Orlen Lietuva, the Lithuanian refiner owned by PKN Orlen, is currently worth USD 750m, according to an estimate by KBC Securities. This figure represents a third of the USD 2.8bn price paid for Orlen Lietuva by PKN Orlen. Lithuanian experts have valued Orlen Lietuva at around USD 1bn.

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/11/12/Transneft_Draugystes_naftotiekio_nebereikia2

pamascius apie valstybe kaip balansa:
asmeninis (privataus sektoriaus) turtas = kolektyviniai isipareigojimai (valstybes skola)

t.y. valstybes islaidu gavejas yra privatus sektorius.
privataus sektoriaus mokesciai (islaidos) yra valstybes pajamos.
balansa galima "ispusti" (deficitas, stimulas) arba sumazinti (austerity), bet lygybe ta pati:
suminis turtas = suminiai isipareigojimai.

kuo ypatingas Rytu Europos ir kitu koloniju balansas?

valstybes isipareigojimai dazniausiai yra uzsienio pilieciu turtas.
kuriu deja neapmokestinsi ir dar esi isipareigojes moketi jiems palukanas (2mlrd. litu per metus)
to pasekoje neapmokestinsi ir vietinio privataus sektoriaus, nes turto nepakanka. Gali tik atidirbti.

bet jei valstybes skola uzsieniui dides greiciau nei vietinio privataus sektoriaus turtas (pelnas)- sios asimetrijos nepanaikinsi. Nekalbant jau apie tai, kad isgasdintas vietinis verslas su savo turtu bega i labiau prognozuojamas salis.

zr. Latvija

kas be ko, Latvija atrodo kieciausiai O vat LT pasigedau
Geltona spalva nefinansiniai isipareigojimai? gal galetum paaiskinti kas cia itraukiama, nes svedijos atveju tai sudaro didziaja dali.
Lb idomu.

Nonfin tai nefinansinių institucijų finansiniai įsipareigojimai, t.y. visas verslas išskyrus bankus ir draudikus.

nesuprantu kaip gali buti nuline asmenine nuosavybe...

Saltinis neaiskus. Gal koks perspektyvinis 2008 darytas grafikas.

The global debt clock
Bendram išsilavinimui

Akivaizdu, kad Lietuvos skola pasizymi didziausiu augimu Europoje.

Vyriausybės planuose – vyresnių studentų apmokestinimas PSD?

http://www.delfi.lt/news/daily/education/vyriausybes-planuose--vyresniu-studentu-apmokestinimas-psd.d?id=38620111

na nežinau, nežinau. tikrai es priims studentus, jei jų lt nereikia. anokia čia bėda. juolab, daug kur tikrai net pigiau mokytis, nekalbant,kad lengva rast part-time darbą ir taip save išsilaikyt. welcome!

http://vz.lt/2/straipsnis/2010/11/16/DnB_NORD_Lietuvos_BVP_priklausys_ir_nuo_to_kaip_bus_g2


Lietuvos BVP artimiausiais metais kils vis sparčiau, prognozuoja DnB NORD banko analitikai ir pabrėžia, kad rezultatai Lietuvoje priklausys ir nuo verslo sąlygų gerinimo.

http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/67868/prof-rrudzkis-lietuva-yra-nepatraukli-uzsienio-investuotojams-del-nepalankios-politines-situacijos

"Tautiškumas" išlindo

Tai tik tavo nuomonė ir vertint ką gerbt ar negerbt nederėtų.
Jei kitur esu laimingesnis, gyvenu patogiau ir t.t. tai kokia prasmė vien iš idėjos vargti Lietuvoje? Baigsis tas trumpas gyvenimas ir ką tada? Ar čia reikia gyventi dėl kitų, daugiau mokesčių sumokėti, kad tėvai pensijas gautų? Man atrodo iš užsienio sūnus storesnį vokeli atsius ir tie patys tėvai patogiau ir laimingiau gyvens.
Kad ir kiek galvoju be prisirišimo daugiau nematau Lietuvos pliusų.

Marshall Auerback, PIMCO ekonominio konsultanto, trumpa, tiksli Latvijos ir Baltic'o diagnoze:

In Latvia, the neo-liberal insanity continues. (...)
Latvia doesn’t produce much to export. The Baltic States have not put in place much production capacity since gaining independence in 1991. Latvia, like other post-Soviet economies, has scant domestic output to export. Industry throughout the former Soviet Union was torn up and scrapped in the 1990s. (Welcome to victorious finance capitalism, Western-style.) What they had was real estate and public infrastructure free of debt – and hence, available to be pledged as collateral for loans to finance their imports. Ever since its independence from Russia in 1991, Latvia has paid for its imported consumer goods and other purchases by borrowing mortgage credit in foreign currency from Scandinavian and other banks. The effect has been one of the world’s biggest property bubbles – in an economy with no means of breaking even except by loading down its real estate with more and more debt. In practice the loans took the form of mortgage borrowing from foreign banks to finance a real estate bubble – and their import dependency on foreign suppliers.

So instead of helping it and other post-Soviet nations develop self-reliant economies, the West has viewed them as economic oysters to be broken up to indebt them in order to extract interest charges and capital gains, leaving them empty shells.

nieko naujo, tiesiog reiketu suprasti ir pripazinti kas ivyko ir is esmes imtis strukturiniu pokyciu, o ne grimzti gilyn i melziamos provincijos kolonijos liuna. Nes kaip rodo kolonializmo istorija islipama is jo tiktai radikaliai- sukilimais, revoliucijomis, nepriklausomybes karais.

Tad gal uztenka "Visuomeniskai" nesioti likucius i svediska lombarda?

Bronislovas Lubys teigia, kad Lietuva buvo visiškai „pametusi“ profesinį mokymą.
http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=38627851

Netiesa, ne Lietuva pametė, o visokie viarslinykai, kurie net valytojų ieškojo su aukštuoju ir mokančių tris užsienio kalbas.

Ziema nereikia runkeliu raveti, tai rasineji cia visokias nesamones?

Greit nebeliks visokių viarslinykų, tik pencynykai ir valdžiažmogiai.
Gali po truputį mokytis kinų kalbą. Kad galėtum bent suprasti, kai lieps puodus išplauti.

Šiaip, pvz UK, bent jau azijatam tai net pagal įstatymus negalima daugiau 20 val dirbti per savaitę, jei studijuoji. Tai jiem net UK įstatymai neleidžia, kad juos gerbtum. O lietuviam tai turbūt galima, bet mano akimis tai dar neaišku ar studentas dirbantis visą etatą ar pusę yra vertingesnis.
O dėl to ar kaimietis Lietuvoj geria už minimumą, ar užsienį geria už minimumą, tai mano akimis nei vienas iš jų negeresnis. Tai čia emigracija nei prie ko. Pyksti turbut todėl, kad tavo kaip lietuvio vardą prastai reprezentuoja užsieniui. Bet galiu nuraminti, jiem (bent jau UK) lietuviai ir lenkai vienodi. Taip kad jei tavo kaimiečiai ir nevažiuos i užsienius vistiek jiem būsi toks pat "eastern european" statybininkas ar valytojas (bent jau iš pirmo žvilgsnio). Taip kad be reikalo imi į širdį. Turbūt lietuviai irgi pamatę kokius kiniečius negalvotų, kad jie čia labai svarbius darbus dirba.

Politikams kalbant apie būtinybę taupyti, valstybės institucijos darbuotojams ir vadovams vis tiek moka priedus, priemokas ir vienkartines išmokas. Kaip atskleidžia Seimo Audito komitetui pateikta informacija, asignavimų valdytojai, įskaitant ir pavaldžias įstaigas, per trečiąjį šių metų ketvirtį išsimokėjo 89 mln. Lt priedų, 9 mln. Lt priemokų, dar 16 mln. Lt skirta apmokėjimui už viršvalandžius, o 1,4 mln. Lt išmokėta kaip vienkartinės išmokos.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/valstybes-lesas-naudojancios-institucijos-per-tris-menesius-issimokejo-89-mln-lt-priedu.d?id=38664463