Kol nafta dykai, kol nepasibaigs visi skalunai ir naftos lasai, jokio rimto progreso nebus.

Lygiai taip kaip ir elektros energijos.

Vandeniliui isgauti yra daug budu, ir paprastesniu nei elektros energijai.

Sitas budas vienas is paprsciausiu. rusu laikais, per chemijos pamokas, ant mokyklos stalu taip gaminome vandenili. Na jis kartais ir "netycia" pasigamina automobiliu akumuliatoriuose, paskui buna babach nuo kibirksteles.

Yra sitaip. Pagaminti elektros energija yra nesunku ir bet kokiais kiekiais. Problema ka daryti su ja, ja pagaminus. Jos nera kur padeti, kad veliau kai prireiks panaudoti. Tai padaryti galima su hidroakumuliacinem elektrinem. Bet tik stacionariai ir ribotai. Galima krauti i baterijas, nu kaip Li, bet galingu bateriju kompleksu net minties nera statyti. Nes tokiu bateriju kaina, virsytu hidroakumliaciniu elektriniu kaina desintimis o gal ir simtais kartu. Ideja tokia, kad tas akumuliatorius turi buti vandenilis. Ji galima gaminti is perteklines elektros energijos ir taip ta energija akumuliuoti.
Viskas seniai apgalvota ir sparciai progresuoja. Kaip gaila bebutu, bet kol nafta nepasibaigs, sito reikalo panaudojimas bus labai siauras.

Elektromobiliai turi aibe fataliu problemu. Trumpas nuvaziavimo atstumas, po kurio reikia apsistoti viesbutyje, kad pasikrauti baterijas. Vis skaitau, kaip mokslininkams pagaliau pavyko padaryti ikrovima per minute ar kelias sekundes. Bet realiai aisku to nera ir gal nebus. Tesla sugalvojo utopine "greito ikrovimo" sistema - keisti baterijas. Zodziu tu atvaziuoji i "degaline" su nauja Tesla, ir tavo nusedusi akumuliatoriu fiziskai pakeicia kitu, jau pakrautu, aisku kokiu 3 metu senumo ir isnaudojusiu puse savo resurso. O vat su vandeniliu, ilgo degalu uzpildymo problema eliminuojama.

Ok, akumuliuoti perteklinę elektros energiją vandenilio forma idėja tikrai gera, viskas puiku su termobranduolinėm elektrinėm, bet kad automobiliai masiškai perims vandenilį kaip varomąją jėga tai jokių šansų. Fuel cells gaminimui privaloma naudoti platiną ir nepanašu, kad yra pakaitalų pigesniais metalais - viskas tuo pasakyta (nebent ateityje praskriejantį platininį meteorą pagausim). O prie paprasto hydrogen-baliono, kurio slėgis 10000 psi ir neduok dieve per kokią avariją sprogtų, žmonės labai abejoju ar noriai pereis. Vandenilis transporte, tai kaip CD, DVD, Blue-ray-Disk skaitmeninių laikmenų pasaulyje, atrodo idėja gera, bet transistorinės laikmenos kaip USB-stick, sd-card, external-ssd ir pan nukonkuruoja juos visiem laikam...



čia jau minėto BWM hydrogen 7 bagažinė. Su šituo "bidonu" tik 160 km galėjo nuvažiuoti, tai apie ką mes kalbam?

bet kuriuo atveju ant plastmases tiek nesueis kaip ant kuro, realiai naftos reiks kelis kart maziau, nebent sugalvos dar kazka is naftos gamint kaip kazkada rokafeleris, kuris turejo usa naftos monopoli ir is jos gamindavo zibala, bet atsiradus elektrai zibalo reikejo vis maziau, reikejo sugalvot kaip ta nafta panaudot, kiek pamenu zibalo salutinis produktas buvo benzinas, pasisamdes mokslininkus jis ta benzina pagrynino ir pradejo tiekti didelems gamykloms naudojancioms vidaus degimo varikli, visdelto galvoju, kad tokio populiarumo kaip 2008-2014 nafta jau nepasieks, bet ka gali zinot...

Šitos idėjos Tesla seniai atsisakė supratus savo klaidą, dabartinės auto nuvažiuoja apie 400 km, po 400 km normalus žmogus nori nenori turi sustoti prasivaikščioti keliolikai minučių, o su fast-charge Teslos įkrovikliais per 30 min gali įkrauti 270 km, tai visai patrauklu galutiniam vartotojui.

Visiskai nevykes komentaras. Paveikslelyje pirmos kartos variantas. Galejai ir daugiau pasiskaitineti ir neskleisti tokiu ereziju.

Hyundai ix35 FCEV: A tank contains 5.64 kg of hydrogen and should last for a range of nearly 600 km.
https://en.wikipedia.org/wiki/Hyundai_ix35_FCEV

Tai absuliuciai nepatrauklu siandieniniam vartotojui, o ypac amerikos. Tokia prabanga, ten labai mazai kas gali sau leisti. O fast-charge baterijos tarnavimo laika kerpa gal ne dvigubai, bet netoli to.

Reikia pamineti, kad tie 400km nuvaziuojami paciu ekonomiskiausiu rezimu, prie kokiu 90km/h. Bet jei vaziuosi autostrada 130km/h tai ir 300km nenuvaziuosi. Nuo sroviu Li baterkes ziauriai kaista ir reikia jas ausinti, todel labai krenta naudingumo koeficientas.
Test drive Tesla.

Atrodo čia šito Hyundai ix35 balionas. Įdomiausia, kas bus po pirmo sprogimo?
http://liveimages.motoring.com.au/motoring/general/editorial/ge5626485869051029678.jpg?aspect=centered&height=290&width=440

Ok, traukiu vieną paskutiniųjų kozirių - techninis aptarnavimas, gedimai ir pan. Tikriausiai žinote, kad Tesla variklyje yra tik apie 20 judančių dalių (panašiai ir kituose elektromobiliuose), teoriškai varikliai turėtų nuvažiuoti 1 mil. kilometrų ir daugiau be jokių problemų, tai pasiekti jau bando keli žmonės. Dabar vienas jų yra nuvažiavęs 300000 km ir automobilis vis dar kaip naujas, nieko specialiai netaisė. Baterija degeneravo apie 5% per tą laiką.

p.s. Galbūt vandeniliniai auto nėra taip blogai, bet dabar abejoju apskritai vidaus degimo variklių ateitim

Nezinau. Zinau tik tiek, kad kol kas del sprogimu ir uzsidegimu sausai pralaimi visi kiti kurai ir baterijos.

Vandenilio "baterijos" ty bako degeneravimas per ta laika 0%.
Telefonuose, kompiuteriuose, ir kituose irenginiuose kurie turi Li baterijas, ju talpa po 3 metu naudojimo sumazeja dvigubai. Po 5 metu - buna leisgyves. Kokia 10 proc bateriju jau po metu leisgyves.

Na apibendrinant viską, matosi, kad abi technologijos vystosi sparčiai, tuo pačių abiejoms reikia dar susidoroti su keletą nemažų iššūkių, galiu tik vieną faktą teigti - oil market crash'as ne šiaip sau vyksta, tai atspindi didžiausią baimę, kad naujos kartos energijos šaltiniai eilinio gyventojo transporte jau ne už kalnų...

Čia viena iš problemų, esmė, kad užteks vieno tikro (ne laboratorinio) išradimo ir proveržio akumuliatorių srityje, ir viskas - tai bus game changer, per kelis metus elektromobiliai užvaldys pasaulį. O, kad kažką puikaus išras per artimiausius 10 metų viena iš 7 milijardų žemės skruzdėlių - tikimybė labai didelė.

Gal jau net išrasta yra, tik truputi "prilaiko" tą idėja, bando išsiparduoti paskutinę naftą.. čia jau spekuliavimas

Tu atradimu sitoje srityje jau ne vienas desimtis, ir su grafenu, ir su nano, ir tycia, ir netycia.
Tas pats ir su vandeniliu.

Cia dar i tema http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/bateriju-revoliucija-kada-telefonu-646-518253
Panasius straipsnius skaiciau ir pries 10 metu ir pries 15.

JAV išgauna rekordinį kiekį naftos per savo istoriją. Saudo Arabija taip pat muša rekordus . Visai gali būti kad arabai klastoja duomenis ir išgauna daugiau negu deklaruoja . Paskutinį kartą panašus Saudo Arabijos karas dėl rinkos prasidėjo 1985 m. Kai naftos kaina krito nuo 27 iki 10 USD už barelį . Kritimas tesėsi 4 mėnesius . 1986 m. Sovietų Sąjunga pradėjo perestroiką. Iš esmės kaina pakilo tik prasidėjus karui 1990 tarp Iraqo ir Kuveito
http://hdegitimphoto.bloguez.com/hdegitimphoto/1678178/oil_prices

ISIS ;) palauk dar truputi

Ka? Sakai is to paties elektros kiekio pagaminto vandenilio nuvaziuojama daugiau, negu pakrovus akumuliatoriu su elementaru elektros varikliu? Ar kas tau yra. Butu saves baudimas naudoti vandenili, puse elektros reiketu ismesti.

Pasakoja apie dabartine situacija:

https://www.youtube.com/watch?t=78&v=Of5T7oLmkrA

Šiaip labai idomu būtų gauti info kiek įvertinus dabartinę dolerio vertę ir palyginus su 1986m. dolerio verte turėtų kainuoti nafta,nes bent 3,5-4 kartus tikrai smuko perkamoji galia lyginant ką buvo galima nupirkti už vieną dolerį,spėju naftos kaina nesigautų nei 10 nei 20$/barelis . Pagal Bloomberg Ekvadoras jau į minusą varo,nes parduoda už 30$,o išgavimo kaštai 39$. Gaila,kad paprastam mirtingajam neįmanoma sužinoti kiek iš tikrųjų savikaina ir kokie nematomi veiksniai nulemia kryptį,čia nekalbu apie visiems žinomus ir nuolat eskaluojamus per media.

Tai neturi jokios praktinės reikšmės laikais, kai pinigai, mainų ekvivalentas, neapibrėžtas etaloniniu dydžiu.
Visi baziniai matavimo vienetai turi etaloninius dydžius.
Šiuolaikiniai pinigai, po aukso kiekio, kaip etaloninio dydžio, atrišimo nuo valiutos, pasidarė visiškai sąlyginiai. Todėl lengva ranka yra daromi visokie QE ir t.t. ir pan. Ir todėl nėra patikimų, vienareikšmiškų priemonių, nustatyti vieno ar kito daikto, žaliavos, prekės kainos.
Viskas sąlyginai šiam laiko momentui.

Na darbo jėgos kaina 1985 lyginant su 2015 skyrėsi apie 2-2,5 karto. Tai dabartinė naftos kaina 1985 metais būtų ne ~40$ už barelį, o ~16$.

Darbo jegos kaina gal ir isaugo 250%, bet prekiu ir paslaugu kaina isaugo kokius 500%

Chebra, ne ten kapstot !
Europoje karas (Ukraina), aneksuojamos teritorijos, es šalys dūsta nuo emigrantų, Kinijoje krizė, ISIS kasdien užima vis naujas teritorijas... o nafta ir metalai stabiliam downtrend'e.
Gal verta pasidomėti kas per šiuos 2-3 metus kilo, ar bent išlaikė paklausą?, tada peržiūrėti discovery science archyvą.