Kiekvienas turi arba iesko savo atsakymo. O jeigu zinotum 100%, kas bus rytoj, uz savaites ir po metu - ar butu idomu gyventi?

pries rasinedami nesamones, perskaitykit temos pavadinima... arba kurkit naujus forumus pvz. "Sviesus rozinis rytojus", "Kaip as tapsiu laimingas po metu", "Amerika mus isgelbes" ir t.t

dėl kolapso dalies tai faktai kol kas rodo, kad Ashaman gali būti teisus.

Vienok per drąsu yra teigti, kad III pasaulinis neišvengiamas ir pan. Nepamirškime, kad ateitį mes grubiai ekstrapoliuojame iš dabartinio taško. Toje pačioje ateityje gali nutikti įvykiai, kurie įneš naujų, nenumatytų elementų ir visas sistemos elgesys gali pasikeisti. Pvz jei pasaulis visdėlto sugebėtų kažkokia forma gražinti Bretton Woods, jei būtų sugalvotas naujas efektyvesnis finansų valdymo modelis, jei būtų atrastas naujas energijos gavimo būdas, leidžiantis atsisakyti naftos ir t.t.
Galų gale tuose pačiuose Irane, Izraelyje, Pakistane, Indijoje yra protingų žmonių, kurie suvokią ką reiškia konflikto eskalavimas, ir kurie gali kažką pakeisti - net jei kažkas dirbtinai kelia įtampą.

O dėl sąmokslo teorijos - nuo komentarų susilaikysiu. Kiekvienas turi teisę tikėti kuo jiems patinka.

Cia ir yra visas idomumas. Tas dabartinis taskas remiasi patirtimi. Is nulinio intervalo nieko neisekstrapoliuosi. O patirtis sitam kontekste - istorija. Jeigu mes darome prielaida, kad istorija (o tiksliau - musu poziuris i praeiti) yra teisinga, tai musu sansai numatyti ateiti yra didesni. Bet ar musu poziuris i praeiti teisingas? As dedu dideli KLAUSTUKA. Ir teigiu, kad dauguma prielaidu numatyti ateiti remiantis patirtimi/istorija/grafikais yra juo labiau pasmerktos, kuo ilgesnio laikotarpio patirtimi remsimes. Tiek Fibonacio sekos tiek kiti magiski dalykai turi "maza" trukuma - neaisku, kur atspirties taskas.

Tai, kad istorija kartojasi yra mitas. Pilnai pritariu tamagochi, kad "ateityje gali nutikti įvykiai, kurie įneš naujų, nenumatytų elementų ir visas sistemos elgesys gali pasikeisti".

Beje, ne i tema blondines klausimas: gal yra kokie skaiciai (kad ir is dangaus), kiek procentaliai prekybos sandoriu sudaro robotai?

http://goldsilver.com/news_december_18_2008.php

tas panic meter tai visai idomus grafikas...o visi kiti grafikai, tai sakyciau jau nuvalkioti ir simtus kartu aprasyti...norint irodyti, kad tuoj prasides hiperinfliacija ir reikia pirkti auksa
visa esme, kodel dabar nebus tos hyperinfliacijos yra tai, kad
The problem isn't just money either, but how quickly the money is turned over. The Fed has increased the money supply at an unprecedented pace and expanded its balance sheet to $2.25 trillion, but velocity is down. Activity in the secondary markets has slowed to a crawl. http://www.marketoracle.co.uk/Article7865.html
O del aukso, tai kiek man teko skaityti ne reklaminiu, o normaliu komentaru, tai esme yra ta, kad dar nei karto istorijoj nebuvo defliacijos ir "palaido" aukso...DD1 atveju buvo aukso standartas .t.y. fiksuota aukso kaina...japonijos defliacijos atveju, tai buvo tik regionine krize...todel kur pasuks auksas per dabartine defliacija...i siaure ar i pietus, ar "makaluosis" vietoj, niekas uztikrintai pasakyti negali nes Au nevisada galioja ekonominiai desniai

Jo jo šitas kadras moka smegenis pudrinti... Bet kai kalba tai kalba įtikinamai...

siaip jis kalba teisingai ir as su juo sutinku, kad aukso kaina kils...ber tikrai dar ne rytoj ir ne poryt

Mano klausimas apie 'ilgą ir laimingą gyvenimą' tikrai ne filosifinis. Kur verta dėti atliekamus pinigus, jei viskas nepatikima, o spekuliuoti nemoku.
Gyvenimas šiuo metu įdomus. Jei kamuoja stresai, tai geriau nežiūrėti mūsiškių žurnalistų laidų: trikšmo daug , o informacijos maža.

Labai gerai kad nemokate spekuliuoti. Spekuliantas statistiškai pralaimi ilgalaikiam investuotojui.
Pagalvokyte ko jums gali prireikti per ateinančius 2-3 metus ir ką iš to galite nusipirkti dabar už savo atliekamus pinigus, kol jie dar neprarado perkamosios galios. Tam suteikite prioritetą - pirmiausia jus turite pasirupinti realiais daiktais, kurie bus reikalingi kasdieniniame gyvenime (o tik paskui virtualiais uždarbiais investuojant/įdarbinant pinigus). Tai gali būti bet kas, ko jums, kaip jus manote, prireiks gyvenimui (aišku priklausomai nuo turimos sumos) - mašina, įrankiai, degtinė, etc.
Likusius pinigus paskirstykyte tarp fizinio investicinio aukso 1 uncijos monetomis (iki 20 proc. portfelio), kojinės ir terminuoto indelio.
Meškų rinkai einant į pabaigą visus popierinius pinigus investuokyte į patikimiausių (bei išgyvenusių) įmonių akcijas. Dugno nekuomet nepagausite, tačiau tai nėra taip jau svarbu. Kai prasidės hiperinfliacija nebus jokio skirtumo ar jus turite pinigą ar akciją, nes nuvertės ir tas ir anas (už akciją duonos nenupirksi). O pasibaigius meškų rinkai ir sutuacijai stabilizavus akcija suteiks jums teisę į įmonės veiklos rezultatą (dividendus), bei greičiausiai duos teigiamą kapitalo prieaugį, nes prasidės naujas valstybinės infliacijos ciklas (Kondratjevo pavasaris).

To intelligent - taip, ashaman mums nieko blogo nelinki - jis neteisingai šiandien panaudojo bubliko ir botago derinį... Dėl to ir kyla bruzdėjimai temose...

Pažiūrėjau į Ashaman'o atavarą ir pamačiau tris raides. Spėkite kokias

How deflation creates hyperinflation

1) Deflation slows the speed of money to crawl due to fears about the deteriorating economy. The public hoards cash, or, in the case of the US, short term treasuries.

2) The slowing speed of money and debt destruction force the government to create huge quantities of cash to prevent prices and the economy from collapsing. However, because the public is hoarding cash (or short term treasuries), most of the money doesn't reach the real economy, which leads the central bank to print even more money. In essence, cash hoarding acts as a dam, preventing the enormous quantities of printed money from affecting prices.

3) Deflation weakens economy until it leads to a loss of confidence. With doubts about the government's solvency growing, the velocity of money quickly picks up speed, and a flood of hoarded cash comes out of hiding, entering the marketplace all at once and creating hyperinflation.
http://www.marketskeptics.com/2008/12/how-deflation-creates-hyperinflation.html

Auvis, AtA ?

Cia aprasyta 1923m. prasidejusi hiperinfliacija Vokietijoje
http://www.usagold.com/germannightmare.html
konkreciai kas vyko tuo metu su akcijomis
Common Stocks: In an inflation, common stocks are generally considered a desirable hedge to protect against or even to profit from the rise in prices. In practice, it is not so simple. In this country stock prices have been known to fall violently just when inflation was most evident (1946, 1957, 1966, 1969). Market fluctuations--the rise of exciting new speculative stocks, waves of fear or greed--all make it much too easy to buy or to sell at the wrong time or to go into the wrong stocks.

Getting down to specifics, we can say that those who bought a well-diversified list of stocks in solid, well-established companies quite early in the inflation and who held on throughout the period and also through the stabilization crisis saved much or all of their capital. However, there were many pitfalls along the wayside for the greedy, the fearful and the over-clever. Those who did best were investors with a certain unemotional, stolid character, a basic confidence that strong, well-managed companies would come through, and an immunity to excitement, anxiety and speculative temptations.

Many very sharp but brief advances and declines in the market led to widespread speculation, and well-intentioned investors often wound up as traders. Naturally most of them did as badly as amateur speculators generally do. Many decided that speculation was the only sensible approach; when the entire economy and financial structure was visibly crumbling, who could wait patiently with confidence in the long-range value of anything?

O jei Italija nusprestu parduoti savo turimus aukso rezervus 2400 tonu, kaip tada pasikeistu Italijos situacija? Nebent ECB neleistu jai to padaryti.

kur galima nusipirkti aukso 1 uncijos monetomis?

lombarde cariniai rubiai (5 ir 10)... be to labai gera praba 99 berods.

turbut sutiksite, kad sia globalia krize galima ivardinti "pasitikejimo krize"- pasitikejimo valstybiu pazadais-fantikais, pasitikejimo finansiniais popieriniais pelnais banku ir imoniu balansuose.
Tiek GM ar Ford'o tiek Kinijos imoniu, isputusiu Sanchajaus birza finansine veikla gerokai pranoko gamybine. Kitaip pasakius pasauliniu lygiu stumiam "pazadus" ratu tikedamiesi greito popierinio pelno.
Palukanomis pagristoje sistemoje kiekvienas pazadas "diskontuojamas" pagal jo patikimuma- bet reitingu aganturas deja istinka ta pati "pasitikejimo krize".
Del greitesnio rezultato visi naudoja svertus- ne tiek tiesiogines gamybines veiklos uztikrinimui- kiek "investicinei veiklai". Tuo budu "vissuotiniu pazadu ratas" dar issiplecia...kol tampa akivaizdu, kad visu pazadu ivykdyti neimanoma, nes ju ivykdymas uztikrintas ...busimu "finansines veiklos pelnu"- didziule piramide.
Kaip "restartuoti" sistema isvalius sistemines klaidas? turbut isleidus "finansines investicines veiklos" gara atsigrezti i resursus ir gamyba.. su jos 5-10% pelningumu. Nes iki tol mes visi norejome pagaminti kiek galima maziau ir iskart uzstatyti, iskeisti i kitus pazadus, pasiskolinti maksimaliai nes taip greiciau pasieksim popierinio rezultato, aplenksim konkurentus ir t.t. -"rat race" vartosim kuo daugiau i skola kitaip tariant "uz ateities pazadus".
Pasiziurekime kaip sitame kontekste atrodo valstybes, kurios "restart'o" metu butu pajegios judeti?
1) USA- turi resursu- tiek fiziniu, tiek intelektualiniu, karine galia juos apginti, bet gamyba- nekokybiska. ir kazkodel jos pazadais (T-Bills)visi dar tiki t.y. ji vartoja likusio pasaulio resursus i popierine skola, kuria pati kontroliuoja taip dar labiau turtedama, o likusios "darbsciosios bitutes" lieka tik su dar daugiau pazadu.
2) Kinija - turi fiziniu ir zmogisku resursu, pakankama karine galia juos apginti, vakaru kompaniju niekada tiesiogiai neisileido (Honkongo kompaniju finansinius pazadus tiesiogiai susieti su Kinijos valdzia bus sunkiau, nors dirigentas aiskus) ir manau nugrims i protekcionizma ir jei nesubyres del vidiniu neramumu- tikrai gali tapti nauju centru.
3) Japonija- demografine padetis-labai bloga, karine galia maza, resursai- tiktai "intelektualinis kapitalas"
4) Rusija- deja demografija-klaiki, infrastruktura- irgi, resursai- darosi sunkiai pasiekiami, o "pasitikejimo kredita" seniai isnaudojo, karine galia-abejotina, nors atominis mygtukas-veikiantis.
Nepaisant imperiniu ambiciju atitiktu Ashaman "US kolonijos" apibrezima- rezervai- Usd, stabilizacijos fondas- uzsienio bankuose. Niekaip nematau, kad galetu pretenduoti i realu "pasaulinio dirigento" vaidmeni.
5) Europa- resursu neturi, tiktai zmogiskasis kapitalas ir Vokietijos gamyba. Britanijos, Ispanijos ekonomika- finansinis ir NT burbulas, Italija-ar isvis turejo ekonomika?
bet moralini autoriteta ir karine galia turi. ir US pazadais gal nebetiki?
6) Brazilija- turtinga resursu, zmogisko kapitalo, gal net karines galios.
7) Arabu krastai- vienintelis resursas-nafta, gamtines salygos- sunkios, karines galios-nera.
8) Pietryciu Azijos salys- resursu gal ir turi, bet mentalitetas niekur toli nevedantis- Kinijos ir Japonijos "zaidimu aikstele".

taip ir pasirodo, kad US "pazadams" alternatyvos nera. O bet kuri salis, savo pagaminta pertekliu atiduodama "uz US pazadus" skriaudzia save.
bet Japonija mazina US dali savo rezervuose, Kinija- intensyviai veikia Pietu Amerikoje.
Turbut belieka priarteti prie beveik "naturiniu mainu" apeinant US. ir palukanoms gali nebelikti vietos (prie ko beje baigiam prieiti: 0-0.25%)

Jus teisingai pastebėjote - defacto ir Rusija ir Kinija ir bet kuri kita šalis (išskirus Šiaurės Koreją ir Iraną) šiandien yra JAV kolonijos, nes laiko savo rezervuose USD, bei parduoda savo resursus/produkcija pagrinde už USD. Aišku nevienos iš šių šalių vadovai nekuomet nepripažins savo kaip kolonijos statuso (Lietuva tarpkitko neišimtis). Jos visos kalbės apie savo nepriklausomybę, suverenintetą, tačiau formuos savo monetarinę politiką taip, kaip reikalauja sistema, nes kitaip bus pasmerktos iš sistemos iškristi.
Ši sistema gali gyvuoti tol, kol gyvuos jos kertinis akmuo dabartinėje formoje - t.y. JAV.
Tačiau JAV monetarinės politikos kūrėjai norom-nenorom bet privedė ją į degradacijos būsena, o tai reiškia kad ir kitos sudedamosios sistemos dalys yra pasmerktos kitimui.
Šiame kontekste pakankamai įdomu panagrinėti Bernankes samprotavimus apie valstybės galimybes nedaleisti defliacijos, pastoviai palaikant kontroliuojamą infliaciją.
DD1 įvyko dėl produkcijos perteklinės gamybos, kai suminė paklausa nepajėgė įpirkti pastoviai didėjančios prekių ir paslaugų pasiūlos.
Todėl Bernanke preziumuoja kad pastoviai ir nuosekliai devalvuojant USD, valstybės monetarinė valdžia gali pakankamai stimuliuoti suminę paklausą (nes nominalūs atlyginimai augs), kad prekių perteklius neprivestu prie defliacijos.
Tačiau iškila kita problema - pastvovus ir nuoseklus valiutos devalvavimas visiškai nestimuliuoja taupimo. Koks tikslas taupyti jei tavo santaupos kiekvienais metais devalvuojasi daugiau nei tau moka už terminuotą indelį ar VVP? Išeitis - sistema turėjo pasiūlyti instrumentą, kur investuoti pinigai galetu uždirbti daugiau nei kasmetinė devalvacija - tai biržos. Tačiau ir šis instrumentas negali plėstis amžinai ir amžinai generuoti investuotojui grąžos didesnės nei planinė kasmetinė devalvacija, nes, kaip tapo akivaizdu per 2000 piką, kotiruojamų biržoje įmonių realūs rezultatai (dividendų forma) atitruko nuo kosminės akcijų vertės.
Rezultate šis anglo-saksų finansinis modelis nuo 1913 FED'o įkurimo devalvavo USD perkamąją galią ~ 99 proc. ir paliko vakarų = išsivysčiusio = elitinio pasaulio piliečius su neigiamais santaupų rodykliais, bei dideliais kreditoriniais įsipareigojimais = skolomis.
Dabartiniame taške - t.y. 2009 išvakarėse stimuliuoti vakarų pasaulio gyventojų vartojimą išrašant daugiau skolos popierių yra neįmanoma - jie jau yra prasiskolinę iki vaikų ir anukų gyvos galvos.
Tai reiškia kad ir toliau infliuoti ir skatinti perteklinės produkcijos vartojimą vakarų pasaulio gyventojais yra neįmanoma. Stop. Bernanke pralošė. Dabartiniame taške jis jau nebegali jokiais monetariniais/fiskaliniais metodais stimuliuoti paklausos. Paklausa krenta, perprodukcijos kiekiai didėja, įmonės stabdo gamybą ir atleidžia darbuotojus, kurie dėl prarasto darbo, velgi, mažina bendrą perkamumą - ratas užsidarė - defliacija.
Dabar kas liečia - US "pažadams" alternatyvos nėra. Kai bus paleista hiperinfliacija visi jūsų išvardinti regionai (jei jų valdžioje nesedi visiški imbicilai) įves griežtus protekcionistinius apribojimus ir neleis supirkti savo žemių/turto už besaikiai emituojamus USD. Prekyba vyks tik - aktyvai už aktyvus ir jokių popierinių fantikų.
O tokioms šalims kaip Lietuva dėja ateitis šviečiasi visai nerožinė. Ką galėjome, per 18 nepriklausomybės metų, jau privatizavome ir užstatemė vakarų bankams - t.y. defacto praradome.
Per 90-ųjų dešimtmetį mūsų tautos "tarnai" visą valstybei priklausantį turtą išpardavė už "ačiū", o per naujo tūkstanmečio pirmąjį dešimtmetį prisirinko ir valstybinių ir korporatyvinių ir pilietinių skolų.
LB skelbia kad komerciniai bankai Lietuvoje išdavė kreditų už ~ 70 mlrd. Lt. Tuo tarpu santaupos sudaro ~ 40 mlrd. T.y. visa šalis šiai dienai yra įsiskolinusi užsienio kreditoriams per 30 mlrd.Lt.
Iš ko atidavinesime? O gal ir toliau, kaip jau du dešimtmečius moko mus vakarų finansinio modelio apologetai, skolinsimes ir refinansuosimes? Aukščiau jau parodžiau kad šis modelis yra ydingas - tai užburtas ratas kuris skatina perprodukciją ir neigiamą santaupų lygį - t.y. veda prie defliacinės kilpos.
Norisi pakritikuoti ir naujos šalies valdžios planus. Jie tikisi kad krizė pasibaigs per 2009 ir tam kad nenukentėtu vis besiplečianti valdininkų (su neblogais atlyginimais) armija yra pasiruošę pridusinti verslą ant kuriuo sprando ir joja. O kas bus jei krizė užsitęs bent 3 metams jie negalvoja. Svarbu yra patenkinti visų išrinktųjų (incorpore su valstybinėse įstaigose įdarbintais šeimos nariais) interesus šiandien.
Liūdna, tačiau nematau jokio Lietuvos ekonomikos lokomotyvo, kuris ištemptu ją iš defliacinės kilpos - mes nieko negaminame, o tik vartojame. Ir šitoje vietoje svarbu pabrežti kad krizę kolkas mato nedaugelis. Atleidimų banga tik prasidėjo, masinės bedarbystės dar nėra, parduotuvės ir kavinės dar pilnos vartotojų. Realus smugis verslui paaiškės tik 2009 antrą pusmetį.