istrauka apie UK:
"Now as the Chancellor made a lot of savings thereby creating a capacity for the government to borrow and spend more, the so called financial markets (i.e. bankers) will come back and ask the taxpayers to share it. To get it the UK rating looks likely to be reduced. It will not happen instantly and some pretext will be used.

The taxpayers must watch how much of their hard saved and paid money to the Exchequer, will result in the UK debt reduction and how much will be siphoned off to the banks to keep funding on-going salaries and bonus bonanza there and to keep on supporting the financial pyramid that the financial system has become. This is the way the relationship between banks and taxpayers has become akin to loan sharks and their victims.

Detales kiekvienoje salyje zinoma skiriasi, bet procesas panasus: bailout > austerity > new bailout.
Deja procesas baigtinis ir anksciau ar veliau virs socialiniais neramumais. Taip istoriskai buvo visada- ar Prancuzijos revoliucija ar Kinijos dinastiju kaita, ar Vakaru bankininkai: aristokratija tiesiog arogantiskai perlenkdavo lazda nuskurdindama dauguma, o kai si nebeturedavo ko prarasti- tuomet sukildavo. Arba i valdzia daugumos remiami ateidavo "svieto lygintojai" (bolsevikai, Chavez'ai, Mao ir pan.).

Vienas tavo minimų skaičių rodo bendrą JAV skolą, kitas - valstybinę, kuri, beje, iki mano atsakymo paaugo nuo 59,8 iki 60,44 proc.

Šiaip dėl pačios diskusijos. Iš principo sutinku, kad valstybės skola negali būti didesnė už M3, tačiau stabdžių M3 augimui irgi nematau. M3 tai pinigai, kuriuos sukūrė bankų sistema per pinigų multiplikatorių, t.y. kai kiekvienas doleris tampa skola ir indėliu n kartų. Kitaip sakant, kiekvienas kreditas turės debetą. Jei valstybė skolinsis, tai tie pasiskolinti pinigai bus išleisti ir neišvengiamai nusės kitų ūkio subjektų bankų sąskaitose indėlių forma, t.y. M3 didėjant valstybės skolai irgi padidės. Bet kokia didėjanti skola didina M3.

o as stabdzius matau- jie vadinasi "default'as". Nauju pinigu juk nieks nedovanoja, o skolina. Bet jeigu skolininkas nepajegus atiduoti- skola nurasoma...ir tas pat multiplikatorius pradeda veikti i kita puse sukeldamas default'u banga... kiekvienas negrazintas kreditas atitinkama debeta pavercia dar vienu negrazintu kreditu ir "taip n kartu"
o valstybes- jokia ne isimtis, jos irgi default'ina, ir gana daznai.


taip, o grazinamos skolos, jei ju vietoje nekuriamos naujos, M3 mazina. Ir tai vadinasi defliacija.

Dėl to nesiginčyju Norėjau pasakyti kitą dalyką - kad kaip tiesioginis veiksnys M3 mažėjimas valstybės galimybių skolintis neįtakoja (įtakoja per palūkanų normą). M3 tai daugmaž likvidūs aktyvai, kurie esamu momentu gali būti paversti pinigais ir paskolinti kad ir tai pačiai vyriausybei. O vyriausybės skolinimasis didina M3, todėl bet kokios vyriausybės skolos priartėjimas prie M3 sunkiai įsivaizduojamas. Nebent valstybė liktų kaip vienintelis skolininkas, o visi kiti ūkio subjektai - jos kreditoriais.

p.s. pabandykite irasyti Lietuvos skaicius- bus kazkur gerokai auksciau Ispanijos...
toks matas kaip "GDP augimas- paskolu palukanos" isvis dvizenklis minusinis skaicius. O atiduoti skolas imanoma tiktai kai jis pliuse.

isaugsime ir krize, ir skolas?!

Skola buvo problemu sprendimas- dabar pati tapo problema

geras Economist straipsnis- kartu su komentarais turbut vertas semestro ekonomikos studiju. Keletas istrauku:

Rising government debt is a Ponzi scheme that requires an ever-growing population to assume the burden—unless some deus ex machina, such as a technological breakthrough, can boost growth.

Can the West, with its regulated industry, uncompetitive labour and large government, afford its borrowing-funded living standards and increasingly expensive public sectors?

Adam Smith, a founding father of economics, noted in “The Wealth of Nations” that “when national debts have once been accumulated to a certain degree, there is scarce, I believe, a single instance of their having being fairly and completely paid.”

If creditors lose faith in their borrowers, they will demand the repayment of existing debt or refuse to renew old loans. If the debt is secured against assets, then the borrower may be forced to sell. A lot of forced sales will cause asset prices to fall and make creditors even less willing to extend loans.
So falling prices create a spiral in which assets are sold off to repay debts, triggering further price falls and further sales- debt deflation trap.

The basic pattern of all finance is that the old lend to the young. This cycle is breaking down because of demographic imbalance. The retiring population has built up massive claims against the working population and their own governments, and that claim, and the rate at which that claim is to be redeemed, is beyond the productive capacity of those countries to honor.

truputis samokslo (arba ne
"(Reuters) - A new United Nations report released on Tuesday calls for abandoning the U.S. dollar as the main global reserve currency, saying it has been unable to safeguard value"

http://www.reuters.com/article/idUSTRE65S40620100629?feedType=RSS&feedName=topNews&utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+reuters%2FtopNews+%28News+%2F+US+%2F+Top+News%29&utm_content=Google+Reader

UK M.Thatcher valdymo metais- austerity precedentas:
Will Austerity be Catalist for War?

seka daugmaz tokia:
austerity > krentantis populiarumas > isorinis konfliktas suvienyjantis "ekonomiskai depresuojancia" tauta

kas "suvienys" dirzus besiverziancia Europa?

Asketizmas valstybės mąstu = gyvenimo kokybės mažėjimo įteisinimas, esamoje politinėje santvarkoje (rinkimai) veda prie radikalių pažiūrų politikų atejimo į valdžią.
Šukiai ir doktrina gali būti įvairūs, tačiau istoriškai dažniausiai pasitaikantys - tai - pvz.Lietuva lietuviams arba išorės priešo paieškos ir priešpriešos eskalacija šalies viduje, nukreipiant piliečių demėsį nuo vietinių problemų.
Kaip parodė Vokietijos prezidento rinkimai - Merkel koalicija labai trapi ir jos populiarumas nuosekliai krenta. Labai tikėtina kad per sekančius Bundestago rinkimus į valdžią ateis politikai, kurie pažadės neleisti vokiečių mokesčių mokėtojų pinigų "graikijų" gelbėjimui.
Europa yra multikultūrinė teritorija su aibe "rūsenančių" konfliktu. Kol pinigai liejosi laisvai, konfliktai buvo "užšaldyti". Pinigų srautams sumažėjus, multikūlturinis radikalizmas įgaus naują kvėpavimą ir supratimą skurdinamų rinkėjų galvose.
Greičiausiai po ES - modernios socialistinės santvarkos - subyrėjimo, pagrindinės valstybės "užsidarys" savyje, siekdamos eliminuoti radikalizmo plitimą iš kaimyninių šalių, bei stabilizuoti socialinę aplinką - prasidės naujas izoliacionizmo periodas.
Apie "suvienytą" Europa kalbėti manau nėra korektiška - istoriškai ji niekuomet nebuvo vieninga. Kartu tik tol - kol yra naudos ir kol stiprieji gali išnaudoti silpnuosius (kaip vartojimo rinkas arba kaip buferį prieš kitą santvarką).
Todėl vienijimasis bus greičiausiai labai pragmatiškas ir tik tarp tu, kurie galės buti naudingi viens kitam.

Mielas Ashaman, na, del Vokietijos... Matai, jei iskris krikscioniai-demokratai juos labai sekmingai pakeis socialdemokratai, visoje Europoje vyks "kairiuju revansas", pridedame fobijas del naciu, gauname pakankamai inertiska kokteili. Radikalizavimas gali vykti Rytu Europoje, bet jis pasireiks keistame kairiame/nacionalistiniame flange, bet cia tik mano nuomone.

Del Lietuvos... Zinote, man atrodo, kad mes turime ta pacia situacija kaip Anglija/Airija kada avytes nuvare zmones nuo zemes, ten priezastys buvo manufakturos, o mes turime ilgalaike politika isnaikinant jaunus zmones kaimo/miesteliu bendruomenese, pasinaudojant musu mentaliteto ypatybemis - prisigerti, emigruoti, pasikarti, na, dar pasikeikti internete Mano galva, tuo reikia naudotis, siek tiek ciniska, bet sveika lietuvaiciu atzvilgiu.

Didziausia dabar "problema" - Prancuzija

kaip namelyje kortos sudeliotos:


graiku public sector-tik lasas juroje palyginus su ispanu ir airiu bankais ir privaciu sektoriumi.
Na o sudeti bendra isipareigojimu suma, is kurios banku rezervai sudaro tik 4-6% ... vaizduotes neuztenka

na , tai kas visur Vokietijos ir Anglijos kapitalas. o ka norejot, kad Lietuva finansuotu? Juk dar didesni ubagai esam.

[url]http://www.eurointelligence.com/index.php?id=581&tx_ttnews[tt_news]=2826&tx_ttnews[backPid]=901&cHash=a53e046a43][/url]
(copy-paste'inkit link'a, nes kazkodel neveikia)

keletas istrauku:
What has happened is that global investors have realised a deep underling truth about our European sovereign debt crisis – that at its core, it is not a sovereign debt crisis at all – but a highly interconnected banking crisis about to blow up. There is a dynamic at work that the macroeconomic data does not convey – and that the political response to the crisis does not address.

I am not saying that there is $2 trillion of bad debt. I have no idea how big the portion of genuinely bad debt is. The problem is that no one else knows it either, and that includes the banks, which are now refusing to lend in the inter-banking market. There are a lot of parallels to the subprime crisis – including the scale, the inter-connectedness, and the information asymmetries. In the presence of such factors, investors start to panic. The reason they are panicking despite the bank guarantees is that the markets no longer trust the government that have issued the guarantee. The spreads go up, thus reinforcing the crisis. A vicious circle is already well underway.

The vicious cycle has now engulfed Spain. The Spanish private sector is now effectively cut off from global capital markets. The ECB is now the lender of first and last resort to the Spanish banks.

p.s. arvi, na tai tas, kad tarpbankine rinka uzsala, o kai kuriems musu bankeliams jau siemet reikia refinansuoti beveik milijarda litu. Tiesa, dar yra Motina Rusija, gal isgelbes ...nors savo paciu banku jau nebegelbeja, bet pas mus Pribaltike juk strateginis interesas

Anuomet vysčiau temos atšaką, kurioje tvirtinau, kad paprastam žmogui defliacija geriau, nei infliacija. Kai kurie mane bandė sudrausminti sakydami, kad geriausiai kapitalistinėje rinkos ekonomikoje būna tuomet, kai yra nedidelė infliacija.
Pataisau ir papildau šį teiginį: kapitalistinėje rinkos ekonomikoje geriausiai būna tuomet, kai yra nuolatinis gyvenimo lygio augimas ir nedidelė infliacija, šiek tiek atsiliekanti nuo augimo. T.y., žmonės spėja pasidžiaugti kylančia gerove ir ne visas kilimas nuinfliuojamas.

O FED išdaigas spausdinant dolerius ir PIIGS kiaulystes palikime analitikams ir kitokiems anal... - lai jie užsikruša besianalizuodami.

trumpai ir aiskiai (citata):
"Refusing to acknowledge the real problems, major economies have over a period of two decades transferred debt from companies to consumers and finally onto public balance sheets. A huge amount of assets and risk now is held by central banks and governments, which are not designed for such long-term ownership. There are now no more balance sheets that can be leveraged to support the current levels of debt".

nu kuom ne "bispridiels" vyksta finansous -ane- http://www.alfa.lt/straipsnis/10377538/?Britanijos.skola.yra.keturis.kartus.didesne.nei.skelbta=2010-07-14_16-54

-vieni "parbrenda" kiti "pribride" kas tas solas bemokes - http://www.alfa.lt/straipsnis/10377520/?CB..Ispanijos.bankai.birzeli.is.ECB.pasiskolino.rekordine.suma=2010-07-14_16-17
http://www.balsas.lt/naujiena/448849/ispanijos-bankai-is-europos-centrinio-banko-pasiskolino-rekordine-suma

Kažkoks absurdas:
Didžiąją skolos dalį sudaro valstybės įsipareigojimai viešajam sektoriui – mokytojų, gydytojų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų algoms
Taip skaičiuojant "skolą", kiekvieną valstybę ar įmonę galima paskelbti prasiskolinusia. Juk visos turi įsipareigojimus mokėti atlyginimus šį mėnesį, kitą mėnesį ir t.t.

In Finance We Distrust

---

Double-Dip Days