Autorius | Žinutė |
![]() |
2013-07-15 00:38 #351339 |
Parshiukas [2013-07-14 04:03]: Kaip prekiaujama dideliais pinigais fonduose: http://www.youtube.com/watch?v=VZAIgK0iCqo Pateiktame filmuke nuo 39:38 sekundės pašnekovas įvardina autorių ir keletą jo knygų. Gal kas nors tiksliau žino, koks tai autorius??? Iš klausos Googlėje radau tik John Naisbitt su knyga "Megatrends", tačiau labai abejoju, ar pašnekovas minėjo būtent šį autorių... |
|
![]() |
2013-07-15 00:49 #351342 |
http://en.wikipedia.org/wiki/John_Naisbitt
Šitas valdytojas truputį irgi paplaukęs, kažkokias bangas naudoja ir futuristas kaip Droidas. Vienintelio ką gero paminėjo - tai supratimas savo minčių prekybos metu naudojant psichologinį žurnalą. Man nedašilo kaip jis ten savo pozicijas uždarinėja - ant down contratrendo į viršų išsiparduoda, kol mažiukai perka? |
|
![]() |
2013-07-15 02:11 #351346
![]() |
Parshiukas [2013-07-15 00:49]: http://en.wikipedia.org/wiki/John_Naisbitt Apie John Naisbitt info radau pakankamai (tame tarpe, ir tą pačią nuorodą į Wikipedia), tačiau esminis klausimas, ar čia tas pats autorius, kurį minėjo pašnekovas studijoje? Man abejonės kyla dėl keletos dalykų: 1. John Naisbitt yra garbaus amžiaus seniokas ir vargu, ar jis galėtų būti kokio nors saito įkūrėju (šis faktas minimas filmuke); 2. Neradau jokios informacijos apie kitą autoriaus knygą "Start", apie kurią užsimena pašnekovas. Taigi, gal mane apgauna klausa ir filmuke minimas kitas autorius??? |
|
![]() |
2013-07-22 11:51 #352098
![]() |
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/verslininkas_aavulis_supriesinti_zmones_nesaugu/
Gyvenant į skolą reikia suvokti, kad kažkas ją turės grąžinti. Mes visi mylime savo vaikus, vaikų vaikus, bet retai kada pagalvojam, kokią naštą paliekam jiems vien tik dėl to, kad patys dabar norime geriau gyventi. Nemanau, kad mums skola bus kada nors nurašyta, kaip Graikijai ar Kiprui. Lietuva yra tarp tų šalių, kurios savo skolas turės sumokėti. Todėl ir valdininkų noras atsiimti savo pinigus stebina. Be abejo, jie nori gyventi geriau ir turi tokią teisę, kaip ir bet kuris kitas žmogus valstybėje. Bet ar jie to nusipelnė? Valdininkai mums dažnai nepatinka dėl savo požiūrio į darbą bei žmones, kuriems jie turėtų tarnauti. Iš tiesų jie yra ne valdininkai, o valstybės tarnautojai. Tik mes juos vadiname valdininkais, nes jie ir elgiasi kaip valdininkai. Jeigu jie vieną dieną pradės elgtis kaip valstybės tarnautojai, t.y. „aš tarnauju valstybei, mums visiems“, tada viskas atsistos į savo vietas. Mes pradėsime juos gerbti, norėsime, kad jiems būtų mokami geri atlyginimai. Bet šiandien, kai toks korupcijos šleifas, arši ir didelė biurokratija, kai jų požiūris į darbą ir į žmogų tiesiog apgailėtinas, pagarbos jie nenusipelno. Ir labai keistai atrodo, kai šie žmonės nori gauti tai, ką prarado. Krizė nuskriaudė mus visus. Tik aš labai abejoju, ar mūsų kompanijos darbuotojai, kuriems atlyginimai buvo sumažinti daugiau kaip 30 procentų, vieną dieną ateis čia ir reikalaus grąžinti prarastus pinigus. Žmonės supranta, kad pasikeitė rinkos sąlygos, ir praradimus įvertina kaip faktą - mes solidarizavomės ir taškas. Jeigu atsiras precedentas, kad valdininkams reikia atkurti, tada reikės ir visiems kitiems. Priešingu atveju jausime, kad mūsų atžvilgiu elgiamasi nesąžiningai. Dabartinėje visuomenės situacijoje supriešinti žmones būtų labai nesaugu. Kiekvieną sprendimą grąžinti, kompensuoti reikėtų labai gerai pasverti. |
|
![]() |
2013-07-23 11:45 #352265 |
http://verslas.delfi.lt/verslas/atlyginimai-augs-prekes-pigs.d?id=61880719
Teoriškai didėjanti konkurencija turėtų mažinti prekių ir paslaugų kainas, tačiau praktika rodo, kad, be konkurencijos, įmonių kainodarą lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip verslo aplinkos stabilumas, rinkos dydis, leidžiantis pasiekti masto ekonomiją, infrastruktūros kokybė, logistikos sąnaudos, nekilnojamojo turto kaina, mokesčių našta ir biurokratinių suvaržymų dydis. Kone svarbiausias veiksnys yra verslo aplinkos stabilumas, kuris lemia reikalaujamos investicijų grąžos dydį.“ Pasak Ž. Maurico, verslininkas, investuojantis į Šveicariją, gali pasitenkinti ir 5–10 proc. investicijų grąža, nes yra tikras, jog po penkerių metų niekas iš jo verslo neatims, nepakels mokesčių ar nepadidins biurokratinių suvaržymų. Tačiau verslininkas, investuojantis į Baltarusiją, apskritai nėra tikras, ar po penkerių metų vis dar galės vykdyti savo veiklą, tad jis reikalauja gerokai didesnės, neretai ir 20–50 proc. siekiančios metinės grąžos: „Elementaru, kad lengviausias būdas pasiekti didesnę investicijų grąžą yra prekių ir paslaugų kainų didinimas, tad galų gale už nestabilumą sumoka visi šalies gyventojai.“ |
|
![]() |
2013-07-25 12:11 #352635 |
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/jei_gimdytu_dgrybauskaite_lietuvos_ekonomika_irgi_sokteletu/
Jeigu prezidentė lauktųsi, tai ekonomika tikrai užsisuktų. Na, o jei rimtai, tai viskas yra gebėjimas paversti preke. Tai ir pats gimimas juk įgavo prekinį pavidalą ir žmonės tuo naudojasi. Yra labai daug rinkų, kurios sugeba kreipti žmonių dėmesį į tam tikrus dalykus ir tuo jų dėmesiu naudotis. Tačiau lietuviams svarbiausia ne įsukti ekonomikos segmentą, bet vienaip ar kitaip pasisavinti tam skirtus pinigus. Galvojama yra ne apie didesnę ekonominę plėtrą, bet apie tą momentinį finansinį srautą. Tai lemia ne tik mentalitetas, bet ir visa politinė bei ekonominė sistema. Visiems svarbu, kad sąskaitą kuo greičiau pasiektų pinigai. O kad po 2 metų toje sąskaitoje atsidurtų daugiau, reikia daug dirbti. O kam dirbti, jei dabar galima paimti tuos pinigus. Tai trumparegiškas ir siaurakaktiškas mąstymas. Įvaizdžio specialistė Alvyda Jasilionytė pasakojo, jog lietuviams dažnai koją pakiša ir mentalitetas. Noras kuo daugiau prisisemti į kišenes nedaro gero įspūdžio nei apie šalį, nei apie joje vykstančius renginius. |
|
![]() |
2013-07-26 23:48 #352817
![]() |
Žmogus gali vystysis tik tam tikroje socialinėje terpėje. Nuo 14 iki 30 metų žmogus išauga vaikystės etapą ir pradeda gyventi savarankiškai, save išlaikyti, kurti šeimą. Tuo metu jis turi turėti pajamų šaltinį.
Jei iki 30 metų žmogus nepradeda rūpintis savimi, išlaikytiniu jis lieka visą gyvenimą. Tai labai pavojinga situacija. Negavęs, ko nori, toks žmogus visą laiką ieškos kaltų. Ir tai jau biologinė problema, kurios neįmanoma išspręsti. Tokio žmogaus neištaisys kalėjimas ar kita bausmė. Jis tiesiog neįgyja įgūdžių ir instinkto pasirūpinti savimi. Kaip vilkų užaugintas Mauglis neturi įgūdžių bendrauti su žmonėmis. Tokie asmenys ims vogti, kerštauti visuomenei, taps teroristais arba revoliucionieriais. – Tačiau didžiuliai protestai vyksta jau dabar. Ir juose dalyvauja ne tik jaunimas. Į gatves eina ir pensininkai, ir darbo netekę vidurinės klasės atstovai. – Vidurinė klasė apibrėžiama tuo, kad ji turi tam tikrą nuosavybę ir didelį interesą ją apginti, tačiau jie nepakankamai turtingi, kad tai padarytų savarankiškai. Tikrai turtingam žmogui valstybės pagalba nereikalinga, skurdžiai valstybės nemyli, todėl vidurinė klasė tapo pagrindiniu valstybių ramsčiu. Tai žmonės, kurie laikosi tam tikrų elgesio standartų. Jie nori būsto, automobilio, kelionių. Viso to, kas reklamuojama televizorių ekranuose. Vargšams ši reklama nerūpi, nes jie neturi pinigų, o turtingi turi visai kitus pirkimo mechanizmus. Jachtos reklamos televizijose nepamatysite. Viduriniosios klasės atstovai renkasi ne tik tipines prekes, bet ir tipines politines paslaugas. Vidurinės klasės atstovai renkasi ne tik tipines prekes, bet ir tipines politines paslaugas. Jiems reikia labai konkrečių dalykų – kad gatvėse būtų ramu, kad parduotuvėse būtų prekių, kad veiktų sveikatos apsaugos, švietimo sistemos. Jeigu smunkant ekonomikai iš žmonių atimama tai, prie ko jie priprato, minia tampa labai pavojinga. Skurdžius supranta, kad valstybė yra jo priešas, bet jaučiasi mažas ir silpnas. Kiekvienas policininkas gali jam trenkti bananu ir nieko jam už tai nebus. Buvę vidurinės klasės atstovai žino savo teises, išmano įstatymus, moka naudotis šiais mechanizmais ir nebijo kovoti už save. Taip kyla didžiulis pavojus valdžiai. Looseris gali būti vienas iš šimto. Galbūt vienas iš dešimties. Tačiau kai aštuoni iš dešimties tampa looseriais, jiems kyla mintis – o gal tai jau ne mūsų problema? Gal tie likę tiesiog mus apgaudinėja? Tada prasideda politinė konfrontacija, demonstracijos ir tai, kas šiuo metu jau vyksta Bulgarijoje, Ispanijoje ar Graikijoje. Į gatves išeina viduriniosios klasės atstovai, kuriems kyla reali grėsmė tapti skurdžiais. – Lietuvos ekonomika auga sparčiausia visoje ES. Sunku patikėti, jog po metų padėtis gali taip pasikeisti. – Mažos šalys dėl krizių kenčia labiau. Trumpuoju laikotarpiu joms gali padėti santykinai nedidelės finansinės paskolos ir sumažintas išlaidavimas. Didžiųjų šalių kritimas yra ilgas ir lėtas. Mažosios valstybės gali kristi, po metų kilti, o vėliau kristi dar giliau. Tai sunku prognozuoti, nes mažas šalis veikia daugiau atsitiktinių veiksnių. Tačiau sakyti, kad Lietuva įveikė ekonominę krizę, negalima. Tačiau visą laiką judėti tik žemyn negalime? – Negalime. Po kritimo mes pasieksime plato stadiją, kuri bus blogesnė nei didžiosios depresijos laikais. Nežinau, kokia išeitis bus pasiūlyta. Manau, jog pasaulis pasidalins į atskiras valiutų zonas. Kiekvienoje jų bus savos taisyklės. – ES ir JAV pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos sutarties. Galbūt toks pasidalinimas jau prasidėjo? Pasirašius laisvosios prekybos sutartį gamyba iš ES persikeltų į JAV. – Jeigu ši sutartis būtų pasirašyta, Vakarų Europa virstu Bulgarija arba Lietuva. Gamyba persikeltų į JAV. ES yra efektyviausiai savo rinką netarifinėmis priemonėmis sauganti valstybių grupė. JAV pagrindinis reikalavimas yra šiuos ribojimus panaikinti. Jų gamybos sąnaudos žymiai mažesnės, todėl Europą užtvindys JAV produktai, o Vokietijos ar Prancūzijos fabrikai turės užsidaryti. Europos gamintojai tai supranta, todėl Edwardo Snowdeno skandalas kilo vos tik prasidėjus JAV ir ES deryboms. Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/ekonomistas-michailas-chazinas-lietuva-antroji-krizes-banga-pasieks-2014-m-rudeni-599-356563#ixzz2aBdHVuHG |
|
![]() |
2013-07-27 14:40 #352842 |
Apie forex:
http://www.youtube.com/watch?v=tq18Dh6QuKo Psichologija: http://www.youtube.com/watch?v=0KSlvYZ-VJ4 |
|
2013-07-27 14:50 #352843 | |
Parshiukas [2013-07-27 05:48]: ........ – ES ir JAV pradėjo derybas dėl laisvosios prekybos sutarties. Galbūt toks pasidalinimas jau prasidėjo? Pasirašius laisvosios prekybos sutartį gamyba iš ES persikeltų į JAV. – Jeigu ši sutartis būtų pasirašyta, Vakarų Europa virstu Bulgarija arba Lietuva. Gamyba persikeltų į JAV. ES yra efektyviausiai savo rinką netarifinėmis priemonėmis sauganti valstybių grupė. JAV pagrindinis reikalavimas yra šiuos ribojimus panaikinti. Jų gamybos sąnaudos žymiai mažesnės, todėl Europą užtvindys JAV produktai, o Vokietijos ar Prancūzijos fabrikai turės užsidaryti. Europos gamintojai tai supranta, todėl Edwardo Snowdeno skandalas kilo vos tik prasidėjus JAV ir ES deryboms. Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/interviu/ekonomistas-michailas-chazinas-lietuva-antroji-krizes-banga-pasieks-2014-m-rudeni-599-356563#ixzz2aBdHVuHG Paršeli, niekai laisvos prekybos sutartis tarp Jav ir pietų korėjos seniai yra. Kaip pavyzdys nemažas apple - samsung'o neįveikė. Priešingai šviečiasi. tarp Jav - Japonijos, sėkmingai toyota konkuruoja su vietiniais auto gamintojais, kurie be valstybės paramos jau būtų istorija. Europos gamintojai ww,bmw, ir toliau didina savo rinkos dalį jav. Kad , Jav gamybos sąnaudos mažiausios puikiai iliustruoja kaidaise JAV pramonės miestu buvęs Detroitas. "Those who would give up essential Liberty, to purchase a little temporary Safety, deserve neither Liberty nor Safety
B.F |
|
![]() |
2013-07-28 18:19 #352879
![]() |
2013-07-29 12:43 #352916 | |
Gerčikas pilnas charizmos, jį įdomu žiūrėti net jei medžiaga nelabai naudinga
![]() altruistine propaganda:
Nori realizuoti savo sugebejimus zmonijos naudai? Prisijunk prie musu! Http://zip.hypernet.lt |
|
2013-07-29 13:03 #352919 | |
Naudos tai tiek pat kiek iš detektyvų žiūrėjimo. O jei įdomu tai nieko daugiau ir nereikia.
Individualios kelionės
Investicijos |
|
![]() |
2013-07-29 22:19 #353006 |
Idomu video pabaigoj buvo, kai pradejo sneket apie laisvalaiki ![]() |
|
![]() |
2013-07-29 22:35 #353008 |
Įdomus momentas - normalūs treideriai turi extremalų laisvalaikį, kur nuleidžia adrenaliną. Jei nenuleidi ten, nuleidinėji rinkose. Šiap gerų išminties perliukų yra.
|
|
![]() |
2013-07-31 22:17 #353357 |
![]() |
2013-08-08 00:59 #354259 |
http://www.youtube.com/watch?v=dZ3ih-qYkdc#at=101
Greitai Mike malunelis antra dali savo filmo pateiks. |
|
![]() |
2013-08-14 01:30 #355119 |
Surask Lietuvą 0:50 ir pamatysi, kodėl taip čia blogai buvo ir bus.
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=v1U1Jzdghjk#at=134 Mikės Malūnėlio interviu: http://www.youtube.com/watch?v=k2U0RT-sz5o Ir antra dalis hidden secrets of money: http://www.youtube.com/watch?v=EdSq5H7awi8 Gerai De Golis teisybę rėžė. http://www.freetheworld.com/2012/EFW2012-complete.pdf 104 psl. |
|
![]() |
2013-08-17 12:02 #355647 |
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/v-kavaliauskas-tarpukario-zydu-karta-kure-roju-lietuvoje.d?id=62098333
Žydai labai greitai suprato, kad kuriama Lietuvos valstybė bus demokratinė respublika. Jiems reikėjo būtent demokratinės respublikos ir jie kūrė valstybę ir sau, ir visiems, kad būtų patogu, demokratiška gyventi. Netgi galiu pasakyti, kad Palestinos idėja ir tas savotiškas miražas, su kuriuo jie gyveno, atsirado vėliau, kai iškilo fašizmo pavojus. Žydų verslas buvo vienas iš rimtesnių, nors gal ir būta lietuvių ir žydų verslininkų konkurencijos. Šiauliuose buvo Chaimo Frenkelio gamyklos, Panevėžyje labai didelę dalį verslo turėjo Chazinai. Žydai padėjo, mokėjo mokesčius, kūrė darbo vietas, todėl visiškai nenuostabu, kad dalyvavo ir politiniame gyvenime. Praktiškai kiekvienoje taryboje (ar Panevėžio, ar Šiaulių, ar bet kur kitur) buvo žydų atstovų, jie svarstė ir sprendė problemas, ir tai buvo Lietuvos demokratijos pasireiškimas. Dažnai sakome, kuo galime didžiuotis tarpukariu? Surengėme Europos krepšinio čempionatą, pastatėme halę. O kas pastatė halę? Anatolijus Rozenbliumas. Ir Karininkų ramovę, Kauno apskrities administracijos pastatą, centrinį paštą pastatė A. Rozenbliumas. Iš esmės jis buvo konstruktorius, bet statant Sporto halę – ir architektas. Dažniausiai tokius pastatus statė žydų įmonės, pavyzdžiui, broliai Dovydas ir Gedalis Ilgovskiai. Garsiausi tiltai (pavyzdžiui, Antano Juozapavičiaus tiltas per Nemuną prie Alytaus) pastatyti to paties A. Rozenbliumo. Yra tiek daug vardų, mes niekaip negalime jų išbraukti. Jeigu išbrauktume, nelabai kas ir liktų, nes tuo metu jie turėjo ypač gerą išsimokslinimą. Bet apskritai, negalėdami daryti savotiškos politinės karjeros, jie darė karjerą visur kitur Kartais galvoju, kaip galėjo atsitikti, kad iš tikrųjų nusipelnę žmonės, tarkim, vaikų gydytojai, advokatai, kūrę Lietuvos įstatymus, buvo sušaudyti neva Lietuvos vardu. |
|
![]() |
2013-08-17 12:41 #355648 |
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/isskirtinis_interviu_su_zinomais_verslininkais_henrita_ir_vaclovu_kontrauskais_tik_valdzia_sau_gali_leisti_atsipalaiduoti/
Verslui apskritai iš valdžios jokios pagalbos nebuvo. Tik iš aukštų tribūnų trimituota apie jam skirtus 5 milijardus litų. Kur jie buvo padėti? Mes jų nematėme. Mane tiesiog siutina, kaip mūsų valdžia džiaugiasi pseudoinvesticijomis iš užsienio - ne tik atleidžia nuo mokesčių, bet dar ir primoka, kad tik jie įsikurtų. Tiesiog protu nesuvokiama, kad tiek mūsų mokesčių mokėtojų pinigų sukišta į IBM, o jie paėmė ir sako: ačiū, sorry, mes išeinam“, - valdžia, pasaulinei technologijų milžinei atseikėjusiai 210 mln. litų, piktinosi V.Kontrauskas. Kubiliaus Vyriausybės užmojis į Lietuvą bet kokia kaina pritraukti skambių vardų užsienio kapitalo įmones - IBM, „Barclay’s“ savus verslininkus privertė pasijusti užribyje. „Tuometinė Ūkio ministerija tik dėl jų stengėsi, o dėl lietuviško verslo nepadarė nieko. Man skaudu, kad mūsų verslininkai, verti pagarbos jau vien dėl to, kad patys išgyveno visas negandas, tebėra it antrarūšiai. Valdžia turbūt užmiršta, kad verslas pildo valstybės biudžetą, kuris tos pačios valdžios dar ir skirstomas daugeliu atvejų neskaidriai“, - apgailestavo verslininkas. Nėra taip, kad iš kokio seifo ar kojinės galima bet kada pasisemti pinigų, tad teko imti kreditą. Aišku, su dideliais procentais, nes bankai negailestingi. Jų politika Lietuvos verslo atžvilgiu yra grobuoniška tikrąja to žodžio prasme. Naudodamiesi situacijos sudėtingumu, jie pakėlė palūkanas, ypač sugriežtino sąlygas. Grubiai tariant, už milijono litų kreditą bankai apsidrausdami reikalavo 3-5 kartus didesnio užstato savo turtu ir 7-10 procentų metų palūkanų. Tai protu nesuvokiama!“ - apie bankų apetitus V.Kontrauskas iki šiol negali kalbėti ramiai. Jis pastebėjo, kad laikyti baimėje ir gainioti grasinimais verslininkus dabar apskritai pasidarė madinga. Ypač tuo pasižymi valdiškos institucijos. Vos pavėluoji atsiskaityti su valstybe - užblokuoja įmonės sąskaitą. Valstybinė įmonė „Lesto“, nors verslininkai moka jai dešimtis tūkstančių litų, už kiekvieną menką sąlygų pažeidimą atiduoda į teismą, blokuoja sąskaitas. „Vyksta verslo ujimas, persekiojimas. Tai žeidžia sąžiningus verslininkus“, - tikino V.Kontrauskas. Toks valdiškų institucijų požiūris ir veiksmai atrodo kaip akibrokštas matant, kad valdžia sau jau kažin kada paskelbė krizės pabaigą, kad tai, kas per sunkmetį buvo suspausta, vėl pučiasi. Tiesiog šventvagiškai atrodo valdininkų siekis susigrąžinti prieš krizę turėtas algas, kai tam neturi nei moralinės teisės, nei biudžeto galimybių. Pagalbos galima laukti tik iš savęs, pasitikėti tik savimi - ir kai blogai, ir kai sekasi. Turi susikaupti, sutelkti vidinę jėgą iš paskutiniųjų ir eiti į priekį“, - tikino Henrita. Ilgi metai versle ją išmokė, kad ir ant laurų negalima užmigti, reikia nuolat judėti į priekį. Karčių žodžių valdžiai V.Kontrauskas turi sukaupęs daug, tačiau jį nutraukė žmona, primindama nuostatą, dėl kurios abu sutarė jau prieš daugelį metų: „Tokiame nedideliame versle kaip mūsų pasikliauti galima tik savimi“. Ir atėjus krizei buvo akivaizdu, kad pagalbos iš šalies nėra ko laukti. Pirmiausia sutuoktiniai atliko išsamų savo įmonės auditą. Buvo peržiūrėtos ir sumažintos iki minimumo visos išlaidos. Kitas skaudus žingsnis - etatų mažinimas. |
|
![]() |
2013-08-24 01:34 #356573 |
Parshiukas [2012-10-06 04:20]: Čia truputį įvadas į EU ir USA ateitį: Žmonės plytos - bendra rinka, bendra kalba, didėjantis totalitarizmas, viena valdžia. Dievas juos sutvėrė iš pradžių kaip akmenis, tokiais jie ir turi likti, savarankiškais, mąstančiais, kuriančiais. http://www.youtube.com/watch?v=Ueiy4ACmjbE Skiedinys bokštui, kuris bus statomas iš plytų, tai materializmas mūsų atveju. Jokios šalies, genties istorijos, savimonės, vieninga masė, kurią galima maišyti, skiesti, papildyti. Dabar statomi trys tokie babelio bokštai - USA, Kinija, bei EU. Daugiausia progreso sukurta kričionybės - judaizmo pagrindu paremtose valstybėse, o dabar einame prieš tuos pagrindus. Nedaug kuo skirias nuo SSRS. Kaip supratau dauguma partijų LT pritaria tokiam scenarijui. Kol paramą gaunam tol gerai... Žmonės plytos - bendra rinka, bendra kalba, jokios saviraiškos. Dievas juos sutvėrė iš pradžių kaip akmenis, tokiais jie ir turi likti, savarankiškais, mąstančiais, kuriančiais. Skiedinys bokštui, kuris bus statomas iš plytų, tai materializmas mūsų atveju. Jokios šalies, genties istorijos, savimonės. Dabar statomi trys tokie babelio bokštai - USA, Kinija, bei EU. Dar kartą galima pasižiūrėti filmuką nuo 3:10 ir palyginti su straipsniu: http://www.delfi.lt/news/daily/education/bresta-planai-vaikai-privales-mokytis-nuo-4-metu.d?id=62144235 Tokios mintys ateina, gal specialiai LT viskas žlugdoma, kad užauginti visai kitą indoktrinuotą kartą, o mes jau nurašyti.. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos teigimu, nuo kelerių metų bus privalomas ankstyvas privalomas mokymas galėtų plačiau komentuoti politikai. „Tačiau kiek apie tai diskutuojama specialistų lygmenyje, galiu pasakyti, jog tam didžiulis dėmesys skiriamas visoje Europoje. Matome tendencijas, kad daugelis šalių ryžtasi ankstinti formaliojo švietimo pradžią“, - pabrėžė G. Šeibokienė. |