o auto naudoji? jis juk teršia. Nes jei taip, tuomet atsižvelgiant į tai ką parašei, žemė kolapsuos nuo tokių ponų kaip tu. Tai dar kartą pakartosiu, nustok taukšti ir pradėk kuopti savo kiemą, o ne žiūrėti kas pas kaimyną už tvoros. Ir mėlynes palik paukščiams... einu miegot

Aš ir nesakau, kad tu mane priskyrei kuriam nors vienam konkrečiam tipui. Juolab, kad aš savo sveikata niekada viešai nesiskundžiau... Man tik labai įdomiai nuskambėjo tavo pirmosios grupės įvardinimas "sveikiausia". Jei ne paslaptis, iš kur ėmei informaciją tokiam teiginiui (asmeninė patirtis, išsilavinimas, spec. literatūra ar internetiniai straipsniai)?

Tu apie biologija ir ekologija supranti tiek kiek as apie kvantine fizika. T.y. nieko. Daryk kaip ismanai as neeikvosiu laiko diskusijai kuri neturi prasmes. As tau neaiskinsiu kiek as turiu ir neskaitysiu kiek tu neturi. As niekam nieko nepavydziu ir mano sazine rami.

Uzduodamas man vaikiskus ir bukus klausimus tu parodai savo siaura, prasta issilavinima. Nematau prasmes tau irodyti kaip daugiau, ilgiau ir geriau nera tai ko zmogui reikia. Ilgesnis gyvenimas nera tai ko kam nors reikia ar kada nors reikes. Maistas kaip ir gyvenimas reikia su pasimegavimu jo ragauti ir nemanau, kad kazkokie beprotiski ribojimai (grudu nebuvimo) galetu jus atvesti prie gardesnio sauksto ar ilgesnio gyvenimo. Cia bandziau irodyti, kad ilgesnis gyvenimas nera kazkas gero, bet musu mentalitetai labai skiriasi ir pasaulio suvokimas dar labiau. Tad tiek tos

Grand, mūsų mentalitetai labai skiriasi, todėl tu tik tauški, jog reikia tausoti gamtą, o aš tą darau. Tikiuosi vaikų neturi, nes jie du kart daugiau valgys ir du kart daugiau šiks, tu juk nenori teršti planetos ?

Jei atsisakius grūdų aš gyvensiu trumpiau (pasak tavęs), o tu juos valgai, tuomet išeina jog gyvensi ilgiau už mane, ir tu vėl daugiau prišiksi. Na nebent be grūdų gyvenimas pailgėja, bet čia juk nesamonė, ane ?

Egi, na įsivaizduok žmogų pakliuvusį į toksišką aplinką, vienas greitai reaguoja, pradeda springti, dusti, sprunka kuo toliau, kitas - beveik nieko nejaučia, gyvena joje sau ramiai, versdamas dirbti imuninę sistemą viršvalandžius. Aišku, jei žiūrėti ilguoju periodu, tai visi prisitaiko - mutuoja, tos aplinkos įtakoje, arba ne

Jei kalbant apie visokias žiedadulkes, dulkes ir kitus alergenus, tai nereiškia, kad jautriai reaguojantis žmogus turi stiprų imunitetą. Tokios perdėtos reakcijos rodo "kvailiojantį" imunitetą, kuris neatskiria, kas iš tikrųjų kenksminga, kas ne ir puola viską iš eilės. Tai iš tokio imuniteto nieko gero. Kai užpuola rimtesnės bėdos, toks imunitetas negali rimtai apsaugoti, nes jau būna nualintas kovoje su "vėjo malūnais".

centas, o kaip tokie kurie pavalgo grūdų ir juos išberia? Pastoviai ėdančio mitybos piramidės apačią akimis tas žmogelis atrodo nevisavertis, bet jis paprasčiausiai ginasi stipriau. Ir kaip suskirstyti į ką turi reaguoti imunitetas, į ką ne ? Na čia platus klausimas..

Tai jei išberia, vadinasi grūdų jis netoleruoja ir nereikėtų jų valgyti. O jei neberia, vadinasi jam grūdai tuo atžvilgiu pernelyg nekenkia. Pvz., kokie Pietų europiečiai laikomi geriau prisitaikę įsisavinti grūdus, nes pas juos žemdirbytei yra daugiau metų. Nėra konkretus produktas vien tik blogas arba vien tik geras - žmonių organizmai skirtingi, kai kurie jautriai reaguoja į kas antrą maisto produktą.

centas, bet bėrimas tai tik viena šalinimo forma, matoma plika akimi, yra ir kitų - nematomų ir nejaučiamų. Ir tas prisitaikęs, gal viską šalina ne per odą, o per žarnyną, ar periodiškai "per slogą"? Mes greitai randam kaltininką, kai organizmo reakcija įvyksta iškart (čiaudulys), bet dauguma organizmo atsakų vyksta laike, po paros, savaitės, ar net mėnesio. Pvz. vėžys yra sunkiai pagydomas, ir pagrindinė to priežastis yra labai lėta organizmo reakcija į kancerogeną, trunkanti metus, kai jau nebeįmanoma atsekti kas yra jo atsiradimo priežastis. Kai kiši ranką į ugnį, reakcija būna žaibiška, storaodis turbūt taip greit nereaguotų, bet ar būtina visiems augintis storą odą, jei galima nekišti rankų į ugnį?

O jei valgo grūdus, bet jo neberia, neserga ir neturi kažin kokių problemų? Juk būna žmonės alergiški ir kai kuriems vaisiams, uogoms ar žuviai. Tačiau tai nereiškia, kad tie vaisiai ar žuvis savaime kenksmingi ir visi turėtų jų vengti. Pvz., aš grūdų nevalgau ne dėl to, kad jausčiau ką nors neigiama jų suvalgęs, bet angliavandenių mažinimo racione tikslu.

Tai aš apie tai ir kalbu, jei žmogus nieko blogo nejaučia, jo instinktas sako ėsk, ir dar skanu, tai kodėl tada neėdus ? Čia ir yra civilizacijos liga, pasekmės nejaučiamos ryt ar po mėnesio, tik kai tau virš 50, tada arba aterosklerozė, arba vėžys. Labai trumparegiškas požiūris, kolega

Aš grūdų atsisakau, nes nenoriu sirgti nei viena iš tų ligų, o ne dėl angliavandenių mažinimo, man tai net ne motyvacija, panašiau į dar vieną "dietą"

Mano kuklia nuomone, didžiausia civilizacijos liga yra nejudrumas. O visa kita - įvairiausi mitybos režimai-dietos, valgau-nevalgau, virškina/nevirškina, vaistai/nuodai, yra viso labo kova su pasekmėmis.
Saviapgaulės mechanizmai mūsų protėvius gelbėjo, civilizuotą, šių dienų žmogų - žlugdo.

Sutinku, judatis žmogaus geriau, nei nejudantis, bet dėti bet ką į burną ir tikėtis jog nebus pasekmių, va čia tai tikrai saviapgaulė.

Artai, nenueikime i kraštutinumus. Mintyje turėjau kokybišką maistą. Galiu kalbėti tik savo patirtimi, kad kokybiškas subalansuotas (anglis, baltymas, riebalas) maistas ir fizinis aktyvymas daro stebuklus. Manasis stebuklas buvo -20 kg riebalinio ir +5 kg raumeninio audinio. Lėti uždegimai ir juos indikuojantys rodikliai dingo, metabolinio sindromo užuomazgos dingo, kraujagylsių tonusas ir spaudimas idealus - asmeninis gydytojas tokių mano tyrimų nematė gal jau kokius 6 metus. Viso to kaina: 2x dienoje sportas, bendrai ~2-3h ir subalansuotas maistas. (produktai komponuojami individualiai, bet be didelio 'tabu') Nieko ypatingo tame nėra, klasikinė sporto fiziologijos mokykla ir daug valios. Kelias tik iš pradžių sunkus, bet kai pajauti rezultatus... Na, žodžiu, linkiu visiems sugebėti atrasti savyje jėgų pradėti judėti.

Na ir vėl sutinku, subalansuotas, kokybiškas maistas, o jei ne – tada jau pasidaro virškina/nevirškina, o tai sutik turi nemažai įtakos ar esi sveikas/nesveikas. Pvz. jei virškina – reikia 500 g. maisto, jei nevirškina – 1 kg. arba 2 kg. Čia net grand sutiktų, mažiau planetos resursų naudotume

Beje, jei judėjimas būtų panacėja, tuomet sportininkai nesirgtų, bet:

Sportininkui M.Lemieux (NHL) buvo diagnozuotas vėžys.
Legendiniam dviratininkui L.Armstrongas 1996 m. spalį buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys.
Dviratininkas Adam Ramanauskas Australijoje sulaukęs vos 23 metų susirgo vėžiu.
Gynėjas Ericas Abidalis tapo pirmuoju sportininku, kuriam po sėkmingos transplantacijos pavyko įveikti vėžį.
Kraujo vėžį įveikusio sportininko Giedriaus Pauža svajonė – paspausti ranką savo donorui.
Šaltinių teiginiu, liga – sėklidžių vėžys – D. Stonemanui buvo diagnozuota ankstyvoje stadijoje.
V. Jonesas melonoma šeimoje serga ne vienas, jo žmonai taip diagnozuota ši liga.
Kristopheris Letangas (ledo ritulininkas) prieš išvykstant sportininkas patyrė insultą.
Atlikus papildomus tyrimus paaiškėjo, kad Francesco Acerbi (futbolininkas) serga sėklidžių vėžiu.
Vienam geriausių NHL lygos vartininkui J. Hardingui diagnozuota klastinga liga – išsėtinė sklerozė.
Buvęs „Barcelona“ treneris iš vyriausiojo trenerių pareigų pasitraukė dėl vėžio.
Pasaulio biatlono čempionas ir šiuo metu moterų treneris su vėžiu kovoja jau gerą dešimtmetį.
...

Tai va kolegos, ne maistas ir ne sportas svarbiausia mūsų sveikatai.
Reikia tik 3 dalykų: nueit į mišką, nupiešti ką nors ir su Dievuliu pasikalbėti. Ir tada bus Aleliuja

Įlgą laiką buvo manyta, kad sveikas maistas ir pakankamas miego kiekis bei mankšta padeda kovoti su fiziniais ir psichiniais sutrikimais. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad didžiausią įtaką sveikatos būklei daro teigiamos emocijos.

http://www.delfi.lt/sveikata/psichologija/nustate-kas-turi-didziausia-itaka-sveikatos-buklei.d?id=67103048

Artai, nuo ligų nepabėgsi, jas gali tik atidėti sumažindamas tikimybę joms atsirasti.
Gi su vėžiu nesukovosi taip paprastai, todėl manau vienintelė priemone duodanti aukščiausią tikimybę 'išvengti' vėžio yra profesionali ir nuodugni kasmetine/pusmetinė profilaktika.
O štai su širdies/kraujagsylių ligomis, kurios tiesiog akyse šienauja vakariečius, galime sukovoti ir 'savo rankomis'.
btw, suprantu kur lenki, rizikos veiksniai šių ligų yra panašūs ir smarkiai persidengiantys. Bet panacėjos, deja, nėra.

Tai priėjai prie to paties rezultato, tik kitais keliais . Viena esminių sveikatos "šaknų" yra kuo mažesnis insulino išskyrimas. Tai pasiekiama valgant mažiau, rečiau ir vengiant greitai įsisavinamų angliavandenių. O Pope paminėtas judėjimas padėtį dar labiau pagerina, nes "naikina" gliukozę ir apskritai suaktyvina organizme daug gerų procesų. Tik 2-3 val. per dieną nėra būtina, taip galima ir profesionaliu sportininku tapti .
Turiu vieną mėgstamą ilgaamžį, kuris mirė būdamas 113 m . Į pensiją išėjo būdamas 99 m!
http://en.wikipedia.org/wiki/Walter_Breuning
Būdamas 64 m. amžiaus turėjo žarnyno vėžį, bet išsigydė. Spėju, kad vėžį susigriebė, kai mirus žmonai pradėjo valgyti kavinėse. Kai kas pasakytų, kad prasti genai, jei jau susirgo, tačiau pakeitęs gyvenimo būdą taip išeina "susitaisė" ir savo genus . Pagrindiniai jo gyvenimo būdo ypatumai: valgė du kartus per dieną, kas dieną mankštinosi, šiaip buvo aktyvus, paskutinius 50 gyvenimo metų turėjo vienodą svorį. Rūkė iki 103 m. amžiaus .
Dabar ir populiarėja vadinamas protarpinis pasninkas, yra įvairių valgymo režimų, esmė ta, kad valgoma rečiau. O masiniai dietologai iš kažkur įsikandę valgymą 5 kartus per dieną. Būtent storuliai po tiek kartų ir valgo. Tokio žmogaus gliukozės kreivė būna kaip amerikietiški kalneliai. Ir tokie dažnai sako: neseniai pavalgiau ir vėl noriu. O nori todėl, kad gliukozė kaip staigiai pakyla, taip staigiai ir nukrenta. Pasiekus solidesnį amžių organizmui tą didelį kiekį gliukozės tampa vis sunkiau "sudoroti" ir ima grėsti diagnozė iš d raidės.


Ne visi seni žmonės miršta nuo ligų! Būna senukai iš lėto silpsta, nyksta, tačiau neturi jokios konkrečios ligos.

Ta nuolatinė profilaktika turi ir minusų. Nuo visko juk nepasitikrinsi. Pvz., kai kas rekomenduoja kasmet šviestis plaučius. Tai gali ligą susigriebti vien dėl švitinimo. Arba netyčia randa kokiam senukui auglį. Po to operacija, komplikacija, mirtis. O nieko nedarant gal būtų gyvenęs kažin kiek metų ir miręs dėl kitų priežasčių. Todėl profilaktikos nereikia taip sureikšminti, svarbiausia yra prevencija . Arba jautresni žmonės įsikalba visokių ligų fobijas ir laksto per gydytojus reikalaudami tyrimų. Čia toks kaip ir kraštutinumas, reikėtų rasti aukso vidurį.

Valgiau ir aš. Bet ne svorio metimo fazėje, bet raumens/svorio augimo fazeje. Dabar 3x dienoje. Reikėtų paminėti, kolega, kad dauguma tų rekomendacijų yra skirtos 'pasiligojusiems' ty turintiems metabolizmo problemų, kūno riebalinis audinys sudaro daugiau nei 30% kūno masės. Ty prasto gyvenimo būdo pasekmės, kurios 'kaupiasi' metų metais, ir kaip taisyklė, dėl žmogaus individualumo nebūna 'sidabrinės' kulkos problemos spręsti.



Na, medicina jau 'šiek tiek pažengusi'... nebūtina gauti radiacijos. Žinoma, gera profilaktika kainuoja, bet geriau mokėti už profilaktiką nei už gydymą.

ThePope, tu pasiduodi, aš ne. Visko galima išvengti, jei tiksliai žinai iš kur tai atsiranda. Neatiduodu savo likimo gydytojams ir klasikinei fiziologijos mokyklai. Nepasitikiu ja, jei ji būtų teisi, žmonių sergamumas šiomis baisiomis ligomis mažėtų, bet taip nėra – sergančių daugėja. Vadinasi kažkas ne taip, ir tik pats gali surasti Kas. Tad sėkmės tau nepagaunant vėžio, tikiuosi jo niekada pas tave neras.