protas....visus klausimus užduoda.... Mes netobuli savo prote, protu....Sutinki? Jis vis "gyvena" praeity arba ateity....Ir dėl to tik ir yra nelaimingas...

Kai jis esti ČIA IR DABAR....Tai yra tobula, nes tai IR YRA KAS YRA...

Nušvitimas, nušvitusieji, pabudę....Tai vis apie tą poną Protą.... Nušvitęs protas - tai dabarty vis esanti protas. Protas gali būti mūsų pikčiausias priešas, arba puikiausias instrumentas....

VAKAR - TAI SAPNAS, RYT - TAI FANTAZIJA, DABAR YRA TIESA.

p.s. ko tu nežinojai, kas čia parašyta? Viską, tačiau nori gauti patvirtinimus tam, ką žinai...Tada sakai - tai yra tiesa. O jei tavo paties teiginiai nesutampa su gautaisiais atsakymais, sakai - tai netiesa....

Taip veikia ponas Protas....
Gali būti, kad tai pajausi šeštu pojūčiu labiau, nei žinosi, bet tai yra tas pats....

Nėra jokio dabar. Tiesą sakant iki kol perskaitei iki šios vietos viskas tapo "vakar". Ko dar neperskaitei - "rytoj"

O kalbant apie priklausomybes, visi esam nuo kažko priklausomi. Mes gi esam biocheminės mašinos - visi mūsų veiksmai iš esmės nulemti mumyse vykstančių biocheminių procesų, kurių didžioji dalis yra niekaip sąmoningai nekontroliuojami. Kaip sakė kuris ten veikėjas - viskas priklauso nuo dozės dydžio ir taps maistu, vaistu arba nuodu.

Mokslininkai iš esmės privalo būti skeptikais - "Skeptikas - (gr. skeptikas - abejojantis, kritikuojantis): 1. filos. skepticizmo šalininkas; 2. prk. nepatikliai į viską žiūrintis, viskuo abejojantis asmuo." - iš kur ištraukei savo apibrėžimą lieka neaišku. Na o po to tai jau malkų priskaldei.

aš nesistebiu,kad tau nėra.... Kad atsirastų, reikia nukreipti dėmesį į vidų... Ar turi tam noro? Ne...

Kol to nesi daręs, tai nieko ir neteig.... Kaip gali sakyti, kad durianas neskanus vaisius, kai nesi jo ragavęs...??

Tai apibrėžk, kas yra "dabar". Tada pasiginčysim.
Aš ir nesakau, kad jis neskanus. Galiu tik pasidalinti kitų žmonių pastebėjimais.

turi pats paragauti.... To nepapasakosi, turi turėt savo patyrimą...

Ir nėra apie ką ginčytis...



o aš savo...

Su Mefistofeliu sandėrį jau sudarei?
Žodis dabar semantiškai reiškia laiko intervalą nuo netolimos praeities iki netolimos ateities fiksuotam laiko momentui. Kaip matai, negali būti čia ir dabar.

Skanaus.

tople,

apie ką aš šneku, neįmanoma apibrėžti, tik patirti.... Tai nematuok kilogramų metrais. Arba - nemaišyk dimensijų...

Mano galva, "čia ir dabar" sąvoka stipriai devalvuota sociume, nes dvasinio augimo knygutėse, kurių užderėjo nors vežimu vežk, mirga marga "būk čia ir dabar", "šios akimirkos jėga", etc. O kai apie tokius subtilius dalykus kalbama iš logikos pozicijų, tai nieko gero nelauk

"Čia ir dabar" apskritai nelabai pavaldus laikui. O su tokia prielaida nelabai ką ir išmąstysi toliau, nes čia jau beyond mūsų žaidimo aikštelės Panašu, kad kaip ir Lorpak sako, čia labiau jutiminis patyrimas, ėjimas beyond to, ką galim apibrėžt, kažkokia meditatyvinė buvimo terpė, kur kaip mėgstama sakyt "ištirpsta laikas" ir tiesiog esi. Ir nepaaiškinsi kitam, kas tai, jei jis nebus to patyręs. Kad ir paimkim analogą su seksu - pabandyk tą pojūtį apibūdinti nekaltam asmeniui Nelabai susikalbėsit

Matyt, pojūtis kaip šitam video .

Bingo, Vėjau.👍

p.s. Šios akimirkos jėga" Ekhart Tolle. Labai nebloga...

Na, tikrai nebūna tokia audringa reakcija....Bent jau man neteko nei patirti taip nei matyti patiriant...
Kaip aš sakau - protas ten nevaikšto....😎

Pasitaiko kartais tokių akimirkų, kai pagauni save tarsi ištirpusį, sustojusį, kai nesižvalgai kažkur į praeitį, nefantazuoji apie tai, kas bus, o netgi ir dabarčiai esi kažkoks abejingas. Kai tiesiog apima kažkoks "niekas", tuščia ertmė, bet tuo pačiu ir kažkoks pilnumas, išbaigtumas. Galimai netgi kažkoks milisekundinis glimpse į tas transendentines būsenas, kurios va ir negali būti aprašytos ar sudėliota joms instrukcija. Va tada galima kažkiek jau suprast, ką reiškia pasakymas, kad "čia ir dabar" nėra jokių problemų, nes tiesiog be to nebylaus buvimo pojūčio nieko daugiau ten ir nėra. Kitas klausimas - so what?! Nelabai tai ką ir pasako apie mus.. O gal ten ir yra visi atsakymai?

Akimirką užtrukusi amžinybė?

Baigiu filosofijas, nes jos visos pasibaigia kai valgyt nori. Pati didžiausia priklausomybė... Likimo ironija...

kaip kam....

Amžinybė, begalybė, galbūt, bet tai tik žodžiai, vis tik nesuteiks tam daugiau svorio ar aiškumo, tik sumistifikuos  Bet toj būsenoj nėra kažkokių norų, poreikių, alei netgi kažkokio impulso. Toks lengvai išsišiepęs ir nežinai dėl ko

aha.....

Viskas vyksta "dabar", visas gyvenimas prabėga dabartyje, be dabarties nieko tikro ir nėra. Mąstai ar apie praeitį, ar apie ateitį - dabartyje. Atsimeni - dabartyje, planuoji - dabartyje. Klajoji mintyse - taip pat dabartyje. Dabartis " per didelė", kad apibrėžti, išmatuoti ar kaip kitaip "užčiuopti" protu - tokie bandymai tik sukelia sumaištį prote, dėl kurios " dabartis" ir užsiniaukia. Bet užsiniaukimo būsena ištinka irgi dabartyje.😉

Kitaip sakant, nėra nieko kito apart to, "kas vyksta" Kažkoks visaapimantis high-tech sąmonės laukas su savo programavimo taisyklėm?

The very super high tech...👍😇😇