Iš vienos teisingai paruoštos kamieninės ląstelės galima išauginti kūną visiškai be vargo.
Tai daroma jau dešimtmečius su gyvūnais.
Pirma šimpanzė klonuota 2006 metais, kiek pamenu.
Apie žmones kukliai nutylima.

Taip kad kūnas ne esmė.
Turint reikiamus "galus", normalią laboratoriją, staffą ir tinkamą infrastruktūra, atstatyti žmogų labai greit bus ne problema.
Nereikia jokių kitų dimensijų ar slaptų jutimo organų.

Užtenka tik akį užmžesti, kokiose srityse tyrimus vysto Weizmann institutas Izraelyje, ir matosi be binoklių.
Arba paskutinis atseit Europos projektas Blue Brain Project kuo užsiima?
Kas jam vadovauja ir kokie tikri tikslai?

Fotografuokit snaiges man negaila.

...pinigus uždirbu, ar tai užtektinai minimaliai...?

....be to, dvasinis pasaulis ir yra realus, o fizinis iliuzija, maja.... nes nuolat kinta....

Tiksliau pasakius - pastoviai nuolat kinta...


Va, Droidas - vieną projektą pradeda, užmeta, kitą pradeda.... Pastovu tik pats nepastovumas...

p.s. o, koks skaičius - 2222

Kinta tiek dvasinis tiek fizinis pasauliai.
Ir nėra kažkokių dviejų pasaulių.
Yra vienas, tik jį galima matyti įvairiu rakursu.

Siela nekinta, kinta jos patirtys....



you r right

Viskas yra taip, kaip yra. Būtent tu įvardini, kad tai gražu ar bjauru.

Jei siela nekinta, tai iš esmės viskas praranda prasmę. Nelogiška, tada kam eikvoti visatos išteklius? nesuprantu niekaip o tai jei sielos patirtis pasikeičia tai tipo siela lieka tokia pati? Tada kam reikalinga patirtis iš vis? prasmė vėl dingsta.

Tai, kad žmogaus gyvenimas ar ten siela ir neturi jokios prasmės. Nebent, jei tiki reikarnacija ar esi religingas, tai gali tų prasmių prisigalvot.

Drysčiau prieštarauti, Mažvydai.

Jei esi religingas/tikintis, tai prasmė tau nuleidžiama iš viršaus. Kaip pasako tikėjimo vadovas ar koks ten šaraškinas piramidės viršuj, taip ir yra. Tokia ir prasmė.

Jei įsivaizduojamų draugų nebeturi, tai savo gyvenimui prasmę turi suteikt pats.

Kaip ir visur. Arba darai ir sprendi pats, arba atiduodi viską kažkam kitam.

Tai taip, su tuo sutinku.

O gyvenimo tikslas ir prasmė yra skirtingi dalykai.
Tikslai pvz: laimė, meilė, šeima, saviveikla ir pan.
O kokia prasmė, kad tu būsi laimingas? Na 70 metų nugyvensi ir vistiek numirsi. Jei gyvenčiau amžinai, tai prasmė laimėje būtų labai didelė.
Arba tarkim užsidirbsiu milijardą dolerių ir kas iš to ? Vaikam, anūkam pinigai liks. Na būkim bėdni, bet teisingi- ir vaikai kažkada numirs. Keli metai po mirties ir mes būsime užmiršti.

Gal su manimi daug kas ir nesutiks, bet žmogus nuo gyvūno niekuo nesiskiria. Na dramblys turi straublį, paukščiai- sparnus, žmogus- tobulesnes smegenys. O tai tada kokia uodo gyvenimo prasmė ? Erkės ? Meškos ?


Bet tai gyvenimo neįprasmina. Ar tu būsi savimi ar vergu tau tai visiškai nerūpės, kai gulėsi 6 pėdos po žeme.
Daryti tai ką nori, spręsti už save, būti laisvu žmogumi yra geriausias dalykas, kokį tik šis gyvenimas gali pasiūlyti.

Man atrodo tu kalbi apie universalią prasmę. Tai yra kažką tokio, ką galėtum parodyt visiems sakydamas "va- prasmė" ir visi linkčiotų galva.

Aš ką noriu pasakyt, kad prasmė yra kiekvieno asmeninė. Taip, tikslas visiškai skirtingas dalykas. Tikslas yra ne tęstinis, o baigtinis siektinas reikalas. Prasmė vice versa- ne baigtinis, o tęstinis dalykas. Ir gyvenimo įprasminimas turėtų būt esminis ne kitiems, o sau. Pavyzdžiui tu sakai laimė yra tikslas. Man atrodo, kad džiaugsmas yra tikslas, o laimė tikslu nemanau, kad gali būti. Bet čia vėl atskira kalba dėl sąvokų ir skirtingo jų suvokimo. Tai taip, aš sakyčiau, kad būt laimingu gali būt prasminga. Prasminga ne kažkam, o prasminga tau. Niekam to nei rodyt, nei parodyt nereikia. Aišku numirsi, aišku niekas nuo to ar buvai laimingas niekam nesikeis, bet tau asmeniškai tikrai keisis.

Bet iš kitos pusės, tai taip, visos prasmės yra iš egoizmo ir susireikšminimo. Maždaug "negali būt, kad mes čia netyčia ir be tikslo, nesąmonė !". Tai žiūrint universaliai, aišku, kad visiškai nėra prasmės. Dideliam kontekste niekas neįprasmina gyvenimo. Nes jei pradėsim savo gyvenimus įprasmint, tai greit ir bandysim rast prasmę atomo branduolio arba Saturno gyvenimui.

Tai tada reikia galvot ir rinktis, ar tarkim mano asmeninio įprasminimo paaiškinimas ne racionalus, nes prasmė by default turėtų reikšt, kad kažką keiti ne tik sau, kai asmeninis įprasminimas keičia kažką tik konkrečiam asmeniui, ar vis dėl to racionalu yra suvokti, kad visatos mastais tikrai beprasmis, bet bent gali surast prasmę lokaliai taip rodydamas didelį egoizmą, bet ne tamsumą ar bukumą, kai tvirtinamas universalios prasmės egzistavimas.

Na aš kalbėdamas apie prasmę sau užduodu klausimus, pvz.: kodėl aš čia ? ką aš pakeisiu ? kas iš to ? ...
Tarkim slaugysiu Afrikoj vaikus taip išgelbėdamas 100 gyvybių ir pasijausiu laimingas. Bet kas iš to? Na gerai, nugyvensiu laimingą gyvenimą ir leisiu kitiems pasidžiaugti gyvenimu. Bet tai kas iš to ? Prasmė yra amžina arba jos nėra, todėl jei tai tik laikinai keičia mano asmeninį gyvenimą, tai jau nebėra prasmė.

Savo beprasmybės supratimas daug ką priveda prie savižudybės. Bet beprasmybė kaip tik atlaisvina žmogų, ji parodo, kad žmogus yra visiškai laisvas ir jis NIEKO neprivalo, jei jis tik to nenori. O gyvenimo prasmės ieškojimas pvz: savo veikloje, jau stato tave į rėmus. Na ir šiaip gyvenimo prasmė yra amžina ir nekintanti, kuri turėtų atsirasti jau pirmosiomis gyvenimo minutėmis, todėl netikiu, kad žmogus gali įsiprasminti savo gyvenimą

MažvydasG - šneki kaip paprastas žmogus.
Visi šitie klausimai seniai atsakyti, nereikia išradinėti dviračio.
Laisvė, laimė ir panašios sąvokos yra žmonių sugalvoti konstruktai.
Realybėje jie neegzistuoja.
Egzistuoja du baziniai dalykai - malonumas ir skausmas.
Jie gali būti fiziniai, dvasiniai - esmės nekeičia.
Visa kita išvestiniai dydžiai.

Toks pat yra žodis beprasmybė. Savižudžiai žudosi dėl psichikos sutrikimo, kai smegenys nesugeba gaminti medžiagų, sukeliančių malonumą.
Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas.
Viskas susiveda į malonumo ieškojimą ir skausmo vengimą.
Nepatinka tokia gyvenimo prasmė?
Eik į kitą Visatą, kur taisyklės kitos.

Tai aš ir esu paprastas žmogus


Taip, visi šie klausimai seniai atsakyti, todėl stebiuosi, kodėl pats gyvenimo prasmę vadini gyvenimu, kai gyvenimo prasmės nėra. Kalbi kaip paprastas žmogus

Sutinku, kad laisvės negalima absoliutinti, bet artėti prie jos bent kažkiek galima.
O laimė, meilė ir pan. berods turi ir cheminį poveikį mūsų smegenyse, todėl tai nėra vien tik išgalvotas dalykas. "Moralę" galima vadinti išgalvota.


Na tai Tavo supratimas, o ne taisyklė.
Šiaip gyvenimas yra gana paprastas, tik gaila, kad dauguma žmonių pradeda gyventi ne nuo to galo, todėl dažnai 15 ar 20-mečiui išeitis atrodo savižudybė. Kai manai, kad pats gyvenimas ir yra gyvenimo prasmė, tai nieko keisto, kad vieną dieną vyrą užpuola 40-mečio krizė ar būdamas pencininku pradeda gerti, ar pasikabina daržinėj ant virvės.
Ai, vienžo peace

....labai gaila, kad tai tave liūdina, bet atėjome čia linksmai praleisti laiką....

Prasmes, vienokias ar kitokias - protas įsiūlo....

Gyvenk laimingai, ir to užteks. Žmonės, kurie stengiasi būti tuo, kuo nėra, tampa nenatūralūs ir susikuria žymiai daugiau įtampos ir streso.

O be to, prasmės ieškoti siūlyčiau, kai gulėsi mirtie patale - labai gerai matysis....

Na ok, aš kiek hiperbolizavau, bet juk supratai, ką norėjau pasakyti Tu manai, kad nuotraukoje matai kažką, o aš žinau, kas ten iš tikro yra. Ar nemanai, kad neteisingos prielaidos priėmimas gali privesti prie neteisingų išvadų?

Gali būti sunku priimti kažką, ko nemėgsti, tačiau, be abejo, gali priimti pačią mažiausią to dalelytę (atomą). Tą akimirką, kai priimi šį vieną atomą, pamatysi, kad vyksta pasikeitimas. Tai daryti reikia meditacinėje būsenoje.

...iš tikro, tai mes abu nieko nežinom, o tik darom prielaidas.....

Tie kurie žino - apie tai nešneka, o kurie nežino, apie tai šneka....

Ar šiandien ryte valgei? Į tokį klausimą atsakau "taip" arba "ne". Ir nepradedu filosofuoti apie tai, kad pusryčių sumuštinis buvo tik energijos bangų rezonanso materializacija

...matau tau smagu tik pasižodžiauti....

Tad tyla bus gera byla.

Ahahaha vargšė duračka save užsigaudė ant 2toko lygio argumento eilinį kartą.

Whether knowledge is so loose-weave
Of a morning
When deciding whether to leave
Her apartment by the front door
Or a window on the second floor.

Pratestuok kada savo shri shri žodžius apie žinojimą.