-

Kai aš noriu perskaityti knygą - aš ją rašau. (Lordas Bikonsfildas 1804-1881)

Pamenu ir analogišką Aferisto mintį:"Kai aš rašau - aš galvoju."

Bet ar tai ne tiesa,gerai pagalvojus?Abejoju,ar čia kam nors rūpėtų savo protą ar išmintį parodyti.Yra posakis:"Tik ginče gimsta tiesa".O kadangi aš netikiu vienos tiesos egzistavimu,todėl galvoju,kad didžiausia nauda yra,kad iš dviejų tiesų gimsta trečia tiesa,nė vienam neatsisakant savo pirminių tiesų.

Dodd,
tu reikalauji,kad kiti bet kurį klausimą išgvildentų nuo Adomo ir Ievos iki pat šios dienos.Prielaidos,priežastys,pasekmės....Bet pats taip sudėtingai ir įmantriai nieko negvildeni.Aš nepajėgi tokiam aukštam lygyje - kompetencijos trūkumas tamDu kartus perskaičiau tavo postą,bet sunkiai sugebėčiau palaikyti net mandagumo pokalbį su svečiu,taip dėstančiu mintis...Tiesiog tiek daug visko supilta į vieną postą,ir viskas nuo pačių giliausių šaknų,nežinant,kur jos net yra...

Agata,

mano nuomone (tik mano):

kartais man atrodo, kad tu myli, nes myli pati meiles jausma, bet ne kazka tikro. Perfrazuojant - megsti diskutuoti vien del diskusijos.

Tavo komentarai ir rasymo stilius (pateikiant kitu dalyviu citatas) - itraukia tuos dalyvius i dialoga bet kokybiskai jie nera verti laiko praleisto juos skaitant. (iskaitant ir mano komentarus tau)

Lordas Bikonsfildas noredamas perskaityti knyga, ja raso. Tai ismintingas procesas, norint geriau suprasti save. Portalai su spec. temomis skirti ne pazinti save, bet suzinoti kazka naudingo is tos sferos.

Fox,
na taikliau parašyti negalėjai.

Dabar parašysiu aš.
Skaitydami tą pačią citatą mes ją supratome visiškai skirtingai.Tu supratai,kad lordo Bikonsfildo tikslas pažinti save,aš - kad pažinti viską,ir aplinką ,ir tave supančius reiškinius,na,o tuo pačiu gal ir save.Argi galima nubrėžti tokią ryškią ribą tarp savęs ir aplinkos pažinimo?Tai bendra sistema,nes tu esi tos aplinkos vertintojas,o aplinka vertina tave.
Aš radau atsakymą,kuo skiriasi 10 proc. nuo 90 proc.
-kaip galima mylėti,nemylint meilės jausmo
-kaip galima atrasti kažką naujo,nesitikint,kad tai egzistuoja
-kaip galima atrasti naują idėją,nebandant jos ieškoti
Atsakymą radau ir į tai,kodėl žmonės su gerai išvystytu dešiniuoju smegenų pusrutuliu ir ne visai prastai kairiuoju dažnai pasiekia daugiau,negu tie,pas kuriuos labai gerai išvystytas kairysis,ir visai neišvystytas dešinysis.
-antrieji tenori ir pasitenkina tik tiksline visiems pripažinta informacija ir veikia kaip visi
-pirmieji nori ir ieško tikslinės medžiagos kaip kitų atidirbto darbo rezultato ir tikisi,kad iš jos egzistuoja galimybė dar kažką nulipdyti.



Kodėl toks siauras supratimas?
-jei žmogus rašo apie save,jis mąsto apie save
-jei apie meilę - mąsto apie meilę
-jei apie ekonomiką - mąsto apie ekonomiką
-jei apie politiką-mąsto apie politiką
-jei apie investavimą-mąsto apie investavimą ir t.t....t.t.
...ir automatiškai gaunasi išmintingas procesas,norint suprasti tai,apie ką rašo ir mąsto.



o man kartais atrodo,kad tu esi tipiškas 90 proc. atstovas ir,kas dar ne mažiau svarbu,esi tvirtai įsitikinęs,kad tik tai yra teisinga ir tik taip teturi būti.Džiaugiuosi,kad tokie tavo pareiškimai neatbaido manęs nuo noro ieškoti ir tikėti.



Na,apie tai, ar save,ar ne save aš jau išsakiau savo nuomonę.
Belieka,kas yra naudinga ar nenaudinga iš šios sferos?
-skaičiai ir nuorodos be atskirų žmonių vertinimo?
-mintys,"užvedančios" kitus žmones ant naujų minčių?
-viskas kartu vienoje vietoje?

Agata,

bene pirmoji tavo zinute be sypseneles

as irgi dziaugiuosi, kad tokie mano pareiskimai neatbaide taves nuo noro ieskoti ir ,tuo labiau, tiketi. Tikrai to net mintyse neturejau.

taip, as tikriausiai papuolu tarp 90% (tik nezinau ko), esu isitikines tuo ka kalbu, bet visada pasiruoses tai, ka pasakiau vakar, siandiena isvadinti paistalais. Kaip sakoma, atleiskit man uz mano vakarykstes nesamones juk tai buvo vakar

del visko tu teisi, kaip ir as ir atvirksciai

Mano pagrindine mintis rasant ankstesne zinute buvo - nera beprasmingesnio dalyko gyvenime, kaip gincas. O kaip as supratau, tau gincas - kelias ieskoti tiesos. As ja ta etapa praejau (bent man siandien jau taip atrodo)

Sekmes

Fox,


Ištrinsiu

Pratrūkai Agatai.
O jei rimtai, šiek tiek nustebinai, nukrypdama šiame ginče į asmeniškumus: tu patenki į 90 proc. su tokiu svečiu kaip tu negalėčiau palaikyti mandagaus pokalbio ir t.t.
Kažkaip galvojau, kad norint jei ginče gimtų tiesa (kas yra dar viena iliuzija, tokia pati aišku, kaip ir "ginčai yra beprasmiai") tai reiktų vengti asmeniškumų (kas jaučiu yra dar viena iliuzija).
Žodžiu, take it easy.

Man atrodo, kad visi čia susirinkę nori pasidalint savo išmintimi,patirtimis ir tuo pačiu pasimokyt iš kitų pasakytų minčių. Aišku mes dažniausiai priimam tik tai kas mūms artima.
Tiesiog taip pastebėjau beskaitydamas kitų pasisakymus ir atkreipdamas dėmesį į tai dėlko aš čia rašau.

Vėjas,

mes priimam tai kas mums artima, bet yra dar vienas svarbus priėmimo niuansas - mes priimam dar ir tai, kam esame pasiruošę. Kaip sakoma, kai mokinys pasiruošęs - mokytojas pasirodo. Ir visai nesvarbu kas mokytojas o kas mokinys. Svarbi yra tavo paties busena. Tas pats galioja ir informacijos nepriėmimui. Joks įvykis negali pažadinti mumyse pašaliečio, kurio mes nė trupučio nepažinotume (A.deSaint-Exupery)

Fox,
buvau griežtai nutarusi nebeminėti tavo vardo,kad neįtraukčiau tavęs į tuščią ir beprasmišką prievartinę diskusiją.Priežastis



Bet negaliu savęs nugalėti...likti nesupratusia,ko nesugebėjau suprasti.Tenka perlipti per savo orumą
Tam reikia rasti save pateisinančių priežasčių - tu nesupratai mano filosofijos sodybų forume,aš tau paaiškinau elementariau.O dabar aš negaliu suprasti tavo triados - tikiuosi,paaiškinsi elementariau...

Kodėl reikia pirma MIRTI,o tik po to DIRBTI ir PIRKTI???

Jei rašei,reiškia supratai.Jei kažkas uždėjo pliusiukus-reiškia taip pat suprato.O aš neįkertu...

P.S.Galėjai bent pliusiuku parodyti,kad priimi mano susitaikymo šypsenėlę... O dabar negaliu atmesti galimybės,kad esi "zlopamiatnij" Man patiko Indėno sentencija "Ja nė zlopamiatnij,no ja zloj,i pamiatj u menia chorošaja"

Agata,

pliusiuko, idant susitaikymo zenklo, nedejau nes nebuvau su niekuo susipykes. Tavo sypsenele maciau (beje ju vis daugeja).

Pameginsiu tau paaiskinti savo minti. Kaip ir minejau mes visu pirma kazka darome, tam, kad turetume ir po to tikimes nuo to turejimo buti laimingi. Ismintingieji pirma stengiasi isigilinti i save, suprasti savo asmenybe ir siekia buti laimingais, po to budami laimingais kazka daryti ir buti dar laimingesni is to darymo kazka turedami. Fraze dirbk-pirk-mirk man patiko nes radau joje panasumo su tuo apie ka dabar desciau. Tinkamiausias musu visapusiskam tobulejimui kelias yra BUTI-DARYTI-TURETI, o ne DARYTI-TURETI-BUTI. Kadangi zodis BUTI apibudina busena, ja apibudina ir zodis MIRTIS (is perfrazuotos frazes). Kiekviena pabaiga yra kazkieno pradzia. Mirtis yra gyvenimo gimdytoja, ji visada salia gyvenimo ir atvirksciai. MIRTI - galima ne tik fiziskai. Tam kad pakeistum savo gyvenima pirma turi palaidoti senaji ir GIMTI is naujo, pradeti mastyti kitaip. Tiek..

Mažytis lyrinis nukrypimas.Aš pati su tuo susidūriau pirmą kartą.Su vyru Latvijoje pasiklydome žemėlapyje,pakliuvome į "Dievo užmirštą žemę".Išbėga trys lapiukai-paaugliai-net vidury kelio,kur tikras pavojus,išdykauja.Jų mirtis buvo išvengta,tik sustabdžius automobilį.Vienas grįžo atgal,du perbėgo kelią.Žiūriu,kad tie du per kelis metrus vėl spokso į mus.Išlipau.Mus skyrė gal 2 metrai.Aš žiūriu į juos,jie į mane.Ilgos smalsios nosytės,smalsios didelės naivios akys,kas gi šioje situacijoje priešas,o kas gi auka?Galimos aukos to nesuvokia.Žengiu dar vieną žingsnį į priekį-pabėga...bet tik kokį metrą...ir vėl atsisuka iš smalsumo...Aš dar arčiau...vienas dingo,o kitas vėl atsisuko...iš smalsumo...ir žiūrime vienas kitam į akis...Va čia visa prasmė...Vienas iš trijų išdrįso...eit į tikrą pavojų.O kas toliau?Grįžau į automobilį ir pasakiau žmogui,kuris retai teprašauna:"Kad nudžiūtų pirštai tiems,kurie gali tokius nušauti."Negavau nė vieno mano sakiniui prieštaraujančio žodžio...iš to...išgamos (Suprantama,tik tuo klausimu),už ką aš jį taip pat labai gerbiu.

Toliau be lyrinių nukrypimų.Niekur kitur nesu taip susidūrusi su "Homo homini lupus est".Bet aš juk ne iš vienuolyno čia(ne šį tinklapį turiu omenyje,o visus iš šios srities) atėjau.
Bet po ilgo laiko darau išvadą- remiantis lapiukais-kaip pats elgsiesi šiame pasaulyje,taip bus elgiamasi ir su tavimi.Ne kartą gyvenime kreipiausi teorinės pagalbos į tiesioginį savo konkurentą-suprantama vadą-visada gaudavau labai protingų ir teisingų patarimų.Laikas įrodė.
Taigi,rinkimės,kaip gyventi...turtingai nominaliais pinigais(),ar išties turtingai...
Aš visada esu už nominalų didinimą Visą gyvenimą tuo užsiimu.Bet kuo toliau,tuo labiau čia matau dar didesnę prarają,nei pinigų trūkumas...Bandau eiti į maksimalų to suderinimą,nenukrypstant nė į vieną pusę kvailai
(juoko simbolį uždėjau,nes natūroje matau tokius pavyzdžius).

Kadangi sios temos pavadinimas "pafilosofuokim" tai as budamas tokios nuotaikos tai ir padarysiu pavystydamas viena tema, kuri man neseniai toptelejo.

Kas visgi buvo pirmas vista ar kiausinis? Mano atsakymas i si klausima visada sarkastiskas: nei vieno nei kito nebutu buve be gero gaidzio! Man neduoda ramybes tas pats klausimas tik kitoje sferoje: kas yra tikrasis minties ar idejos iniciatorius, pats zmogus ar aplinka. Turbut visi sutiksite, kad visi daiktai, kurie mus supa, kazkada buvo tik kazkieno mintys. Gal kas galit pasidalinti savo izvalgomis kur ir kas yra tikrasis tu minciu saltinis? Zinodami atsakyma - zinosim kas lemia musu raida ir ateiti, kas vaidina svarbiausia vaidmeni?

Fox, tai kaip tau aplinka (apibudink zodi aplinka, turi galvoje - gamta, zeme?) gali buti minties saltinis? kazkaip dar nesuprantu taves.. Pagal mane, tai net minciu nekyla, kad zmogus viska sugalvojo nuosekliai viska tobulindamas, kad palengvintu savo buvi zemeje. Ir toliau neisvengiamai taip bus.

Agata, mhm, kuo labiau tampi turtingesnis materialiai aplinkiniu atzvilgiu, tuo labiau pradedi matyti viso to ''gerio'' tustuma. Taciau problema yra tame, kad labai mazai zmoniu pavyksta praturteti lyginant su ju supamais zmonemis, nes aplinka dazniausiai keiciasi tiesiog proporcingai tavo gyvenimo lygiui ir taip pasaka be galo...

Žinoma, kad nesutikčiau Kaip žolė ir akmuo galėjo būti kažkieno mintis? O minčių šaltinis yra mus supanti aplinka su vaizdais, garsais, kvapais ir... Netgi tai žinodamas nežinau kas suvaidins svarbiausia vaidmenį.

Flas

palikime zole ir akmenis ten kur jie yra Turiu omenyje daiktus, kuriuos sukure zmogus (prisipazinsiu, zoles niekad nesu vadines daiktu)

SauliusM

aplinka - tai visa kas mus supa, kad ir pvz. mano postas, kuris tapo tavo minties "net minciu nekyla, kad" pasireiskimo priezastimi.

"Visata ir visas jos turinys yra Visko(Kūrėjo,Dievo) proto kūryba"
O tai manau reiškia, kad visa kas: kažkada buvo, dabar yra, ir kadanors bus, su visais galimais variantais, jau buvo apgalvota Kūrėjo. Bet mes galim savo veiksmais, bei mintimis tam(betkuriam iš variantų) suteikt gyvybę.

ecotec:
Minčių šaltinis nėra žmogus? Kodėl?
Vėjas:
Iš kur bičiuli žinai ką kūrėjas apgalvojo? Tu asmeninis patarėjas?

ecotec

tiesa sakant as i sita klausima atsakyma jau zinau, tik negaliu prisiminti, todel ir klausiu tiek saves tiek jusu ir tikiuosi, kad jusu atsakymai suzadins kazkur giliai manyje esanti atsakyma.

ecotec

jei viskas ka mes sugalvojame yra patirtu itaku visuma, o mes renkames ka patirti, tai gal mes ir esame saltinis?