teoriškai infliacija turėtų siekt apie 2000%. Pinigai nuvertėja tokiom apimtim, bet kiekvienais metais, kiekvienos šalies infliacija sukasi apie 5-10%. Kodėl taip yra? Ar pati infliacija skaičiuojama remiantis ne baziniais metais, o atsižvelgiant tik į metus prieš tai? Ar aš pačią infliacijos savoka interpretuoju ne taip?

Taip pat įdomu sužinot kaip pinigų pasiūla veikia infliaciją. Pinigų masė turi ir yra didinama milžiniškom apimtim dėl pačios monetarinės ekonomikos sistemos. Kaip tai veikia infliaciją ir kaip tai atsispindi jos skaičiavime?

Ar aš apskritai į pievas nusivažiuoju, ar protingai paklausiau, bet kokiu atveju užveskit ant kelio. Būčiau dėkingas.

Na aiškinti aš labai gerai nemoku, beto pats tik šį semestrą pradėjau makroekonomiką studijuoti ir juos dar nesame palietę, bet domėjausi šiuo dalyku isiplėskiant krizei tai pabandysiu paaiškinti tai , ką pats sužinojau

Infliacija – tai visuotinis kainų kilimas, pateikiamas dažniausiai vartotojų kainų indeksu, gamintojų kainų indeksu ar BVP defliatoriais. Taigi esant sveikai bei augančiai ekonomikai infliacija yra neatsiejamas dalykas, nes didėja visuminė paklausa tuo skatindama kainų augimą. O dabartinio nuosmokio metu dažniau matoma defliacija. Dauguma ekonomikų tai traktuojama kaip neigiamas veiksnys, bet man patiko LLRI nuomonė apie tai---> http://www.traders.lt/page.php?id=8069
Kiek žinau tai įprasta infliacija 1-3% išsivisčiusiose šalyse ir 10% besivystančiose. Valstybės ir centriniai bankai stengiasi tramdyti ją monetarinę bei fiskalinę politika, pvz. mokesčių normomis, valstybės išlaidomis ar centrinio banko operacijomis).Dar galima riboti arba nustatyti lubas darbo užmokesčiui ar kainoms. Kai kur dar taikomas pajamų indeksavimas, bet tai neisprendžia su infliacija susijusiu problemu, tiesiog pajamos surišamos su šalyje vyraujančia infliacija.
O kas dėl pinigų masės tai jeigu infliaciją sukėlė butent šis veiksnys tai valstybė savo politika siekia , na bent jau turėtų , kad pinigų didėjimas neviršytų BNP didėjimo .

P.S. ir taip, kainų indeksai ar defliatoriai, kuriais skaičiuojama infliacija , skaičiuojami pagal bazinius metus, bet juos gali rinktis savo nuožiūra.
Arba pagooglink , ten daugiau info rasi apie infliaciją ;)

Dėkui Kasinskij, bet didžioji dalis tavo išvardintų dalykų yra elementarūs ir man jau žinomi. Žinau ir sąvokas, ir jų reikšmias(bent jau daugmaž) ir kažkiek gaudausi tarp jų.

Bet dabar perskaičius tavo atsakymą, noriu paklaust, tarkim, kiekvienais metais USA infliacijos lygis būna tarp 1-5%(tarkim). Šitas procentas parodo kiek infliacija padidėjo nuo praėjusių metų ar kiek padidėjo nuo bazinių? O jei baziniais metais paimsiu tuos metus, kada įsikūrė USA? Tuomet infliacija būtų tūkstantinė, o kodėl taip nėra?

Taip pat, manau kažkiek logiška manyti, kad padidėjus pinigų masei, infliacija turėtų padidėti, o ji ir didėja dėl dalinamų paskolų. Tačiau kodėl tas didėjimas neatsispindi infliacijos procentinėj išraiškoj? Ar atsispindi?

Jei vėl netiksliai paklausiau - šaukit, pabandysiu susiimt.

Kainų indeksai dažniausiai skaičiuojami baziniai (Aišku bazė, didesnio tikslumo vardan, kas kiek laiko paimama nauja). Infliacija yra kainų indekso padidėjimo tempas (Lyginami du gretimi baziniai kainų indeksai), taigi ji yra grandinis rodiklis. Kad kažkas skaičiuotų infliaciją lygindami dabartinį indeksą su labai senų metų indeksu negirdėjau. Nors ir naudos iš tokio rodiklio būtų ne kažkiek.

skaičiuojama kiek padidėjo infliacija per metus arba kaip padidėjo per atitinkama mėnesį praeitų metų, o jeigu paimtai bazinius metus nuo tada kai isikurė JAV ir tuometines kainas pažymėtai 100% tai norint paskaičiuoti dabartinių padidėjimą reiktų dabartines kainas(nu geriau kainų indeksą) padalinti iš bazinių metų ( nu šiuo metu kai isikūrė JAV) ir padauginus iš 100% gautai skaičių, kuris atspindėtų padidėjusią infliaciją nuo tų metų ir tai būtų gan nemažas skaičius Tik kam to reikia, na nebent norint pariškinti kaip pinigai praranda savo vertę, o kas dėl vertės tai anksčiau ausko standartas buvo,pinigai buvo padengti auksu tai apie jokią infliaciją nelabai kas ir kalbėjo, aš tiksliai nepamenu kada tą standartą panaikino JAV, atrodo 1976 metais. O skaičiuojama metinė infliacija tam, kad geriau atspindėtų pinigų perkamosios galios mažėjimas , o tai aktualu ypač tiems , kas gauna fiksuotas pajamas , fiksuotą darbo užmokestį, pensiją, pašalpas ir panašiai. Verslui infliacija skaudi neturėtų šiaip būti nes tai parodo didėjančią paklausą, t.y. didėjanti jų verslą ir jeigu nereikia dydinti atlyginimu tai ir didėjanti pelną.
Tai o dėl padidėjusios pinigų masės tai taip, ji tiesioginį poveikį turi infliacijai, nes didžioji dalis tos pinigų masės atitenka naujo produkto ar paslaugos kūrimui, net ir per tas pačias paskolas,kurias jos gavėjas išleidžia ar mašinai , ar namui ar taip kokiom reikmėm tuo pačiu didinant tų paslaugų ir daiktų paklausą, kas įtakoja gamybos didėjimą, kainų kėlimą ir pasaka be galo
Žinok na nemoku aš gerai aiškinti, vėl turbut papasakojau ką tu žinojai , nu jei ką dar uždok kas neaišku, gal padės dar tie, kas labiau nusimano nei aš ar geriau aiškina ;)

Ačiū index.

Kasinskij, Nixonas, 1971, Rugpjūčio 15. Kaip tik, prieš gerą, valandą žiūrėjau filmą apie visą tai, gerokai palengvino viso to supratimą. Jei būčiau tavo žinutę paskaitęs prieš pora valandų, būčiau sužinojęs daug naujo, bet pavėlavai. : ))) Arba pavėlavau aš, iš kurios pusės pažiūrėsim. Nu visai nesvarbu.

Visgi nuvertini savo aiškinimo sugebėjimus, viskas aiškiai ir tvarkingai, o svarbiausia - suprantamai.

Ačiū dar kartelį. ;)

Na svarbiausia salyginai padėjau atrasti tiesą

Gal kas galėtu padėti vienu klausimu. Savo tinklapyje noriu duoti pavyzdį, kad investuojant į akcijų fondus apsisaugoma nuo infliacijos ilguoju laikotarpiu. Ar nenusišnekėčiau jei duočiau pavyzdį tarkim mažeikių naftą, kad jei būtų investuota į akcijas kai benzino kaina buvo kokie 2 lt., o dabar virs 4 lt tai kartu su produktų kaina kilo ir akcijų vertė. Ar įmanoma kažkur rasti kaip keitėsi akcijų kaina mažeikių naftos lyginant su bezino kaina?

Teiginys negali būti absoliučiai teisingas.

Absoliučiai tai ne, savaime aišku, kad viskas priklausys nuo pačios įmonės veiklos pelningumo. Bet bendrai žiūrint tai kylant paslaugų ar produktų kainai kils ir įmonės pelnas pinigine prasme, jei dirbs maždaug vienodai sėkmingai.

vardas11,
ekonomikoje nėra teisingos vienos nuomonės.
vienas žmogus tą tavo teiginį priims, o kitas - sukritikuos.
aš manau, kad akcijos ilguoju laikotarpiu aplenkia infliaciją, nes būtent kapitalas ir pasiima infliacinius pelnus.
tačiau susieti mažeikių naftos akcijų kainą su benzino kaina - jau labai pritempta man atrodo.

Mažeikių nafta tiesiog kaip pvz visiems gerai žinomas butų, kad jį suprastu net ir visai nieko apie investicijas nežinantis žmogus. Na gal geriau konkretaus pvz ir nerašysiu, kad nekiltų nesusipratimų.

Kad investicinė grąža aplenkia infliacija viskas aišku, bet man kyla klausimas ar staigiau išaugus infliacijai, kartu su ja padidės ir fondo vienetų vertė, ar akcijos reaguoja į staigesnę infliaciją, ar yra koreliacija tarp infliacijos ir akcijų kainos?

neteisingai parinkta prekė - benzinas.tai akcizinė prekė , bei kainą veikią rezervo laikymo sąlygos ir pan.
benzino kaina daugiau priklauso nuo valdžios sprendimų, naftos rezervų, bendro sunaudojimo mažoje rinkoje , kt. ir labai mažai nuo infliacijos. o antraštės, kad infliacija didina benzino kainas yra iš neišmanymo.

ekonominiu požiūriu reikia lyginti su indeksu, o ne su konkrečia įmone , o tuo labiau preke...

Vienose mokymuose buvo toks pvz su benzino kaina ir įmonės pelnu, tai pasirodė gana logiškas ir labai suprantamas, bet norėjosi pasikonsultuoti su daugiau išmanančiais, gerai, kad nepuoliau to rašyti

Gal parašysiu viską nuo pradžių kaip ir kas.
Čia būtų taikoma investiciniam draudimui. Dažnai užduodamas klausimas, kas bus po daugelio metų su sukauptais pinigais ar jie nenuvertės? Aišku kokia bus pasirinktų fondų grąža numatyti sunku, bet logiškai mastant dėl infliacijos krenta pinigų vertė, o fonde kapitalas ne pinigų pavidalu, tai kylant visoms kainoms turėtų kilti ir akcijų kainos.

Mąstai teisingai, bet Vokietijoje po hiperinfliacijos fabrikus galėjai supirkinėti už grašius, bet jie nieko ir negeneravo... Milijonieriai mirdavo iš bado... Akcijų indeksai pakilo milijonais, bet jų perkamoji galia krito 97 procentais. Tik auksas ir sidabras augo eksponentiškai.

Taip kaip suprantu gali būti įvairus didesnės infliacijos poveikis ir nieko konkretaus teigti negalima.

Čia tau reiktų apsilankyti pirma Ashamano paskaitoj, po to pastudijuoti monetarinę istoriją. Nes aplinkui tik apverstos piramidės, o tai baigiasi dažnai defliacija ar net stagfliacija.

vardas11,
dar kartą pakartosiu - bet kuris ekonominis reiškinys gali būti traktuojamas skirtingai atskirų žmonių atskiruose laikotarpiuose.
pvz. kai kurie žmonės infliaciją supranta kaip ekonomikos perkaitimo signalą ir kad centriniai bankai kels palūkanų normas, o didesnės palūkanų normos investuotojus perkels iš akcijų į obligacijas, taigis - akcijų kainos turi mažėti.

kitas žmogus sugalvos dar kitą priklausomybę - pvz. infliacija reiškia, kad įmonės kelia kainas, t.y. už tą pačią prekę ar paslaugą gauna daugiau pelno, o didesnis pelnas juk turėtų didinti įmonės vertę ir kainą, ar ne?

vat, vaidas7777 paminėjo ponacistinės Vokietijos pavyzdį, būtent dėl šios priežasties vokiečiai, kurie praktiškai diriguoja visam ECB, taip labai bijo infliacijos, štai kodėl ECB tikslas - ne daugiau 2% infliacija, ir į nieką kitą nežiūrima ir nesiblaškoma.

ir t.t. ir t.t.

jei tavo puslapio auditorija yra, kaip sakai, ale, "ūkininkai", suprantantys viską ūkiškai, gali parašyti kokį nors gražiai skambantį kalambūrą. o jei skaitytojai bus šiek tiek apie infliaciją pasiskaitę - neišvengsi kabinėjimosi