Dėl Krymo:
1. Rusija susikūrė sau Ukrainą. USSR - Rusijos Imperijos ( TSRS ) administracinis vienetas. Rusijos Imperija turėjo neginčyjamą teisę kurti savo administracinius vienetus kokiose nori ribose ir kokiais nori pavadinimais. Galėjo padaryti kokią Galiciją su sostine Kijeve arba kokią Zaporožės kazokų respubliką, nu bet pasidarė Ukrainą.

2. Suprantama, kad kiekviena valstybė, taigi ir SSSR turėjo pilną teisę keisti savo administracinių darinių ribas ir pavadinimus. Galėjo Donecką atskirti nuo Ukrainos, galėjo prie Ukrainos prijungti Krymą. Viskas teisėta ir logiška. Pvz. Vilnių SSSR prijungė prie LTSR, bet galėjo prijungti ir prie BTSR, o Klaipėdą - prie Kaliningrado sities - prieštarauti niekas neturėjo teisės.

3. Ukraina, skirtingai negu Lietuva, nereikalavo sau nepriklausomybės 1991 metais ir gavo ją "atsitiktinai".

4. Krymą sumažėjusi Rusijos Imperija savo noru, niekieno nespaudžiama, pripažino Ukrainos, o ne savo dalimi. Ir staiga po 20 metų susigalvojo jį "susigražinti". Kas yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas, agresija, aneksija, intervencija ir t.t.

Logika paprasta: nenori atiduoti - neduok. Bet jei jau atidavei - viskas, pamiršk. "Susigražinti" ką atidavei neturi jokios teisės. Galėjo neduoti Ukrainai nepriklausomybės aplamai - niekas to neprašė. Bet jei jau davei - viskas, atgal kelio nėra.

Įdomus paradoksas: nors TSRS gyventojai tiek Ukrainoje tiek ir kitose respublikose (išskyrus "pribaltiką" ) pasisakė už Imperijos išsaugojimą, t.y. prieš savo respublikų nepriklausomybę, jie vistiek tą nepriklausomybę gavo. Ko tik nebūna .....

past "Cara" siuo metu protas be jokios logikos ,todel gilintis i istorija beprasmiska.

yvesti pasauline kalba lotynu, plius savo salies kalba, yvesti pasauliny piniga lotyna, plius savo salies pinigas, sukurti europos, azijos, pietu amerikos, siaures amerikos, afrikos karinius aljansus, sukurti tikra pasaulio banka ir tt. gal kas dasijungs su pamastymais, kaip pasauly padaryti saugesny, patogesny, atviresny.

Darriusk,
pasisakymo #421405 geriau nerodyti ukrainiečiams, baltarusams ir gruzinams, mat šios buvusios Rusijos imperijos teritorijos į TSRS sudėtį įėjo kaip numalšintų išsivadavimo judėjimų pralaiminiai, o ne kaip besąlyginės teritorijos. Kalbant apie Ukrainą, tai ten nacionalinį išsivadavimą darė nuosaikūs bolševikai su Machno priešakyje, vietiniai nacionalinio atgimimo veikėjai su Petliūra priešakyje ir dar daug man nežinomų pakraipų ir asmenybių. Gruzija ir Baltarusija taipogi turi bent po pusmetį egzistavusį bet bolševikų numalšintą valstybingumą.

... ir nereikia čia daug pūstis, kad tarpukaryje mums nepriklausomybė pavyko, mat savo durtuvais ją iškovojo Saksonijos samdiniai ir toks karine prasme mažai reikšmingas kovinis vienetas, kaip jaunos Lietuvos Respublikos savanoriai.

Petrai: kas ten už ką kovojo 1918 - tai istorija. Tuo tarpu yra faktas kaip blynas: Gorbačiovo referendume "za jedinyj sojuz" absoliuti dauguma ukrainiečių balsavo "už", taigi prieš Ukrainos nepriklausomybę. Gi tada Lietuvos TSR tik Šalčininkų rajonas pasisakė prieš Lietuvos nepriklausomybę. O jau ten kaip buvo 1920 - visai kita istorija.

Tiesiog aš čia moponuoju į pirmąjį sakinį, kur tvirtinama, kad Rusijos imperija (TSRS) susikūrė sau Ukrainą. ir dar pridėsiu, kad tavo minimu laikotarpiu - per visokius ten Gorbačiovo referendumus, - net pati Rusija nesitapatino su TSRS. Priešingai - labai šalinosi šio tapatumo ir nuo jo bėgo kaip akis išdegusi. 1991 metais buvo toks atsitikimas, kaip Rugpjūčio pučas, per kurį jauna Rusijos demokratinė respublika atgynė savo laisvę nuo gorbačiovo TSRS. Ir net turi nepriklausomybės dieną tomis datomis.

Čia niuansai, ne esmė. Kaip vadinsi Rusijos Imperiją - TSRS ar Rusijos federacija, esmė valstybės prasme nesikeičia. Tai ta pati valstybė. Taip, jos sienos keitėsi, kai kurios jos tautos gavo ar išsikovojo neopriklausomybę. Kadangi nebėr Imperatoriaus, nebėr monarchijos, tai ji nesivadina Imperija. Bet tai ta pati valstybė, egzistuojanti šimtmečius.

Jei Ceilonas dabar vadinasi Šri Lanka, tai nereiškia, kad čia jau kita valstybė. Jei Airija atsiskyrė nuo UK, tai neriškia, kad UK "subyrėjo", kaip dažnai (ir kvailai) kalbama apie SSSR. Niekur ji nesubyrėjo, tik sumažėjo ir pakeitė santvarką. Valstybė - ta pati.

Tai logiška išvada, kad teiginys kad buvusieji aplaidžiai atidavė Ukrainai Novorosijos žemes yra klaidingas, nes Ukrainos nebuvo valstybė.
Tada yra kitas klausimas kada Ukraina tapo valstybe - 2014? Iki tada pagal visus požymius tai Ukrainą galima vadinti Rusijos protektoratu

Ukrainos valstybė atsirado 1991 metais. Iki tol tai buvo, kaip ir LTSR, adminstracinis vienetas - kultūrinė autonomija. Dabar pasaulyje tokie dariniai irgi egzistuoja: Kerala, Tamil-Nadu, Karnataka.

Truputį anksčiau atsirado Ukrainos valstybė. Ir kaip rašai jos sienos keitėsi, šeimininkai taip pat. (Moskovija taip pat visą laiką nebuvo be šeimininkų ir globėjų, priešingai, nei LDK). Bet tai ta pati valstybė, egzistuojanti šimtmečius.

Labau jau platus valstybės traktavimas. Pagal tokią logika, tai Italija irgi egzistuoja nuo priešistorinių laikų. Dar įdomiau tada su Egiptu - nors ten dabar gyvena visiškai kita tauta, bet arabai pagal tokią logiką galėtų aiškinti, kad būtent jie pastatė piramides ir jų valstybė egzistuoja kelis tūkstančius metų.

Va, va. Viskas ir priklauso nuo traktavimo. O realiai laisvės ir valstybingumo turi tiek, kiek sugebi išsikovoti. Kai kas traktuoti sugeba labai puikiai. Vienas įdomesnių traktatų apie Rusijos istoriją.
Traktatas

Visiškai klaidingas teiginys, kurį kai kurie piktavaliai megztaberetininkai menkystos mielai naudoja savo propagandai.

1. Ukrainoje aptariamu laikotarpiu turėjo visai normalų Liaudies frontą - tokį visai kaip Estijoje, kuris vedė šalį į nepriklausomybę. Ir savo laisvos šalies kūrėjus - tokius kaip Kučma, kravčiukas ir kt., kurie griovė TSRS blogio imperiją ir kūrė laisvąją Ukrainą.

2. Aptariamu laikotarpiu iš Gorbačiovo TSRS blogio imperijos ištrūko ir į laisvę ir demokratiją ėjo Pabaltijo šalys, Ukraina, Baltarusija ir demokratinė Rusijos respublika. Pastaroji taip pat turi, nors ir trumpą, bet laisvės kovų metraštį.

3. Tai, kad Rusijai, Ukrainai ir Baltarusijai nepasisekė laisvės ir demokratijos kelyje - tai yra liūdnas, bet neginčijamas faktas.

4. Lukašenkos Baltarusija ir Putlerio Rusija - visai kiti dariniai, o ne ...

5. Putlerio Rusija imperializmo aspektu nori atkurti greičiau Rusijos imperiją, o ne TSRS. Siekis yra būtent toks, nors ccarinės Rusijos paveldas šiuo metu nenorimas pripažinti ir netgi diskredituojamas.

6. Putlerio diktatūra yra autoritarinė, o ne totalitarinė, valdymo būdas labiau artimas fašistiniam, o ne stalinistiniam. Užsienio apžvalgininkai taipogi Putlerį labiau gretina su Hitleriu, o ne su Stalinu.

7. Tikslų siekima mojuojant trikoloru ir dvigalviu ereliu, o ne raudona vėliava su pjautuvu ir kūju. Sovietizmo ir nostalgijos pastarąjam iš tiesų yra, bet jo daug mažiau nei norėtų megztaberetiniai menkystos. Ir taiu suprantama, nes stalinizmas ir sovietizmas yra pakankamai diskreditavęsi ir todėl neteiktini.

9. Taigi, Rusijos pavyzdyje mes matome naujo "drakono" gimimą, o ne senojo transformaciją.

10. 9-asis punktas ir visas šis pasisakymas nepanaikina dabartinės Rusijos grėsmės, o tik įneša aiškumo ir užkerta kelią nedoroms arba neišmanėliškoms manipuliacijoms.

Šis pasisakymas akivaizdus klaidingos arba piktavališkos propagandos pavyzdys. Nesu tikras, kad galima taip stipriai klysti, todėl manau, kad čia tas antrasis, - tas negeras atvejis.

Kokia klaidinga ar piktavališka - RF teigimu Ukraina yra atsitiktinis darinys susidaręs buvusios RF imperijos vadų aplaidumo ir neveiksnumo pasekoje.
Ir JAV ir ES neteisėtai pasinaudojo RF protektoratu Ukraina bandydami užimti placdarmą prieš RF.
...
Kas jums Petrai neaišku? Terminų ir ideologinis pagrindimas yra viduramžių tradicijos pagrindu, bet reikėtų įvykius vadinti tikrais vardais - jei valstybė a neleidžia valstybei b stoti į kitas sajungas tai ji yra protektoratas arba kitais viduramžiškais terminais šnekant - vasalas.

Ir viešoje erdvėje ši samprata yra plačiai vartojama tiesa pagardinant terminais - geopolitika ir pan bet tai iš esmės tai tas pats kaip sinjoro teisė į pirmą naktį

Ginčytis su tokia ideologija neįmanoma, nes jei žmogus mąsto viduarmžių kategorijomis jis teisus.

Kol bus mastoma viduarmžiu kategorijomis RF konfliktas tęsis iki tol kol:
a) vasalas neišsikovos nepriklausomybės
b) vasalas pasiduos
c) pasikeis mastymas RF, kad galbūt jau ne viduramžiai

Žemiau pateikti tamstos teiginiai yra klaidingi: painiojama valstybės samprata su politine sistema.

Pagal tamstos logiką išeina, kad valstybė yra tik tada, kai ją valdo "geriečiai". Pagal tamstos logiką, tai carinė Rusija yra viena valstybė, TSRS - kita, o dabartinė jau trečia nauja valstybė. Dar matyt būtų ir ketvirta, jeigu staiga vietoj Putino atsirastų naujas "demokratas". Toks supratimas labai artimas marksistiniam-leniniam, iš kurio tamsta matyt jį ir "nukopijavote". Klasių kovos požiūriu būtų viskas gerai, bet aplamai vis tik valstybe reiktų laikyti ta pačia, jei ten tebėra ta pati kalba, kultūra, pagrindinė tauta, ir, be abejo, visuotinai pripažintos jos sienos.


Visur yra visokių judėjimų: gali būti ir komunistinių ir antikomunistiniu vienu metu. Esmė tame, kad absoliuti dauguma Ukrainos piliečių nerėmė nepriklausomybės idėjų arba buvo joms abejinga.


Lietuva, Latvija, Estija už tai kovojo. Kitos gavo nepriklausomybę atsitiktinai: taip Belovieže "vadai" sugalvojo.


Nepriklausomybė buvo "sėkmė" - Baltarusija jos nei laukė nei tikėjosi. Demokratija - jau kitokia "sėkmė". Baltarusijos piliečiams jos nereikia, tai ir nėra. Kai norės - bus. Jokių problemų.


Vėl ta marksistinė samprata. Valstybė bet kuriuo atveju valstybė, nesvarbu ar ten karinė chunta, ar karalius ar tiesioginė demokratija.


Taip. Vėl iš naujo kurti komunizmą matyt nebesinori. Kitokio skirtumo tarp Imperijos ir federacijos nelabai matau.


Čia jau kaip žiūrėsi, taip matysi.



Koks skirtumas kokia spalva ? Komunizmo statyti nebeįdomu, o vat galinga ir beribė Rusija - visų jos piliečių svajonė. Praktiškai bent jau mums tai nėra skirtumo, ką jie ten nori daryti: ar "pasaulinę revoliuciją ir Tarybinę sąjungą visame pasaulyje ar Rusiją.


O mes matome būtent transformaciją. Naujomis sąlygomis - naujas apipavidalinimas. Generalinė linija - ta pati: pasaulinis viešpatavimas.

Deja, bet antrinis ir nusižeminęs bei tarnauti linkęs vergo mentalitetas kyšo iš šito (#421526, žr. vienu aukščiau), o ne iš mano pasisakymo. Deklaruojamas mazochistinis pasitenkinimas tarnauti ne visomet skaidriems ES ir JAV interesams su menkystos pasidžiaugimu, kad "mano ponas viršesnis, Briuselio čebatai švaresni už Maskvos, todėl juos palankiau ir ekologiškiau laižyti".

Yra viena tokia bėda: kurį poną palaikyti, kai susikala ES ir JAV esminiais geopolitiniais klausimais? Pas tokį vergą, baudžiauninką ir menkystą užpuola baisus pasimetimas, netikrumas ir frustracija - kurį visgi čebatą laižyti - abu juk atliekų nuo savo stalo gausiai numeta, abiejų šunys po stalu daugmaž sotūs.

Štai tuomet ir kyla noras ne tik laižyti, bet ir čiulpti vieną tokį universalų čebatą - tokio vieno pono, kurio šalies ambasados Lietuvoje nėra, kurio pavardė sunkiai ištariama, o jis pats save laiko išrinktąja tauta, viršesne net už patį popiežių.

Darriusk,
tiesiog norėjau pasakyti, kad daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais. O ieškoti panašumų pagal analogiją - netikęs sumanymas, atsiduodantis V-VIII amžiumi, tamsiaisiais viduramžiais, vienžo.

O ir Belovežo susitarimų traktavimas -visiškai neteisingas. Jame keturios TSRS įkūrę valstybės nusprendė pasukti savais keliais.

Kaip matau mūsų "valstybės" sampratos labai skiriasi.
Tų "valstybių" piliečiai referendume laisvai išreiškė savo valią. Ir ta valia buvo prieš "ėjimą savais keliais". Nepaisant referendumo rezultatų nuo Rusijos nepriklausomomis netikėtai ir prieš savo piliečių valią tapo net 11 naujų valstybių.

Ne Jelcino Rusijos, o Gorbačiovo TSRS. O tai yra didžiulis skirtumas.
jelcino rusija tuo metu buvo didžiulis gėris, o Gorbačiovo TSRS - didžiulis blogis, prieš kurį kovojo visos tos 11 šalių, įskaitant Jelcino Rusiją.