Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad šiandien, beveik 19 tūkst. gyventojų jau pervedė pirmuosius 2,2 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos.

Man tokie procentai uz korteliu skaitytuvą kainuotų apie 5000 eur per metus,nors prekiauju is dviejų mažų kioskelių.Tad atsiprašau,bet aš renkuosi grynuosius

Pagal ruošiamą įstatymą ir pagal turimų kortelių (debetinių-kreditinių-užsienio) dabartinę atsiskaitymo struktūrą tai būtų (vidutiniškai) 0,21%-0,22% kortelės atsiskaitymo mokestis. 5000 EUR bankui už banko korteles - tai maždaug nuo 2,273 milijono EUR vien banko kortelių apyvartos.

Pagarba Fishai tau ir tavo kioskams- ne kiekviena įmonė, turinti tūkstančių kvadratų prekybinius plotus tiek suprekiauja.

Įdomus VMI raštas, kuriame atsakyta į svarbų klausimą - ar skolinimas per paskolų platformas gali būti individuali veikla(IDV).
VMI atsakymas -ne, nebent skolintojas:
Ieško subjektų, kurie norėtų pasiskolinti per Platformą, t.y. vykdo aktyvius reklamos ir viešųjų ryšių veiksmus;
Atlieka subjektų rizikos vertinimo, atitikimo įstatymų reikalavimams ir tinkamumo skolintis veiksmus;
Vykdo atsakingo skolinimo veiklą;
Vykdo paskolos grąžinimo administravimą;
Vykdo priverstinius išieškojimo veiksmus tais atvejais, kai paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų laiku;
Sprendžia ginčus su paskolų gavėjais;
Teikia ataskaitas priežiūros institucijoms.

Jeigu bent vienos veiklos neatlieka- IDV požymio nėra.

Kitas įdomus aspektas: paskolų perleidimas. Perleidžiant brangiau/pigiau laikoma, kad parduodamas asmeninis turtas, gautas iki 2500 EUR per metus pelnas neapmokestinamas.

Neįdomus aspektas: delspinigiai pagal tokias paskolas yra apmokestinami 15%, išmokant delspinigius mokestį turi išskaityti pati tarpusavio skolinimosi platforma.

artas71, bet juk skolintojas, skolindamas per platformą iš tiesų perka, t,y., autsorcina visas tas paslaugas už platformos komisinį. Ir gaunasi, kad ne pati platforma ieško klientų, o skolitojas platformos pavedimu.

Ar vykdai subjektų rizikos vertinimo, atitikimo įstatymų reikalavimams ir tinkamumo skolintis veiksmus, ar sprendi ginčus su paskolų gavėju? Ne. Nes neturi tam reikiamos kvalifikacijos ir įgaliojimų (įstatymų prasme). Reiškia - ne IDV

P2P skolinimo atveju skolintojas neieško jokių klientų - klientus vilioja P2P organizatorius, skolintojas tiesiog atsirenka kam skolinti, dažniausiai tai daroma automatiškai - pagal nustatytus kriterijus pasirenkama automatiškai. Skolintojas neįdėjęs pastangų, netgi nežino kam konkrečiai skolina.
Be jokios abejonės, tai nėra IDV

artas71,
Vokietijoje buvo išskaičiuotas 26,375% mokestis nuo dividendų.
Gal žinote, kaip galima susigrąžinti šį mokestį (ar mokesčio skirtumą 26,375%-15,00%)?

Jeigu esi LT rezidentas, dividendai turėjo būti neapmokestinami arba tik 15%
Deja, nuo dividendų pajamų mokesčio LT negalima atsiimti. Galima tik užsiskaityti 15%, kad nereikėtų mokėti LT.


Reikia deklaruoti + turėti DE pažymą, apie išskaičiuotą pajamų mokestį. Ir tą pažymą pridėti prie deklaracijos

37 straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas
1. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=43743&p_query=&p_tr2=

10 straipsnis
1. Dividendai, kuriuos kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokie dividendai taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jeigu gavėjas yra faktiškasis dividendų savininkas, taip imamas mokestis negali viršyti:
a) 5 procentų bendros dividendų sumos, jeigu faktiškasis savininkas yra kompanija (bet ne bendrija), kuri tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 procentus dividendus mokančios kompanijos kapitalo,
b) 15 procentų bendros dividendų sumos visais kitais atvejais.

Dar pridedu vokišką-anglišką dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Ačiū, artas71, už išsamų paaiškinimą

Kad LT VMI negrąžins permokėtos sumos yra aišku, bet gal būtų galima prašyti Vokietijos mokesčių administratoriaus sugrąžinti permoką?

Manau, kad galima. Tačiau prašymo grąžinti mokestį formos taip staigiai neadau.

Jeigu suma reikšminga, gal kreipkis čia:
http://www.taxbs.lt/lt/

Iš vienos mokesčių grąžinimo firmos gavau, tokį atsakymą:

"Atsižvelgiant į tai, kad dividendai gaunami per Banką, kaip tarpininką, o ne pervedami tiesiogiai iš įmonės, remiantis savo praktika norime pastebėti, kad mokesčio nuo tokių dividendų susigrąžinimas yra komplikuotas ir dažnai mūsų paslaugų kaina viršija norimą susigrąžinti mokesčio permoką.
Galėtume pristatyti susigrąžinimo procedūrą, principus, netarpininkaujant susigrąžinimo procedūroje.

Jeigu pageidautumėte žodinės konsultacijos, duokite žinoti. Mūsų paslaugų kaina 150 Eur/h (neįskaitant PVM)."

taigi, teoriškai galima susigrąžinti, bet praktiškai per brangu ir niekas garantijų neduoda

radau tokį puslapį http://www.bzst.de/EN/Steuern_International/Kapitalertragsteuerentlastung/Auslaendische_Antragsteller/Auslaendische_Antragsteller_node.html

Gal kam yra aktualu:
IRS Finalizes Rules for Foundation Investments

http://www.accountingtoday.com/news/tax-practice/irs-finalizes-rules-for-foundation-investments-77904-1.html

Kęstutis Lisauskas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris, asociacijos „Investors‘ Forum“ Mokesčių grupės vadovas
Vien su reinvestuoto pelno lengvata maratono prieš estus nelaimėsime

Ar pelno mokesčio lengvata reinvesticijoms, kurią Ūkio ministerija paskelbė gaivinsianti nepaisant Finansų ministerijos požiūrio, ženkliai padidintų investicijas Lietuvoje? Tikriausiai tiek pat, kiek PVM lengvata mėsai padidintų mėsos vartojimą, arba PVM lengvata maistui sumažintų Marijampolės apskrities gyventojų apsipirkimo Lenkijoje mastus.

Žinoma, mokesčių lengvatos visuomet sukuria papildomą paskatą elgtis vienaip, o ne kitaip. Todėl PVM lengvata maistui, tikėtina, sumažintų „maisto turizmo“ apimtis į Lenkiją. Tačiau PVM lengvata negali panaikinti zloto kurso svyravimų euro atžvilgiu arba suteikti gamybos masto ekonomijos Lietuvos gamintojams. Todėl Lenkiški maisto produktai dar ilgai gali būti ženkliai pigesni ir patrauklesni pasienio gyventojams, nesvarbu kokį PVM tarifą Lietuva taikys.

PVM lengvatos mėsai (ar kitai konkrečiai prekių grupei) ydingumas yra visiems žinomas: skatina vartoti vienas prekes kitų sąskaita, pvz. mėsą, kuriai lengvata yra, o ne žuvį, kuriai lengvatos nėra. Tai iškraipo tiek konkurenciją, tiek vartotojų įpročius. Todėl sistemiškai žiūrint, geriau PVM lengvata visam maistui, arba mažesnis PVM tarifas viskam. Bet jokios paslapties nėra, kad tam reikia ne vieno milijardo. O iš kur juos paimti, niekas Seime nežino, gal tik p. Algirdas Sysas. Tačiau jo siūlymas įvesti progresinius mokesčius nenaujas ir nepopuliarus...

Su investicijų ir reinvesticijų lengvatomis istorija sudėtingesnė. Itin mėgstamas yra Estijos pavyzdys. Netgi sakoma, žiūrėkite - Lietuvoje buvo lengvata reinvestuotam pelnui iki 2001 metų, po to neliko. O va Estija ją turi nuo 2000 metų ir todėl pritraukia daug daugiau užsienio investicijų.

Čia slypi pirmas prieštaravimas - Lietuvoje lengvata reinvestuotam pelnui buvo beveik dešimtmetį. Estijoje jos nebuvo. Tai kodėl per tą dešimtmetį pagal pritrauktas užsienio investicijas pirmavo Estija, o ne Lietuva?

Matyt todėl, kad visuma to, ką Estija galėjo pasiūlyti - artumas Suomijai, suomių kalbos mokėjimas, liberalūs ir skaidrūs teisės aktai, greitas privatizavimas ir atvira ekonomika, anksti įvesta nacionalinė valiuta ir ryžtingos reformos, mažas korupcijos lygis - buvo daug patraukliau, nei tai, ką galėjo pasiūlyti Lietuva (bandymas „išsivirti riebesnę sriubą“ rublio zonos užkampyje ir „žiaurios akcijos“, kainų kontrolė, neskaidrus ir labai vėlai prasidėjęs privatizavimas, investiciniai čekiai, stipriai pavėluotas nacionalinės valiutos įvedimas, korupcija, stiprios demokratiškos kaimynės, tokios kaip Suomija neturėjimas) – kokia ten investicijų lengvata galėjo ką nors pakeisti mūsų naudai?

Ką padarė estai 2000 m.? Jie neįvedė lengvatos reinvestuotam pelnui, kurią turėjo lietuviai iki 2001-ųjų, arba kurią siūlo Ūkio ministerija dabar. Jie iš esmės pakeitė apmokestinimo principą, pereidami nuo kaupimo principo prie pinigų principo.

Estija yra bene vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje juridiniai asmenys deklaruoja mokesčių inspekcijai per praėjusį mėnesį išmokėtas pinigų sumas ir priklausomai nuo to, kam jos išmokėtos, apskaičiuoja mokestį.

Apmokestinimą sąlygoja ne pelno buvimas (nebuvimas) ir ne jo reinvestavimas (arba nereinvestavimas). Apmokestinimą Estijoje lemia pinigų išmokėjimas fiziniams asmenims, jų panaudojimas su pajamų uždirbimu nesusijusioms reikmėms (pramogoms ir pan.), panaudojimas akcininkų poreikiams (kai vartojama įmonės sąskaita), pirkimai didesne nei rinkos kaina iš susijusių asmenų, dividendai ir pan.

Tokiu būdu, Estijoje apmokestinamos tiek pelningos, tiek nuostolingos įmonės, jei tik daro minėtas išmokas. O ar jos investavo ar ne, niekas neskaičiuoja, jokių deklaracijų neteikia. Nesvarbu ar perki naują įrangą ir plėti gamybą, ar tiesiog pinigai guli banko sąskaitoje ir niekas nevyksta (nes idėjų nebėra, tačiau išsiimti pinigus nesinori, nes tektų iš karto pakloti 20 % pelno mokestį). Taigi, yra gerų sistemos bruožų, yra nelabai gerų, kaip ir visur.

Visas straipsnis čia:
https://www.linkedin.com/pulse/vien-su-reinvestuoto-pelno-lengvata-maratono-prieš-estus-lisauskas

Aktualu tiems, kas turi biznį USA (man irgi aktualu, todėl pasidalinu naujovėmis):
Sen. Ron Wyden, D-Ore., has proposed to simplify the complicated capital depreciation rules for businesses.
http://www.accountingtoday.com/news/tax-practice/senator-proposes-to-simplify-capital-depreciation-77922-1.html?taxpro

Nesu tikras ar į temą, bet gal žinote, ar LR veikiančios FMĮ aumatiškai nuskaito nerezidentų gaunamų dividendų mokėtiną pajamų mokestį?

Nenuskaito (dažniausiai), jeigu rezidento šalis turi dvigubo apmokestinimo sutartį su Lietuva.

Tipinėse vadovų draudimo draudimo taisyklėse yra numatyta, jog nuostoliai nekompensuojami dėl tyčinių neteisėtų veiksmų siekiant neteisėto pelno ar atlygio, sukčiavimo, kai apdraustasis neapskundžiama teismo nutartimi pripažįstamas kaltu. Draudimo apsauga apdraustiesiems dėl didelio neatsargumo ar įstatymo pažeidimo gali būti suteikta.
Kadangi dirbau beveik 10 metų draudimo srityje, teko susipažinti su šiuo draudimu ir dalyvauti keliuose susitikimuose-mokymuose su Bendrovių valdymo institutu Baltijoms šalims.
Iš keliolikos jau įvykusių draudiminių įvykių, kai draudimas apmokėjo vadovui patirtas išlaidas tipinis - tai neteisėtas darbuotojo atleidimas. T.y darbuotojas buvo padavęs įmonę į teismą ir geri advokatai bei darbo kodekso specialistai padėjo išpešti žmogėnams pinigų iš įmonių. Tokiu atveju buvo apmokėtos teisininkų it teismo išlaidos bei sutarta dėl kompensacijos iš vadovo kišenės darbuotojui. Sumos tiesa nebuvo didelės nuo 5000 iki 30 000 EUR.

Iš žinomų įmonių: Tarptautinio Vilniaus aerouosto vadovaujantys asmenys, įskaitant generalinį direktorių, departamentų direktorius, Teisės ir vindikacijos skyriaus vadovą bei bet kurį TVOU Viešųjų pirkimų komisijos narį buvo apdrausti šiuo draudimu ( nuo 2012 pabaigos ar 2013 pradžios)

Techninėje specifikacijoje iš karto yra nurodoma, kas laikytina draudžiamuoju įvykiu: kai trečioji šalis pareiškia pretenziją TVOU, kai trečioji šalis pareiškia pretenziją vadovaujančiam asmeniui, kai dėl „neteisėto veikimo/ neveikimo“ pretenziją vadovaujančiam asmeniui pareiškia TVOU arba kai TVOU „atlygina žalą trečiajam asmeniui ir siekia susigrąžinti patirtus nuostolius iš vadovaujančio asmens“.




Tokia logika vadovaujantis ir turintis automobilio Kasko draudimą gali išvažiuoti į kelią ir suorganizuoti "bulių kautynes"- nes draudimas apmokės.

Faktas, kad draudimas neprisiima nevaldomos rizikos. Po pirmo įvykio gali būti keičiamos sąlygos ir drastiškai keliamos draudimo įmokos

Ir prikabinu IF draudimo Vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimo taisykles pasiskaitymui

P.s: draudimas nepigus, bet sudarant didelės vertės sandorius, kur galimos didelės baudos ar delspinigiai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą , jis būtų reikalingas.

Toks įdomus Harvardo universiteto studentų darbas - pasaulinės prekybos vizualizacija.
http://atlas.cid.harvard.edu/

kaip atrodo Lietuva:
-galima rinktis pagal eksportuojamus produktus;
-galima rinktis pagal eksporto šalis;
-gauti smulkią ataskaitą pdf
ir pan
http://atlas.cid.harvard.edu/explore/tree_map/export/ltu/all/show/2014/