Nesupratau, kur čia matai absurdą? Elementariai - jei einamojo momento finansiniai įsipareigojimai viršija galimybes - bankrotas. Viskas. Betgi ne - įsijungia "naujųjų finansininkų" pseudologika - šiandien pasiskolinam, o rytoj KAŽKAS uždirbs. Kodėl uždirbs kažkas rytoj ant skolos ir dar palūkanų, jei šiandien MES patys nepajėgiam uždirbti net ant savo norų/poreikių?

Kaip tik prisiminiau neseniai kažkurių skaičiuotojų prakonstatuotus LT faktus - 28% dirbančiųjų dirba versle ir iš esmės uždirba algas likusiems 72% dirbančiųjų, kurie dirba valstybiniam sektoriuje. Jei skaičiuotojai nenugrybavo, tokia struktūra garantuotai pasmerkta bankrutuoti. Girdėjau Maldeikienės komentarą dėl šitų skaičių - kažkas maždaug tipo mokytojai, gydytojai, policininkai, gaisrininkai, na ir be abejo valdiški superpuper ekonomistai sukuria išvestinę pridėtinę vertę. Bukas ŽR žurnliūga nedasiprotėjo pasitikslint pas ponią Aušrą - kokiu būdu ta išvestinė pridėtinė vertė pavirsta į tiesioginę... Jei gydytojas gydo policininką, kuris gina nuo banditų valdininką ar gaisrininką, pridėtinės vertės šioje grandinėje niekaip neįžvelgiu. Jei mokytojas mokykloje moko to gaisrininko vaiką, kuris po to sėkmingai emigruoja - kur lieka mokytojo sukurta išvestinė pridėtinė vertė? Akivaizdi pasaulinio masto problema, kuri mano akim ypač aktuali ir skausminga Lietuvoje: valstybinio, pinigus išleidžiančio, sektoriaus valdžios duoti įgaliojimai nusvėrė pinigus uždirbančio verslo sektoriaus įtaką. Žiūrim, ką turim - valdiško sektoriaus atstovai jau seniai neklausia, kiek verslininkas pajėgia išskirti jam ant algos; jie tiesiog pareikalauja tiek, kiek nori (pajėgia) išleisti. Jei trūksta - skolinasi. Juk vistiek (valstybės) skolą ateityje atidirbt turės ne tie patys prasiskolinę valdininkai, o verslininkai. O jei verslas ateityje nepajėgs TIEK uždirbti???

Tikrai nesu už verslininkų (pvz. bankininkų) įtakos didėjimą. Bet kad dėka įvairių valstybių valdininkų leidimų niekuo nepagrįstam išlaidavimui pasaulis greituoju būdu čiuožia link laaabai didelių finansinių problemų manau daugiau negu akivaizdu. Ir kodėl to proceso konstatavimą vadinti absurdu???

Nawbie, žiūrint, ką laikysime verte. Vertė gali būti ne tik naujai sukuriami objektai, bet ir paslaugos ir/ar idėjos, kurias kažkas perka - parduoda. Nes žinau krūvas verslininkų, kurie taip pat sėkmingai nieko nepagamina, o tik pigiai perka ir brangiai parduoda.

Taip kad nereikia visko taip suprimityvinti ir supaprastinti. Tavo nurodytoje grandinėje (gydytojas-policininkas-valdininkas-gaisrininikas) subjektai keičiaisi paslaugomis, kurios turi vertę ir gali įgyti piniginę išraišką.

Kita vertus, Valerijus Romanovas irgi karvių nemelžia ir plytų nekilnoja.

Snapas, kažkodėl man atrodo atvirkščiai - šiuo metu yra suvelti ir išversti aukštyn kojom elementarūs dalykai. 100% sutinku, kad verte galime vadinti ne vien tik materialius objektus. Tavo paminėtam procese perka/parduoda nuo senovės įdėta pridėtinė vertė: prekeivis kažkur randa prekės perteklių, kažkur trūkumą ir tai išnaudoja - pasekoje atsiranda santykinis balansas tolesniam progresui. Keitimasis efektyviomis paslaugomis de facto privalo turėti baigtinį tikslą - galutiniam etape sukurtą konkretų produktą, sakykim duonos kasnį. Jei tas tikslas dingsta, keitimasis paslaugomis tampa beprasmis; primityvo pavyzdys: gydytojas-policininkas-valdininkas ir gaisrininkas keisis vienas kito paslaugomis labai neilgai, t.y. kol nenumirs badu. Galima konstatuoti, kad tavo nesuprimityvinta mintis apie jokio baigtinio efekto neturinčių paslaugų mistinę vertę šiuo metu yra vyraujanti pasauliniu mastu, t.y. tikrai esi mainstream atstovas. Nes viskas šiam pasaulyje juk taaaip sudėtinga, - todėl galima nieko realaus nedirbti ir visai neblogai gyventi. Tik įvertinus, kad tai vyksta kažkieno sąskaita, lieka pagrindinis klausimas - kiek ilgai tas tęsis?

Sorry už lengvą ironiją, tikrai nenoriu nieko įžeisti. Mano giliu įsitikinimu finansai turėtų būti tikslių sąvokų ir tikslių skaičių sritis. Ekonomika, kuri iš esmės formuoja finansus ir atvirkščiai - taip pat. Kodėl paskutinio laikotarpio neoekonomistai ir neofinansistai įtikino žmones , kad 2+2 (pajamos) gali būti lygu tarkim 14(išlaidom), aš nežinau ir nesuprantu. Matomai esu per primytyvus...

Taip, tų skaičių santykis išrodo tikrai grėsmingai. Pagal elementarią žmogišką logiką. Bet negi nėra atliktų tyrimų, kur yra pavojinga riba ir kur yra lūžio riba, kai kelio atgal nebėra.
Tie skolinimaisi vaikų ir anūkų sąskaita man keistokai skamba. Tipo mes imsime ir užkrausime ant jų tas skolas, o jie ims laisvanoriškai ir mokės už tėvų ir senelių nuodėmes. Ne vergijos laikai. Niekas neprivers jų dirbti(mokėti santykinai didesnius mokesčius, nei kitose valstybėse) už kažkieno, tegul ir giminaičių nuodėmes.Dirbs kitur. Reiškia, turės atsirasti kažkokia kita išeitis, kurią sąlygos tuo metu susidariusi situacija.

Tik tiek, kad tas "mokės vaikai ir anūkai" jau kažkaip yra tapę lyg bendriniu pavadinimu, tarytum ne visai realiu. Visi ir visur ir visada tai kartoja. Taigi, jei visur ir visada..., tai kažkokiu būdu turėtų visur susiprastinti iš bendro vardiklio. Na, čia primityviai parašiau, nelendant į konkrečius mechanizmus. Pavojingas lieka tik likutis. O jis jau, manau, per politinius dalykus gali tapti sprendžiamas.

Santykis neatrodo grėsmingai jei numanysim kad bus galimybė atsiskaityti tapetų ritiniais.
Kita bėda, kad dabar plačiai skalambijamos valdiškos skolos, bet namų ūkiai senojoj europoj irgi taip prasiskolinę kad proanūkiams užteks ir dar skolos liks. O namų ūkis ne kitaip nei valdiškas spaustuvės neturi.
Kitas dalykas kad dalis forumo dalyvių nesupranta sociumo sąvokos ir jos reikšmės pridėtinės vertės kūrime. Vakarų civilizacija visada gebėjo generuoti daugiau pridėtinės vertės nei kitos. Už karolius ir kt. panašų šlamštą nusipirko Manheteno salą.
Dabar Vakarų Europoj sociumas dirba pagyvenusiems žmonėms. Idealiai dirba - stachanovietiškai. Idealiai paprasta - dabar svarbiausi pagyvenusių žmonių interesai. Skolos ateities problema.

Kiekvienas sociumo narys dirba sau, o surinkto mokesciu pavidale is kiekvieno sociumo nario pyrago dalis paskirstoma valstybes. Geroves valstybese - ne(be)sugebantiems uzsidirbti visuomenes nariams. Pas mus irgi - valdininkams.

Man keistas supriešinimas tarp tų 28 proc. ir 72 proc. Yra veiklos sferos labiau tinkamos privačiam sektoriui, yra labiau tinkamos valstybiniam. Tai, kad valstybiniame sektoriuje lengviau imituoti darbą - akivaizdi tiesa. Kad 'valstybinis sektorius' kartais susijungia su 'privačiu sektoriumi' pinigų plovimui- nereiškia, kad visi biudžetininkai nieko nedirba. Tiesiog mūsų valstybėje nėra tvarkos - vėlgi valstybinio sektoriau darbo brokas.

Až tikrai neatsiimsiu žodžio "absurdas". Kas yra "einamasis momentas"? Mėnuo? Du mėnesiai? Gal 10 metų?
Ir kas šiuo atveju slepiasi po žodžiu "galimybės"? Primenu, kad komentuojamame straipsnyje kalba eina apie valstybės (UK) skolą.


Analogiškai: batsiuvys, kirpėjas ir kalvis (visi privatininkai) "keisis vienas kito paslaugomis labai neilgai, t.y. kol nenumirs badu." Pagal tokią logiką jie taip pat nesukuria pridėtinės vertės. Pagal "bado" kriterijų pridėtinę vertę sukuria tik melžėja ir artojas.


Geri "faktai". Pacituosiu straipsnį:



Va būtent. O tai paskui žmonės visą dieną čia komentuoja iš piršto laužtus skaičius ir dar giliau suvaro vieni kitus į savo depresijas. Prašau atsakingiau žiūrėti į tai ką rašome viešai.

Newbie, Tavo citata tik rodo, kad blogai perskaitei Marxo „Kapitalą“.
Spekuliantas (perpardavinėtojas), kažkodėl Paties iškrepitai vadinamas „verslininku“, pridedamosios vertės nesukuria, jis tik parazituoja kitų sukurta pridėtine verte. O ją sukuria kapitalas + darbo jėga (nesvarbu, fizinė ar inetlektinė). Pasistoja klausimas, kaip tą pridėtinę vertę pasidalinti. Ar mokėti didesnes algas darbininkams, ar didesnius dividentus akcinykams.

O perpardavinėjimas pridėtinės vertės nesukuria, kaip ir amžinasis variklis nesukuria pridėtinės energijos.



Remiantis Tamstos logika, išeitų taip, jog žemdirbys SUKURIĄS pridedamąją vertę, o kirpėjas ar siuvėjas - jau NEBE. Pridėtinės vertės, ko gero, nesukuriąs net ir puodžius, nes puodas - juk ne duonos kąsnis, jo negali suvalgyti. Remiantis tokia logika išeitų, kad didžioji dalis mūsų civilizacijos yra „parazitinė“, ir vienintelis išėjimas į racionalią ekonomiką - natūrinis ūkis. Meną, filosofiją ir religiją reikia sunaikinti, nes jos nesukuria „nieko valgomo“, todėl neturi apčiuopiamos vertės.

Ir visgi civilizacijos kažkaip vis susikuria, plėtojasi, prarija vienos kitas, pridėtinės vertės perteklių nukreipdamos reprezentacijai, taikiai ekspansijai, technologinei pažangai, karui ir t. t.

PS Newbie, perskaičiau dar kartą Tavo postą. Parašei įtikinamai, ir gali būti, kad Pats esi teisus. Pastabą apie Marxą atsiimu. Tebūnie mūsų ši diskusija teorinio pobūdžio. Tik aišku, kad kažkas tą vertę turi sukurti. Iš nieko ji neatsiranda. O kaip jau ją perskirstysime, čia kitas klausimas. Ir kas DAR YRA, o kas - JAU NEBĖRA pridedamoji vertė, čia irgi įdomi diskusija. Kita vertus, jei grįžtume prie natūrinio ūkio, kuriančio grynas ir neiškreiptas vertes, nebereiktų ir pinigų. Tai būtų archajinio rojaus būsena.

Snapas, aš neteisus, Švyturys teisus. 2+2=14, ir visi įrodymai kad ši lygybė neteisinga yra absurdas.
Komentuojamo straipsnio kontekste PRIMENU, kad valstybės skolų ir biudžeto deficito problemas turi ne tik UK, bet ir PIIGS, ir netgi beribių galimybių (tuo pačiu atsakymas Švyturiui, kas slepiasi po sąvoka "galimybės") rojus-pasaulio ekonomikos flagmanas JAV sėdi tam pačiam š...; kaip beje ir Lietuva, apie ką primena besisukantis 2g.lt skaitliukas. Kaip tam pačiam š... dar sėdi ir didelė krūva trečiojo ir ne tik pasaulio šalių. Bet pagal Švyturį tai yra normalu, visas tas skolas kažkas kažkada (neeinamuoju momentu) GARANTUOTAI uždirbs ir grąžins, be to dar su nemažom palūkanom. Švyturys, gal išrašyk man pvz. 100k kreditą, ir jį su didelėmis palūkanomis (tarkim 18%) kažkada grąžins kažkurie mano palikuonys, kai atidirbs už save ir dar už kelis ar keliolika valdiškų išlaikytinių. Tinka toks variantas??? Gal toks pvz. pačiam bus suprantamesnis...

Šiaip šioje vietoje taiklios Agatos ir bukanieriaus pastabos - bet kas bus su tais likučiais po bendravardiklinimo, kurių kreditoriai nepanorės priimti rulonais??

Na ir diskusijos basic point - gal oponentas sėdi kokioje pusiau valdiškoj kontoroj ir užsiima kokiu alternatyvaus intelektualinio knowhow verslo vystymo perspektyvų koordinavimo galimybių modeliavimo loginio įstatyminio pagrindimo analizų studijų rengimu pagal kažkurios ministerijos planavimo skyriaus viešosios įstaigos juridinio poskyrio trečiojo klerko duotus užsakymus??? Kas neaišku-parašiau, kad kiekviena realią vertę sukurianti paslauga ar jų grandinė privalo būti orientuota į konkretų baigtinį tiesioginę vertę turintį objektą. Nepatinka pavyzdžiai, nesuprantat jų - atmeskit, nereikia kabinėtis prie ištrauktų iš konteksto frazių, esmės tai nekeičia. Money for nothing - mūsų laikotarpio problema. Retas kuris n šalies įstaigos klerkas taip švaistosi nuosavom babkėm, kaip švaistosi "valdiškom", prie viso to neuždirbtom, o pasiskolintomis. Jei Švyturiui tai atrodo normalu, esu pasiruošęs įmesti jam į privatą savo sąskaitos numerį 100k neapibrėžto laikotarpio kreditui priimti...
Tsakant kalbėt apvaliom frazėm galima bet ką, o jei sukonkretint...
P.S. Beje, Švyturys, gaminama.lt pastebėjau kažkiek netikslumų, kai gamintojais įvardini perpardavėjus ir fasuotojus. Čia šiaip, ne į temą

Jei gydytojas gydo gaisrininką, tai dirba be reikalo, o jei gydo artoją, tai nauda visai šaliai? Gana įdomus požiūris. Manau, didžiausia problema ne ką gydo, o kad šalyje gaisrininkų, policininkų, gydytojų ir mokytojų būtų tiek, kiek realiai reikia.
Susidaro toks įspūdis, kad Lietuvoje viskas vyksta iš inercijos, o reformos tėra tik popieriuje - realaus gyvenimo nepasiekia. Neblogas pavyzdys aukštosios mokyklos, kurios kepa specialistus neatsižvelgdamos į valstybės poreikius. Yra daug norinčių studijuoti ekonomiką? Puiku, priimam tiek, kiek tik tilps į auditorijas. Dalis jų studijuoja už valstybės lėšas, o baigę - emigruoja. O juk už valstybės lėšas paprastai studijuoja gabiausi. Todėl valstybės interesas būtų užtikrinti, kad tie gabiausi baigę studijas turėtų ką veikti savo šalyje.
Jei grįžtant prie tų garbingų gydytojo, mokytojo, policininko ir gaisrininko profesijų, tai nemanau, kad jie didžiausi biudžeto eikvotojai - jų atlyginimai nėra dideli. Galbūt kai kurios specialybės atstovų ir per daug, bet tai smulkmena. Neseniai rašė, kaip trys gaisrininkai darbo metu patyrė šilumos smūgį. O ką jie gauna už darbą gyvybei pavojingomis sąlygomis? Centus. Manau, kad kiekvienas pridėtinę vertę kuriantis verslininkas ar artojas sutiktų mokėti ir daugiau mokesčių, jei tik būtų tikras, kad jie realiai pasiekia konkretų gaisrininką ar gydytoją ir kad šių profesijų atstovai atvyks kuo skubiau, kai jų prireiks.
Didesnė problema valdininkai, kurie per darbo dieną realiai dirba gal dvi valandas (nesakau, kad visi), piliečiai, kuriems neapsimoka dirbti, nes praras visas pašalpas, kompensacijas ir kitas biudžeto dovanas, bei senstanti visuomenė.
Atlikus protingas reformas, šių visuomenės grupių santykis pasikeistų. Vien tik protingai pertvarkius ir normaliai valdant Sodrą valstybėje atsirastų vienas kitas papildomas milijardas.
O Lietuvos pridėtinės vertės kūrėjai tikrai nėra apsnūdę - pagal paskutinius duomenis Lietuvos eksportas praktiškai prilygsta Graikijos. Pastaroji šalis tikrai neturi darbštuolių įvaizdžio, tačiau, jei 3 mln. gyventojų sukuria tiek pat kiek 11 mln., gal ir neblogai.

Snapas, didesnės nesamonės parašyti neįmanoma. Matosi, kad baigei gimnaziją pas Anastaziją, žinai kur Azija.
Jei nebūtų tų, kurie "pigiai" perka ir "brangiai" parduoda, bananus važiuotum pirkti pigiai i Afriką, o kavos į Braziliją.
Tarp pirkimo ir pardavimo egzistuoja begalė reikalingo atlikti darbo, kuris ir sukuria pridėtinę vertę, pasireiškiančia antkainiu.
Paminėsiu tik kelis - transportas, sandėliavimas, prekybinės patalpos...
Ir visa tai nepatikėsi Snapas - kainuoja ! Daugeliu atveju dar yra garantinis aptarnavimas, kainuoja finansininkai, teisininkai, net krovikai kainuoja.
Matyt prisiskaitei ekonomikos klouno Šliogerio ir jo sapaliones apie septynias gamyklas, kurios išgelbės Lietuvą.
Paprastai šnekant, viskas turi būti mokama plius labai griežti antimonopoliniai įstatymai.
Tada bus aišku - kiek moki už paslaugas, tiek serviso ir gauni.
Policija, gaisrinė, medicina - draudimas, mokslas - tiesioginiai mokejimai ar kreditas.
Nemokamų priešpiečių nebūna. Niekada. Kažkas už juos visada sumoka.

Būtent tokį skaičių išskirstymą iš aš prisiminiau iš atminties,rašydama postą, nepamenu net iš kokio šaltinio.
Tačiau tai nekeičia mano posto esmės. Šiaip ar taip - 28 ir 72 proc...- aš čia kažkaip nejaukiai pasijutau
Kiek jie naudingi ar nenaudingi, tai kitas klausimas, bet ar įmanoma tiek pavežti? Kiek ilgai?
centaspocento teisus - tos keturios kategorijos profesijų pasižymi žemais atlyginimais, todėl jie nėra didžiausia našta. O pagal duodamą naudą yra vertingiausi, na, tiesiog būtini.
Bet tam tikra ekonomiškai neaktyvių piliečių dalis ir tam tikra nebūtinų valdininkų dalis...įdomu, kokia susidarytų jų suma?
Štai perskaičiau neseniai, jos iš 300 tūkst. bedarbių apie 100 tūkst. - fiktyvūs. Dėl to PSD išlaikytiniais tapo ir tie, kurie turėjo sąžinės nebūti išlaikytiniais. O jie juk taip pat sukrito kažkam ant pečių.
Stebina mane tai, jog dabar matoma situacija kaip du vandens lašai panaši į jau buvusią, man matytą. Per ankstesnę krizę. Ir tai nebuvo tuoj po Rusijos krizės 1998m. Tai buvo kiek vėliau, tikrai ne anksčiau 2000m.,bet negaliu tiksliai atmintyje atkurti. O galvoju, kad reikėtų pasikapstyti ar atmintyje, ar archyve.Kad numatyti tolimesnę ateitį Valstybės remiamos naujos darbo vietos, darbo biržos darbuotojai dirba aktyviai ir išties kokybiškai, jų dėka išties nusprendžiau pasinaudoti jų paslaugomis, galvodama, o kodėl gi tas žmogus iš darbo biržos turėtų būti prastesnis už kitokį. Siunčia vieną po kito...na kas gi čia dabar...argi tautoje gali būti tiek nevykėlių ().... Galiausiai...gerai pamenu atvejį - išsilavinęs vaikinukas, išoriškai vykęs žmogus (jei gatvėje sutikčiau), dėsto, koks jis nevykėlis, kaip nesugebėtų to ir ano... Žinai, sakau, vien iš to, kaip vykusiai dėstai, koks tu nevykėlis, sprendžiu, kad esi labai vykęs. Bet ko gi tu gaišini kitų laiką, ir savo? O pasirodo, jam labai reikia, kad parašyčiau, jog jis netinkamas darbui. Reikia vieno žodžio, antspaudo ir parašo.() Prisipažinsiu - naivi buvau, pati nedasiprotėjau
Taigi...po to savo klausimus išsprendžiau teigiamai, negaištant daug savo laiko, su darbo biržos darbuotojais-nustebau tada, kad taip nuoširdžiai ir kokybiškai dirbo valstybinės įmonės darbuotojai, tačiau...iš sportinio intereso pasidomėjau skaičių suma, sudedant pašalpas ir visokias lengvatas (nes jei kažkur nemoki, tai tolygu, kad gauni)...ir...dirbti ne tik kad neapsimokėjo, bet apsimokėjo nedirbti. Visokie komunaliniai mokesčiai analogiškai taip pat buvo sukilę nenormaliai, santykyje su to periodo pajamomis.
Dabar nebeskaičiuosiu iš sportinio intereso Teskaičiuoja tie, kas moka Bet gali gautis panašiai

Na gerai - kokiu būdu išsisprendė ši problema valstybėje ir darbo biržoje, aš nežinau ir žinoti man nebuvo reikalo. Bet juk dar gyvi tie, iš kitos barikadų pusės, juk mažiau nei 10 metų tepraėjo...Tai jei situacija absoliučiai tokia pat, priežastys aiškios, sprendimai jau buvo kažkokie..., kažkaip tai buvo išspręsta,kodėl vėl lipame ant to pačio grėblio?

Tiek tai aš dar suprantu, nesu toks durnas, kaip atrodo (dar ir humanitarinių dr. turiu ). Bet Tavo nurodyta schema Lietuvoje neveikia... (nes neveikia monopolijas žabojantis mechanizmas, tad neveikia ir rinkos ekonomikos dėsniai).

Kiek bananai krautuvėje LT kainuoja? Net ir suskaičiavus visas Tavo minėtas logistikos, vadybos ir t. t. priemones, tokios kainos neturėtų būti. Indijoje vienas bananas kainuoja vieną(!!!) rupiją. O tai yra 0,06 Ltl. Kokiu būdu jo „pridėtinė vertė“ padidėja net 17-ka kartų? Šitą galima paaiškinti tik tokiu reiškiniu, kaip „bananų kartelis“, kuris iškreipia bet kokią rinkos ekonomiką. Aš Lietuvoje bananų neperku, nes žinau, kiek jie iš tikro kainuoja. O mokėti nežinia kam ir nežinia už ką aš nenoriu. Veltėdžių nemaitinu. Ypač, kai tie veltėdžiai dedasi „verslininkais“, esa sukuriančiais pridėtinę vertę. Vilniaus energija, bananų dileriai, Gazpromas - visi vieno raugo.

Už atliktą darbą ir sukurtą vertę reikia mokėti. Bet nė cento daugiau. Bananų perpardavinėtojai vertės nesukuria. Jie tik lupikauja. Jei REALIAI veiktų rinkos ekonomika - būtų kitaip. Bet Lietuvoje ji NEVEIKIA.

newbie, dar visai neseniai buvai vienas labiausiai mano gerbiamų forumo dalyvių. Matau, kažkas pasikeitė. Iš pradžių išmetei kažkokius keistokus "faktus", tada dar keistesnius skaičius. Padariau pastabą. Pastabą padariau todėl, kad šiuo metu žmonės labai jautrūs neigiamai informacijai, tai bent jau norisi kažką apsaugoti nuo neigiamos DEZinformacijos. O tada ir pasipylė:

Na nevertas aš tokio dėmesio. Nors man tai nieko. Bet tu geriau apie save pagalvok, nesolidžiai atrodo.
O dėl šito:

Tame puslapyje parašyta ką tokiu atveju daryti:

Tada būtų į temą. Nes dabar tai viskas atrodo taip, kad kažkiek laiko prilaikei kažkokią nuoskaudą, vos ne "kompromatą", ir prireikus išsitraukei, kad galėtum palazdavoti mane čia, niekuo dėtame forume. Vėlgi, visai nesolidu.

P.S. Esu vienas iš tų 28% dirbančiųjų privačiame versle, kurie uždirba algas 11% (tikrai visa laimė, kad ne 72%) dirbančiųjų valstybiniame sektoriuje. Taip kad šitas žodžių srautas tebuvo bereikalingas energijos švaistymas:


P.P.S. Šauksmininko linksnis yra "Švytury". "Švyturys" - vardininko linksnis. Bet čia jau visai ne į temą

Kodėl Lietuvoje neveikia rinkos ekonomika? Kas tau trukdo atsiplukdyti tanklaivį bananų ir užsimetus 6 cnt. antkainį pastatyti į vietą visus lupikautojus ? Čia ne ginklai ypatingų suvaržymų šiai veiklai nėra , rinka ne monopolizuota , taip kad pirmyn. Pabandysi , o tada suprasi , įmonės kaštus dengia ne antkainiai , o generuojamas pinigų kiekis . Ir jei paklausa rinkoj ribota , o įmonės kaštai dideli- net 1000 proc. antkainis yra norma ,ir ne tik Lietuvoje bet ir "supuvusiuose" vakaruose

Čia atsakymas tiems ,kurie pavyzdžiu rodo Skandinavijos mokesčių sistema. Kiek teko bendrauti , skandinavai ŽINO kur išleidžiami jų inešti pinigai, todėl ir noriai moka. Tuo tarpu lietuviai daugumoje žino kas tuos pinigus išvagia ir atsiperka papeikimu , todėl it nemoka mokesčių. Taigi vienpusiškas spaudimas mokėti mokesčius nieko neduos ,tik pavers verslą pusiau kriminaliniu ir jame įsigalės Perestroikos laikų verslininko tipas kuris veikia pusiau legaliai su didele rizika ir dideliais pelnais.

Švytury, kai suvirškinsi šituos skaičius ir faktus, sugretinsi juos su KASDIEN grėsmingai augančia valstybės skola (2g.lt) ir apmastysi tokio keisto proceso priežastinį ryšį, tada galėsim normaliai tęsti diskusiją. Dabar panašu, kad kalbam apie skirtingus dalykus.
P.S.Labai įdomiai augančios JAV skolos kontekste atrodo ir Obamos socialinė sveikatos apsaugos programa, o ypač jos kaštai. Akivaizdu, kad besaikis švaistymasis "valdiškais" neuždirbtais pinigais toli gražu ne LT, o viso pasaulio problema. Būtent ji ir aprašoma straipsnyje apie UK finansines problemas, nuo kurio nuorodos prasidėjo ši diskusija. Taip ir nepajėgiau suprast, kodėl tai vadinti absurdu?

Šiame tinklapyje visi tampa durnais Ne išimtis ir dr.

Na o dėl tų bananų kainų. Galvoju, jog jie niekuo nesiskiria nuo kitų prekių, taigi mano nuomonė apie kainas.
Praėjusią vasarą kažkiek ilsėjausi Latvijoje, todėl teko pirkti maisto produktus. Stebino žymiai aukštesnės kainos, net tuose pačiuose prekybos centruose. Kažkur perskaičiau, jog egzistuoja valiutos rizikos antkainis. Tuo metu buvo panikuojama dėl devalvacijos, todėl tą bandžiau aiškinti būtent šitaip. Tačiau situacija nekinta. Prieš kažkiek laiko blusa buvo parašęs postą apie savo pokalbį su UK prekybcentrio savininku apie kainų skirtumų priežastis. Galvoju, jog šis jam atsakė labai teisingai, paklausęs apie apyvartas.
Įmonėms egzistuoja begalė mokesčių ir įmonės išlaikymo kaštų, nepriklausančių nuo apyvartos ar pelno. Dirbt į nuostolį paprasčiausiai neįmanoma. Ir tada belieka - arba didelė apyvarta su mažu antkainių, ar mažesnė su didesniu. Ir štai koks gaunasi paradoksas - defliacinėje aplinkoje stebime tam tikrus vartojamosios infliacijos požymius. Tik šią vartojamąją infliaciją aš skirstyčiau į tris rūšis:
- tai įmonių, dirbančių normalios konkurencijos sąlygomis
- monopolininkų
- turinčių klijentūrą, kuri yra nelaisvanoriška.

Pirmoji infliacija gaunasi natūraliai. Nelieka kitos išeities. Žmonių pajamos krenta, mažėja vartojimas,mažėja įmonių apyvarta, būtinieji įmonės išlaikymo kaštai nemažėja ar net didėja, lieka vienintelė išeitis - antkainio didinimas arba bankrotas. Kadangi kalbame apie normalios konkurencijos įmones, antkainio iš lubų užkelti neleis konkurentai. O įmonių kaštai toje pačioje valstybėje(bent jau minimalūs), yra panašūs. Todėl kyla kainos pas visus. Pirkėjas gali nebepirkti, bet tokiu atveju kaina dar labiau pakils, arba tų prekių visai nebeliks. Ko gero pastebėjote, kad kai kurių prekių nebegali pamatyti parduotuvėje natūra, pardavėjas rodo katalogus (paveiksliukus ).

Huberto Grušnio žodžiai:
"Trečio Pasaulinio karo nebus. Viskas bus nupirkta ir parduota."