Linksmi vyrukai jūs, jau dantų implantai eina į trasą, belieką tik pasilyginti pas ką dantų implantai kietesni , nes jų daug rūšių yra ir vieni už kitus geresni.

Man įdomu, ką mūsų ikanamistai pakomentuos. Artėjame prie defliacijos, stagfliacijos ar dar kokios fignacijos? Varto šakėmis kas netingi tuos infliacijos rodiklius, kaip kam patogiau. O maisto, žaliavų ir energijos rinkose šikna pareina. Paskui trūktels ir kitos rinkos, nes visi nuo išteklių priklausomi. Mano nuomone, kaktomuša varom tiesiai į sieną, kai šita infliacinė pseudo-ikanomika pradės braškėti per visas siūles.

Nesu ekonomistas, tačiau mano nuomone tai yra infliacija iššaukta vyriausybių pinigų kišimo į rinką. Defiacija (pinigų brangimas) didėjant pinigų kiekiui neįmanomas. Stagliacija būtų tuo atveju jeigu būtų prigaminta per daug ir tų produktų nesuvartotų (būtų perteklius) ir tektų stabdyti produkcijos gamybą, kas lyg šiuo metu dar negresia.

Štai kokia reali infliacija. O statistinis vartotojos krepšelis.... Jei aš valgau tik bulves, o kaimynas tik steiką, tai kaip gaunasi statistiškai?

Tikrai manai, kad prekių prigamina per mažai? Pusę maisto supūdom, naujus pagamintus automobilius iš karto vežam į perdirbimą, parduotuvės užverstos šlamštu, kurio niekam nereikia. Tęsti?

cia nereikia buti ekonomistu, kad pavadinti tai arba lengu hyperiu arba stagfliacija. Idomiausia kas toliau bus? Ka tu vadini trenkimusi i siena?

Tačiau gamybos nestabdom, toliau gaminam. Tačiau jeigu sustabdom, tų produktų pradeda trūkti ir tada pakyla jų kaina, tada ir gauanasi Stagliacija ( kainu didėjimas (infliacija) + gamybos sustingimas (stagnacija)

Pinigų spausdinimas didina greitį ir panašu, kad jau procesas tapo nebevaldomas ir jo sulėtinti neįmanoma. Taigi belieka kažkokios primonės kurios tai sustabdytų. Prilyginčiau mašinai, kuriai sugedo stabdžai ir ją stabdo priekyje pastatyta užtvarą. Kokios tai priemonės neįsivaizduoju, bet kažkas turėtu būti. Nes jeigu nustotu spausdinti pinigus, ko gero būtų pasaulinė krizė.

Ir dar primenu, kad nesu ekonomistas ir mano blevyzgas priimkite kaip mano nuomonę, o ne kaip tiesą

O pačiam kaip atrodo?

Tam ir reikalingas VKI, kad tu su kaimynu susikalbėtum. Nes dabar yra bulvių realybė ir steiko realybė. Kuri realesnė realybė?
Kad su kaimynu prie tvoros vienas kitam dalgiais galvų nenukapotumėt, imate vidurkį.

Priešingu atveju chuinia totali gausis. Nes yra senjorų reali realybė, yra milenijusų reali realybė yra barzdoto jaunimo reali realybė. Nesimuši gi su visais.

"pinigų soausdinimas" mažina greitį. Beveik visi centriniai bankai mėnesio pradžioje paskelbė apie tai.

Gal nuorodą galėtum įmesti ? Nes man jau įdomu paklausyti tokios jų pozicijos, kad pinigų kiekio didėjimas mažina infliaciją.

Spausinds ir toliau. Nauja realybe yra 15-20% infliacija, cia norma bus

Gal nuorodą galėtum įmesti ? Nes man jau įdomu paklausyti tokios jų pozicijos, kad pinigų kiekio didėjimas mažina infliaciją.

Na čia yra praktinė ir teroinė (oficiali) dedamosios. Rinkoje vyraujanti nuomonė, kad FED neiškomunikuoja tiksliai, kad jų tikslas buvo "palūkanų normų" kanalą po krizės pakeisti į "turto kanalą". (wealth effect).

Tai matosi amerikiečių turto ir įsipareigojimų balanse. Turto ir skolos disproporcija.



Kitaip tariant, Fed nustatęs artimą nuliui diskonto normą, pakelia turto kainas, o vykdydamas QE susiurbia fiksuoto pajamingumo popierius, tokiu būdu jų generuojamas srautas išimamas ir perkeliamas iš privataus sektoriaus į valstybinį. (kas šiaip jau yra defliacinis veiksnys nekoreguojant biudžeto išlaidų) Taperinimas, reiškia, kad jo apimtimi, popieriai generuojantys pajamas bus palikti privačiame sektoriuje. Reiškia - daugiau išlaidų.

Tavo nurodytas straipsnis patvirtina mano teiginį, kad pinigų didėjantis kiekis didina infliaciją. Tik jie jame aiškina, kad jie pinigus įdeda todėl, kad infliacija padidėtų. Jie nori, kad infliacija būtų ne mažesnė negu 2 procentai.
Pagal ekonomistų teiginius, infliacija iki 3 procentų (metinė) yra net pageidaujama, kadangi tai skatina ekonomiką. Dar vienas dalykas, kuris skatina ekonomiką yra mažinamos palūkanos, kad verslas galėtu kuo pigiau pasiskolintu.
Tačiau šitas straipsnis, yra tik jų pozicija ir visiškai neatspindi realybės. Jie aiškina, kad pakels infliaciją iki 2 %, nors realiai jau šiuo metu inflacija yra žymiai didesnė:
https://www.vz.lt/rinkos/2021/06/10/infliacija-jav-augo-5-sparciausiai-per-beveik-13-metu

Ten rašo, kad monetarinės politikos TIKSLAS yra 2% infliaciją išlaikyti šalyje nuolatos.
O dabartinės infliacijos šuolis nesusijęs su monetarine politika. Tas irgi rašoma.

Vien monetarinės nepakanka. Pastebėk, jau kuris laikas Iždo sekretorius(-ė) su FED vadovu į kongresą už rankučių susiėmę vaikšto.

Post 2008-2009 FED'as buvo paliktas ant ledo, nes politikai nenorėjo prisiimti atsakomybės ir didinti išlaidas kai tai buvo būtina. Šį kart kovid'as privertė.

Dar M. Friedmanas rašė, kad infliaciją apibrėžia ne tai, kiek valdžia sukuria pinigų, bet kiek jų išleidžia. Dauguma iš vadovėlių prisimena tik "spausdinimą", kai svarbiausia yra išlaidos.

Būtent. Tik vadovėliuose QE nėra nurodyta, kaip infliacijos priežastis, nes jis ir nėra.

Kur čia M. Friedmanas rašė, kad infliaciją apibrėžia ne tai, kiek valdžia sukuria pinigų, bet kiek jų išleidžia? Labai įdomus teiginys apie valdžios sugebėjimą sukurti pinigus... Noriu pasižiūrėti, iš kur jis tokią teoriją ištraukė.
Pagal mane, valdžia moka kurti tik mokesčius ir daugiau nieko.