Kaip sumažinti šešėlį ir surinkti daugiau pinigų į biudžetą

Šiandien bedirbant gimė tokia idėja:
Dalinis PVM mokesčio gražinimas visiems privatiems asmenims. Tarkim dabar yra 21%, tai jį pakeliame iki 25%. Gale metų gražinama 10% nuo suvartotų visų išleistų pirkinių PVM (maistas, rubai, auto ir t.t.).

Kas iš to?

A: tie kas uždirba 800Lt, o parodo pirkinių už 8 000 Lt, tuomet kyla klausimas iš kur pinigai?
B: kiekvienas kalėdas gaunama solidi suma/dovana už tai kad perki viską legaliai iš parduotuvių (turgaus, jei būtų įvesti kasos aparatai)
C: nevienam teko pirkti naudotą automobilį, kai į rankas duodi 10 000 Lt, o ant pardavimo sutarties suma sumažinama, kartais net dvigubai.
D: realus PVM būtų tik 15% vietoj dabartinio 21%. Tas 6% skirtumas manau nebūtų toks skaudus biudžetui, nes gyventojai pirkdami oficialiai su čekiais per metus sumokėtų daugiau pvm mokesčio (padidetų apyvarta).

p.s. čia tik mintis/idėja. Ką manote, ar suveiktų toks modelis?

Kas skaiciuos tavo cekius su centais? Be to visi rodys cekius kuriu suma bus 800lt

E. Gale metų laikinai atidėti pinigų gražinimą

Kas teisus?
Ir kodėl egzistuoja profsąjungos, jei teisus Schafer?

F. iki kol praeis krize.

Alga 800 Lt.
Darbuotojai imituoja, kad dirba, darbdavys imituoja, kad moka atlyginimą. Visi nepatenkinti: darbuotojai, kad mažai moka, dabdavys - darbutojai nedirba.

Velniškai geras klausimas.
Ir atsakymą į šį klausimą aš žinau.
Bet tai toks platus klausimas, jog į jį atsakyti neįmanoma nei vienu postu, nei šioje vienoje forumo temoje.
Gal net ir sudėtingas klausimas. Bet man jis jau nebeatrodo sudėtingas."Gal sudėtingas" parašiau, kadangi į atsakymą ėjau ilgokai.
Pažinti darbdavius ir jų psichologiją man buvo paprasčiau, kadangi jų daugiau mano aplinkoje.Tiksliau - pabendravimas ne darbinėje aplinkoje dažnesnis. Bet sugebėjau suvokti ir samdomų darbuotojų mąstymą ir psichologiją. Aš nežiūriu į samdomą darbuotoją kaip į žemesnį už save individą, todėl man ir pavyko.

O kai pasąmoningai jau turėjau suvokimą, likimas lėmė susipažinti su žmogumi, išleidusiu knygą šiais klausimais.Pirmiausia man buvo keista išvis to reikalingumas. Argi kas nors tuo domisi? Juk dominuoja vieša paslaptis - ieškantys darbo net žino taksą, kiek kas kainuoja. Ar toks "priėmėjas" į darbą gali sukomplektuoti sėkmingos įmonės kolektyvą? O juk kolektyvai kartais komplektuojami nuo nulio.
Pirminis išsilavinimas šio žmogaus, tarp kitko, visai nesusijęs su šia tema.Tiesiog gamtos duoti gabumai, kuriuos vėliau išvystė. Norėjau pailsėti, sako, bet visgi daviau sutikimą darbui sukomplektuoti įmonę iš 5000 darbuotojų. Ir įmonė buvo atidarinėjama kriziniu laikotarpiu."Reikės velniškai daug dirbti, o norėjau kažkiek gyvenime pailsėti." Tikriausiai niekas neabejojate, jog ji nekelia klausimo, jog ją per pigiai "perka". Taigi...

Ir ką gi galima atsakyti į postus, kai vyrauja nuomonė, jog tie niekšai darbdaviai renkasi darbuotojus lyg aukcione. Lyg kokius vienkartinius daiktus. Tai visiška nesąmonė."Griovio kasėją" galbūt, bet ir tai pažiūri, kad ne pijokas būtų. Nes žala dviguba - kitus iš kelio veda.O samdomi darbuotojai, turintys išankstinę nuomonę, jog darbdaviai iš principo yra niekšai, taip pat turėtų apie save pamąstyti. Tokius perpranta ir su tokiais niekas nenori dirbti. Ir darbdavys, ir samdomas darbuotojas turi gerai suvokti, jog sėkmingo darbo formulė yra ne "ponas-vergas", o bendra komanda.

Šiaip, jei rimtai išvystytumėt tokią diskusiją, ir darbdaviai, ir samdomi darbuotojai sužinotumėte labai daug įdomių ir naudingų dalykų. Bet rimtos temos, kažkodėl, neturi perspektyvų būt išvystytos. Kaip galvojat, kodėl?

as nustebau isgirdes is uredijos,kad kelioms Lietuvos bendrovems netiko uzmokestis uz misko darbus ,o va lenkai atsitrenke su savo technaka ir dirbti uz ta suma. Na ir geros nuomones mes lietuviai apie save ,sh iki keliu ,bet va uzriesta galva didvyriai atsiprasant

dalyvaujant profsąjungos veikloje daugiau ir užsitarnauji. Schafer turbūt neturėjo mintyje atlyginimą tik už pliką darbą nuleista galva, greičiausiai užsitarnavimas pagal jį kur kas platesnė sąvoka.

Skaudesnės temos nebesugalvosi.
Juk ... lengviausia mokyti kitus ...

O sunkiausia - mokytis

Aš negalėčiau tiksliai atsakyti, kuo aš galėčiau gyvenime dirbti. Labai jau daug įdomių dalykų šiame pasaulyje.

Tačiau labai tiksliai galėčiau pasakyti, kuo aš negalėčiau dirbti - tai mokytoja ir stiuardese.

Taigi, ne savo valia vis mokausi . Na, negi tinginiausi, jei priešingas darbas nemielas.

Visą gyvenimą dirbu samdoma darbuotoja, bet man nepasitaikė kokio niekšo darbdavio. Aišku kaip ir visi žmonės jie būna ir pabambantys ir isteriški ar pan. Sunkiausia, kai darbdavys pats vengia priimti reikalingus jo srities sprendimus, o tai stabdo visą veiklą.
Manau, jei darbdavys nevertina žmonių, o įmonė pasmerkta žlugti ir nėra ko tokioje vietoje stumti laiko.
Čia aš apie santykinai mažas įmones ir jų darbuotojus, ne kokius pilotus iš aviakompanijų.

Teko gyvenime pabūti abiejuose barikadų pusėse ( tiek darbdavio , tiek samdomo darbuotojo). Tai mano nuomone svarbiausia yra abipusė pagarba , ir kaip žinoma pagarbos už pinigus nenupirksi. Darbuotojai turi pasitikėti vadovu jis turi būti lyderis ir savo sryties ekspertas (ne švogerių statytinis), kad iškilus problemai žmonės nebijotų kreiptis ir spresti problemas, vadovas turi tai pat gerbti darbuotojus kurie įmonei uždirba pinigus, gerinti jų darbo sąlygas, neužsitverti kažkokiais barjerais , sluoksniais kitaip sakant būti kartu vadovu , bet kartu kolektyvo dalimi.
Vakarų europoje tas jau seniai yra propoguojama , dėl to ir skiriasi žmonių kultūra.
Lietuvoje kolkas matau , kad dauguma darbdavių imasi bauginimo taktikos , motyvuoja pinigais arba bausmėmis.
Kiek teko dirbti Lietuvių įmonėse visur būdavo "lochatronas", vieni kitus apgaudinėja (apsimetu kad dirbu , o aš apsimetu kad man moka) vadovai vakšto iškėlę galvas , nepalaiko ryšio su kolektyvų.
Po ilgų ieškojimų pavyko isidarbinti užsienio kapitolo įmonėje kurioje dirbu ir dabar jaučiuosiu žmogum ne vergu (arba bent su manim skaitosi).
Pagrindinis tikslas aišku yra ne samdomas darbas , o pragyvenimas iš investicijų turbūt iš čia esančių visi to siekia.

svaigsti vaike:
http://4.bp.blogspot.com/_DNtfPLN7tc8/TAPoQ-yHjgI/AAAAAAAAAfw/Y8wVBphAqEo/s1600/galia1.bmp

visas įrašas:
http://teigiamai.blogspot.com/2010/05/lietuva-skaiciais-20-nepriklausomybes.html

Ernie, Tu rimtai to sieki ? Manau, dauguma čia esančių investicijomis siekia išsaugoti (neatsisakant ir padidinti) savo darbu sukurtą kapitalą. Juk, pripažinkim, spekuliantas nesukuria visiškai jokios pridėtinės vertės ir jo indėlis į visuomenės pragyvenimo lygio kėlimą yra nulinis (nenegrinėsime atskirų atvejų, tipo "va, aš forexe virinsiu milijardus eurų, mokėsiu mokesčius į šalies biudžetą ir todėl Lietuva klestės ir žydės"). Mano giliu įsitikinimu tik tas, kas savo darbu ar protu SUKURIA kažką - yra vertas pagarbos. Na, nežinau, bent jau aš, net ir turėdamas tiek, kad galėčiau niekada nedirbti, tikrai dirbčiau tai, ką sugebu ir moku geriausiai (galbūt net už dyką), nes priešingu atveju manau tapčiau nupezusiu, pasikėlusiu ir viskuo nepatenkintu pašlemėku, su kuriuo niekam nebūtų malonu turėt reikalų Juk visi esame sutikę tokių, kuriuos pagadino pinigai . Kita vertus - manau esame sutikę ir tokių, kuriems pinigų kiekis nepadarė jokios įtakos bendravimo ir elgesio kultūroje.

Finasinis saugumas yra svarbiausia , gal iš kiek perspaudžiau , bet esmė tokia , kad atsisakęs samdomo darbo arba jo netekęs, turėčiau rezervinį pajamų šaltinį ir kiek apribojus kažkiek savo poreikius galėčiau kurį laiką išlaikyti savo šeimą. Tai pat žinoma ir pensijos fondas , nes netikiu ,kad iš sodros mokamos pensijos bus įmanomą turėti nerupestingą senatvę. Bet ir čia reikia įdėti nemažai darbo, kad įgytum patirties ir turėtum + portfelį.

Šitas pasiūlymas yra pavyzdys ,kaip ieškant trumpalaikių tikslų , generuojami klaidingi sprendimai.
Mano galva svarbiausias šiuolaikinės Lietuvos uždavinys yra būtent mentaliniai tautos pokyčiai .
Visi žinome ,kad didelė negerovių dalis mūsų visuomenėje yra atėjusi iš sovietmečio, bet pasakykite man ,ar bent vienas žinote valstybės programą , kaip ugdyti visuomenėje bendruomenei naudingus įgudžius ir elgseną? Ar mes tapę pagaliau sudėtine Europos dalimi iš jų išmokome tik savanaudiškumo? Jei tu man ,tai aš irgi tau? Mokesčius mokėsiu ,jei man duos otkatą (grąžins procentą nuo sumokėtų mokesčių) ? Pabandykite įsivaizduoti tokią visuomenę ,kurioje yra visi savanaudžiai , manau joje nebeliktų elgetų , nes jie negalėtų išrašyti kvito , nebeliktu pakelėse grybais ir obuoliais prekiaujančių vaiku ir pan.

Yra daugybė priežasčių ,kodėl Skandinavijoje gerai surenkami mokesčiai , štai keletas iš jų:
1. Mokesčių mokėtojas jaučiasi atsakingu bendruomenės nariu , kurio sumokėti mokesčiai tiesiogiai įtakoja gerbūvį jo bendruomenėje.
2. Politikai operuojantys tais pinigais yra absoliučiai atsakingi savo rinkėjams už lėšų panaudojimą.
3. Vogimo tradicijų nebuvimas ir to pasėkoje pasitikėjimas vienų kitais.
4. Atsakomybė ne tik už savo šeimą , bet ir už bendruomenę , bei visuomenę ,kurioje gyvena.

Galima surasti dar daug priežasčių , kurios yra svarbios ar nelabai , bet didelė dauguma jų tiesiog neegzistuoja mūsų Lietuvoje. Todėl bet kokie policiniai veiksmai , jei jie neparemti ilgalaikiu VISUOMENĖS NAUDINGO MENTALITETO FORMAVIMU yra pasmerkti būti neveiksmingais .
Bendruomenė, valstybė negali egzistuoti tik savanaudiškumo principu, jei tai būtu įmanoma , nereiktu tokių „atgyvenų“ kaip religija, patriotizmas , garbė , sąžinė ,ir pan. Sveikose visuomenėse ne tik šeima , bet ir valstybė deda dideles pastangas visuomenės ugdymui ir skiria tam milžiniškas lėšas, nes supranta ,kad vėliau mažiau reikės išleisti pinigų kalėjimams , policijai , mokesčių inspekcijai , pašalpoms ir pan.
Beje savanaudiškumas lemia ir tai kad lietuviai nepalaiko savo gamintojų , skirtingai pvz. nuo lenkų, švedų ar vokiečių, kurių ekonomikos šiuo metu atrodo geriausiai .


Labai taikliai pasakyta , tačiau trūksta dar vieno punkto : geniali įdėja , nepriklausomai nuo to ar ji gera , ar bloga, gali nukreipti masės mintis ir energiją viena kryptimi per vieną dieną .
Kalbant apie Lietuvą, tai valstybė ,kuri kuria savo ateitį spęsdama tik trumpalaikius tikslus , ir neturi jokių genialių idėjų , kaip įgyvendinti ilgalaikius , žymiai svarbesnius tikslus.

p.s. trumpas pavyzdėlis apie mentaliteta:
kartą kalbėdamasis su uošviu apie stresą šiuolaikinėje visuomenėje(verslas ,krizė, bedarbystė ir pan.) , išgirdau palyginimą su "anais laikais " , kai irgi būdavo nemažai streso ,ypač kai reikėdavo iš gamyklos vogtas medžiagas išvešti , ar betono mašiną pro obuhaeso postus iki sodo pravairuoti . Kai senelis įsismaginęs pasakojo apie savo žygius , ar pamačiau nustebusias savo sūnaus akis , nes jis kelis kartus išgirdo kaip senelis pasakė "vagiau" . Man paskui reikėjo nemažai pastangų įdėti, kad mažo žmogaus galvoje nekiltu shaosas nes tėvas visą laiką mokino nevok , o pasirodo senelio karta į tai žiūri visai normaliai .

Vogdamas, senelis silpnino tarybų valdžią ,kovojo už nepriklausomybę.Deja, kovotojų dar daug .
Noriu irgi pateikti vieną pavyzdį: Norvegijoj važiuojant, pakelėje pamatėme staliuką su trešnėmis iš čia pat esančio miške įsiterpusio sodo, išfasuotomis maždaug po puskylį (na toks indelis, kuriuose pas mus fasuoti kiwi ar persikai). Plakatas skelbė, kad kaina 40 kronų, apsitarnaut turi pats. Kartu važiavusi vokietė užsigeidė, net ir jai, brangokų uogų. Grįžusi nuo stalelio kiek nustebusi pasakė, kad toks pat indelis, padėtas pinigams ,beveik pilnas. Aplink kiek akys mato, jokios žmogystos. Kai dar prieš keliolika metų Vokietijoj mačiau telefonų knygas pasikalbėjimo būdelėse buvo tik nuostaba. Dabar po tokių vaizdų darosi graudu .
Greičiausiai sąvanaudiškumą sumažintų , restartuotų mąstymą bendra tautos nelaimė.

Ernie

Ankščiau buvo skelbti apklausos duomnys, tiksliau - dukart: prieš krizės pradžią ir dabar ne per seniausiai, kurie rodo, kad didžioji dalis lietuvių netekę darbo iš santaupų nepragyventų nei mėnesio, nes santaupų paprasčiausiai neturi. Apie kokį orumą tada galima kalbėti ir kaip toks žmogus gali jaustis saugus, jei jokia socialinė apsauga jam negarantuota.

Visi mes žinome tą legendą apie "norgų vyšnias" (kaip ir apie "Lenino slyvas" ). To sąžiningumo paslaptis paprasta: keliuose daug kamerų - ten viskas peržvelgiama, net jei ir atrodo, kad važiuoji per suknistą poliarinę tundrą taigi, pavogęs tas vyšneles ir porą šalia padėtų kronukių, tu toli nenuvažiuosi. Tuoj atsirasi kokioj nors apylinkės nuovadoj ir pasirašinėsi protokolus pas apsimiegojusiį apylinkės įgaliotinį, kuris šiose apylinkėse jau tris metus nematė nė vieno vagies, nes jo pagrindinė paskirtis: gaudyti duoklės nemokančius degtinės varytojus ir būti "stogu" mokantiems. Taip, Norvegijoje daugybė nelegalaus samagono...

Ką norėjau pasakyti? Ogi tą, kad visi žmonės - nėra tokie jau nepriekaištingi, nepriklausomai nuo tautybės. Jie sąžiningi tik tuomet, kai jiems teisingumas ar tai elegantiškai pagrūmoja piršteliu, ar tai galantiškai įspiria į "minkštą vietą"


P.S.
Kadangi minusus deda ne pagarbos verti forumiečiai, o "delfio" ambasadoriai, kiekvieną man skirtą minusą priimu kaip aukščiausią pagarbos ženklą mano kuklios personos atžbilgiu.