siaipzvejys- toks klausimas kyla "kas sudaro valstybę Lietuvą"?. Manau ne tik kvadratinis plotas sienų, bet tie patys žmonės,kurie atlieka daugybę funkcijų apart rinkimų. Kada patys žmonės pradės keisti savo mąstymo būdą apie šešėlį, tada ir Valstybės augimo rodikliai žymiai pagerės ir pagreitės(mano nuomone).

Žmonių mąstymas yra teisingas, kam duoti ten iš kur negausi, kai tau to labiausiai reikės ...

Nes mokesčiai, yra sunkiai uždirbtų įmonės ar gyventojo pinigų prievartinis paėmimas ir sumetimas į bendrą valstybės biudžeto katilą, iš kurio išvirta košė neretai dalijama kaip toje pasakoje: „Tam davė, tam davė, o man, mokesčių mokėtojui, nebeliko...“

Kol bus taip, kad mokesčių mokėtojui nebelieka, tol niekas nieko nenorės ir mokėti.

Patys pasižiūrėkime, paprastas pavyzdys, kai mokesčių mokėtojui nelieka nieko, mūsų emigrantai gyvena užsienyje, mokesčius moka ten, bet gimus vaikui, lekia į Lietuvą, kad pasiimti vaiko gimimo pašalpą. Nulis mokesčių, bet paima pinigus tų, kurie likę Lietuvoje moka mokesčius ir tikisi, teisingos pagalbos iš Valstybės. Jaunos šeimos, sąžiningai mokėjusios mokesčius, kurioms reikia pasirūpinti ne tik mažo žmogučio komfortu, bet ir sukaupti lėšų jo ateičiai, niekada negalės ... nes jie savo pinigais turi išlaikyti "zuikiaujančius" piliečius ...

Gerai, kad bent gydymo paslaugas minimaliai pridarė emigrantams. Tai bent jų kokybė, mokesčių mokėtojams taip ženkliai nekrenta ...

Jei valstybės viešosios paslaugos eitu paskui mokesčių mokėtojus ir jų apimtis, bei kokybė priklausytų nuo to, kiek mokesčių mokėtojas sumokėjo mokesčių, šešėlis būtų ženkliai apkramtytas. Kodėl ne visiems lygiai, lygiava visais laikais leido sukčiauti ... Pasakėčioje pasakojama, kaip kadaise vieno gražaus miestelio gyventojai buvo paprašyti atnešti po butelį vyno ir supilti į statinę. Tačiau vienas gyventojas sumanė pergudrauti kitus miestelėnus ir pamąstė: „Jei aš vienas atnešiu vandens vietoj vyno, niekas to nepastebės – juk visi kiti atneš vyno ir mano atneštas vanduo blogiausiu atveju tik šiek tiek praskies statinėje esantį vyną.“ Tačiau kai atėjo laikas gerti vyną, visų miestelio gyventojų nuostabai vyno statinėje viso labo buvo... tik vanduo.

Viskas labai paprasta, o kas paprasta genialu - tik mūsų 141 nesuvokiama ...

Robertas Neuwirthas praleido keturis metus chaotiškose gatvių prekyvietėse, kalbėdamas su pardavėjais vežimėliuose – taip norėjo išstudijuoti “D sistemą”, t.y. ekonominį tinklą, kuriama prekiaujama neturint tam licencijos. Anot TED pranešėjo, šis tinklas yra galinga jėga, tiesa, dažnai nuvertinama. Pateikiame keletą citatų iš kalbos ir pačią kalbą:

“Taigi, kas yra “D sistema”? Tradiciškai, taip vadinama neformali ekonomika, požeminė ekonomika, juodoji rinka. Neteikčiau pirmenybės tokiems vardams. Manau, jog labai svarbu suvokti, jog ši sistema yra visiškai atvira. Tam tikrose valstybėse tai visiškai kasdieniška ir priimtina. Visa prekyba vyksta atvirai ir tikrai ne po žeme. Tik mums atrodo, jog tokia prekyba vyksta slaptomis.”

“Pasiteiravau vieno stambaus sportbačių gamintojo ką šis galvoja apie autorinių teisių pažeidimus bei juodąją rinką. Jis man pasakė: “Na, jokiu būdu necituok manęs, nes tokiu atveju turėsiu tave nužudyti, tačiau į piratavimą žiūrime kaip į rinkos tyrimą.” Sportbačių gamintojo atstovas pasakė man, jog jeigu šie randa “Puma” ar “Adidas” piratines kopijas, o savo – ne, jie žino, kad padarė kažką ne taip.”

Mokesčių nemoku, bet apvagia namus. Skambinu policijai, o ji pažiūri, kad per metus nieko nedavęs, parodo špygą. Nors gal kitaip-atvažiuoja, apžiūri, įvertina situaciją ir pateikia sąskaitą vagies paieškai. Ar panašiai?

Dabar, kad ir labai daug sumoki mokesčių, bet apvagia namus. Skambini į policiją, o ji niekur neskuba, šiaip ne taip atvažiuoja, apžiūri kaip gyveni, ko čia aimanuoji, "tipo labai jau nuskriaudė"; "pats kvailas, kam laikai, kam turi", realiai ištepa visus namus, ieškodama mistinių pirštų antspaudų, sąskaitos nepateikia, bet ir vagių neieško (nes tai neaktualu). Žinoma atsiunčia po 30 dienų laišką, kuriame maždaug sekančiai "mes nieko surasti negalime, bet gal rasime kažkada" ir žinoma primena, kad jei pats netyčia surasi vagis, paskambink mums į policiją. Mes gal ir pasigilinsime, bet nepažadame, nes pas mus yra per mažai darbuotojų.
Jei iki įvykio, negaudavai sąskaitos iš apsaugos įmonės, tai patikėk, įsirengsi signalizaciją, mokėsi apsaugos firmai už turto apsaugą ir dar draudimo kompanijai, kad jei dar kart apvogtu, bent gautum kompensaciją. Maždaug būtų panašiai ...

... ir viskas labai būna kitaip, jei tu turi kam paskambinti ir pasakyti apie bėdą ... tada labai realiai ieško. Bet ne už dyką. Taip gaunasi, kad sąskaitą pateikia ...

Pradėjau darbuotis ties nauju moksliniu darbu " Šešėlinės ekonomikos įtaka šalies ekonomikos stabilumui" ir tai nereiškia, kad tai neigiama ...

Kodėl tai aktualu:

Šešėlinės ekonomikos įtakos šalies ekonomikos stabilumui tyrimo svarba grindžiama šio reiškinio poveikiu į pagrindines ekonomikos atsigavimo jėgas. Pirma, nedarbui augant, šešėlinė ekonomika auga ir tai vėl stabilizuoja šalies ekonominę padėtį. Antra, pinigai uždirbti šešėlyje, yra tuoj pat išleidžiami. Šešėlinės ekonomikos augimas skatina bendrųjų pajamų augimą. Tai ekonomiką daro stabilią. Trečia, šešėlinė ekonomika taip pat sukuria pridėtinę vertę. Ketvirta, verslo įmonės veikiančios kažkuria dalimi šešėlinėje ekonomikoje investuoja į gamybos priemones, kad pagamintu produktus ir paslaugas vartotojams. Penkta, verslo įmonėms pasitraukusios į šešėlinę ekonomikos pusę sumažina gamybos kaštus, o tai didina jų konkurencingumą, kuris leidžia joms išgyventi ir nebankrutuoti.

Kiek tenka nagrinėti verslo įmonių vidinius prekybos procesus lemiančius rezultatą, daugelis vidurinės (aš jau nekalbu apie žemesnės grandies vadovų) ar šiaip vadybininkų, nesugeba suformuoti kokie veiksniai įtakoja rezultatą prekyboje. Aukščiausios grandies vadovai yra girdėję apie tai, bet surišti negali. Ir juos suprantu. Nes visur sakoma, kad svarbu - apyvarta, pelningumas ir išlaidos (sąnaudos), o realiai apyvarta, pelningumas, savikainos valdymas, išlaidos (sąnaudos), šešėlio dalis (galite neieškoti, knygose to nerasite, o tai mane labai erzina).

Padarius keletą eksperimentų, vietoj uždaromų prekybos taškų, buvo priimtas sprendimas juos toliau vystyti. Nes iš nuostolingų, jie patapo pelningi.

http://vz.lt/article/2013/11/6/lietuvos-stebuklas-isleidziame-gerokai-daugiau-nei-uzdirbame

http://www.ekonomika.lt/naujiena/pinigus-slepe-bunkeryje-44177.html

Keista dazniausiai panasiuose straipsniuose nurodoma buna, kaip ir kodel pagavo, buna kabliukas, o si karta nko nera.. 5mln PVM nunesta, susukta virs 20 lemu apyvarta. Nemazas kasnis, ir tarnyboms kliuvo.

http://www.ekonomika.lt/naujiena/v-zukauskas-seseline-ekonomika-neatsiranda-del-grynuju-45670.html

„Nauji reguliavimai iš esmės nekeis šešėlinės ekonomikos, - kalbėjo V. Žukauskas, pabrėždamas, kad visi apribojimai bus apeiti, jei tuo bus suinteresuotos abi pusės. - Žinoma, jei pirkėjas nesutinka dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, reguliavimas turės veikti, nes jis mokėjimą atliks per banką, taigi pinigai bus įtraukiami į oficialią apskaitą.“

Pasak pranešėjo, grynųjų pinigų neatsekamumas yra nepakankama sąlyga šešėlinės ekonomikos egzistavimui.

„Šešėlinė ekonomika neatsiranda dėl grynųjų pinigų. Jei abi pusės sutinka, tai bus ieškoma kitų alternatyvų kaip kitų šalių valiuta, auksas, barteriniai mainai arba kiti būdai“, - pabrėžė V. Žukauskas.



Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/v-zukauskas-seseline-ekonomika-neatsiranda-del-grynuju-45670.html#ixzz2lxF5KuPS

nelabai Mantai, kas ta seseli ir nori pazaboti. Velgi cia per kiausiukus suduotumem rinkejams. O priemones cia visiems aiskios ir gan paprastos seselio naikinimui. Tik kuris bus tuo "durnium", kuris tai paleis. Visi nori ir kitu rinkimu metu kandidatuoti i valdzia.

Be tema gera laikai. Keep going

http://www.ekonomika.lt/naujiena/pvm-grobstytoju-voratinklis-lietuvoje-34077.html?page=2

„Nusikaltėliai padeda įgyvendinti grobstymo mechanizmą, nelegaliai įsigytoms prekėms realizuoti naudojami suklastoti dokumentai, o vėliau tos prekės parduodamos kitiems subjektams. Nusikaltėliai dalyvauja kaip bendrininkai“, – pasakojo A. Gutauskas ir pridūrė, kad dažniausiai PVM grobstymuose dalyvaujantys sukčiai būna intelektualūs, turi gerų ekonomikos žinių ir puikiai išmano mokesčių teisės spragas ir trūkumus.

„Lietuva tokia valstybė, kurioje mokesčių našta yra nemaža. Ją verslininkams sunku pakelti, todėl visiškai natūralu, kad apgaulingai tvarko apskaitą ar moka atlyginimus iš „juodųjų kasų“. Mano galva, plėtoti didelį verslą Lietuvoje legaliai mokant mokesčius ir laikantis teisės aktų yra gana sudėtinga“, – įžvalgomis dalijosi A. Gutauskas.

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/pvm-grobstytoju-voratinklis-lietuvoje-34077.html#ixzz2n0SmkBc2

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/pvm-grobstytoju-voratinklis-lietuvoje-34077.html#ixzz2n0SWw2p6

http://www.ekonomika.lt/naujiena/del-siaulieciu-songailu-aferu-tebeskauda-galvas-1742.html

Pirmieji stambieji grobstytojai,,, vadinamos istakos.

Nei čia pirmieji, nei ištakos. PVM mokestis grobstomas praktiškai visose pasaulio šalyse, ten kur toks mokestis yra. Siūlau kritiškiau vertinti žurnalistų pateiktas versijas Tokie grobstymai yra kasdienis įvykis.

Pripažįstama, kad 10 - 15 procentų šešėlinės ekonomikos mastas, palyginti su BVP yra neišvengiamas.

Šešėlinę ekonomika ir jos poveikį šalies ekonomikai nagrinėja daugelis politikų, įrodinėdami, savo neigiamą požiūrį į šešėlinę ekonomiką...

Mano nuomonė, kad neigiamas požiūris į Šešėlinę ekonomiką yra nepagrįstas ir daugiau sąlygotas įsišaknijusių steoreotipų.

Anot mokslininkų Schneider, Torgler, Frey ir t.t. apibendrintai šešėlinė ekonomika:

1. Apriboja šalių vyriausybes didinti ir didinti mokesčius;
2. Daugelio žmonių užimtumas šešėlinėje ekonomikoje svarbus pajamų šaltinis;
3. Efektyvina oficialiai apskaitomą ekonomiką, kurios našumas sumažėjęs dėl didelių mokesčių ir biurokratinių apribojimų;
4. Šešėlinė ekonomika suteikia efektyvesnes veiklos formas - optimizuoti mokesčiai didina gryną pelną ir suteikia rimtą konkurencinį pranašumą;
5. Stabilizuojantis šešėlinės ekonomikos poveikis pasireiškia naujoms rinkos nišoms, o tai sudaro sąlygas išgyventi šalies gyventojams esant šalyje ekonomikos nuosmukiui, blogėjant pragyvenimo lygiui, formuoja papildomus pajamų srautus;
6. Formuoja finansinius pamatus nevalstybinėms politinėms - socialinėms organizacijoms;
7. Patenkina vartotojų paklausą, formuodama tam tikrą pusiausvyrą tarp paklausos ir pasiūlos;
8. Išnaudoja verslumo potencialą, kuris būtų neisšnaudotas dėl aukštų legalizacijos kaštų ir išlaidų;
9. Maža šešėlinės ekonomikos dalis šalyje, gerina šalies ekonomikos būseną ir suteikia žmonėms naujas galimybes;
10. Yra normalu ir pageidautina, kad tam tikra šešėlinės ekonomikos dalis egzistuotu;
11. Konkurencijos įtaka šešėlinėje ekonomikoje yra nuožmensė nei oficialiai apskaitomoje ekonomikoje, dėlto šešėlinės ekonomikos rinka yra efektyvesnė;
12. Šešėlinės ekonomikos augimas skatina bendrųjų pajamų augimą;
13. Net du trečdaliai šešėlyje gautų pinigų yra tuoj pat išleidžiami oficialioje rinkoje;
14. Du trečdaliai šešėlyje sukurtos produkcijos oficialiai apskaitytoje ekonomikoje nebūtų išvis pagaminta;
15. Efektyvesnis išteklių panaudojimas;
16. Šešėlinio sektoriaus kaštų pranašumas gali privesti iki griaunamosios konkurencijos;
17. Stabdo emigraciją;
18. Skatina individus ir įmones pasitelkti vaizduoti ir siekti inovacijas;
19. Rinkos paslaugų ir prekių pasiūlos padidėjimas.

Kiek milijardų litų netektų biudžetas, jei šešėlinės ekonomikos Lietuvoje nebūtų ...

situos punktus valdininkams-buhalteriams reiketu dazniau pakartoti

beje, kaip baigesi su atsiskaitymu grynaisiais ribojimu- ar jau patyliuukais isigaliojo 10tukst. riba?
ir kaip tai paveiks pvz. naudotu automobiliu prekyba kazachams Marijampoleje arba baldu pardavima baltarusiams Vilniuje? (citatos punktai ir cia bus aktualus, na bet kadangi nesukurto/neparduoto nesuskaiciuosi, kaltas turbut bus dregnas oras)

nors geriausiai su seseliu "kovoja" F.Hollande'as: 75% mokestis gruodzio 29d. galiojantis atgaline data 2013-iems metams. Kalediniai mokestiniai pakeitimai pasirodo ne tik Lietuvos fenomenas

na taip taboro ekonomika visada turėtų būti pavyzdys.
Šešėlinė ekonomika yra per daug plati savoka.

Cia savoka Seseline ekonomika, labiau taikytina verslo ar kitoms sritims, kurios yra slegiamos ir apmokestinamos mokesciais, Taboro veikla susijusi su narkotikais, ir panasiom veiklom, kurios yra nelegalios ir cia ju problemos kitos, nemokesciu didinimas, ir ne VMI..

bet taboras gi prekiauja ir akcizinėm prekėm

Šešėlinė ekonomika yra dalis oficialiai neapskaitomos ekonomikos. Šešėlinė ekonomika, jei įsivaizduotumėme visą ją kaip piramidę, tai viršutinė dalis būtų - nusikaltimai (prekyba narkotikais, prostucija, ginklai, nusikaltimais), vidurinė dalis būtų verslo mokesčių optimizacija, apatinė dalis sudarytų namų ūkių mokesčių optimizacija ir korupcija.

Mano išskirtas poveikis šešėlinės ekonomikos šalies ekonominiam stabilumui, neapima nusikaltimų ir prekybos narkotikais, prostitucija, ginklais ir korupcijos. Nesu į šias dalis įsigilinęs, koks tai yra poveikis šalies ekonomikai. Manau kaip ir kiekviename ekonominiame procese yra teigiami ir neigiami poveikiai ekonomikai, tik gal daug platesni etiniai dalykai prisideda.

Sutinku, kad daug kur šešėlinė ekonomika persipinusi su priežastimi ir pasekme, bet kai įsigilini, galima daug ką išgryninti.

Ekonominiai procesai vykstantys Tabore yra susiję su vartotų poreikiu patenkinimu (yra paklausa yra ir pasiūla). Mano manymu, Taboras turi išskirtinius konkurencinius privalumus (kuriuos kol kas negali kiti įveikti) ir sugeba plačiom prasmėm patenkinti vartotojų porekius (norus). Bet reikia neužmiršti, kad kiekvienas verslas pereina į stagnacijos etapą, kur manau, tas Taboro efektas sunyks. Atsiras nauji stiprūs rinkoje žaidėjai. Čia tik laiko klausimas.