MatasM, buvo jau bendrauta ta tema. Tai pakopijuosiu ankstesnę rašytą žinutę :

Pensijų fondai LT valdo turto iš viso už beveik 10 mlrd eur. Didelis skaičius, taip. Iš to skaičiaus, LT akcijose investuota yra apie 80 mln, arba apie 0.8%. Čia nuo kiekvieno 1000 eur, LT investuoti 'net' 8eur.

Tai jei tarkim žmonės atsiims maždaug pusę, apie 5mlrd eur, tai kaip manote, kuo tie 80mln eur (arba proporcingai 40mln eur) padės. Net jei nė cento LT neparduotų, kokia tragedija atsitiktų? Padidėtų LT akcijų valdoma dalis fonduose nuo 0.8 % iki 1.6%

Absoliučiai didžioji dalis valdomo turto yra kolektyvinio investavimo užsienio fondai. Būdamas fondo valdytoju, ką pirmiausiai ir lengviausiai parduosi? Ar likvidžius KIS, valdančius likvidžias akcijas US, kaip visokias META, APPLE ir pan? Ar čia esančias akcijas, kurias pardavinėjant, tiesą sakant, nieko iš viso net nesurinksi, nes ten na realiai, centai fondų mastu žiūrint. Be to - jau buvo svarstymų įpareigoti LT fondus investuoti LT ar tai 10%, ar 15%. Nežinau, kuo (ir ar) jie užsibaigė. Bet jei kažką tokio patvirtintų, net nebūtų į ką tokią sumą čia įdėti matyt

Kitas dalykas, jei pardavinėti LT akcijas, tada taip, teoriškai tai reikštų pardavimo metu spaudimą žemyn. Bet iš karto tuo pačiu reikštų atsirandantį ir spaudimą aukštyn, pas žmones atsiradus pinigų ir savarankiškai reinvestuojant. Kitaip sakant fondai parduotų pigiau, žinodami, jog tuoj po to pakils tų akcijų kaina. Na nežinau, kokiu lochu pensijų fondų valdytoju reikėtų būti, jog taip nuspręsti daryti. Estijos pvz, matėme jau, kiek leidus atsiiminėti buvo išpūstos akcijų kainos dėl to. Jei į LT akcijas investuota tik 0.8% turto, tai manyčiau labai tikėtina, jog į mūsų biržą sugrįžtų žymiai didesnė dalis, nei tie 0.8% nuo visos atsiimtos sumos. O tai savo ruožtų reikštų, jog suminė paklausa LT akcijoms padidėtų net daugiau, nei suminis pardavimas fondų.

Jau metė (meta) - matosi sugretinus 2024 Q4 ir 2025 Q1 LBskelbiamas pensijų fondų portfelių ataskaitas.

2025 Q4
2025 Q1

Jau matėm kaip Enefito pinigų upės sugrįžo. Čia tik mano spekuliatyvi nuomonė, bet tie, kurie pasitrauks iš pensijų fondų tikrai nebus linke gautų pinigų sukišti atgal į Lietuvą. Priežasčių čia gali būti daug: pirmiausia, tie, kurie linkę pasitraukti, matyt, mažiausiai tiki ir gera Lietuvos ateitimi - dėl karo, dėl demografijos ir pan.
Jie, taip pat, labiausiai linkę nepasitikėti ir finansų rinkomis, dėl to ir traukiasi iš pensijų pakopos.

Valdovas, jau irgi rašiau - geriausia situacija matosi žiūrint ilgesnį timeframe, ne vien paskutinius 2 q. Bet žinoma, reikės sekti toliau pokyčius kitus q :

Tai mano irgi čia tik nuomonė, žinoma, forumas ir skirtas nuomonėms. Realybę pamatysime ateityje patys. Bet jei imti, jog proporcingai atsiėmimui fondai pardavinės, tai kaip minėjau - užtenka jog bent kiek daugiau nei 0.8% grįžtų iš atsiimtų fondų (iš atsiimtų 1000eur, bent 8 eur žmonės investuotų atgal į LT biržą), tai tada galiausiai teigiamas spaudimas, o ne neigiamas būtų. Tokia matematika matyt

Bent jau aš tikrai nežadu kišti pinigų atgal į LT rinką. Per seklu man čia.

Aš greičiausiai iš vis neišsiiminėsiu, priklausomai žinoma nuo to dar, ar liks valstybės subsidija. Kol kas planuoja ją palikti. Tokiu atveju lai lieka man ta 2 pakopa, kaip instrumentas diversifikavimui, plius papildomai pridedama dalis iš valstybės biudžeto, kaip sakant free money. Paveldimas turtas čia tuo labiau, geriau nei į SODRĄ pervesti su neaiškiu likimu galiausiai

Free money, bet is mokesciu, kuriuos patys ir susimokam...
tai as vadinciau, ne free money, o tax refund

EVL - taip, faktas jog iš biudžeto, arba kitaip - visų mokesčių mokėtojų suneštų pinigų. Nevertinu, čia ar gerai, ar blogai, tiesiog prie situacijos taikausi ir ja naudojuosi.
Ir čia šiuo atveju nėra net susigrąžinimas, nes subsidija pervedama skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo, o ne nuo paties asmens pajamų. Tai čia toks kaip geriausias variantas tada, kai mažai uždirbama - tada proporcingai subsidija didesnė gaunasi.

diskutuojate jau apie kitą kišenę. Tiesa, o kur Enefit green pinigai? labai jau panašu, kad paskui juos eina ir Ignitis akcijos pinigai

Litgrid pasirašė su Ignitis dėl 7 metų elektros energijos pirkimo PPA sutarties. https://www.litgrid.eu/index.php/naujienos/naujienos/litgrid-sudare-7-metu-trukmes-sutarti-atsinaujinanciu-istekliu-energijai-isigyti/36190

T"echnologiniai nuostoliai elektros perdavimo tinkle 2024 metais siekė 357 455 MWh, tai sudarė 4 proc. nuo visos perduotos energijos kiekio."
Pavertus eurais skaičiuojant po 0,22 EUR kiek moka "statistiniai vartotojai" tai 85 mln. EUR, bet jei vidutine dienos kaina NORD POOL skaičiai bus mažesni. Kas gali pakomentuoti plačiau?

Turėtų būti 0.05 eur/kwh maždaug. Bus su indeksacija tikriausiai, jei be jos tuomet 0.07.

Apie 17 mln.

Redaguoti ar ištrinti aukščiau komentaro neleidžia. Tad Delfis čia daugiau detalių aprašė: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/ignitis-ir-litgrid-pasirase-ilgalaike-elektros-tiekimo-sutarti-verte-82-3-mln-euru-120119696

74,5 EUR/MWh čia labai gera kaina 7 metams. Indeksacija nuo 20% vidutinės metinės infliacijos.

tai stiprus žingsnis IGN užsitikrinant PPA savo pajamų lygius projektuose (nes Litgrid pirks bet kokia žalią energiją), tiesa už 74 EUR/MWh jūros vėjo parko neįdarbinsi pelningai.. tad sausumos vėjo ir saulės parkai tiek šiuos MWh. po 7metų jau bus ir gal pirmas jūros parkas tad ten turėtų PPA toks pats pasirašytas su +100 EUR/MWh - ką manote?

Čia klausimas dar, ar tikrai neįdarbinsi pelniningai. Greičiausiai įdarbinsi, bet gauta grąža bus gan mažo lygio (mažas WACC). Bet vis tiek - ne nuostolis, o pelnas.

Paimkim pavyzdžiui Moray West projektą, kuriame Ignitis kaip mažumos akcininkas dalyvauja:

Galia : 882 MW
CAPEX : 2.9 mlrd eur
OPEX : dar matyt kokie 2.2 mlrd eur
Palūkanos paskolom apie 1 mlrd eur
Viso : 6.1 mlrd eur
Naudingo gyvenimo laikas : 25metai
Imant, jog iš viso bus pagaminta 100TWh per visą laiką,
gaunasi => 6.1/100TWh= 61eur/MWh

Čia neskaičiuojant jokios grąžos investuotojui. Supaprastintas aišku čia tas skaičiavimas. Ir labai daug kintamųjų dar lieka. Gaunama kaina realybėje gi yra inflation-adjustible, kaip ir sutarties su LITGRID atveju. O paskolos dydis su palūkanomis lieka gi tas pats, tad galiausiai pajamos auga, o pastoviosios išlaidos nesikeičia, kas laikui bėgant pelningumą nuo pradinės investicijos augina (panašiai čia kaip investicija į NT). Net ir 25metai - dažniausiai toks projektuojamas amžius, nors realybėje matyt jis bus pratęstas bent iki 30-35 metų, kas vėl reiškia mažesnį realybėje CAPEX per MWh

Tokiu pusiau laisvadieniu gera proga paklausyti diskusiją Žinių radio su Maikštėnu, apie Ignitis investicijas, vėjo parkus, Seimo komisijas, IPO, logiką būti biržoje listinguojama įmone ir pan. Gero klausymo

https://m.youtube.com/watch?v=K_yt1xhAvsA

Puikus akcijos kainos efektas po laisvalaikio papliurpimo. Manau truputį nepataikė su laiku, kadangi per laisvalaikio laiką naftos kainos pakrito dėl aplinkybių. Tuo tarpu kitų sektorių akcijų kainos kyla, priešingai nei Ignitis

Tai pakritimo priežastis gi aiški - Londone Handelsbank nusimetė, nuleidžiant kainą, tai atitinkamai ir pas mus pasikoregavo. Realiai šį mėn nusimetė jau virš 10% Londone likusio savo likučio, nors tik ~60k vnt nuleido. Tiesiog tiek mažai likę ten, jog kiekvienas jau toks menkas nuleidimas procentiškai skaičiuojant reiškia reikšmingą sumažėjimą. Likę Handelsbank dabar apie 540k vnt. Neaišku, kokiu tempu ir ar toliau mesis. Bet esmė - jog čia net mūsų rinkai jau gan nereikšmingi ~10mln eur, kai palyginimui pvz vien dividendais IGN per metus išmoka ~100mln (iš jų ~25mln smulkiesiems). Kitaip sakant - jau tikrai turime greitai suvalgyti tą Handelsbank likutį. O tada jau tokių pačiuožimų iš Londono nebebus. Bet aišku - vieniems čia dabar proga dar užsipirkti, kol tuos paskutinius likučius dalina. Kitiems čia dar esantis stabdis

Na galėtų leisti iki 20 ir sušerti visą likutį Londoniečiai. Visi būtų laimingi