Na, kadangi pardaviau tik gerokai "padrožtą" automobilį prieš kiek ten metų, tai taisyklė buvo tiksliai tokia - kuo ilgiau droži, tuo mažesnė vertė lieka. O jei neremontuoji, tai lieka tik metalo laužas. Štai ir kyla natūralus klausimas, kuo "kartonkės" yra kitokios? Pastatymo metu plyta kainavo sumą X, tai faktas užfiksuotas dokumentuose. Ir štai kažkodėl taip išeina, kad kuo plyta senesnė, tuo ji brangesnė. Gal norit pasakyti, kad senstant keičiasi jos savybės į geresnes? Ir dar įdomus klausimas, kaip verslas apskaito savo veikloje naudojamo ilgalaikio nekilnojamojo turto vertę? Gal kas pasidalintų žiniomis?

Daznu atveju keiciasi verte tos vietos ant kur ta plyta pastatyta.

Juk mes apie NT, o ne telefonus su sudaužytu ekranu ar automobilius Brazausko laikų.
Kai šią logiką pritaikysite savo NT, tai būsite rimtas bachūras, o dabar tiesiog šūdą malat.

Prius'ai sensta ir drožiami kaip ir kiti automobiliai, bet kainos jų pradėjo kilti išpopuliarėjus pavežėjams.

Matai, NT spekuliacijomis neužsiimu, todėl kai ir JEI pritaikysiu, būtinai apie rezultatus tamstai pranešiu.

Kaip Deimas pastebėjo, vyksta vietos perkainojimas, o ne NT. Gal norėtumėt savo brangimo logiką pritaikyti kartonkei kokiame užkampyje? Istorija žino nemažai pavyzdžių, kai vieta staiga ima ir praranda savo vertę.

Abejoju ar ilgai tai tęsis. Iki kol atsiras rimtų problemų su akumuliatoriais, skardomis (pradės rūdyti), o ir rinka įsisotins Priusais.

gelda per 10m nuverteja 75% ar daugiau. asmeniskai nezinau nei vieno nt objekto nuvertejusio tiek smarkiai. net apleistas sandelis kiauru stogu realiai brangsta, jei nera vidury niekur padrebtas. normalioj vietoj nt vertes realiai nepraranda, arba labai nedaug. nuvertejimas skaiciuojamas ne kas metai kaip geldom, o penkmeciais ir desimtmeciais. bobos mociute numire, liko namas senos statybos, kokiu 1950-60m statybos. niekad rimtai nerenuovuotas, viskas tame name moraliai ir fiziskai pasene, mano akimis tai tik buldozeriu ji nustumt ir statyt is naujo kazka. bet ir tai verte nenuline. kadangi per tiek metu namas buves miesto pakrasty, pasidare vos ne centre, tai vien zeme po tuo namiuksciu kainuoja realiai tiek kiek dabar namiukstis miesto pakrasty, ar butas centre. nors paskutiniu metu namiuksciai pakrasty irgi isbrango greiciausiai nebeiseitu, reiktu damest siek tiek. vat ir visas nuvertejimas...

Na, sakyčiau, normalu skaičiuoti namo nusidėvėjimą dešimtmečiais, nes automobilis paskaičiuotas važiuoti 10 metų, namą paprastai stato bent jau 100 (nekalbu apie kartonkes). Tai dar kartą - brangsta vieta iki kol koks priedurnis šalia numeta bombą (ar raketą), ištinka ekonominis kolapsas ar kitas force majeure.

Šiaip jau bent sovietiniai daugiabučiai, kurių pilna Lietuva buvo paskaičiuoti 50metų. Po to jie turėjo būti perstatyti. Aišku dabar pastatyt dar 50metų naujus - per barngu, tad einama renovacijos keliu. Kalbanat apie Nt apskritai:

https://manopinigai.vz.lt/finansai/augancios-palukanos-brangs-paskolos-bet-mazes-nt-kainos/?fbclid=IwAR1nqWtvryjl6tJfCXZEDbFYyrL1zMc-Y5NnwH5Fa6A4UQmdYbjdEbdUolI

Kaip ir visur – veikia pasiūlos paklausos santykis. Aš asmeniškai už tą pačią kainą pirksiu 3-jų, o dar geriau 4-ių kambarių normaliai įrengtą butą senos statybos name (patarnavimų kainos skirtumas iš tikrųjų nėra toks didelis, kaip kartais bandoma viešoje erdvėje parodyti), nei 1,5 kambario neįrengtą butą naujame name. Iš to ir ta nuolat kylanti seno NT kaina.

Sitas mitas, mane stebina nuo pat pirmo karto, kai tik ji isgirdau. Deja tai tik ir liks mitu. Neesu niekur rades dokumentuoto skaiciavimo pries ji statant, kiek tas daugiabutis tures stoveti Isgalvotu terminu jau esu prisiklauses ivairiausiu.

Joks čia ne mitas, tas pas ir dabar. Šiuo metu galiojantis dokumentas, pagal tai pritaikytos normos.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.193087/sMPuJsJcmv#part_1a556d9bdf02470f9c6fa087cb32022c

Kaip tai tas pats? Juk nuorodoje yra skaičiai, kurie rodo, kad yra gerokai ne tas pats.

Esmė ta pati. Tas normas pamena tų laikų projektuotojai.
Tą dokumentą tų laikų galima rasti archyvuose, nebuvo talpinama internete.
Tuo laikotarpiu buvo analogiškas dokumentas mano pateiktam nuorodoje.

Tarp 50 metų ir 100 metų skirtumas viso labo tik 50 metų arba dvigubas. Jeigu žiūrint į realų metų skaičių, tai skirtumas gaunasi dar solidesnis.

Kaip ir lieku prie savo nuomonės, jog "50 metų" ir "100 metų" pastato tarnavimo laikui nėra tas pats.

Nu ir dabar visi prekybcentriai suprojektuoti 50 metų eksplotacinei trukmei.
O medinio karkaso namų eksplotacijos trukmė tik 40 metų.

Principas tas pats, mano nuomone skirtinga dėl jungčių, o jos dėl to laikmečio darbo kultūros.

P.S. Tema, kad toks dokumentas irgi buvo analogiškai.

Jei tiksliai, tai sovietiniai daugiaaukščiai buvo statomi karkasiniu principu. Karkasas gali stovėti, kad ir 200 metų jei jo nepažeisti. Sienos iš keramzitbetonio buvo pritvirtinamos iš išorės. Tai projektuotojai skaičiavo, kad tvirtinimas surūdys per 50 metų (atsižvelgė į girtų statybininkų kreivarankiškumą). O bet tačiau jei siūlės gerai užhermetintos, tai velnias tų tvirtinimų neima.

Iš esmės taip ir buvo, tik niekas neskaičiuodavo, buvo priimtos paskaičiuotos normos ir visi jomis vadovavosi.

Ryšys tarp normų, skaičiavimų ir pastato eksploatacinės trukmės iš esmės yra toks: jei pastato konstrukcijos ir jungimo mazgai buvo suprojektuoti/paskaičiuoti pagal galiojančias normas ir pastatas buvo pastatytas kaip nurodyta projekte, tai tokio pastato eksploatacinė trukmė atitinka nurodytą normose. Žinoma, jei pastatas eksploatacijos metu buvo tinkamai prižiūrimas.

Nezinau kodel.butai vilniuj turetu pigt. Gyventoju daugeja, algos didej, laisvu lesu rekordiskai daug, infliacija rekordine ir galo nematyt. Visos.prielaidos nt brangt. O palukanu normos didejimas labai dideles itakos.nepadarys, nes zmones Vilniuj uzdirba gerai ir moka planuot islaidas.