Spekuliaciniai stokai NASDAQ atrodo irgi baige korekcija. Panasu kad optimizmo banga gali pakelt viska sioj stadijoj, ypac wallstreetui sekmingai likvidavus didele dali retailo is tech per sia korekcija

Prikabintos bylos

Kadangi WPM gerai sureagavo i log skales kanalo apacia, galima tiketis kad Aukso mineriai pradeda wave 5 ir realistiskas targetas butu kanalo virsus prie kazkur $200. Yra daug budu kaip ji gali pasiekt bet tai turetu realizuotis dar siais metais

Prikabintos bylos

Auksas tokiu atveju link 5k. Cia viskas su mintim kad mineriu dugnas jau yra ir zemiau neis.

Prikabintos bylos

Barrick Gold ir Newmont treidai irgi labai paprasti-buy now ir laikyt iki kol pasieks naujus high 5 bangom. Turi uzvirint apie +100% praktiskai bet kuris GOLD mineris dabar, bet cia rodau tik large capsus. Pacio Aukso pirkt nerekomenduoju sioj vietoj, jis nebus lyderis ir underperformins Aukso stokus stipriai. Sios dvi yra mano MNRS top pozicijos, kartu su WPM, FNV ir AEM. Jei bus galimybe, dadesiu, jei ne-vaziuosiu su tuo ka turiu

Prikabintos bylos

Jau panasu Au ir Ag igauna pagreiti

Išsipardaviau viską, lauksime vėl nuolaidų

Tai jei tokias trumpas bangas spekuliuoji tai eik ant max, pvz silver mineriu, Auksas vos 8% nuo dugno atsoko, ne pietums neuzteks, kai tuo tarpu Silver mineriai jau kapsi 22%.

Tiesa uzmeciau aki i GDX tai beveik 24%. Matomai pradinej stadijoj gold pirmauja, veliau SILJ turi outperformint GDX

Atskiros akcijos dar geriau-WPM 26%, AEM-27%.

Jeigu formuojasi Impulsas nuo dugno, tai esam kazkur auksciau middle pointo.

Prikabintos bylos

Užteks ant pietų. S/R lygiai buvo, bet pramušė juos. Sekantis aukso lygis 4380. Tikiuosi dar sugriš žemyn.
Gobšumas žudo

GDX/Gold Ratio sauna is Triangle, yra geri sansai vertikaliam squeeze ant gold mineriu vs Gold. Ypac jei Ratio new highs parodys.

Siandien Junior 7,5%, beta-7%. Sis sektorius yra pinigu spausdinimas jei ant geros bangos pataikai. Praktiskai daugiau nera markete tokiu stoku kurie taip vaiksto. Na kai kurie semiu stokai gerai suvaiksciojo, bet ten pickingas sudetingas-ne ant to uzeisi ir ragai. Kai tuo tarpu Gold sektoriui i kuri mineri besausi-visi eina.
Aišku vistiek reikia laikytis ant best of the best-WPM, FNV, AEM, nes kai eina i kita puse tai fundamentai cia yra svarbu. O geriausia ETF(GDX.GDXJ), nors uz diversifikacija turi atsegt kokius 30% underperformace, bet net ir geriausi spekuliantai turi sunkumu iveikt GDXJ.

Prikabintos bylos

O gal rusija jau išsipardavė visą auksą, nes gi valgyt ir kariaut tai reikia, tai pasiūlos neliko.

Rusija turi mazai itakos Aukso kainai, jei aplamai isvis turi. Auksas yra NR1 hedge nuo bet kokio galvos skausmo, ir kai tik kazkuriai investoriu grupei ar asetu klasei prasideda galvos skausmas-jie perka Auksa kaip Paracetamol. O dabar tokiu nesveiku grupiu ir klasiu pilna. PVZ US30Y 5,2%-jau iskart galva pradeda skaudet politiniam elitui.

Infliacija neišvengiama, metalai visi tik į viršų. Tačiau niekas nekeliauja vien tik viena kryptimi. Viskas svyruoja.
Priklauso tik ar spekuliuoji, ar ilgai laikai, tai ir strategijos skirtingos.
Vasarą auksas visada pigiausias. Pradeda brangti nuo rugsėjo.
Rusija čia nei prie ko. Į auksą reikia žiūrėti kaip į alternatyvą pinigams.

Uranium sektorius rado dugna, viena is geriausiai eliota reprezentuojanciu akciju yra UROY. Dugnas confirmintas, reikia pirkt bet koki pull back, greiciausiai didesnio lygio wave 3 prasideda, kurios dinamika turi buti kur kas ispudingesne nei 2025. Siam sektoriui geriausia pirkti arba URNM etf, arba Cameco. Is alfa grupes geriausi yra Nex Gen ir Denison.

Kai sakau geriausi tai turiu omenyje kai vyksta pullbackas arba korekcija tai reikia tureti best of the best del ramaus miego, kompanijas su gerom management team ir kurie sektoriaus lyderiai, nes is 130+ Uranium kompaniju pasaulyje tik vos 10 yra tos kurios faktiskai sukuria verte.

Prikabintos bylos

Cia spekulianto mindset. Tai gerai is spekuliacines puses.

Bet ziurim kitu kampu, kur esam istorijoj.

Atvejai su dabartine infliacija ir vyriausybiu skola buvo tik kelis kartus per praeitus 100+metu:

1️⃣ 1970–1980 m. stagfliacija — labiausiai panašu į šiandien
Naftos krizės (1973 ir 1979)

Energijos kainų šuolis

Didelės valstybės išlaidos

Infliacija daugelyje šalių viršijo 10–20 %

Centriniai bankai masiškai kėlė palūkanas

Tai labiausiai primena dabartinę pasaulinę situaciją.

2️⃣ Antrasis pasaulinis karas ir pokaris (1939–1950) — labiausiai panašu pagal valstybės išlaidas
Valstybės išlaidos siekė 20–40 % BVP

Didžiuliai deficitai

Infliacija dėl prekių trūkumo ir karo ekonomikos

Pokariu — naujas infliacijos šuolis dėl paklausos sprogimo

Tai panašu į dabartinį milžinišką fiskalinį skatinimą, nors priežastys skirtingos.

3️⃣ COVID‑19 pandemija (2020–2022) — artimiausias modernus atitikmuo
Didžiausios pasaulinės valstybės išlaidos nuo Antrojo pasaulinio karo

Tiekimo grandinių griūtis

Energijos kainų šuolis

Infliacija visose didžiosiose ekonomikose

Palūkanų kėlimas visame pasaulyje

Tai tiesioginis dabartinės situacijos atitikmuo.

4️⃣ Didžioji depresija → atsigavimas (1930–1939)
Valstybės didino išlaidas kovai su nedarbu

Po defliacijos grįžo infliacija

Monetarinė sistema buvo nestabili

Panašu tik iš dalies.

5️⃣ 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos laikotarpis
Darbo jėgos trūkumas

Tiekimo sutrikimai

Valstybės išlaidų augimas

Infliacijos šuolis 1920–1921 m.

Tai senesnis, bet įdomiai panašus laikotarpis.



Pasaulyje paskutinį kartą panaši situacija buvo:

1970–1980 m. stagfliacijos laikotarpiu,


COVID‑19 pandemijos metai (2020–2022) yra moderniausias atitikmuo ir tai ka turim siandien yra tik dalis pradinio proceso kuris veda link visos finansu sitemos modernizacijos.
Tai nėra katastrofa — tai struktūrinė transformacija, kuri jau kartą įvyko po 1970‑ųjų ir po Antrojo pasaulinio karo.

🌍 1. Kodėl COVID laikotarpis yra tik pradžia
COVID sukėlė:

milžinišką fiskalinį skatinimą

tiekimo grandinių griūtį

rekordinius centrinių bankų balansus

globalų skolos šuolį

infliacijos bangą visose didžiosiose ekonomikose

Tai pirmas etapas, kuris paprastai veda į:

pinigų sistemos pertvarkymą

naujų rezervinių aktyvų atsiradimą

skolos restruktūrizavimą

technologinę finansų transformaciją

Tai jau matėme istorijoje — po 1945 m. ir po 1971 m.

💱 2. Istorinis modelis: kaip tokie procesai paprastai vystosi
Kai pasaulis patiria:

didelę infliaciją

dideles valstybės išlaidas

didelius biudžeto deficitus

tiekimo grandinių pokyčius

geopolitinę įtampą

visada įvyksta finansų sistemos modernizacija.

Istoriniai pavyzdžiai:
1944–1950 m. Bretton Woods sukūrimas

1971 m. dolerio atsiejimas nuo aukso

2008 m. po krizės — QE era ir skaitmeninė bankininkystė

2020–2022 m. — skaitmeninių valiutų ir naujų rezervų era

Tai kartojasi cikliškai kas 40–50 metų.

🧭 3. Kur tai veda šiandien — extrapoliacija
Remiantis istoriniu ciklu, dabartinė situacija greičiausiai veda į:

🔹 A. Naują globalų pinigų režimą
mažesnė priklausomybė nuo vieno rezervinio aktyvo

didesnė regioninių blokų įtaka

skaitmeninės valiutos (CBDC) kaip infrastruktūra

greitesni tarpvalstybiniai atsiskaitymai

🔹 B. Skolos sistemos pertvarkymą
valstybės skolos „minkštas“ restruktūrizavimas per infliaciją

ilgesni terminai, mažesnės realios palūkanos

nauji skolos instrumentai, paremti realiu turtu

🔹 C. Tiekimo grandinių perstatymą
mažiau priklausomybės nuo vieno regiono

daugiau gamybos arčiau vartotojų

didesnė automatizacija ir robotizacija

🔹 D. Energetikos sistemos transformaciją
perėjimas prie mažiau geopolitinių rizikų turinčių energijos šaltinių

didesnė decentralizacija (saulė, baterijos, vandenilis)

🔹 E. Finansų technologijų revoliuciją
momentiniai mokėjimai

skaitmeninės tapatybės

automatizuoti mokesčiai

AI valdomi finansiniai srautai

Tai nėra teorija — tai jau vyksta.

📈 4. Kodėl dabartinė infliacija yra „pereinamojo laikotarpio“ dalis
Infliacija šiandien:

mažina realią skolą

skatina technologinę inovaciją

verčia pertvarkyti tiekimo grandines

spaudžia centrinius bankus keisti politiką

skatina naujų finansinių instrumentų atsiradimą

Tai pereinamojo laikotarpio infliacija, o ne nuolatinė.

🔮 5. Kas tikėtina per ateinančius 10–20 metų
Tai nėra politinė prognozė — tai ekonominis ciklas, matomas istorijoje.

Tikėtina kryptis:
mažesnė globalizacija, daugiau regioninių blokų

naujas rezervinių aktyvų krepšelis

skaitmeninės valiutos kaip infrastruktūra

mažesnė priklausomybė nuo tradicinių bankų

AI valdomi finansiniai sprendimai

automatizuota fiskalinė politika

nauji mokesčių modeliai

„programuojami“ finansiniai srautai (ne politine prasme, o technologine)

Tai yra modernizacijos ciklas, o ne griūtis.

⭐ Galutinė mintis
COVID laikotarpis buvo startas, o dabartinė infliacija ir išlaidos — pereinamojo laikotarpio simptomas.
Mes esame viduryje globalios finansų sistemos transformacijos, kuri istorijoje kartojasi kas kelis dešimtmečius.

Isvada paprasta-pereinamaisiais laikotarpiais, kai marketai bijo transformacijos, perkamas Auksas. Sis pereinamas laikotarpis truks min 10 metu, is cia ir realiu asetu bull marketas-monetariniai metalai, komodai ir tiketinas sprendimo pagrindas-AI. Tai grupes kur reikia investuoti siuo pereinamuoju laikotarpiu.

Ne, nieko panašaus. Dabar yra Vakarų deindustrializacija, pramonės persikėlimas į Aziją, Kiniją.
Ar JAV ir Vakarai sugebės persitvarkyti ir vėl perimti pramonę iš Kinijos?
Labai abejoju.
Gal Vakarai bandys spausti Kiniją, gal bandys nuinfliuoti skolas spausdindami pinigus, gal bus karas, gal kitaip bandys.
Tiesa yra tik tame, kad Vakaruose dabar bus struktūrinė krizė ir transformacija į kažką, neaišku ką, bet nebūtinai kad Vakarai bus pirmaujantys vėl.
Principe čia DZIN, kaip ir į ką tranformuosis, bet esmė tame, kad laikotarpis bus kažkoks idomus, o tai reiškia pinigų spausdinimą.

Pasaulio gamybos dalis ir apimtys Kinija: Valdo apie 29–31 % globalios gamybos, o jos pridėtinė vertė pramonėje siekia virš 4,8 trilijono JAV dolerių. Pramonė sudaro apie 25–27 % Kinijos BVP.Jungtinės Valstijos: Sukuria apie 16–17 % pasaulio pramonės produkcijos. Gamyba sudaro tik apie 10–11 % JAV BVP, ekonomikai remiantis paslaugomis ir technologijomis. (ES ir Vokietija): Vokietija išlaiko apie 5 % pasaulio dalies, tačiau bendra ES pramonės dalis pastebimai mažėja dėl aukštų energijos kainų ir griežtų reikalavimų.
-----------------------
Čia visa esmė yra.

Deindustrializacija nera pagrindas. Nera jokio skirtumo kur pasaulyje bus gaminama didesne dalis produkcijos. Kas ja begamintu, jos sukoncentravimas vienoj vietoj ar regione bus perteklinis ir tam reiks globalios vartotoju bazes, kitaip tariant be vakaru vartojimo Kinijos industrializacija mazai tures reiksmes globaliai, ir net jeigu jiems ir pavyks perimti didesne dali gamybos, jie gamins tai ne tik savo 1mlrd vartotoju, bet greiciausiai visiems 8mlrd, kam reikes modernios ir gerai veikiancios finansu sistemos, o cia jau JAV neprilgsta niekas-jie sugeba finasini enzineeringa geriau nei bet kas kitas-privercia pasauli moketi uz savo paciu pragyvenima, tegu ir nieko negamindami.

Kas liecia kitas Azijos salis tai nestatyciu nieko ant to-pakeliauk po Azija, pamatysi, cia zmones gyvena dar del ryziu lekstes, ir apie likusio pasaulio aprupinima produkcija negali buti ne kalbos. Kinija irgi greiciausiai yra ispustas burbulas ir propagandos pasekme, nes ten tik 300mln is 1,3 mlrd yra vidurine klase, likes 1mlrd irgi del ryziu lekstes gyvena. Bet jie turi resusrsu, nors tai irgi nera rodiklis-Rusija irgi ju turi i valias kaip pvz.

Finansine sitema yra visko pagrindas-gali nieko netureti, bet jei turi centrine pasaulio pinigu perskirtymo galia, busi on Top-visi tau dirbs, tieks produkcija, apmokes tavo skolas, taip grubiai pasakius. Ir siai dienai nera salies kuri galetu perimti sia funkcija is JAV. Tad neskubeciau jos nurasyti.