Pasirodo, ne vien mus nori nugręžti...
http://www.forbes.com/2010/05/03/facta-bank-secrecy-personal-finance-tax-havens.html?boxes=Homepagechannels

Svarbiausia gyventi "realiai gerame" pasaulyje Šiaip tu visiškai teisus. Per daug rašinėju, pasistengsiu metus kitus (jeigu pavyks) jūsų nebenervinti. Pasižiūrėjau, net po poros metų pertraukos prie spekuliantai.lt tebegaliu prisijungti. Jeigu retkarčiais kils nenumaldomas noras ką nors nelogiško parašyti, parašysiu ten.

Ačiū visiems už pliusus, minusus ir dėmesį. Nieko mano, įskaitant nick'ą, prašau neliesti!

Taip, spekuliantuose tikrai rasi tau pritariančių. Netgi galimų pasekėjų... Čia tas biznis sunkiai eina su politika + ekonomika...
Čia kažkas norėjo paliesti tavo didžiausią pasididžiavimą - smegenis, bet to matyt nebus...

ATNAUJINIMAS:
O buvo taip (2010 m. Vasario 4 d.) Premjero patarėjas: investuotojai Lietuvai norėjo skolinti 7 mlrd. USD. Skelbta, kad Lietuva tarptautinėse finansų rinkose ketvirtadienį 10 metų pasiskolino 2 mlrd. USD (apie 5 mlrd. Lt). Obligacijų kuponas - 7,375 %, o pelningumas – 7,625 %. Tai didžiausia šalies istorijoje išplatinta obligacijų emisija, mokesčių mokėtojams kainuosianti 3,8 mlrd. Lt palūkanų.

Oficialus Lietuvos banko dolerio ir lito kursas:
2010-02-04 - 2,4706 LTL/ 1 USD
2010-05-05 - 2,6212 LTL/ 1 USD
Taigi 2010 m. Vasario 4 d. Buvo pasiskolinta 2 mlrd. USD (4,9412 mlrd. LTL), tad remiantis įvykusiais dolerio kurso pokyčiais lito atžvilgiu neįskaičiavus palūkanų jau reikės grąžinti 5,2424 mlrd. LTL , t.y. 301,2 mln. LTL daugiau. Plius palūkanos 3,8 mlrd. LTL, kurių vertė šiandien jau 4,0316 mlrd. LTL, t.y. 231,6 mln. LTL daugiau. Taigi bendra skola dėl dolerio sustiprėjimo lito atžvilgiu per pastaruosius tris menesius jau padidėjo 532,8 mln. LTL. Aišku skola dešimties metu laikotarpio, ir dar daug kas gali pakisti...
sveikinimai lietuvos spekuliantei simonytei, tak derzat ;)

Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje.
2008 m. verslo liudijimus turėjo 99 tūkst. gyventojų, o pernai jų sumažėjo iki 73,7 tūkst. Nieko gero nežada ir šie metai: pirmą ketvirtį verslo liudijimus įsigijo 29 tūkst. gyventojų, o pernai per tą patį laikotarpį – 41,3 tūkst.
Lietuvoje dabar yra 1,5 karto daugiau išmokų gavėjų nei Norvegijoje, kurioje gyvena milijonu daugiau gyventojų.
http://www.delfi.lt/news/economy/business/zlugdanti-mokesciu-sistema-kuria-islaikytinius-per-prievarta.d?id=31846175

Na, ir naivus tamsta, IT17, galvoji tokie jau visi durni toje valdzioje sedi? Garantuotai visas tas pasiskolinimas yra "uzhedgintas". Jei netingi, brukstelk paklausima FM. Beda ant LT yra ta, kad issipletojes visiskas nepasitikejimas vieni kitais. Verslui- visa valdzia yra durna, o ir, apskritai, is marso. Valdziai, itariu,verslas yra moliai, kurie tik ir ziuri ka cia kur kitu saskaita susikombinuoti. Va, tokia ta ir musu bendruomene... . Bet tikiu, kad padetis taisysis.

gal galėtumėt nors teoriškai aprašyti tokį "uzhedginimo" variantą ???

margas, LT tuo paciu opciona nusipirko turbut ?

Tai ka, runkeliai toliau "zino" kokia valdzia durna ir kokie jie kruti...

Realiai siuo metu tik finansu ministerija gali pakomentuoti kaip su ta skola. Jie vieninteliai turi visus duomenis. (nors aisku kai kurie sio forumo dalyviu telepatiniais sugebejimais turi geresnes informacijos). Headginimo variantu yra ne 1 ir ne 2, ir daug ju yra netiesioginiai. Vien ISM destytojai tokiu variantu gali papasakoti... Vyriausybe platindama emisija konsultavosi su rimtais investbankais.

Taip pat, reikia nepamirsti premjero patarejo Maujausko issilavinimo ir patirties: http://manokarjera.cv.lt/Default4.aspx?ArticleID=d28863eb-d5de-44c9-b750-984f41306b2d :"„Barclays Capital“ banke p. Majauskas dirbo su didelių bendrovių ir vyriausybių finansavimo projektais."
Man jo CV atrodo solidziau nei sio forumo runkeliu verkslenimai..

na taip taip, apsivardziuoti cia itin aukstas lygis...

Žiūrau, čia daugelis kolegų yra arba naivūs, arba idealistai, arba akli valdančiųjų apologetai. Tikitės, kad vyriausybė besiskolindama nusipirko kokį tai opcioną arba susirentė hedžingą??? Nejuokinkite svieto! Nes pats Gitanas Nausėda, kai tik prabyla bet kokiu valstybės skolinimosi klausimu (nesvarbu kokiu - ir jau tai tęsiasi porą metų), visuomet užakcentuoja kad tie visi velnio hedžingai ir opcionai yra labai brangios apsidraudimo priemonės ir kad bet koks apsidraudimas Lietuvai per brangu, ir kad bet koks rizikos draudimas būtų mokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, kirstų per visos šalies kišenę ir t.t. Žodžiu, nuteikia, kad tie valdžios debilai niekumet nesihedžins, kad ir kokiai partijai jie bepriklausytų. Pagal analogiją, skolindamasi be apsidraudimo, valdžia tarsi važinėja kaip vairuotojas su "Zaporožiečiu" be civ. ats. draudimo tarp 600-ųjų "Mersų".

Dažniausiai užduodami klausimai apie valstybės skolinimąsi


Finansų ministerija sulaukė visuomenės dėmesio dėl vasario mėnesį išplatintos obligacijų emisijos ir valstybės skolinimosi. Pateikiame Jums atsakymus į dažniausiais pasitaikiusius klausimus šia tema.

***

- Ar Lietuva patiria kokio nors nuostolio didėjant vasario mėnesį užsienio rinkose išleistų obligacijų JAV doleriais kainai ar kylant JAV dolerio kursui?
- Vyriausybės skolinimosi kaina priklauso nuo paklausos, pasiūlos ir sąlygų finansų rinkose skolinimosi metu. Po vertybinių popierių (obligacijų) išleidimo jų kainą antrinėje rinkoje, kurioje iškart pradedama prekiauti naujai išleistomis obligacijomis, apsprendžia rinkos dalyvių paklausos ir pasiūlos santykis.

Šią paklausą ir pasiūlą įtakoja ir rinkos dalyvių lūkesčiai dėl obligacijas išleidusios valstybės (emitento) ekonomikos vystymosi perspektyvų, ir platesnio konteksto vertinimas (Eurozonos ateitis, ECB palūkanų normų politika ir pan.).

Didelė dalis rinkos dalyvių aktyviai prekiauja vertybiniais popieriais, siekdami juos nusipirkti pigiau ir parduoti brangiau bei taip uždirbti pelno. Tačiau obligacijų kainos kitimas antrinėje rinkoje neįtakoja obligacijas išleidusios valstybės įsipareigojimų (t.y. jų nei padidina, nei sumažina). Įsipareigojimai kitomis valiutomis nei litas ar euras yra apdraudžiami naudojant išvestines finansines priemones, todėl po šių įsipareigojimų apdraudimo JAV dolerio svyravimas taip pat neturi įtakos mokėtinai sumai.

- Ar dolerinės obligacijos apdraustos? Kas garantuoja, kad dėl valiutų kursų svyravimo nereiks ją išperkant mokėti daugiau?
- Pagal Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją, nuo valiutų kursų svyravimų draudžiami visi sandoriai, jeigu jie sudaromi ne litais arba ne eurais. Taigi valiutų kursų svyravimai neįtakoja sumos, kurią reiks grąžinti. Apdraudus sandorį suma, kuri turės būti grąžinta eurais, yra žinoma tiksliai ir ji nesikeis netgi pasikeitus valiutos kursui.

http://www.finmin.lt/web/finmin/duk/valst_skola

na taip apsidraude, bet draudimas irgi kainuoja...

Jūs tik pažiūrėkite, kas čia rašoma:

"...Pagal Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją..." Ar žinote, kiek yra prikurta visokio plauko strategijų, ir kiek iš jų realiai veikia? Pvz., aš tikrai negaliu garantuoti, kad būtent ši strategija veikia.

Be to, pasiskolinamos sumos ir palūkanos yra daugmaž viešos, o vat apie draudimo peripetijas linkstama nekalbėti. Jeigu ten viskas taip gerai apsidrausta, tai ko viešai nepsigyrus, kaip dabartinė valdžiukė nuostabiai valdo skolą? Ko nepasigyrus, kiek lėšų buvo išgelbėta nuo svyravimų per praeitus skolinimosi laikotarpius ir pan.

Kurioje biudžeto vietoje ieškoti info apie tuos hedžingus ir opcionus, jeigu, mano nuomone, skiltis "skolos aptarnavimas" yra pašvęsta vien tik palūkanoms, viso kito nedetalizuojant.

Ir dar be to, kas garantuos, kad jie pasiskolino kokybiškai, jeigu gelbėdami šalį nuo finansinės pražūties jie pridarė šitiek broko?

Ir t.t.

Mano nuomone, jeigu su tuo apsidraudimu būtų viskas skaidru ir gerai, tai būtų ne tik kad daugiau viešumo tuo klausimu, bet ir būtų daromas piaras, nes šitiems brokdariams vos ne už kiekvieną teisingai padarytą darbą reikia segti po ordiną ir skirti po sklypą Žvėryne.

rašyti galima bet ką, popierius iškentės ...
kas nors, aprašykit teorinį variantą apsidraudimui nuo valiutų svyravimo rizikos 10 metų terminui

Manau viens iš būdų: suformuoti opcionų portfelį Lietuvos banko valiutos atsargoms ir juo prekiauti lygiagrečiai su skolos aptarnavimu, t.y., praėjus kažkiek laiko vienus opcionus realizuoti ir pirkti kitus. Ale tai kad čia reikia dirbti vos ne "... tavo naudai ir žmonių gerybei". katastrofiškai trūksta erdvės švogeriams, atkatams ir šiuo metu Europoje madingam tam mielam tarptautiniam kyšininkavimui. Todėl panašu, kad daugelis apsidraudimo priemonių yra per sąžiningos ir per skaidrios dabarties veikėjams.

Kurmi tu kurmi, o kada apie skolos draudimo peripetijas buvo kalbama ir skelbiama, - gal prie Kirkilo, Brazausko, Prunskienės, etc.?... Tad savo "Mano nuomone, jeigu su tuo apsidraudimu būtų viskas skaidru ir gerai, tai būtų ne tik kad daugiau viešumo tuo klausimu, bet ir būtų daromas piaras" gydyk vaistais nuo paranojos... Jei skolos neapdraustos, - "kurmiams" blogai, jei skolos apdraustos, - "kurmiams" vėl blogai...

na, žinome ,kad taip nedraudė, nes tai prieštarauja LR įstatymams ,o CB neturi tokių įgaliojimų.
praktiškai Lietuvoje nėra žmonių galinčių tai daryti tokiais kiekiais ( žinių gal ir yra , bet patirties ne) , todėl reikėtų samdyti rimtas kontoras su pasauline patirtimi , kas dar didintų kainą.O jei tai pavesti dirbti valstybės struktūroms - kas sutikot nors vieną valstybinę struktūra be korupcijos ir "savų" interesų ????

gal dar kokių variantų

tai aisku, kad obligaciju emisijai isplatinti buvo samdomi tarptautiniai bankai, ir jiems uz tai sumoketa, be to jie kartu matyt pasirupino apsidraudimo priemonem, aisku ne uz aciu...

ar 10 metų terminas yra vidutinės trukmės? o gal protingas žmogus atsakė apie batus į klausimą apie ratus???

tai klausimas kokios tos priemonės??

it17 rado antra meile po Grybauskaites,tai dolerine skola,zinoma kaip palmiros anukas jis zino kiek tas doleris kainuos visus 10 metu ir puole uoliai nuostolius skaiciuoti