Žmonės pinigų turi, ir milijonierių daug, bet tai visiškai nereiškia, kad jie turi supirkinėti butus. Kam turėti 10 butų, jei yra daug geresnių variantų pinigus investuoti arba savo malonumui išleisti?

Taip, peršoksime net per 1 vietą - t.y. Maltą.

Darriusk - nepamirsk, kad beveik niekas nepirko NT is cash, nes tai neapsimokejo, kai bankai siule tokias superines salygas, o NT kainos ejo i virsu. Isvertus - gal tu zinai, kad tavo aplinkiniai turi ten xx NT, bet ar zinai ju isipareigojimus bankui? Atminusavus viena is kito - vaizdelis pasikeistu.

MatasM - nepamiršau. Kaip ir kiekvieno "burbulo" (nežinau kaip pavadinti dideles galimybes uždirbti, "burbulas" mažai tinka. Turiu omenyje neeilinius periodus Lietuvoje, kada buvo galima staigiai pralobti) metu daug uždirbama ir daug pradirbama, BET paimkim tokį pavyzdį: žmogus atsidarė UAB, prsiskolinęs pinigų bankuose uždirbo keletą milijonų. Kažkiek iš tų milijonų pasiėmė sau asmeniškai, kiti liko bankrutuojančioje UAB bankams. Kadangi asmenys už savo UAB savo turtu neatsako, tai protingai subankrotinus UAB, lieki labai dideliam pliuse.
Pavyzdys gal ir netinkamas, bet visiems gerai žinomas: asmuo, subankrotinęs jam priklaususią FlyLal, asmeninių nuostolių kažin ar turi.

Straipsnio apačioje yra lentelė su elektros kainų palyginimu iki ir po.
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/kitamet-naktine-elektra-gyventojams-kainuos-57-70-proc-daugiau.d?id=27026495
Didžiausias tarifas 49 ct. Panašiam lygyje su Slovėnijos ir Suomijos kaina.

Jau antra mintis Dariusk paskutinių dienų postuose nustebina "viarslinykiškumu". Perfrazuojant šią "viarslo" idėją - sugalvoji schemą, sukuri firmą, paimi paskolą, po to nuplovęs babkes ir užbankrotinęs kontorą, kali kreditoriui ragą. Arba elementariai sudeginami skolinti pinigai dėl nesugebėjimo vystyti biznį.
Tik kaip čia galima įžvelgti šalies ekonomikos augimo perspektyvas? Bent jau mano nuomone, Lietuvos gyvenamasis NT atsigaus tada, kai bent keli ekonomikos sektoriai pradės generuoti pastovų ilgalaikį augimą su stabiliai gerėjančiais rezultatais. Tik tokiu atveju palyginti didelės masės žmonių pajamos pradės augti ir tik tai jiems išsklaidys negatyvą bei įkvėps optimizmo skirti daugiau pinigų vartojimui. Bent aš netikiu, kad iš aferistinių schemų arba nesėkmingų biznio projektų galime tikėtis tvaraus pasiturinčių žmonių didėjimo...

Slovėnijoje didžiausias tarifas 0.2679 EUR/kWh (arba 0,91 Lt/kWh):



Lietuviškai tai skambėtų " Už elektrą daugiausia mokės skurdžiausias visuomenės sluoksnis"

Rėmiausi tik #76016 pranešimo lentele.

O ar aš tai rašiau šalies ekonomikos augimo perpektyvų kontekste ????? Mano postuose neįžvelgsi nei šalies vystymosi perspektyvų, nei demografijos, nei socialinių garantijų perspektyvų... daug ko ten neįžvelgsi, geriau skaityti, ką rašau, nesistengiant įžvelgti ko nerašau.

O jei apie "viarslo idėją", tai taip, absoliuti dauguma milijonierių Lietuvoje praturtėjo "sugalvoję schemą". Tikrai ne iš atlyginimo.

Suprantu, bet galima gi paskaičiuoti, ar ne, o ne imti didžiausia tarifą ?

0.101 + 34,2% = 0,1355 EUR/kWh. Be to, kitais metais elektros kainos kils ne tik Lietuvoje, todėl net neaišku, ar pavyks aplenkti Maltą lentelėje...
http://www.timesofmalta.com/articles/view/20091127/local/new-electricity-rates-still-under-study

Rygoje parduotas 20 butu namas
....kaina 781Lt/m2, pardavejas SEB. Pirmoji kregzde?

Pradinė kaina nereiškia, kad jis už tiek ir buvo parduotas. Vnž straipsnis apie nieką.

Apskritai nebaigti namai - paslaptingas dalykas. Neaišku ar visi leidimai yra, ar pagal projektą, ar nesibylinėja su kaimynais, ar nepadarytas koks nors esminis brokas ir panašiai. Pvz. už kiek pirktumėt Sabonio namukus Juodkrantėje arba garsiąją Kaliačiaus sodybą?

Nebėra jos, nebėra....

Norint žinoti tikrąją situaciją reikia lygintinti ne absoliučią kainą už kwh, nes jis visiškai nieko neparodo, nors aišku gražiai atrodo, todėl galima "išlaužinėt" įvairias teorijas kaip mes pigiai gyvenam ir t.t. Teisingiausia būtų palyginti kokią dalį pajamų tie patys švedai skiria apmokėti sąskaitą už elektrą ir kokią dalį skiria/skirs lietuviai - tada ir pasimatys ar mes santykiniai brangiai ar pigiai mokam.

Ir apskirtai bet kokią statistiką geriau pateikit santykiniai dydžiais. Nors kaip sakoma statistika - prostitutė, kas moką to ir tiesa ;)

Ne. Tada pasimatys kad lietuviai už elektrą moka pigiai, bet nesugeba uždirbti tiek kiek švedai.

Tarkim, lietuviai maistui išleidžia 30 proc., o švedai - 10 proc. Ir ką tai rodo? Kad maistas brangus, kad uždarbis mažas, ar kad lietuviai daug suvalgo?
Yra juk visokie Big Mac indeksai, kur lyginamos konkrečios kainos įvairiose šalyse. Palygini, kiek kainuoja mėsainis Amerikoje, kiek kainuoja čia ir matai, kur daugiau įpirktum už savo atlyginimą. O amerikiečių atlyginimas kita tema. Reikia pradėti skaičiuoti nuo savojo .

Svyturiui: čia ir atsiskleidžia statistikos "grožis" kaip nori taip duomenis ir interpretuoji, o kuo gražiau sugebi tai pateikti tuo daugiau žmonių tavim tiki

Centui: Renkuosi pirmus du atsakymus. Dėl trečio abejoju, nes pasižiūrėjus į žmonės gatvėje nepasakyčiau kad daug valgo, be to pirmi du variantai neleidžia įvykti trečiam. O Big Mac indeksas yra grynai rinkodaros sugalvotas reikalas - ala kaip ir tai kad McDonald'as restoranas

Gana įdomu ir daug kam netikėta:
Kitamet rengiasi vėl kelti statybų kranus

Bent jau dėl Eikos tai iš pakankamai patikimų šaltinių žinau kad ne tuščias gandas - medžiagas užsakinėja.

As tai nesuprantu banku politikos. Pradetus projektus uzrauke, stovi ne vienas projekto monolitas ir muras be stogo- liudna ziuret, o naujus EIKOS projektus finansuos. Kazkaip neukiska