Problema su skola ir palūkanomis yra tokia, kad kartais investuotojai nenori skolinti, todėl kyla palūkanos. Taip ir buvo su JAV skola. Tokiais atvejais JAV skolą išperka FED, o tai vėl kelia infliaciją.
Taip ar taip, nėra lengva su ta infliacija.
Kai infliacija yra per didelė, tada žmonės nebedirba, geriau apsimoka nosį krapštyti.
Taigi negali labai didinti infliacijos irgi.

Tavo logika veiktų tada, jei valstybė būtų UAB'as su viena paskola ir po metų visiškai uždarytų savo veiklą. Valstybės skola gyvuoja per nuolatinį refinansavimą. Jei pirmais metais „laimėjo“ 3% realios vertės, tai antrais metais jau mokės 6%. Pirmų metų „laimėjimas“ momentaliai išnyksta, nes ateinantiems metams valstybė užsirakina aukštose palūkanose.

Dėl perkamosios galios. Faktas, kad investuotojas atgal gavo 102 USD, kurie turi tik 97 USD perkamąją galią, parodo skolintojo praradimą, bet automatiškai neįrodo valstybės biudžeto laimėjimo. Nes norėdama grąžinti tuos 102 USD, valstybė turi juos iš kur nors paimti. Jei mokės iš surinktų mokesčių, tai dėl 5% infliacijos valstybė surinko daugiau nominalių pajamų, tačiau visos kitos valstybės išlaidos (kelių statyba, viešojo sektoriaus algos, socialinės išmokos) lygiai taip pat pabrango 5%. Biudžetui jokio tegiamo efekto.
O jei moka iš naujos paskolos, tada paima naują paskolą jau nebe už 2%, o už 5–6%.

Refinansuojant skolą pabrango ne tik palūkanų norma, bet ir pats pasiskolinimo poreikis nominalia išraiška. Dėl 5% infliacijos kitų metų valstybės funkcijoms užtikrinti reikės pasiskolinti nebe 100 USD, o 105 USD.

Kompleksiškai reikia žiūrėti, nes visgi čia ne UAB'as. Niekaip nematau, kur valstybės skola dėl infliacijos realiai mažėja.

Mes kalbame apie du skirtingus dalykus.

Aš sakau, kad infliacija sumažina senos nominalios skolos realią vertę. Jūs sakote, kad tą naudą vėliau gali suvalgyti didesnės palūkanos ir išlaidos. Taip, gali.

Bet „naudą vėliau suvalgė kitos išlaidos“ nereiškia, kad sena skola nenuvertėjo. Naujos palūkanos taikomos naujai arba refinansuotai skolai – jos atgaline data nepabrangina senos skolos.

Jūsų modelyje atlyginimai, išmokos, valstybės pirkimai ir palūkanos iškart pakyla lygiai tiek pat, kiek infliacija. Tokiomis prielaidomis galutinė nauda biudžetui tikrai būtų nulinė. Bet tai vis tiek nepaneigia pradinio teiginio, kad sena nominali skola nuvertėjo.

Manau, čia galime ir baigti, nes jau kalbame apie skirtingus dalykus.

Tik primenu, kad pradinė diskusijos tema buvo, ar infliacija gali sumažinti JAV skolą nuo 120% iki 70% BVP. Bent jau abu priėjom išvados, kad negali.

Ne, tokios išvados nepriėjome.

Išvada tokia: infliacija gali sumažinti skolos ir BVP santykį, tačiau šį poveikį gali suvalgyti nauji deficitai ir didesnės palūkanos. Todėl nuo 120 % iki 70 % sumažinti galima, bet ne automatiškai ir ne vien nieko nekeičiant biudžete.

Sutinku tik tiek, kad mano pradinis „ogi per infliaciją“ buvo pasakytas per daug paprastai. Tuo ir baikime.

Yra niuansas, kai JAV priklauso emisijos centras, tai palūkanos gali būti ir minusinės, o JAV skolą dengs FED, nesvarbu kad niekas skolinti nenorės. Infliacija tada automatiškai. JAV eksportuoją infliaciją į pasaulį.
-----------------
Ten yra kitos bėdos, kad pensijiniai fondai yra investavę į skolos popierius, būsimi pensininkai pradirbtų.
Bet principe įmanoma padengti išorės skolą per infliaciją. Tik gal dar ne laikas.
-------------------
Visa šita jūsų diskusija buvo normaliai šaliai, kuri negali spausdinti pinigų. O JAV gali ir spausdina pinigus.
------------------
Dar niuansas yra, kad JAV visi turi NT ir dar visokius kreditus. Jei infliacija nunulins skolas žmonėms, tai tie nustos dirbti Todėl ir negalima pilnai nuinfliuoti skolos.

Niekas nemato naujo Beseno plano kaip ispresti 40trln skolos problema. Stai kaip neseniai buvo sukurtas naujas finansinio engineeringo planas. Besenas naudoja General Account ispirkti visas senas 10,20,30Y maturities, ir keicia jas short term bill'sais.
Taip pasakoma marketui kad jei jus norit dideliu palukanu uz musu skola, tai as is jusu daugiau nesiskolinsiu. Taskas. Short term billsu palukanas nustato Fedas ir marketas bus forced gauti tiek kiek Fedas nores. Klausimas kas tuos billsus perka? Cia ir yra visas smagumas.

GENIUS Act, priimtas 2025 m. liepos 18 d. Jis reguliuoja JAV „payment stablecoins“.
Istatymas reikalauja, kad kiekvienas išleistas $1 būtų padengtas bent $1 leidžiamų rezervų. Tarp leidžiamų rezervų yra: 🇺🇸 JAV doleriai / grynieji;
Federal Reserve sąskaitų likučiai;
bankų indėliai;
US Treasury bills, notes arba bonds, kurių likęs terminas ≤93 dienos;
tam tikri repo / reverse-repo sandoriai, paremti Treasury;
government money-market funds, investuojantys į tokius aktyvus.

Kitaip tariant buvo sukurtas naujas kelias kaip parduoti Short term Treasuries iki 93 dienu maturities per stablecoinus, kuriu paklausa kasdien vis labiau auga.

Tokiu budu ir bus managinta skola-isperkamos long term maturities, pleciamos short term, palukanas nustatys Fedas(mažas-think Gold) ir laisva rinka bus priversta pirkti US skola. Stablecoinu paklausa itin auga infliacinej aplinkoj, ypac is saliu su silpnom valiutom ir siai dienai arteja prie 100B-apie 50% augimas per metus. Tokiais tempais po 4 metu stablecoinai bus NR1 didziausi Treasury hodlintojai ir aplenks Japonija.

Besenas ka tik sukure nauja Teasury paklausos saltini, US bankrotas atidedamas, skardine toliau bus spardoma