Droidas, o koks skirtumas tarp hi-tech lietuviškos ir hi-tech nelietuviskos imones? ar pas lietuvius hi-tech kazkoks kietesnis?

Taip, tik jie tą daro ne Lietuvoje, o užsienyje. Pasekmes Lietuva pajus po keleto metų, kai kvalifikuotų reikės, bet jau bus visi išvažiavę. Trečdalis ar dar daugiau studijas baigusio jaunimo neranda darbo. Penkiasdešimtetis Petras gal kaip nors iškentės metus kitus, kol padėtis pagerės. O dvidešimtmečiai tiek nelauks. Jie išvažiuos ir aukštos pridėtinės vertės produktą kurs užsienio šaliai.

Nereikia į vieną krūvą suplakti "slaugių ir chirurgų". Jei išvyksta 100 slaugių, jas pakeičia kitos (kol kas), jei išvyksta keli chirurgai (tiek patyrę, tiek jauni, bet perspektyvūs), pasekmės visai kitos. Tie perspektyvūs neprapuls kur begyventų, o Lietuva su savo vienadiene politika galės tenkintis antrarūšiais daktarais.

Natūralu, kad Vilniuje dirba geresni nei Ukmergėje, bet ar bus natūralu, kai Lietuvoje, galinčioje paruošti gerus medikus, tų gerų nebus likę net Vilniuje? Dabartiniai vyresnės kartos specialistai dirba iš idėjos ir iš įpročio, nes dažnai mato, kad jiems išvykus nelabai liks kam dirbti. O jauni, nematydami reformų pabaigos ir prasmės, išvažiuoja vos tik pasitako proga.
Prieš porą metų ieškojau gero akių gydytojo (kuris mokėtų ne tik regėjimą patikrinti ir lašų įlašinti), tai Medicinos diagnostikos centre (privati įstaiga!) dviejų mėnesių eilė. Paskui nuėjau į smulkesnę privačią kliniką (eilė buvo pora savaičių) - pilna žmonių, registratorė vos spėja suktis. Paklausa paslaugoms didelė, tai kodėl neatsiranda atitinkama pasiūla? Taip, gabūs subega dirbti ir uždirbti, bet ne kiekvienas 6 metus ar daugiau metų studijavęs mediciną dar sugeba būti ir verslininku. Šitoje vietoje valstybė ir turėtų įsikišti, nes jei negali užtikrinti normalių darbo sąlygų valstybės įstaigose, tai tegu bent sudaro palankias sąlygas dirbti privačiai, kad geri vietiniai specialistai, kurių parengimas valstybei nemažai kainavo, neišvažiuotų. Tačiau sąlygos ir ten, ir ten tokios, kad tiems jauniems ir gabiems lengviau viską nuo nulio pradėti užsienio šalyje nei Lietuvoje kovoti su vėjo malūnais.

siandien Victoria valstijos valdzia sumokejo Ford'ui neatskleidziama suma uz 50 nauju darbo vietu ir didziuojasi (net per zinias rodo), kad skatina idarbinima, o Ford'as giriasi koks geras kad neiskele darbo vietu i Kinija.

Federalinis stimulas "recesijai isvengti" daugiausia nuejo statybos kompanijoms, kur viena islaikyta (ne naujai sukurta) darbo vieta kainavo ~100 000 AUD per metus (3x vidutinis atlyginimas)

Net tiesioginis darbo vietu subsidijavimas mokesciu moketoju pinigais yra daug labiau paplites reiskinys negu mes isivaizduojame. O ka si pagreiti igaunanti tendencija reiskia matematiskai- nesunku numatyti. Kiek uztruks sis tranzitinis laikotarpis- numatyti sunkiau, bet ziurint i valstybiu skolas ir deficitus- labai ilgai netemps.

Apie netiesioginius valstybes isipareigojimus (pensijas, sveikatos apsauga) net pagalvoti nesinori- juk mokesciu pinigai irgi eina korporacijoms: privati pensiju sistema, privatus medicininis draudimas ir lygiagreciai nuolat didejantys piliecio isipareigojimai bankams, draudimo bendrovems, mokesciai valstybei.
Bankrutaves consumer'is, alkanos korporacijos, tuscias biudzetas, kas toliau?

visuotinis turto "apmokestinimas" (isbuozinimas)? civiliniai neramumai? pinigu reforma?- tai viso labo "quick fix"- o sisteminiu sprendimu kol kas nematyti.

Sutinku su paskutiniais post'ais, tik noriu pridurti savo nuomonę, kad tą "vienadienę politiką" arba "trumparegiškumą" kartais netgi didžiaja dalimi nulemia ne politikai, o patys pacientai (tas pats, kad pirkdamasis "pigiau" walmarte ar maksimoje tu iš tikro griauni savo socialinę aplinką).

Tos oficialios eilės / didelė paklausa yra dėlto, kad žmonės yra linkę būti toje kitoje "greitesnėje" eilėje, kur už papildomus litus tave priims iš karto. Tokiu būdu yra skatinamas oficialios eilės dirbtinas "lėtumas". Jeigu niekas neduotų kyšio už "greitesnį" priėmimą/apžiūrą/gydymą, tai esu 100% įsitikinęs, kad visi ir būtūmėme apžiūrėti/pakonsultuoti/gydomi iš karto.

Taip pat svarbus momentas yra, kai dauguma žmonių dėl "lašų akims" ieško "pačio geriausio daktaro", kai tiktų ir vidutinis. Šitas aspektas skatina nereikalingą (dirbtinę) konkurenciją tarp daktarų. Jeigu kas nežinot, tai daugumoje atveju vyresni/patyrę/gabūs daktarai yra atsakingi už jaunesniųjų praktinį paruošimą. To vyresnio daktaro suinteresuotumas iš esmės yra nemokyti to jaunesniojo, nes realiai jam nereikalingi konkurentai, nes dirbant tarp kolegų su mažesne kvalifikacija būsi tikras, kad 95% juodų pinigų plauks tau į kišenę, o ne kažkam kitam.

Aš nesiūlau NIEKO. Aš tik atkreipiu dėmesį į FAKTUS, arba jeigu norite pavadinti gudriau "socialines realijas".
Kurtas Vonegutas aprašė kažką panašaus dar 1952-ais (Player Piano). Ten šita tendencija privesta iki kraštutinumo: saujelė menedžerių ir inžinierių prižiūri automatinius fabrikus, o absoliuti dauguma gyventojų - de facto bedarbiai.
Kuris problemos sprendimo būdas teisingas - tai jau VISUOMENĖS, socialinių mokslų problema.
Pavyzdžiui ką daryti su bedarbiais ir kokio dydžio parama jiems yra "socialiai teisinga".

Tik tiek.

Ir vėl apie tą patį. Ką siūlai? Dirbtinai palaikyti "smulkiuosius verslininkus"?
Kaip tik šiandien perskaičiau straipsnį, kuris nagrinėja šitas problemas kiek kitaip.

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=a4.7CIfqd5h0



What The Top U.S. Companies Pay In Taxes
http://www.forbes.com/2010/04/01/ge-exxon-walmart-business-washington-corporate-taxes.html



Komentaras:





Pasekmės:



ir

China Drawing High-Tech Research From U.S.
http://www.nytimes.com/2010/03/18/business/global/18research.html?pagewanted=1

Jei gerai suprantu, gegužės mėn. IBM staffas vėl sumažės kažkiek, Lietuvos sąskaita ....

Čia tu klysti. Parama reikalinga, juolab kad čia ne parama, o investicija. Ar geriau, kad perspektyvūs žmonės braškes skina Švedijoj, o mūsų pinigai švaistomi niekams? Vien viešiesiems pirkimams ("super skaidriems") per metus išleidžia 13.5 milijardo litų. Organizacijoms skiriami pinigai, kuriuos reikia išleisti.


Įdomu kodėl ūkininkas lesina savo vištas , o ne kaimyno? Gal jis durnas?

Droidas, nes vistos negali pasirinkti pas kuri ukininka lesti.

gal kas domejosi konkreciais skaiciais apie kredito pokycius...Lietuvos, JAV...nors privaciu asmenu ir imoniu kreditai traukiasi, bet uztai valstybiniu mastu jie puciasi...o finale koks skirtumas ar ta kredita individas ar imone atidavineja pats tiesiogiai, ar per padidintus mokescius ir sumazintas realias ismokas netiesiogiai..

Kreditas, kreditas...
Čia ir yra šuo pakastas.
Rusai, Avantiuroje, išdiskutavo labai įdomią temą - iki kokio mąsto lyginant su M3 gali dideti JAV skolą.
Išvada dramatiška - JAV skola, norint kad ekonomika funkcionuotu ir žmonės nenaudotu barterinių mainų, negali būti didesnė nei M3.
Pasistengsiu trumpai reziumuoti išvadas.
M3 įprastinio multiplikavimo mechanizmas sulūžo 2008 ir nuo to laiko kredito apimtys mažėja (ir verslo, ir privataus), o auga tik valstybės skola, kuri neišvengiamai artėja prie esamo M3.
Kol M3 augo naudojant įprastą multiplikaciją - t.y. Jonas ima kreditą, perka bustą iš Petro, o Petras deda pinigus į banką, kuris išduoda kreditą mašinos pirkimui Onutei ir sodo namelio pirkimui Juozui, kurių pardavejai ir vel deda pinigus į banką, o bankas juos naudoja tolimesniam kreditavimui - sistema augo. Kol sistema auga, o M3 didėja - gali augti ir valstybės skola.
Kreditavimo maksimumas buvo pasiektas 2009 geguže ir tuo metu siekė - 6.269 trilijonų USD. Nuo to laiko - jis mažėja - o tai reiškia mažėja ir M3.
Kai tik valstybės skola tampa lygi M3 - vienintelis būdas auginti skolą ir toliau - tai ištraukti pinigus iš realios ekonomikos parduodant į rinką (ne FED'ui) skolos raštelius - tuomet, teoriškai, valstybės skola gali tapti didesne nei M3 - tačiau tai automatiškai reiškia kad nesuryštu pinigu kiekis sistemoje dramatiškai mažės ir žmonės bus priversti imtis barteriniu mainu.
M3 FED'as neskelbia nuo 2006, tačiau jo atitikmuo yra daugmaž žinomas:

Y2Y% mažėja nuo 2008 pradžios, o realiai neigiami pokyčiai prasidėjo 2009 vidury. Šiai dienai M3 yra ~ 14 trilijonų.
JAV skola šiai dienai yra ~ 12,8 trilijonų USD.
Taigi - skirtumas tarp M3 ir skolos šiai dienai yra ~ 1,2 triliono. Vertinant skolinimosi apetitą - jis bus likviduotas iki 2011...
O kadangi, kai pateikta aukščiau, valstybės skola negali būti didesnė nei M3 - toliau seka arba dramatiškas išlaidų ir skolinimosi mažėjimas arba valiutos kolapsas.
P.S.Varianto kad atsigaus kreditavimas ir M3 vėl augs - rimtai nevertinu.

Lietuvoje privataus sektoriaus kreditas yoy sumazejo apie 10b t.y. ~14%(nuo 71b iki 61b).
Tuo paciu metu valstybe pasiskolino 9.8b.
Finale skirtuma matau toki, kad privatus sektorius gali ir toliau sekmingai atidavineti skolas, tuo tarpu valstybiniam daugiau niekas gali ir nebeskolinti.

Kiek rimtai vertinti varianta kad privataus sektoriaus kreditas vel ims augti- nezinau. Kol kas busto paskolas turi tik 10% namu ukiu.

Australijoje valstybine skola tik 16% GDP (2007m. dar buvo perteklius), bet privatus kreditas jau virsyja 250% GDP. Ir net Centrinio Banko vadovas viesai paragino nebesiskolinti taip beprotiskai (NT labai perkaites, banku balansai "ploni", nors reitingai AAA, bet 100 nominalo bondais (palukanos mokamos atskirai) prekiaujama po 60-70). Islaikyti toki tempa- nerealu, o bet koks suletejimas jau vadinasi tuo baisiuoju zodziu- recesija

Trumpiau tariant velgi privatus kreditas zymiai didesnis nei valstybes galimybes uzsikrauti ji ant savo peciu.

p.s. Ashaman- kaip techniskai isivaizduotum paties pamineta "valiutos kolapsa"? juk mazejant M3 likusiu apyvartoje usd verte dideja? ta prasme daug IOU defaultins, bet cash'as juo ir liks? be to didzioji dalis kreditu irgi denominuota usd, todel ju atidavimui teks pirkti usd.

Variantai kaip ir iki šiol lieka tie patys:
1.Dramatiškas išlaidų ir skolinimosi mažėjimas = žiauri defliacija = householdų ir verslų masinis bankrotas ir gyvenimo lygio kritimas į viduramžius.
2.Valiutos kolapsas = USD devalvacija 5-7 kartus iki įsiskolinimo per capita sumažėjimo nuo dabartinių 45K USD iki 5-10K USD eko konkurencingumo atstatymui = defragmentacija į 50 nepriklausomų kunigaikštisčių.
Kokį kelią jie bepasirinktu - išeitis bus dramatiška.
Ir kaip ir iki šiol - vienintelis kelias JAV išlikti esamoje struktūroje (t.y. nedefragmentuotis) - susprogdinti viso likusio pasaulio finansines sistemas per masyvią defliaciją ir tik po to išpirkti aktyvus už naujai spausdinamus dolerius.
Nebus defliacijos ir konkurentų fin.sistemų sprogimo = JAV pasiūntimas ant trijų slaviškų raidžių ir dolerio išmetimas iš tarpusavio atsiskaitimo sistemos.

"Nebus defliacijos ir konkurentų fin.sistemų sprogimo = JAV pasiūntimas ant trijų slaviškų raidžių ir dolerio išmetimas iš tarpusavio atsiskaitimo sistemos."

Jau buvau pradejes drebeti, bet paskutine fraze nepasirode sparnuota. T.y. bendros valiutos, kuria pristate Medvedevas ir apie ka forume nebuvo net uzsiminta. Reikstu, JAV turetu veikti (arba neturetu )

http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601087&sid=aeFVNYQpByU4

O kaip japonai ? iki kiek jie dar gali pūsti savo valstynės skolą? Ar kas paskaičiavo limitus ? Ir ar tai yra paskaičiuojama? Jei palūkanos nulinės -galima skolintis be galo ilgai?

Tas visus gasdinantis gyventoju skolos matuoklis pritruko skaiciu ir ka? Ir nieko. Prides vietos dar keliems. Galima gasdinti astronominem sumom. Maza skola - skolininko problema, didele - pasaulio

Valstybinės skolos pūtimosi teorinių ribų nėra. Tol, kol lygiagrečiai pūčiasi M3 pinigų masė.
Visos JAV skolos denominuotos doleriais, kaip ir M3.
M3 - tai plati pinigų masė. Pinigų, o ne kredito.
T.y. valstybė, kuri emituoja dolerius negali pasiskolinti daugiau dolerių nei jų egzistuoja, nes tie kas skolina - negali paskolinti to - ko neturi.
Skirtumas tarp valstybinės skolos ir verslo/householdų kreditavimo - multiplikacijoje. Kreditas - multiplikuoja pinigų masė, nes pinigai grižta į kredito įstaigas ir naudojami tolimesniam kreditavimu, o valstybės skola - ne, nes ji yra elementariai pravalgoma ir tik didina įsipareigojimus.
Japonijoje situacija kiek kitokia - japonai turi pakankamą santaupų lygį, yra patriotiški ir noriai kredituoja savo valstybę, perkant jos išleidžiamus skolos raštelius su "nuliniu" pajamingumu. Būtent todėl jų debt/GDP pasiekė tokias aukštumas.
JAV priešingai - santaupų lygis mažas ir valtybė priversta vis didinti skolinimą užsienyje.

Kiap suprantu ,paskutiniu metu ir JAV "namuose" skolinasi . Užsienis jau nebekredituoja. Kokiu būdu atsiranda JAV "patriotiniai" namų ūkiai kurie paskolina trilijonus savo valstybei , jei tie namų ūkiai neturi pinigų? Gal manipuliacijos su JAV kreditoriais tesis tol ,kol vienintelė saugi šalis invest kapitalui liks JAV , gal išvis beliks tik kortas atskleist ir doleris devalvuosis natūraliai, kaip ir visos pasaulio valiutos per tūkstančius metų. kažkada ateis eilė ir USD nuliuką nubraukt nuo kupiūros .