Bendrąja prasme alkoholis nelb turi variacijų, vistiek tai vienokia ar kitokia spiritinė išraiška. Pradėsi nuo lengvų (sidro, vyno? - you name it), o finišo tiesiojoj galbūt jau bus ir pilstukas ar grynas spiritas? Pagauna net pačius šviesiausius žmones, niekad net nebūtum pagalvojęs.
O žolytė gali nuvesti oj kaip toli prie kitų baisių narkotikų formų, kur dažniausiai kelio atgal nebūna.

Ne visai taip. Yra žmonių, kuriems iš principo negalima leisti vartoti alkoholio, nes išsijungia "stabdžiai" ir prasideda daugiadienės. Žinoma, jei kasdien stresą malšinsi "buteliu", tai taip pat gali išsivystyti priklausomybė. Kitais atvejais retai kas tampa alkoholiku.

Nekaltas vyno ar alučio reguliarus gurkšnojimas (juk madinga šiais laikais!) - jau priklausomybė. Kokie "klodai" atsivers po ilgesnio stažo, tik laikas parodytų. Pridėk dar kokią besikaupiančią nedarną šeimoj ar stresą darbe, kai norėsis "pabėgt" iš tos aplinkos, ir žiūrėk tas vynas ar alutis virs į didesnius kiekius ir dažnius. Gal net ir nebegelbės ir prireiks stipresnių šotų. You never know šituose reikaluose. Žmogus yra pažeidžiamas. Va net šviesaus proto jogė Lorpak turi silpnybių Tai ką kalbėt apie tuos, kurių sąmoningumas low ir kurie neturiu įgūdžių ar tinkamų priemonių kaip vaduotis iš streso, pykčio, etc.

Tai va čia ir esmė. O medžiagos, kas be ko, nevienodos. Vėjau, aš manau, kad būtent čia yra labai geras pavyzdys, kaip sužaista su mūsų protu. Alkoholiui net nereikia vesti prie kažko kito - jis pats neretai pasiima žmogų nuo A iki Z. Nes chemine prasme jo gebėjimas sukelti priklausomybę yra ne mažesnis, nei heroino. Žolė cheminės priklausomybės sukėlimo prasme gi toli atsilieka nuo pastarųjų.
Neadvokatauju nei už vieną. Advokatauju už gilesnį žinojimą, o ne įsitikinimus.

Vėjau, esi naujokas treiders.lt, bet ne naujokas Gyvenime! 👍👍👍

pvilke - tai visų narkotinių medžiagų tikslas yra vienas - užvaldyti protą. Taškas...Paskui ir vaiką, ir tėvą motiną, ir ką tik nori, parduos išmainys už dozę.

Tai baisi nelaimė. Aš nesmerkiu tų žmonių jokiais būdais.Užuojautą, vien tik užuojautą jiems jaučiu...😐😐😐
... tas užvaldymas padaro zombiu...😟

Čia galima tik šviesti, rodyti savo pavyzdį ....ir viskas...Dėja, bet taip. Ir tik su meile ir atsidavimu bei begaline užuojauta, kaip Motina Teresė. Jei nemyli to žmogaus, net nesiartink su patarimais.....

Ar ne per daug kategoriškai skamba šis lozungas? Prisimink, ką rašiau apie frazę "narkotinės medžiagos" ir asociacijas, kurios automatiškai iškyla galvoje. Tu tikrai manai, kad espresso tikslas yra užvaldyti tavo protą? Esi girdėjusi, kad kažkas dėl kavos puodelio atsižadėjo motinos? Tai gal vis tik kavos nereikia statyt į vieną eilę su krokodilu? Kaip manai, kurio žmogaus gyvenimas buvo spalvingesnis - to, kuris žino kavos skonį, ar to, kuris apie jį tik girdėjo?
Šiaip tokiose diskusijose žodžio "narkotikai" geriau nevartot, nes jo reikšmė subjektyviai labai skiriasi. Pradžiai reiktu sugrupuoti medžiagas, apie kurias vyksta diskusija, į atskiras grupes, kad neliktų vietos interpretacijoms.

Nuo kada kavos pupelės yra narkotinė medžiaga? Tada ir seksą, ir shopingą reikėtų laikyti narkotikais Beje, o kas gali paneigt, kas tai neužvaldo žmogaus proto? Dar ir kaip! Tik čia reiktų atskirti 2 dalykus - "buitinius" dalykus, sukeliančius priklausomybę, ir narkotines medžiagas, kurios jau tiesiogiai veikia organizmo cheminius procesus.

Dėl kavos, tai juk pati lorpak sakė "Prisipažinsiu, dar narkašinuosi kava". Ir tai plačiąja prasme tiesa. Priėjome man rodos prie linijos, kai reikia apsispręsti, ką vadinti narkotikais. Vienas iš plačiau naudojamų variantų - pagal poveikį neurotransmiteriams. Jei stimuliuojama dopamino (malonumo hormono) gamyba - tai narkotikas. Ir taip, tokiu atveju ir cukrus ir seksas ir shopingas ir kava patenka po šiuo apibrėžimu. Žolė irgi. Kaip ir alkoholis. Bet ar logiška shopingą visiškai sulyginti su alkoholiu? Nežinau, man tai atrodo gan iškreiptai, todėl norisi smulkesnių kategorijų. Aš jau nekalbu, kad grybai, lsd ir dar vienas kita medžiaga iš viso neskatina dopamino gamybos. Taigi, joks dirbtinis malonumo jausmas tiesiogiai nesukuriamas. Tad pagal mano aukščiau pasiūlytą klasifikaciją, jie privalo būti kitoje grupėje.


Jei kažkoks dalykas ar medžiaga yra "buitinis" ar mums įprastas - tai nepadaro jo kažkuo geresniu ar mažiau kenksmingu. Esmė yra pačiame poveikyje, o ne mūsų požiūryje. Požiūrį galima pakeisti. Poveikio - ne.

...kava - narkotikas, gal skamba vos ne kaip kalambūras. Sutinku. Tačiau, kas kavoje ir arbatoje(čefyre), sukelia tą nenumaldomą norą ją gerti - kofeinas. O kofeinas yra oficialiai pripažintas narkotine medžiaga.

Arbatoje yra jo kiek mažiau, todėl ji daroma laaaabai stiprios stiprios konsistencijos...

Apie seksą.... Faktas, kad seksas sukelia priklausomybę... Nuo to net gydo....

Yra įrodyta, kad socialiniai tinklai, laikų pavidalu, sukelia tokią pačią priklausomybę, kaip heroinas. Tai įrodyta moksliškai, pati savo akimis mačiau tokias lomkes.... Oi oi, kaip žiauru buvo...

Shopingas taip pat.... Yra labai nuo to priklausomų žmonių....

Dabar juk XXI a. už lango, nepamirškite....Nauji ir narkotikai, tik dar 100 k.pavojingesni.
Nes labai nepastebimai užvaldo protą.

Protas čia visų svarbiausias.

....aš būčiau linkusi pritarti tam tavo teiginiu, pvilke...

priklausomybių yra visokių ir daug...

Mano galva, pačios pavojingiausios yra tos, kurios žaloja fizinę svaikatą, psichinę sveikatą, yra socialiai pavojingos.

Kaip ta kava.... Ji kenksminga tik man pačiai. aplinkai gal tik juoką sukelia... Bet alkoholis žaloja vartojantįjį fiziškai ir psichiškai, jo aplinką fiziškai ir psichiškai.

Ar socialiniai tinklai tokie pat, nors yra labai stiprus narkotikas....?

O strateginiai žaidimai, kai žmogus lošia valndų valandas, net parom....? Ką ir kaip žaloja?

Artimieji sakys - labai žiauriai, socialinė aplinka sakys - mums dzin...

It depends..... Visas ir galima po vienu kurpaliumi pakišti, ir tuo pat metu, ne....

Tai nėra paprasta, tai atsakingas požiūris turi būti, altruistiškas, geranoriškas, man ne vistiek požiūris....

Skepticizmas



Neišmanymas – tai būti skeptiku ir nežinoti, kad jūs skeptikas. Jei jūs laikote save skeptiku, tai jūs jau skeptikas! Jūs jau turite raktą, kad galėtumėte suprasti kažką, kas yra anapus. Todėl iš tikrųjų jūs galite niekada ir nesužinoti, skeptikas jūs ar ne!

Skeptikas prisirišęs prie senų stereotipų, kurie uždaro bet kokias galimybes. Bet ši kūrinyja turi visas galimybes. Kai jūs suprantate, kaip keičiasi stereotipai, skepticizmas praeina.

Tikras mokslininkas niekada negali leisti sau būti skeptiku, todėl kad skepticizmas neduoda galimybės ištirti nežinomas egzistencijos sritis. Skepticizmas – tai kada žmogus pareiškia: „Aš visa tai žinau“, o toks požiūris nėra mokslinis. Skepticizmas išsisklaido Žinių pagalba.

Neakcentuokite skepticizmo žmoguje ir nesistenkit ir nebandykit su juo ginčytis. Ginčas tik sustiprina skepticizmą. Baimė prarasti laisvę pagimdo dar didesnį pasipriešinimą ir sustiprina skepticizmą.

Giliai kiekvieno žmogaus viduje yra tikėjimas ir meilė. Skepticizmas tai tik plonas sluoksnis.

Jeigu jūsų prote susidaro įspūdis, kad šis žmogus skeptikas, tai jūs tik sustiprinate jo ar jos skepticizmą.

Jūsų tylėjimas ir šypsena, einanti iš širdies, išsklaido bet kokį skepticizmą. Nėra nieko geresnio, kaip tylėjimas, tam, kad sugriauti skeptizmą. Tylėjimas reiškia sąmonės kokybę, o ne tiesiog, kai jūs laikote sandariai užčiauptas lūpas.

Skepticizmas sutinkamas tik žmonėse, pilnuose apribojimų. Vaikai neturi skepticizmo. Jie gyvena savo fantazijos pasaulyje, daugelio galimybių pasaulyje. Jų pasaulis – tai nekaltumo, džiaugsmo, grožio ir meilės pasaulis.Sri Sri

Hmm.. Bet galima būti skeptiku ne dėl visko iš eilės. Tai tada esi reliatyvus skeptikas?

čia kaip - aš esu godus maistui, daiktams ne... Ar aš esu godus...?

Taip.

Tiesiog esame linkę pastebėti, tai ką norime, kas mums nepatinka, to "nepastebime"... Kai mums tai parodo pirštu, tada ginamės arba sakome, na ...ne, tai ne taip...

Buvo laikas, kai buvau labai arogantiška. Tačiau man ta savybė patiko, kai kiti man tai sakydavo, atšaudavau - na taip, esu arogantiška, o ką?
Tačiau, kai sakydavo, kad esu godi ir pavydi, gindavausi iki ašarų. Kol teko pripažinti faktą, kai buvau priremta neginčyjamų įrodymų. Kaip sakoma - tiesa yra karti.

p.s. nepretenduoju į jokias tiesas, čia mano darbinė versija...

Išties, kartais akistata su savim būna nemaloni, ypač kai gauni faktų, kurie nustebina tave patį, nes negalvojai, kad toks esi kitų akyse Bet o jei kitas tau kažką šauna apie tave per savo matymo prizmę, tai tėra jo tiesa ir nebūtinai tikra tiesa apie mane, a?

galiu tik iš savo asmeninės patirties pasakyti - jei tikrai pataiko - tu supyksti, gal net tavo pačio nuostabai.... Tai žinok ,kad užkabino teisingai...
O jei tau nei motais - tai jau nėra l.aktualu, arba netiesa...

Savistaba - labai geras dalykas. Juk žinai, kad protas mums kuria arba taip sakoma, pritraukia tik tai,kas mums reikalinga.... Jei esi godus, būtinai bus daug progų pasidalinti, jei pavydus - daug progų tai patikrinti...Jei neištikimas sutuoktinis, taip ir gausi nuolat visokių mylimukų....Tave Gyvenimas ne tikrina ar baudžia - o tiesmukai rodo - esi toks....

pradėk, nelauk, kol aplinkybės,sąlygos taps tobulos - padaryk jas tobulas savo veikimu.

neapsimesk, kad esi tobulas. Niekas nėra. Būk savimi, tai tave padaro tave natūraliu, todėl puikiu.

"Tobulas" ko atžvilgiu? Ir kodėl mes netobuli? Gal tik ieškom priežasčių tokiais nebūt, nes kliaujamės tik savimi?..