Atiduoti lengviausia, bet prieš atiduodant reikia iš kažkur paimti. Prieš rinkimus visi dalino, o po rinkimų nelabai žino, iš kur paimti. Spintelėje nėra.

Nesutinku nes:
1 Kompensaciju skaičiuotojai niekur nedings, tik vietoj to kad pavedima darysi Kauno energijai, reikes pinigus pervedineti kiekvienam žmogui atskirai
2 Tikrai ne kiekvienas žmogus gaves 1000Lt. "kompensacija" už šildymą juos būtinai ir sumokės už šildymą. Pas mus name gyvena bobutė. Atvirai sako: neturiu už ka mokėt už šildymą, tai ir nemoku. Vienam butui šildymo neužsuks, namui irgi neužsuks, "išsimušt" iš jos irgi nieko "neišsimuši". Vadinasi skola kaupsis iki kol kažkas tą butą paveldės. Duok tu jai 1000Lt. tikrai netikiu kad ims ir atiduos juos už šiluma, arba kad puls renovacija daryti.

As sutinku ... nedaugelis nores tuos 1000 LT atiduoti, bet siandien jie VISI "ramia sazine" atiduoda. Ir apie jokias renovacijas jiems gali nesneketi - kompensciju gavejai gyvena KOMUNIZME. Mums pagal poreikius, o mes jums pagal isgales ...
Taciau, kai gausi i letenas ir atiduosi ... lengviau skaiciuojasi.

o skolas issimusineti galima is karto, kam laukti "paveldetuju" ? Kaip tai padaryti ?? juk gyvenam tEisinej valstybej.

Vall2 > vis tik nesuprantu, kieno pinigus žadu dalinti. Dabar žmogus paima atlyginimą ir sumoka KE. Jei renovuosis, dali atiduos statybinikams, dalį KE. Jei teisingai renovuosis, dar ir mėsai liks.

Tie pinigai žaibiškai atsidurs artimiausiame kioske ir bus iškeisti į Uraganą Anatolijų. Pliusas tik tas, kad valstybei atiteks akcizas ir PVM (su sąlyga, kad kioskas dirba sąžiningai, bet čia manau pačiam juokinga)

Kai ismoksi mastyti apie savo kisene o ne apie biudzeta, tada suvoksi is kur "tie dalinami pinigai" ir kaip jie vaiksto ...

Nors ... dar mano neGerb Gediminas sake: mes jums paDEsim ...

"Kursime darbo grupę ir ieškosime galimybių pateikti klausimą svarstymui" © 2012-2016 BA

Gudručiai gebantis atvirai pinigautis iš sistemos, kitus veda link nenoro mokėti mokesčių. Norint, kad šis idingas ratas nutrūktu, neturi būti jokių išimčių. Kokios gali būti PVM lengvatos šildymui ... ? Jų neturi jokių būti. Visi privalome mokėti pilną (bet teisingą) kainą. Tada ir renovacija pajudės ir namų pirmininkai atsiras, atsiras ir normalūs namą prižiūrintys partneriai. Kol dabar paverkei ir už tave kažkas tavo turtą turi patvarkyti, tol ir yra kolūkis.

Senutė kuri nemoka už šildymą, po kažkurio laiko su visu savo buteliu papuls į rinką. Jos butelį išvaržys ir liks gatvėje arba kitame formate...

Kai darbingi žmones, gaunantis neapskaitomas pajamas, normaliai naudojasi šildymo lengvata, tai nenormalu. Visi suprantame, bet tai toleruojama. Jei tai toleruoja valdžia, vadinasi šešėlis yra legalu.

Toliau su gydymu. Pamėginkite gauti kokybišką gydymą be papildomų pinigų ?? Kokia logika mokėti mokesčius ...
Toliau Policija. Anekdotas, o ne įstaiga. Nei vieno įvykio nėra sutvarkiusi. Nei vieno. Vienas ginkluotas apiplėšimas, viena rimta vagystė iš seifų, neskaičiuoju smulkių su atomobiliais ir panašiai. Visa tai privedė link to, kad dabar viskas drausta.
Kurią valstybinę sritį imsi, visur vargo vakarienė. Valstybei mokėti neapsimoka. Jei neapsimoka, tai darai sprendimus. Tai ką gali optimizuoti mokesčių pavadidalu, sumoki tiems patiems gydytojams, draudimui, vaikų mokymo repitoriams, už vaikų lavinimą būreliams, už kaimynus, kurie nemoka už šildymą (nes tos bobutės nesumokėtą skolą, šildymo paslaugas teikianti įmonė paskirto ant kitų mokančių gyventojų, o kai ta bobutė sumokės, tada jie tą sumokėtą sumą vėl grąžina gyventojams, ko pasekoje ir šokinėja šildymo sąskaitos ...)

Norim, kad kas keistusi, reikia raukti sistemą, kuri neskatina nieko už nieką būti atsakingu. Kai tik matysime, kad mokėdami mokesčius, turime geresnį priėjimą prie gydytojo, nereiks mokėti gydytojui į kišenę. Atiduosim tuos pačius litus į biudžetą...

Cia apie Aro algas. Ko ten norejote is policijos ?

1. Kad nedidėtų prekybos balansas ... Tai strateginiai - politiniai klausimai. Čia kaip laikrodžio mechanizmas. Vieną ratuką pasukai, pasisuka ir kiti. Todėl dažnai niekas jų net nenori net ir sukinėti.
2. Mažintų šešėlį - neturi būti lengvatų, neturi būti pašalpų (lieka tik mažesni mokesčiai gaunamoms pajamoms, jei tos pajamos tavo už darbą yra mažesnės nei skurdo riba), valstybinės paslaugos seka paskui tuos, kurie moka mokesčius. Valstybinės paslaugos konkurencingos. Žmogus turi savo krepšelį viešosioms paslaugoms, kur jis gali viešąsias paslaugas pirkti ten, kur jam atrodo geriausiai. Valstybė nustoja mokėti už nefektyvų ir neracionalų turtą piliečiams, valstybė nustoja kišti biudžeto pajamas į ekonomiškai neefektyvias programas.
3. Žmogus mokantis mokesčius į biudžetą yra didžios dalies jų savininkas. T.y. jo sumokėti mokesčiai eina paskui jį ar jo šeimos narius. Nemoku mokesčiu, negaunu paslaugų. Moku mokesčius gauna paslaugas. Elementarus pavyzdys - žmonės nuo baltų algų mokėjo mokesčius, kai tapo bedarbiai ir turėjo gauti atitinkamą bedarbio pašalpą, buvo pasakyta, žinot mes jūsų mokėtus mokesčius išleidome, o dabar jums mokėti pašalpų neturime iš ko. Kai tave apgauna, susivoki ...
4. Tokia didelė žmonių dalis pasodinta ant pašalpų adatos ir praradusi elementarius įgūdžius, kad be triukšmo ir nepasitenkinimo, dabar iš jų to nebeatimsi. Esame per toli ir per gyliai nuėję. Sprendimas - labai laipsniškas mažinimas visų pašalpų, lengvatų, kad žmonės palengva matydami mažėjančias pajamas, bus priversti keisti savo ekonominius įpročius. Ir dabar su šia žmonių grupe (nors tikėtis, kad jie matys ateities toliau nei mėnuo yra beprasmiška) aiškinant, kad kitaip nebus. Jie turi patikėti, kad kitaip nebus.

Pasakysite, o kaip su žmonėmis, kurie turi negalią, juk jie nedirba ... kaip jie be pašalpų ? Visi kas aptarnauja su negalia žmones, jiems turėtų būti mažinami mokesčiai jų pajamoms. Nors dabar kai matai kas prašo finansinės pagalbos, tai supranti, kad valstybė ar taip, ar kitaip žmogų su negalia ir jį prižiūrinti yra palikusi likimo valiai. Realiai jei niekas jiems nepadeda, jie tiesiog vegetuoja svajodami, kad kada nors bus arčiau skurdo ribos...

Pagal Statistikos departamento duomenis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas šalyje „į rankas” sudarė 1686 Lt ir per metus didėjo 0,8 proc. Tačiau realus atlyginimas, kuris skaičiuojamas įvertinant ir kainų pokyčius, rodo, kad šalyje atlyginimai mažėjo 0,8 proc.

"Įmonė, norėdama padidinti darbuotojo į rankas gaunamą darbo užmokestį nuo 2000 litų iki 2100 litų, tam turi skirti ne 100 litų, bet 179 litus – taip darbo sąnaudas išpučia mokestinė našta. Čia glūdi pagrindinė „vokelių“ gajumo priežastis, todėl pirmasis naujosios Vyriausybės prioritetas peržiūrint Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą (t.y. jos paskatas investuoti ir kurti gerai apmokamas darbo vietas) turi būti sutelktas į darbo mokesčių mažinimą”, - dėsto N. Mačiulis.

O norint parodyti ne 1000 lt popieriaus, bet 2000 lt popierių, darbuotojų alga gaunama į rankas realiai sumažėtu. Mokesčiai išskaičiuojami iš vokelinės sumos. Augant aplinkui prekių ir paslaugų kainoms, o ypač už energiją (pvz. elektra branginama, tik dėl politinių - idėjinių motyvų ir net ne atsižvelgiant, kad diduma namų ūkių paskendę skolose), nei vienas darbdavys nedrįs mažinti darbininkams algų, o darbininkai suprasdami, kad neišgali mokėti ir didesnių mokesčių valstybei - nesutiks, kad jų vokeliai virstu oficialiomis pajamomis.

Plius dar žmonės išradingi, sugeba nužievinti valstybę per socialines išmokas, nors realios pajamos yra daug didesnės, nei deklaruojamos. Kol valstybė vaizduoja, kad plaukia atskira valtimi Lietuvos ekonomikoje, tol situacija esanti pas mus - nepasikeis. Turim pilnai keisti darbo pajamų apmokestinimą į turto ir vartojimo apmokestinimą.

siaipzvejys > 100 % sutinku su tuo, kas viršuje parašyta. Tik yra vienas "bet" - visi ne kartą skaičiavo, kad tai atsilieps surenkamoms pajamoms į Sodrą. Kaip ta kompensuoti - kol kas niekas nesugalvojo. Skolintis pensijoms ? Galima, tik kiek ir iki kada ?
Kad darbo pajamos apmokestinamos daug, tai faktas, kuris žinomas seniai.

siaipzvejys > MMA didinimas iki 1100 padidins ar sumažins šešėlį ?

Minimalios mėnesinės algos arba trumpiau MMA padidinimas iki 1100 lt verslui padidins prekių ir paslaugų savikainas, mokesčius, sumažins eksportui dirbančių įmonių konkurencingumą, tikėtina augs prekių ir paslaugų kainos (kokia dalimi neaišku, nes savikainos pokytis mažai įtakoja galutinę prekės ar paslaugos kainą. Ją reguliuoja rinka - pasiūlos ir paklausos balansas, konkurencijos aštrumas, pakaitalai ir importo kainų lygis). Sumažės įmonių pelningumas ir darbo vietų skaičius trumpu laikotarpiu, išaugs savitarnos apimtis namų ūkiuose.

Padidės spaudimas darbo rinkai. T.y. nekvalifikuotam darbui išaugs paklausa. Nes atsiras trumpu laikotarpiu motyvacija eiti dirbti, nes gaunant minimalią algą ir atėmus su darbu susijusius kaštus (transporto kaštai į/iš darbo vietą, pietūs, rūbams) liks suma, kuri jau ženkliau skirsis nei gaunama socialinė išmoka. Darbdaviai turės iš ko pasirinkti. Todėl tikėtina, kad dabar uždirbantys 1100-1500 lt ant popieriaus, nelabai turės svertų daryti didesnė spaudimą dėl algų padidinimu trumpu laikotarpiu.

Tam tikra dalis namų ūkių gaus didesnes pajamas, atitinkamai augs jų vartojimas. O tai didins prekių ir paslaugų paklausą. Padidės surenkami mokesčiai į biudžetą, Sodrą, atitinkamai lengvės apskaitomoje ekonomikoje dirbančių įmonių ekonominis gyvenimas. Tikėtiną apyvartos didėjimą, slopins augantis ne darbas, kitos dalies darbuotojų sumažėjusios pajamos ir išaugęs savitarnos mąstas.

Į rinką turėtu patekti apie 25-40 mln litų per mėnesį darbo užmokesčio arba per metus 300 - 480 mln litų. Biudžetas gaus apie 522 mln. lt per metus daugiau mokesčių. Realiai padidėjusi mokesčių srautą iš biudžeto sumokėsime MMA gaunantiems biudžetininkams. Laimėtojas yra Sodra. Didesnė masė pinigų besisukančių Lietuvos rinkoje, iki ją prarys infliacija, multiplikuos netiesiogines darbo vietas, pagerins mažmeninės prekybos apimtis apie 1 procentą.

Kokia įtaka bus šešėlinei ekonomikai ? MINIMALI.

Šuolis apskaitomos algos 250 lt + mokesčiai, t.y. nuo 850 lt iki 1100 lt, tam tikra dalimi sumažins neapskaitomos ekonomikos dalį, kuri tenka įmokoms iš verslo į biudžetą (pajamų mokestis) ir Sodrą. Kai ant popieriaus alga 850 lt, tai rankos 715 lt(čia apytiksliai, nes nelygu, kiek kas vaikų turi ar/ir pan., kas vienaip ar kitaip mažina ar didina atskaitymus) sumokami viso mokesčiai 400 lt, viso darbo vietos kaina 1.115 lt. Kai ant popieriaus 1.100 lt, tai rankos 897 lt, mokesčiai 545 lt, viso darbo vieta 1.442 lt. Darbuotojui tenka 182 lt daugiau, mokesčių 145 lt daugiau. Tie kas gauna "vokelius" drąsiai galiu teigti iš patirties arba susimažins etato dydį nuo pilno iki 0,75 ar net mažiau, kad išlaikytų tas pačias pajamas į rankas arba dengs darbdaviui iš savo algų priedo nuo 70 iki 100 lt padidėjusius mokesčius.
Namų ūkiai, kurių pajamos padidės nuo 715 lt iki 897 lt, radikaliai savo vartojimo įpročių nepakeis. Kaip rūkė kontrabosą, taip ir rūkys, kaip gėrė naminę (ar pilstytą) taip gers. Gal kiek labiau susimažins (trumpu laikotarpiu) įsiskolinimą kreditoriams, kurie smaugia per anstolius, susimažins skolas komunalininkams. Vidutiniu ir ilgu laikotarpiu šį nežymų algų padidėjimą prarys infliacija.

Kas dėl to labai nukentės ?

Labiausiai nukentės motyvacija žmonių dabar uždirbančių 1000 - 1500 lt. Jiems algos bus keliamos, bet ne iš karto. Žmonės gaunantys algą už padarytą darbą. Jų įkainis į rankas sumažės, mokesčių dydžiu. Vadinasi jiems reikės dirbti sparčiau ar/ir daugiau valandų kad gautų tą patį į rankas. Pensininkų pensijos dėl infliacijos dar labiau nuvertės. Daliai namų ūkių sumažės pajamos, dėl "ale" padidėjusių oficialių pajamų, bus sumažintos kompensacijos ir pašalpų išmokų dydžiai.

Kas dėl to išloš ?

Manau mes visi.

Taip kaip dabar organizuota pensijų sistema, tai yra BĖDA. Lietuvos jaunų gyventojų skaičius mažėja. Įgūdžiai taupyti senatvei neformuojami. Labai maža dalis gali atsidėti kažką senatvei, bet dėl jaunos kapitalistinės santvarkos Lietuvoje, atidėti pinigai infliacijos praryjami. Nėra instrumentų, kaip būtų galima išlaikyti atidėtų pinigų pensijai vertę iki išeisi į ją. Nestabili, vis dar formuojama mokestinė aplinka - sujaukia ilgalaikio investavimo schemas.

Tai yra - BĖDA.

cia mes dviracio tikrai neisradome, nebent originalu pavadinima sugalvojome: VIAP mokestis (Viesaji Interesa Atitinkanciu Paslaugu). Australai pavadino paprasciau "carbon tax", graikai isvis prie elektros saskaitu "prisege" padidintus turto mokescius (krizinius solidarumo ar pan.).

Taip kad tendencija pasauline- smaugti valstieti kol uzdus, o lengviausia/efektyviausia tai daryti per elektros (kaip placiausiai vartojamos) saskaitas.
Bet Graikijoje atsitiko nenumatyta komplikacija- vartotojai isvis mete moketi saskaitas uz elektra ir teko skubiai bailout'inti valstybine elektros kompanija.

Teisingai pastebeta, butent "del politiniu- idejiniu motyvu" ir toliau matysime auganti mokestini plesikavima ir jo priespriesa- traukimasi i seseli.

2) del MMA- Lietuvoje santykis tarp vidutines ir minimalios algos yra didziausias Europoje. Didinkim toliau- bus gerai jei rimciau- kurkime normalias salygas vidutinei algai ideti - tai nereikes dekretais MMA kelti. Juk pakelus pvz. iki 1500 planuose skaiciai dar geriau atrodys o realybeje verslas tiesiog mazins etatus ir papildomai vargs su darbo laiko apskaita.

3) del noro prichvatizuoti verslo mokamas Sodros imokas- islindo swedbankis jau su paskaiciavimais kaip 7.5 mlrd. is seselio istraukti o kaip sekasi su pirmuoju milijardu? ir LB "ekspertai" choru paremdami prabilo.
Interesas banalus- perkelti verslo Sodrai mokama dali i privacia bankine sistema ir ilgai administruoti(drozti kaip suri su tarka: 3% imoku, 1% turto (kasmet)) naudojantis zmoniu priespriesa valdziai.
Bet visuotinai privacios pensijos (administruojamos bankininku) tikrai is oro visiems nenupirks socios senatves- tiesiog issunktas lukstas vel bus numestas valstybei.

Gavau klausimų į privatą. Tad pamėginsiu atsakyti, kaip aš tai vertinu:

Kaip manote, ar valdžia yra suinteresuota, tiek Lietuvos, tiek Rusijos, išlaikyti kainų skirtumą tarp prekių kurias butu galima gabenti, ir realizuoti(kontrabanda). Pagrinde kuras,cigaretės.

Manau tiek Lietuvos, tiek ir Rusijos ar Baltarusijos valdžiai yra naudingas akcizinių kainų skirtumas. Rusai ir Baltarusai dėl akcizinių prekių kainos skirtumo iš aplinkinių valstybės vartotojų susirenka sau papildomas įplaukas į šalies biudžetą. Šių šalių įmonės turi dėl žemų akcizinių prekių kainų didesnius konkurencinius pranašumus, prieš kaimynus. Gaunamą viršpelnį anų šalių verslas gali skirti geresnei kainai, geresnėm priemonėm įsigyti, išpausti konkurentus ir t.t. ir panašiai. Lietuvai, taip pat naudinga, kad kaimynai turi pigesnes akcizines prekes. Mūsų žmonės gali su valstybės žinia atsivežti į šalį kontrabandinių akcinių prekių ir žmonės neturi per didelio kainų šuolio šoko. Kontrabosinių akcizinių prekių kainos Lietuvoje nuolatos kyla, bet kyla tokiu tempu, kiek gali šalies gyventojai jas toleruoti arba surasti tam pakaitalų. Aš manau, kad Lietuva taip sugeba ir vilką sotų laikyti (čia apie ES susitarimus) ir avis nesudraskytas turėti (čia apie mūsų šalies liaudį, kurių pajamos nespėja taip augti, kaip auga akcizinių prekių kainos).

Abi šalys vienokiu ar kitokiu būdu, iš to gauna naudą ...

Tai jau taip.

Man idomu kiek laiko šis skirtumas dar bus??

Tai labai sudėtingas klausimas. Viskas priklauso, nuo Europos Sąjungos spaudimo minėtoms šalims. Bei mūsų šalių politinio įžvalgumo. Kontrabosą sustabdyti galima per labai trumpa laiką. Tik tam turi būti politinė valia. Kada ji bus ... čia aš jau nežinau.

Šiai dienai žadami kainų kilimai tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje visom šiom prekėms. Nors realaus tam pagrindo nematau. Žmonių atlyginimai toli gražu ten nedidėja jau eile metų. Ekonomikos taipat neblizga...

Viskas labai paprasta. Valstybės perėmė didžia dalimi visas įmones susijusias su energetikos ištekliais į savo rankas. Vadinasi valstybė turi dar vieną įrankį surinkti daugiau mokesčių į šalies biudžetą. Tiek Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje klesti šešėlinė ekonomika. Didelė korupcija. Visa tai apsunkina mokesčių surinkimą. Čia tas pats, kas yra Turkijoje. Turkijoje kuro kainos vos ne 40 procentų aukštesnės nei Lietuvoje. Ir kalbantis su Turkais, kodėl - jie atsako, kad taip valstybė susirenka mokesčius. Dar per akcizinias prekes jie gali surinkti didelę dalį orinių išleistų pinigų į rinką. Tai yra būdas, slopinti nekontroliuojamą infliaciją.

Antras idomus dalykas ekonomika buksuoja, pramone pasaulyje lėtėja, kodel degalų (naftos kaina turi dideti?). Pas mus dideja papildomai dėl mokesčių, ta suprantu. Po naujų didės akcizas nes tai pažadėjom ES(dyzelinui)

Naftos kaina auga pasaulyje dėl daug priežasčių. Pirma sudėtingėja technologijos jai išgauti. Toliau yra karteliniai susitarimai. Naftos ištekliai neatsinaujina. Pasaulinės valiutos dėl skiedimo mąsto nuvertėja prieš prekes. T.y. kaina didėja dėl infliacijos. Daug daugiau dėl technologijų vartojama energijos. Atitinkamai per kainą valstybės reguliuoja pramonę, kad ši kurtu mažiau energiją imlias technologijas. Ir taip toliau ir panašiai.

Bet dėl ko brangimas Rusijoje? Ar naturalus procesas? Jei brangsta pas mus jie ir kelia. Vadinkim didina savo prekių vertę, lygiagrečiai, kiek rinkoje didėja pas mus. Tiesiog nori uždirbti daugiau... Ar Rusija tiesiog yra Rusija, ir jie turi savo paskatu?

Nesu daręs koreliacijos tarp Rusijos, Baltarusijos akcizinių kainų dinamikos ir Lietuvos. T.y. nelyginau. Tai negaliu atsakyti ar pakilus pas mus kainoms, pas juos kyla lygiagrečiai. Manau Rusija ir Baltarusija vis mažiau ir mažiau nori akcizinių prekių parduoti savo rinkoje dotuojant. Nes šaliai yra reikalingi į biudžetą pinigai. O juos lengviausia susirinkti iš akcizinių prekių. Plius reikia dar įvertinti, kad mūsų šalis energetikos produktus iš Rusijos perka pasaulinėmis kainomis. O jie pas save parduoda su ženklia nuolaida. Kokia logika Rusijai parduoti mūsų rinkai naftos produktus su didele nuolaida beribius kiekius. Viskam yra skaičiai.

Nes kokia prasme Rusijai kelti kainas? jei ju salies skurdusis sluoksnis tada nzn aplamai ismirs... Jau dabar sako kad tokios kainos kosmosas ten gyvenantys paprasti zmones, kad Putinas daro kanori, o kainas zadama sulyginti su ES kainomis, tai realu?

Rusija, iš to ką skaitau ir girdžiu, patiria didelį spaudimą iš ES dėl akcizinių prekių kainų. Daromi dideli susitarimai dėl šių prekių kainų lygio. Bet tai nėra Rusijai blogai. Gaudama daugiau mokesčių į biudžetą jį gali juos perskirtyti, kad mažiausiai pažeidžiami mokėtų daugiau, o daugiausiai pažeidžiami mažiau.

Manau bankai nori ne tik tai priglausti pensijų litus, bet ir susiduria su milžiniška problema, kad užsitesusi rinkoje šešėlinė algų dalis, pradeda rimtai griauti jų verslą. Jie neturi kam paskolinti pinigų. Per laikotarpį nuo 2006 iki 2008 metų fizinių klientų skaičius, kurie buvo skoloje bankams augo. 2006 bankams buvo skoloje 554.993 fiziniai asmenys, atitinkamai 2007 - 690.772, 2008 - 776.342. 2009 ir 2010 metais klientų skaičius stabilizavosi, t.y. 2009 - 714.014 ir 2010 - 715.612. 2011 metais liko 471.572, o jau 2012 po III ketv. liko 462.466 . Žinoma yra Snoro korekcija skaičiuose, bet tendencija aiški. Bankams vis sunkiau ir sunkiau paskolinti pinigų. Vartojimo ir kitos paskolos 2006 metais sudarė 4.796 mln. litų, tai 2012 4.078 mln. litų.

Esminė pinigų suma fizinukams išskolinta NT pirkti. T.y. 2012 - 19.899 mln.LT, kai 2006 - 9.921, 2007 - 15.898, 2008 - 19.762, 2009 - 19.748, 2010 - 20.351, 2011 - 20.130.

http://vz.lt/article/2012/11/26/nauja-valdzia-apribojimus-gryniesiems-pinigams-planuoja-ivesti-nuo-sausio-1-d

Neblogas manevras, bandys suzvejoti, kitais budais, nepagristas pajamas,,, neduok dieve permetus isigysi koki dvirati kompiuteri, nauja TV(is pasalpos),,, Ir pasibels i duris..

Mazai ir taip kas uz 10000lt perka kazka grynais,,, O kur vyko panasus sandoriai vyks ir toliau, jei tai tenkina tiek mokantiji, tiek gaunantiji...

kas toliau>?

Maža smulkmena. Apėjimas garantuotas. Suskaldai į tris čekius ir turi sumą 10.000 lt. Čia ne bėda. Bėda yra ta, kad teks nešti grynus į banką, o tai 0,8 proc. bankui, paskui darai pavedimą, o tai vienai pusei nuo 1,4 iki 3 lt nelygu koks bankas, plius gavėjas susimoka dar iki 1,4. Iš viso šio įstatymo pašeriam bankus...

Koks skirtumas kaip kas atsiskaito. Atsiskaitymo forma nedidina, ne mažina šešėlinės ekonomikos dalies.

Ką reikia skatinti, kad perkant už 10.000 litų tau įmonė išrašytų apskaitytą kasos čekį. Tai turi būti naudinga pirkėjui. Daugelyje parduotuvių, kasos aparatai dažniausiai per visą dieną net nėra įjungti