Nes kitos alternatyvos - USD, GBP, JPY turi blogesnę fundamentiką.
CHF istoriškai asocijuojasi su saugumu, o EUR iš visų dabartinių mažorų atrodo stipriausiai, todėl būtent toks derinys.
Aplamai kalbant apie EUR - yra dar didelis klaustukas kaip ši valiuta atsilaikys dabartinėje krizėje (nes tai tera pirmas jos išbandymas). EUR jog nėra vienos valstybės pinigas (jei būtų DM - rinkčiausi jas), o visos sąjungos - o ten kaip žynia yra didelė priešprieša tarp pietų bloko ir vokiečių vedamos antiinfliacinės politikos. Būtent dėl to vien EUR geriau neapsiriboti.

Kokia valiuta geriau? Su valiutu klausimu susiduriau 3 kartus:
1.kai gaudavau atlyginima doleriais
2.kai emiau paskola banke (bustui)
3.kai sumaniau investuoti

1 atvejis: po kurio laiko parasiau prasyma gauti atlyginima ne USD o LT ir manau, kad visais atvejais apsimoka gauti atlyginima tos salies valiuta, kurioje gyveni.
2 atvejis: siule Eur ir Lt (kitu valiutu rinktis nedave) Kadangi busta pirkau Lietuvoje, Lietuvoje dirbau ir gavau atlyginima Lt-ais, duona ir piena pirkau Lt-ais, ir is likusiu man Lt nuo pragyvenimo islaidu planavau finansuoti paskola bustui, tai ir emiau litais.
3 atvejis: tik uzsimanius investuoti buvau priverstas isigyti Eur ir USD nes kitaip to daryti (ten kur norejau) negalejau, bet jei buciau galejes rinktis buciau rinkesis Lt.

Įdomu, o litais paimtos paskolos plūkanos "kintamos" ar "priristos" buvo pasiūlytos??? Nes kiek žinau eurais "pririšti" galima kad ir dešimčiai metų, o litais ne("neriša" išvis). Vadinasi, litais paimta paskola-negarantuos pastovių įmokų, t.y. kiekvieną mėnesį įmoka gali didėti ar mažėti... Tai tikrai nėra gerai.. nebent pajamos yra didelės.. Manyčiau, kad eurais būtų protingiau, kiek prarandama dėl konvertacijos valiutos, išlošiama daugiau ant pastovaus dydžio įmokų, galima ramiai planuoti išlaidas.

Jei tu kalbi apie mokama kas menesi vienoda pinigu suma - tai buvo pasiulyta, bet privalumo tame didelio neizvelgiau. Jei kalbi apie pastovaus palukanu procento nustatyma keleriems metams - tai irgi siule, bet trumpam laikui o pasiulytu pastoviu procentu dydzio skirtumas su kintamais procentais atrode pernelyg zymus.

O DNB nord bankas kur reklamuojasi kad pas juos yra palukanu lubos kad nemokesi daugiau nei tau nustatyta. As taip supratau kad jie teikia ta fiksuota palukanu norma

Sveiki!

Netyčia išgoogle'inau šią temą, ieškodama kokios nors info apie galimą/negalimą lito devalvavimą ir pan. Dažniausia aptarinėjama yra santaupų valiuta. O aš priklausau tai grupei piliečių, kurie "įklimpę" su būsto paskola litais (nes kadais buvo kalbama apie euro įvedimą, o vilibor nuo euribor nesiskyrė), dirba darbus, neturinčius nieko bendro su finansais, ir, jei atvirai, mieliau domėtųsi savo sritimi, nei google'intų apie devalvavimus. Jeigu tik... palūkanos litais, kadais neviršijusios trečdalio atlyginimo, dabar nesigvieštų didesnės jo pusės.
Periodiškai žmonės kalba apie devalvavimą. Vieni,teigia kad bus, kiti - kad ne. Politikų pasisakymai, kad viskas stabilu ir ok, manau, net negalėtų būti kitokie. Jūs kalbate, kad reikia sekti situaciją. Tai vat man ir įdomu, kokius šaltinius, lietuvių ar užsienio, laikote patikimais? Kokius rodiklius reikia sekti? Kokios jų reikšmės turėtų būti, kad devalvacija būtų reali?
Nesgi jau net nebežinau, iki šiol dar tempus palūkanas litais, spjaut į viską ir keist tą paskolą į eurus ir normaliai gyvent ar dar pakentėt su litais, pafiksavus maksimalias, metines palūkanas, ar šiek tiek pasilengvint gyvvenimą ir palūkanas padaryt, pvz, 3 mėnesiams. Kaip jūs tokius dalykus skaičiuojate?

nebus to lito devalvacijos iki tada kol galutinai pereisim prie euro.

Na, tai tokių post'ų kaip "devalvacija tikrai bus" ir "devalvacijos tikrai nebus" aš per pastaruosius metus mačiau daug. Man įdomu, KODĖL. Ką aiškina valdžios vyrai, žinau. Juolab kitaip jie negalėtų aiškinti, netgi jei manytų kitaip - statusas įpareigoja. Tai ir klausiu: kokiais šaltiniais remiatės (kokie nors konkretūs apžvalgininkai, analitikai, portalai ir pan)? kokie rodikliai kokias ribas turėtų peržengti ir pan?

mes istodami i ES isipareigojome isivesti eura, ir ji prisiriseme, ES sutartyse nera numatyta atristi valiuta, todel mes pazeistume naryste ES, o tai rimtas pazeidimas, ko, manau, nebus tikrai. O del valdzios vyru, tai patys nezino ka daro, tik pries rinkimus nori labai rupestingi ir gelbstintys sali pasirodyti.

Tokia mano nuomone ir zinios, aisku, kazkas ja gali sukritikuoti ir paneigti.

Kaip sakė satirikos žanro gerojus Miunhgauzenas - "Война - это не покер. Ее нельзя объявлять кому попало".
Tas pats ir su devalvacija. Kai kuriems atrodo kad tam kad lito devalvacija įvyktu būtinai turi rinktis Seimas ir padaryti atitinkamą sprendimą. Tai nėra visiška tiesa.
Devalvacija įvyksta kai šalies aukso-valiutos rezervai yra nepakankami emisinių litų apyvartoje padengimui, o užsienio kreditoriai prašo valstybės CB grąžinti (t.y. per privačius bankus pakeisti) būtent valiutą. Ši gresmė Baltijos valstybėse kyla dėl einamosios sąskaitos pastovaus ir vis didėjančio deficito. Tačiau iš visų trijų valstybių - Lietuvos situacija yra geriausia (saugiausia).
Todėl galite būti rami turėdama litus tol, kol devalvacija neįvyks Latvijoje ar Estijoje.
Dėl busto paskolos - nuoširdžiai patariu konvertuoti atsiskaitymo valiutą į EUR ar CHF. Prarasite apie 1000 Lt konvertavimo ir administravimo mokestį (400K kreditui), bet tai atsipirks per keleta mėnesių dėl mažesnio Euriboro. Vienintelė priežastis kodėl grupė skolininkų vis dar laiko paskolas litais - tai jų viltis kad įvykus lito devalvacijai - jiems teks grąžinti mažiau. Tačiau, kolkas tai yra tik spekuliacijos.

Na bet kazkodel mano pazistamas bankininkas sake, kad imti paskola eurais neapsimoka, del valiutos keitimo niuansu ir pan. Na aisku bankui tai labai naudinga. Tai nzn kas teisus...

Šios dienos VB tinklapyje nurodytos palūkanų normos:
6 mėnesių VILIBOR 6,09
6 mėnesių EURIBOR 5,16
Skirtumas - 0,93%
500K paskolai - tai grubiai sudaro 4650 Lt daugiau įmokų litais nei EUR per metus arba 387,5 Lt per mėnesį.
Spresti jums...

Cia keletas pamastymu blog'uose apie galimus valiutu nestabilumus pabaltijo salyse, susijusius su blogejancia ekonomine situacija:

http://www.nakedcapitalism.com/2008/07/is-financial-crisis-in-sweden-and.html
http://www.creditwritedowns.com/2008/07/are-baltics-new-argentina.html
http://brontecapital.blogspot.com/2008/07/hookers-that-cost-too-much-flash-german.html
http://balticeconomy.blogspot.com/2008/07/baltics-moving-closer-to-correction.html
http://balticeconomy.blogspot.com/2008/08/what-now-for-cee-and-baltic-currencies.html

ir panasu, kad vienas is stambiausiu nukentejusiuju vietiniu valiutu susilpnejimo atveju butu swedbank (hansabankas).
O siandien pamacius sia naujiena http://www.delfi.lt/news/economy/stock/article.php?id=18163998 iskilo klausimas, ar tik tai nebus viena is pirmuju kregzdziu. nes iki siol hansa dar niekada nebuvo tokia dosni.

Ashaman, gal galetum pakomentuoti placiau apie AUD (kaip alternatyva USD ir EUR vietoj CHF) ir bendra Australijos ekonomikos vaizda?
Nes turbut niekas neabejoja kad Euras per ilgai buvo pervertintas ir Europai zengiant recesijos link tikrai koreguosis zemyn.
Kas tuo paciu santykinai atpigins lita ir pagerins LT eksporto situacija ir kiek sumazins deficita, tuo paciu sumazes spaudimas devalvuoti ir gal nusileisim svelniai .

Kadangi nesu Australijos ekonominių realijų žinovas, galiu pakomentuoti tik iš valiutinės perspektyvos, remiantys pagrindine prekybine metodologija - t.y. Ellioto bangomis.

Tai yra mėnesinis AUDUSD grafikas nuo ~ 1970-ųjų. Impulsyvus judėsys - t.y. USD stiprėjimas prieš AUD vyko ilgus 3 dešimtmečius ir kulminavosi 2001 ties 0,4776. AUD brangimas kuris vyksta nuo 2001 įgavo korekcijos formą ABC ir artėja (ar jau suformavo) prie paskutinės bangos aukštyn viršūnės - t.y. AUD brangimas jau praktiškai koregavo 50 proc. viso USD stiprėjimo ir beveik pasiekė paritetą su USD. Teoriškai aišku galimas variantas kad AUD stiprės dar iki 0,618 proc., o tai yra ~ 1,1 lygis. Tačiau tai greičiausiai bus maximumas.
Daug realistiškesnis scenarijus - kad AUD pradės pigti prieš USD (kas bėja ir vyksta visą paskutinį mėnesį).

O įvertinus tai kad USD prieš EUR ir CHF dar nebaigė savo pigimo maratono (bent jau taip man atrodo remiantis EW), greičiausiai AUD nebus gera alternatyva santaupų laikymui.

Aciu Ashaman, as ziurejau tik Eur(LTL)/AUD kontekste- paskutinius 3 metus stabiliai "bumbsejo" 2.00-2.22 kanale. O ekonomika kiek suprantu lyginant su USA neblogai laikosi.

Sveiki, truputis nesutampa su deflecijos ideja kitoje temoje. Jeigu pats sakai, kad realus turtas (NT, akcijos) defliuoja, o rekomenduoji tureti realiai pasiekiama turta. Juk aukso ar kitu brangiuju metalu nenupirksi, gryni banknotai gal dar pavojingiau, jie gali sudegti, juos gali pavogti, rizika ne mazesne nei banko bankrotas. Tuo labiau prisimenu tavo rekomendacijas laikyti pinigus indelyje.
Tai kaip issaugoti pinigus?

Realiai pasiekiamo turto kiekis (fiziniai banknotai kurie gali sudegti, kurios gali pavogti ir t.t. ) turi padengti 6-12 mėnesių gyvenimo išlaidas.
Fizinis Au ir Ag - užkasti darže kaip karo hedge'ą
Likusieji pinigai - valdyti ir auginti. Tačiau kadangi defliacijos jėgos dominuoja - saugiausias iš įmanomų augimo būdų - terminuotas indelis arba VVP.

Kaip ir kur galima nusipirkti fizini Au?

Dollar Could Lose up to 40% Long Term (http://www.cnbc.com/id/15840232?video=833505564&play=1)

Jezusmarija, kuo tiket??..