Didinant mokesčius šešėlinė ekonomika tikrai turėtų augti, bet ar tai didelę svarbą turintis veiksnys, aš - abejočiau. Kai per didelė mokesčių našta, šešėlinės ekonomikos vystymasis grindžiamas Lafero kreive, kuri parodo, kad esant santykinai nedidelei mokesčių naštai šešėlinės ekonomikos mastas yra mažas, o mesčių naštai viršijus optimalią ribą šešėlinė ekonomika didėja, todėl mažėja į šalies biudžetą surenkamos mokestinės pajamos.

Jei nebūtų šalyje šešėlinės ekonomikos ir jos nepalaikytų verslas ir namų ūkiai, mūsų vyriausybės tik keltų ir keltų mokesčius, nes mūsų politikai tik ir stengiasi finansuoti daugybę valstybės funkcijų, tam išteklius stengdami išgreibti iš mūsų ir verslo kišenių ...

Mano galva, labai sudėtinga įvertinti, kokia mokesčių našta šalies rinkos dalyviams gali būti priimtina ir laikoma teisinga, nes skiriasi įvairių mokesčių dydžiai ir subjektai.

Užsienio praktika rodo, kad tos šalys, kuriose didelė mokesčių našta, apie 52-55 proc. (pvz. Švedija, Danija, Suomija)jose nėra išplitusi šešėlinė ekonomika ir jos pasaulyje konkurencingos. Priešinga situacija, kai šalyse, kuriose mokesčių našta yra santykinai maža, iki 20 proc. BVP (pvz. Gruzija, Meksika...), šešėlinė ekonomika sudaro daugiau nei 60 proc. BVP.

Jei, Lietuvoje mokesčiai neviršytu optimalios ribos, šešėlinė ekonomika nebūtų tokio dydžio ir mes jos nejaustumėme kasdien.

Šešėlinė ekonomika yra tikriausiai rimčiausias veiksnys, kuris neleidžia mūsų valdžiai kelti mokesčių ...

Suprantu situaciją, bet į ją siūlau pažiūrėti ir kiek kitu kampu ...

Mano praktikoje, tiek kiek tenka konsultuoti verslą, dažniausiai, jei įmonė vos galą su galu suduria, tai pas įmonės savininką auto ir nauji namai yra už banko pinigus.

Esant darbo rinkos asimetrijai, žemam darbo jėgos aktyvumui, paklausos ir pasiūlos nesuderinamumui, žymiam vidutinio ir minimalaus šalies darbo užmokesčio atotrūkiui - dažnas verslininkas perlenkia lazdą su darbuotojų atlyginimais.

Bet ... kodėl turi turtingi žmonės dar kart mokėti už viešąsias paslaugas ? Juk tarp verslininkų yra ir labai nemažai tokių, kurie moka tik baltas algas ir jas moka aukštesnes už šalies vidurkį ... Juk tarp turtingų žmonių, yra labai daug tokių - kurie nėra verslininkai. Jie yra turtingi, bet ne verslininkai. Tai kodėl jie turi mokėti antrą kartą ... ?

Aš suprasčiau, jei verslas už kiekvieną dirbantį mokėtu mokėstį profesionaliai profsąjungai, kad ši tinkamai atstovauto darbuotojus tiek derantis su verslu, tiek ir su valdžia. Tai būtų labiau logiškesnis ir išmintingesnis Maldeikienės pasiūlymas.

Bet ar valdžia yra naudinga turėti veiksmingą profsąjungą ...

Šešėlinės veiklos visuomenėje dydis priklauso nuo daugybės faktorių,apjungiančių konkrečios šalies asmeninio,visuomenės ir net kaimyninių valstybių,bei sąjungų į kurias integuota (jasi) konkreti valstybė ilgalaikių tradicijų (arba jų nebuvimo) ir psichologijos.Tai ką paminėjote yra tik mikroninės dalelės.Pvz .Tanzanijoje 98% verslo yra nelegalus,nes jį įregistruoti užtrunka 379 dienas ir kainuoja 5506 USD.O Kaire norint statytis namą reikia atlikti 77 procedūras (31 agentūroje) ir užtrunka 14 metų.Bet ir ten gyvenimas nestovi vietoje.
Lietuvoj daug dalykų juda verslo apsunkinimo keliu.Pvz.tai ką 2002-05 metais žemės vystytojas galėjo atlikti maždaug per savaitę dabar užtrunka keli metai arba tapo iš viso neįmanoma atlikti (dėl pasikeitusių įstatymų).

Buki esame, kaip piliečiai. Pasižiūri į Seimą, į Vyriausybę, į tai kokias problemas ir klausimus jie kelia ir staiga tampa aišku, kodėl biurokratizmui blogąja to žodžio prasme niekaip neateina saulėlydis, kodėl šešėlis bujoja, etc. Gal žiaurokai nuskambės, bet dėkime viltis, jog seniai, tiek politikai, tiek jų elektoratas bais ilgai netemps ir įvyks šiokia tokia kartų rotacija. O diskutuot apie pasekmes dargi pasilyginant su Afrikomis, nėr daug prasmės.

visada, bus norinciu isigyti pigiau ir visada bus parduodanciu pigiau,, to sunaikinti praktiskai neimanoma, sitoje temoje aiskiai matosi paskaicius, kad Seselis egzistuoja tiek isivysciusiose tiek ekonomiskai silpnesnese salyse..

Mano pastebejimas galbut jis ir neteisingas.. Kai kurie ES brandai, tiekia savo produkcija i Ekonomiskai silpnesnes salis, kainu skirtumas yra didelis ir pagal perkamaja galia vartotoja rasti toje salyje kaip ir sunku.. Taciau ES gamintojai puikiai ismano kitu saliu finansus tiek baltus tiek juodus, ir niekada cia nebuvo problema isigyti gero gamintojo daikta su kokia 30proc nuolaida.. Pliusas ES gamintojams realizacija vyksta, pliusas biednos salies gyventojams, uz mazesne kaina turi aukstos kokybes preke, kuria turi tiek Austras , tiek Vokietis nors ju pajamos ir dukart ir panasiai didesnes. . Seselis suteikia net savotiska psichologini pasitenkinima ir pilnavertiskumo jausma, nes zmogus gali sau daugiau leisti, nei yra tikroji jo perkamoji galia.

Nedarbas anot Lietuvos statistikos departamento Lietuvoje augo 2013 IIIQ 10,9 % , 2014 IQ jau 12,4 %

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Šešėlyje vis dar dirba penktadalis Lietuvos 2013 m. bent 20 proc. Lietuvos gyventojų dirbo samdomą darbą neoficialiai arba dirbdami samdomą darbą dalį atlyginimo gavo „vokelyje“ (2014 m. sausio mėn. apklausos duomenys). Į darbo rinkos šešėlį 2012 m. buvo įsitraukę kiek daugiau – t. y. 22 proc. šalies gyventojų (analogiška 2013 m. apklausa).

Kriminogeninė situacija stabili, valdžia pašalpų daugiau nemoka (savivaldybės trimituoja, kad per pusę sumažino pašalpų gavėjų sąrašus)... Nedarbas auga, šešėlis mažėja, visi laimingi ???

Juk žinome, kad šešėlinė ekonomika sudaro sąlygas išgyventi šalies gyventojams, nes blogėjant pragyvenimo lygiui, formuoja papildomus pajamų srautus.

Man nesueina logika. Tikriausiai imu galvoti savo galva ...

Dabar klausimas visiems Jums, kam ši tema nors kiek aktuali: Kas nutiko su tais 2 proc. ?

Galimi variantai:

1. jų darbo vietos buvo panaikintos padidinus minimalų atlyginimą ...
2. emigravo, nes užkniso ...
3. natūraliai nebeliko priedų, nes darbdavys nustojo juos mokėti ...
4. atsigavo šalies ekonomika ir darbuotojai legalizavosi ...
5. žmonės labiau melavo tyrėjams, nes labiau ima bijoti valdžios ...
6. jūsų variantas ...

7. Reprezentatyvumo paklaida.
8. Tyrimą publikavusių ir prezentaciją rengusiųjų klaida. (Grafike minimas 20 pct., Lentelėje - 21 pct.)

Nepaistant minėtų pastabų, dargi kyla metodologijos klausimų... Anyway, slieko žarna tai.

Dar vienas pastebėjimas, jei galvoji savo galva, tai šešėlinė ekonomika niekaip negali mažėti Lietuvoje (dabar), aš manau Lietuvos laisvosios rinkos institutas buria ...

Nes, anot Lietuvos statistikos departamento įregistruotų ūkio subjektų metų pradžioje 2014 - 210.140 vnt, 2013 - 196.898 ir 2012 - 185.119 vnt. Augimas 13,51 proc.

Gyventojų Lietuvoje, anot Lietuvos statistikos 2014.4 - 2.935.449 , 2013.4 - 2.963.103 , 2012.4 - 2.994.632. Sumažėjo 1,98 proc.

Nedarbas nuo 2013 per paskutinius ketvirčius išaugo nuo 10,9 proc. iki 12,4 proc.

Paskolos verslui, anot Lietuvos bankų asociacijos duomenų, 2014.1 - 23.283.121 lt, 2013.1 - 23.936.925 lt, 2012.1 - 24.996.182 lt . Paskolos verslui mažėjo 6,85 proc.

Žinome, kad šešėlinė ekonomika aprūpina finansiniais ištekliais, kai tai nustoja daryti legalios finansinės institucijos, šešėlinė ekonomika formuoja papildomus pajamų srautus bedarbiams ir asmenims, kurių pajamos mažėja (sumažėjo ir socialinių išmokų sumos, Lietuvoje), šešėlinė ekonomika išnaudoja verslumo potencialą ...

Ir šešėlinė ekonomika gerina šalies ekonomikos būseną, suteikia žmonėms naujas galimybes, skatina bendrųjų pajamų augimą, o tai įtakoja mokesčių surinkimo dinamiką...

Agree komplytly, kai sako.
A dėl burtų. Man tai akivaizdu. Kaip akivaizdu ir tai, kad ir Vyriausybė buria. Čia klausimas turėtų būt pas katrą burtininką yra triušis kepurėje, o ne rožytė rankovėje, nes aną bent užveist ar suvalgyt galima.

p.s. Jeigu mėgsti skaičius, tai pasidomėk, kaip LT vyksta LDB 'įdarbinimo' projektai, ir kaip Vyriausybė, ES pinigais, per minėtus projektus, sugalvojo finansuoti SODRĄ. Ir... pasidomėk LDB intranete (rasi kas pagelbės manau), ne oficialiojoje statdepo duombazėje. Padarysi 'džiugių' atradimų.

Šiek tiek paskaičiavau Lietuvoje Mokesčių vengimą mln. litų*:

2013 - 12.252,856 mln. lt
2012 - 12.261,361 mln. lt
2011 - 11.844,270 mln. lt
2010 - 10.520,266 mln. lt

Vertinant Mokesčių vengimą litais, tai augant BVP lyginant 2013 su 2012 - 5.840,053 mln. lt arba 5,13 proc.(BVP 2013 - 119.574,754 mln. lt, 2012 - 113.734,701 mln lt) mokesčių vengimo suma mažėjo 8,505 mln. litų. Kaip ir šis rezultatas parodo, kad mokesčių vengimas lėtėja Lietuvoje ...

Vertinant Mokesčių vengimą procentaliai nuo BVP, tai rezultatas sekantis:

2013 - 10,25 proc.
2012 - 10,78 proc.
2011 - 11,08 proc.
2010 - 11,00 proc.

Suskaičiuotas rezultatas parodo, kad Mokesčių vengimas mažėja.

Aš darau prielaidą (kaip tik dabar gilinuosi ar ne šešėlinė ekonomika yra veiksnys) kad šešėlinė ekonomika ir yra stabdantis Mokesčių vengimo veiksnys.

1. Per laikotarpį nuo 2009 iki dabar, įmonių balansai daug stipriau yra užteršti mokesčių optimizavimo liekanomis, įmonės privengia didinti labiau taršą;
2. Suaktyvėjusi VMI ir kitų institucijų veikla, stabdo įmonių balansų taršos mastą;
3. Oficialios informacijos įkėlimas į internetą, dideliu greičiu "skaidrina" įmones ir tai daro neigiamą įtaką įmonių gebai slėpti duomenis;
4. Suaktyvėjusi VMI ir kitų institucijų veikla, bei atliktos prevencinės priemonės, stabdo namų ūkių galimybes legalizuoti šešėlyje uždirbtas lėšas investuojant į turtą;
5. Nėra tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo, o tai sunkina šešėlinių pinigų įdarbinimą;
6. Grynųjų vertimas iš baltų į juodus ir atvirkščiai yra apsunkintas, bei apkrautas bankų rinkliavomis, kas labai brangina tokias operacijas;
7. Ženklios nuolaidos pirkėjams, partneriams nuo optimizuotų mokesčių dalies, neigiamai veikia pardavėjų rezultatus.

ir dar daug kitų priežasčių ...

Mokesčių vengimo suma yra svarbi tuo, kad tokią sumą turės sumokėti verslas ir namų ūkiai papildomai, didesne dalimi tas verslas ir namų ūkiai kurie 100 proc. moka mokesčius. Nes įmonės ir namų ūkiai kurie kažkurią dalį veiklos perkelią į šešėlinę ekonomiką, optimizuotų mokesčių dalimi pabėga ir nuo Mokesčių vengimo mokėjimo dalies.

* Skaičiavimus dariau, atsižvelgiant į Friedrich Schneider tyrimo šešėlinės ekonomikos masto rezultatus, to pačio Lietuvos laisvosios rinkos instituto Lietuvos ekonomikos tyrimo santykinės mokesčių naštos dydžio, bei Lietuvos statistikos departamento pateiktais BVP ir BNP duomenimis.

Pastebejimas

Daznokai tenka bendrauti su didesni ar mazesni versla turinciais zmonemis. Didziausia nusistebejima sukelia 10-15 metu versle esanciu zmoniu nesusipratimas mokesciuose kurie tiesiogiai veikia ju verslo finansine bukle. Esme tokia didziojo dalis verslo funkcionuoja ir yra ,,pelningi'' del dalies verslo veiklos seselyje, to pasekoje veikla patampa pelninga, bet verslininkai to neiskaiciuoja ir samoningai nemato ir galvoja, kad taip yra nes taip turi buti.. trumpai sakant verslas eina.. taciau eigoje susiduria su buhalterinemis problemomis, kai imones buhalterija tvarkoma taip kaip nereikia, ir sandeliuose atsiduria prekiu kruvos kuriu jau nebera, kasoje truksta pinigu kuriu realiai jau nebeimanoma pateikti, zodziu verslininkas is ,,pelningo verslo'' pakimba,,

Bandydamas sneketis, mokytis suprantu, kad didzioji verslininku, vadovu dalis turi daug spragu finansuose ir mokestiniuose klausimuose, kuriu paprasta buhalterine apskaita neissprendzia. O dar didesne beda, kad didzioji dauguma nesupranta kodel ju verslas vis dar yra pelningas. Pagiline zinias didziojo dalis verslininku sugebetu susimazinti rizikas, bei padidinti pelna savo naudai..

Idomus straipsnelis is pinigu kartos.

Viešųjų įstaigų, kaip pelno nesiekiančių juridinių asmenų, statusas labiausiai patrauklus dėl pridėtinės vertės mokesčio. Įstatyme numatyta, kad pelno nesiekiančių juridinių asmenų teikiamos socialinės, kultūros bei sporto teikiamos paslaugos neapmokestinamos PVM. Tačiau, tam, kad šia lengvata būtų galima pasinaudoti, viešoji įstaiga turi atitikti tam tikrus įstatyme numatytus kriterijus.

Visų pirma, viešosios įstaigos veiklos tikslas negali būti pelno siekimas. Tai reiškia, kad viešoji įstaiga privalo savo įstatuose įtvirtinti atitinkamus visuomenei naudingus tikslus ir vykdydama veiklą siekti būtent šių tikslų. Jei šio reikalavimo nesilaikoma, mokesčių inspekcija gali viešosios įstaigos nelaikyti pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu. Tokiu atveju jai reikės, pasiekus tam tikrą įstatyme numatytą pajamų ribą, registruotis PVM mokėtoju ir mokėti į biudžetą PVM už teikiamas kultūros bei sporto paslaugas.

Antras reikalavimas, kurį turi tenkinti viešoji įstaiga norėdama pasinaudoti nustatytąja PVM lengvata, susijęs su uždirbto pelno skirstymu. Taigi tam, kad viešoji įstaiga būtų laikoma pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu, ji negali gauto pelno skirstyti savo steigėjams ar veiklos dalyviams. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad viešosios įstaigos pelnas bus naudojamas jos įstatuose numatytiems tikslams, o ne asmeniniams steigėjų ar dalyvių poreikiams. Pažymėtina, kad pelnas negali būti skirstomas jokiomis formomis – jei teisiškai pelnas ir nebus skirstomas, tačiau faktiškai situaciją bus galima laikyti būtent pelno skirstymu, viešoji įstaiga nebus pripažinta pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu.

Galiausiai, jei jau viešoji įstaiga neskirsto gauto pelno savo steigėjams, o jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas, ji vis tiek gali būti pripažinta pelno siekiančiu juridiniu asmeniu. Jei reikšmingą viešosios įstaigos veiklos dalį sudaro veikla, iš kurios gaunama pelno, mokesčių administratorius gali nepripažinti įstaigos pelno nesiekiančiu juridiniu asmeniu. Kas yra “reikšminga veiklos dalis”, įstatyme, deja, nenustatyta. Šią aplinkybę visuomet nustato pati mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi duomenis apie gautų pajamų struktūrą, visų gaunamų pajamų apimtį, gauto pelno dalį visoje pajamų sumoje bei kitas reikšmingas aplinkybes. Jei jau vis dėlto pakliuvote į mokesčių inspekcijos akiratį, gali būti, kad ji “reikšmingą veiklos dalį” jūsų veikloje bandys nustatyti bei pagrįsti.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/v-zukauskas-kiek-kainuoja-nepakantumas-seseliui.d?id=65264364

Kiek kainuoja nepakantumas šešėliui?


....Tam, kad nusipirktų 50 Lt benzino legaliai lietuvis turi išleisti apie 16 proc. savo vidutinių pajamų. Vokietijoje – 4 kartus mažiau, t. y. 4 proc. Todėl vokiečiui būtu sąmoningam ir netoleruoti šešėlio yra kur kas lengviau. Ir ne todėl, kad ten kuras pigesnis ar kad ten žmonės geresni, o todėl, kad ten pajamų lygis yra kur kas aukštesnis.


...Todėl valdžia, prieš siūlydama žmonėms tapti labiau sąmoningais ir netoleruoti šešėlio, turėtų dėti visas pastangas, kad nepakantumas šešėliui kainuotų kuo mažiau. Tam reikia, kad skirtumas tarp legalių ir nelegalių prekių ir veiklų, kurį didžiąja dalimi lemia mokesčiai, būtų kuo mažesnis. Tam taip pat reikia, kad didėtų žmonių pajamos. Apkraudama žmones mokesčiais ir tuo pat metu reikalaudama atsakomybės ir nepakantumo šešėliui valdžia elgtųsi paprasčiausiai ciniškai....

24 proc. Lietuvos dirbančiųjų neuždirba net minimalaus atlyginimo. Tai reiškia, kad dalis yra mokama „vokeliuose“. Kai pažiūriu europinę produktyvumo dinamiką, tai mūsų našumas yra antroje vietoje Europos Sąjungoje, bet algos dar nepasiekė 2008 m. lygio. Mūsų pirmininko akmenėlio metimas į verslininkų daržą yra pamatuotas, nes, tiesą sakant, su dirbančiais yra nesidalijama verslo gėrio rezultatais“, - kalbėjo B. Vėsaitė.

Dalinamasi tik to valdzia jokiom tiksliom statistinemis priemonemis negali pamatuoti. Nebent per vartojima susivestu galus, is kur zmones turi dar kazkokia perkamaja galia, tikrai ne del to kad seimunai bara versla.


„Taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra tikros socialdemokratų partijos“, - kolegei replikavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Pasak Seimo narės, tokia situacija kenkia lygiavertei verslo konkurencijai.
„Kai tik padidino minimalią algą, tai pusė žmonių buvo pervesta į pusę etato ir tegul nesako tie verslininkai, kad negalėjo mokėti visos algos“, - pridūrė B. Vėsaitė.

O kas sake kad negali moketi? Kam moketi daugiau mokesciu jei jie panaudojami neefektyviai? kamsomos valstybes skolos ir panasiai? kam moketi mokesciu moketojams ir verslui uz neteisingai nuvaldytus salies finansus? kodel turi moketi mokesciu moketojai kelis kartus uz ta pati?

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/r-zemaitaitis-didzioji-dalis-lietuvos-verslininku-yra-chamai.d?id=65070695#ixzz37G6DNONV

...pritarčiau tai nuomonei...




...ir šitai pritarčiau....

Lazda turi du galus. Santykiuose ar viešuose, ar privačiuose, visada yra dvi pusės... Kaip šauksi , taip ir atsilieps....

Tačiau bet kuriuo atveju pradėti reikia nuo savęs , norint kažką pakeisti... Abiems pusėms....., visoms pusėms.

http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/pries-euro-ivedima-neitiketina-problema-kai-kuriems-lietuviams-kur-gauti-litu-662-469790?cf=vl

Imones turi didele beda, ji buvo ir litais, tik dabar kas nespejo susitvarkyti kasos bedu, euro keitimas duos zenkla VMI tikrinti, nes jei kasoje imones yra 500000 Lt , o likus menesiui iki euro atejimui tu grynuju niekas nenesa i banka konvertuoti, nes tie Litai yra grynieji kasoje, atsiranda itarimas, kad imones lesos buvo naudojamos nepagal istatymus, jei imones vadovai neturi tokios sumos asmeniniu lesu kuriomis galetu sudengti tada laukia tikrinimas.. Savaime aisku statybu sektorius bus pirmas eileje...

Duodamas interviu vietos žiniasklaidai buvęs Latvijos hipotekos ir žemės banko vadovas Inesis Faiferis sakė, kad šešėlinė ekonomika padeda išgyventi daugybei Latvijos gyventojų.

I. Faiferis mano, kad vyriausybė turi labai atsargiai kovoti su šešėline ekonomika, nes visiškai ją sunaikinus dalis gyventojų būtų priversti badauti.

Anot I. Faiferio, visų pirma vyriausybė turėtų kovoti su didelėmis kompanijomis, kurios vengia mokėti mokesčius, tačiau valdžios atstovai dažnai bijo su jomis prasidėti.

Jeigu pagyvenusi moteris gatvėje pardavinėja savo sode užaugintus obuolius, jai turi būti leista tai daryti. Tačiau jeigu didelės kompanijos pasisamdo finansų ekspertus ir advokatus, kurie padeda joms vengti mokėti mokesčius, jos turi būti nubaustos, pabrėžė I. Faiferis.

I. Faiferis taip pat sakė manąs, kad šešėlinė ekonomika negali būti naikinama tik despotiškais būdais, reikalingas susitarimas tarp verslininkų ir politikų, o jį pasiekti padėtų koalicinė vyriausybė.


http://www.alfa.lt/straipsnis/10525527/seseline-ekonomika-gelbsti-daugeli-latviu#ixzz3Z0Nas4kK

Deja taip Lietuvoje niekas negalvoja. Musu politika labiau panasesne i Rusijos nei bet kurios ES valstybes pagal 2004 m. sienas. Esam paciame dugne ir galime tuo didziuotis.

Po to atsiranda tokiu protinguoliu kurie sako, kad estai ne ka daugiau uz mus pasieke. Sako uzdirba daugiau bet ir viskas kainuoja daugiau. Suprask gyvena taip prastai kaip mes. Pagal tokia logika Sveicarija yra pati vargingiausia valstybe Europoje.

Tai, kad tu Grand Anglijoj sėdi, kokia ta "mūsų politika" čia Lietuvos ar Anglijos? Tu laikinai išvykęs ar apsiforminęs visišką išvykimą iš šalies?

Ir labai gerai, tas tik paskatins sukilimus, kraujo nuleidimą bei turto pasiskirstymą (juk absoliuti dabartinių NT/resursų magnatų turtas irgi sukrautas po perdalijimo WWII, TSRS griūties etc. - tad nieko naujo) Aš už. Kiek galima gyventi kamufliaže? Sugedusį daiktą arba taisai, arba išmeti ir perki naują.

Arba neperki (alegorija į tai, kad šalis neturi prasmės egzistuot).

Koks tavo ***** reikalas kur as sedziu? As taves neklausiu kodel tu Siauliuose sedi!- nusikalteliu mieste gyveni, o ne pvz. inteligentiskame Vilniuje. Ar tu bent supranti, kad as esu LR pilietis, toks pats kaip ir tu ir turiu 99% tu paciu teisiu kaip ir tu. Ko tu is manes nori?
Tu dziaukis, kad kazkas aukojasi ir vaziuoja i uzsieni, tada tie uzdirbti pinigai upemis plaukia i Lietuvos kirpyklas, sanatorijas, parduotuves ir kavines... Tu zaliu protu nesuvoki kokia tai yra pagalba Lietuvos ekonomikai. Nera laikinu isvykimu, nes kiekvienas laikinas gali buti visam laikui. Cia nesvarbu vaziuoji 3 dienoms atostogaut ar 3 metams padirbet uz LR ribu.